e8f439d3-0dde-47dd-820b-5ff64374ce2e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-943-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23232-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Ribokaitės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo A.

P. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į pareigas ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo užmokesčiu, bei neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys J. K. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. P. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymÄ Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, nutraukti darbo sutartį, sudarytÄ tarp vieÅ¡osios įstaigos Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau – ir Ligoninė) ir J. K., Darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. K-501 „Dėl A. P. atleidimo iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigų“, pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo – Ligoninės direktoriaus pareigų, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomų pareigų, grÄ Å¾inti jį į darbÄ â€“ Ligoninės direktoriaus pareigas, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas, nukreipiant sprendimÄ skubiai vykdyti, priteisti jam iÅ¡ Ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį Nr. DS-83, pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimÄ neskirti jo į Ligoninės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro iÅ¡dėstytÄ 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „Lazdynų ligoninės vadovo konkursas bus skelbiamas iÅ¡ naujo (papildyta)“, įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrÄ tęsti konkurso į Ligoninės direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 52595, paskelbimo data 2018 m. liepos 2 d.) procedÅ«ras Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. V-574, (toliau – nuostatai) 53–55 punktuose nustatyta tvarka, panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimÄ paskelbti konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 58148, paskelbimo data 2019 m. balandžio 30 d.), priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Ligoninės direktoriaus pareigas ėjo pagal 2013 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. DS-122 nuo 2013 m. liepos 1 d., laimėjęs konkursÄ , o gydytoju ortopedu traumatologu dirbo nuo 2008 m. vasario 1 d., 2018 m. liepos 9 d. su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru sudarė naujÄ darbo sutartį Nr. DS-83, kurios 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitimu darbo sutarties Å¡alys nustatė, kad jis priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d., iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius.

Nurodė, kad SAM vykdė vieÅ¡Ä konkursÄ dėl Ligoninės direktoriaus pareigų (toliau – konkursas), konkurso atrankos komisija, o ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, konkurso laimėtoja 2018 m. liepos 31 d. protokolu paskelbė J. K., o jį nustatė antruoju geriausiai pasirodžiusiu konkurso atrankoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-348 „Dėl sprendimo neskirti J. K. į vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas priėmimo“, kuriuo nusprendė neskirti J.

K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, atsižvelgęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-3415, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23, 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡tÄ Nr. S-1298-(2.5), dėl Å¡io įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti jÄ Ä¯ ligoninės direktoriaus pareigas J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019), bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, SAM atstovas advokatas ir J.

K. 2019 m. liepos 2 d. sudarė taikos sutartį, pagal kuriÄ SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348 ir priimti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, Å¡iÄ taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino, jam nepranešęs ir negavęs jo nuomonės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d., neįsiteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai, priėmė įsakymÄ Nr. K-500 „Dėl J.

K. priėmimo į vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, kuriuo priėmė J. K. penkeriems metams į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., taip pat tÄ pačiÄ 2019 m. liepos 5 d. priėmė įsakymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ Ligoninės direktoriaus pareigų, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomų pareigų 2019 m. liepos 5 d. (įskaitytinai) (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui, apibrėžtam aplinkybe), su kuo jis nesutinka, mano, kad jo atleidimas iÅ¡ pareigų yra neteisėtas.

Pabrėžė, kad įsakymas dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktoriaus pareigas buvo priimtas praėjus 2 dienoms po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, t. y. teismo nutarčiai neįsiteisėjus ir taikos sutarčiai neįsigaliojus, kas, ieÅ¡kovo įsitikinimu, reiÅ¡kia, jog įsakymas dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktorės pareigas buvo priimtas be teisėto pagrindo, toks J. K. priėmimo į pareigas bÅ«das, neatitinka konkurso sÄ lygų, be to, iÅ¡ Å¡io įsakymo matyti, kad skirdamas J.

K. į Ligoninės vadovo pareigas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neatliko privalomų korupcijos prevencijos procedÅ«rų, todėl Å¡is įsakymas teismo turi bÅ«ti panaikintas ir kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovo įsitikinimu, J. K. nėra patikimas ir korupcijos rizikos nekeliantis asmuo, jos paskyrimas į Ligoninės direktoriaus pareigas ne tik sudaro sÄ lygas korupcijai, bet ir didina jos pasireiÅ¡kimo tikimybę, nes jos sutuoktinis K.

K. yra uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ (toliau – UAB „Limeta“), dirbančios prekybos medicinos įranga srityje, akcininkas, J. K. 2009 m. lapkričio 26 d. tapus KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktore UAB „Limeta“ KaroliniÅ¡kių poliklinikoje laimėtų pirkimų suma padidėjo nuo 153 737,29 Eur iki 4 397 490,55 Eur, t. y. 28 kartus, 2003–2018 m. Å¡i įmonė daugiausia laimėjo KaroliniÅ¡kių poliklinikos organizuotų pirkimų, Å¡iuos KaroliniÅ¡kių poliklinikos vykdytus vieÅ¡uosius pirkimus tikrino ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), kuri 2016 m. gegužės 19 d. iÅ¡vadoje įpareigojo KaroliniÅ¡kių poliklinikÄ du vieÅ¡uosius pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „Limeta“, nutraukti, be to, J.

K. sutuoktinis K. K. 2018 m. vasario 14 d. įsteigė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Limetos NT“ (toliau – UAB „Limetos NT“), kuri Å¡iuo metu valdo du reabilitacijai ir poilsio paslaugoms teikti skirtus pastatus. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. K-500 nenurodė nei teisėto pagrindo naikinti 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348, nei teisėto pagrindo skirti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, todėl, jo manymu, įsakymas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas, o darbo sutartis su J.

K. nutraukta be įspėjimo (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėjo, kad jokio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimo dėl antrÄ vietÄ konkurse užėmusio pretendento (t. y. jo) nėra priimta, todėl tęsdamas konkurso procedÅ«ras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras privalės paklausti, ar jis sutinka eiti Ligoninės vadovo pareigas, jei taip, per 3 darbo dienas nuo sutikimo gavimo dienos kreiptis į STT dėl informacijos pateikimo, gautos informacijos pagrindu per 14 darbo dienų priimti sprendimÄ skirti jį į Ligoninės vadovo pareigas arba sprendimÄ nepriimti jo į Ligoninės vadovo pareigas.

Pabrėžė, kad jo darbo santykiai pagal terminuotÄ darbo sutartį Ligoninėje tęsėsi ilgiau kaip vienerius metus, tačiau SAM jo ne tik kad prieÅ¡ 5 darbo dienas neįspėjo apie darbo sutarties pasibaigimÄ , kaip tai numatyta DK 69 straipsnio 3 dalyje, bet ir įsakymÄ dėl atleidimo atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. liepos 5 d. (penktadienį) 13:34 val., nurodydama 2019 m. liepos 5 d. perduoti ligoninės direktoriaus pavaduotojai klinikiniam darbui visus spaudus, dokumentus ir kt. – ieÅ¡kovo įsitikinimu, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d.

įsakyme nurodė iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už 5 darbo dienas dėl įspėjimo apie terminuotos darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimo, DK 69 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes joje nėra nustatyta teisė nesilaikyti nustatytų įspėjimo terminų, sumokant darbo užmokestį už kiekvienÄ Ä¯spėjimo dienÄ . Teigė, kad yra medicinos profesionalas, turintis beveik 40 metų darbo patirtį, tačiau dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neteisėtų veiksmų (J. K. priėmimo į pareigas, o jo atleidimo iÅ¡ pareigų) staiga per porÄ valandų tapo bedarbiu, dėl tokio staigaus ir netikėto atleidimo jis neturėjo galimybės tinkamai atsisveikinti su Ligoninės kolektyvu (kuriam vadovavo 6 metus), kÄ jis padarė tik vieÅ¡ai socialinėje erdvėje, dėl ko jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kurie jam sukėlė Å«mų sveikatos sutrikimÄ , besitęsiantį iki Å¡iol, jam padarytÄ Å¾alÄ didina ir tai, kad Å¡ioje byloje ginčijami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymas Nr. K-500 ir 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-501 grubiai pažeidžia teisę (įsakymas buvo priimtas ne teisės aktuose nustatytais faktiniais pagrindais, daugybiniais teisės normų pažeidimais, ministras paskyrė Ligoninės vadovu asmenį, kuris Å¡ioje įstaigoje kelia korupcijos pasireiÅ¡kimo tikimybę) bei akivaizdus asmeninis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro neigiamas požiÅ«ris į jį, trunkantis jau ilgiau nei 2 metus, kuomet bet kokiais bÅ«dais buvo vengiama sudaryti darbo sutartį su juo, nors konkurse jis užėmė antrÄ jÄ vietÄ , ir siekiama jį atleisti iÅ¡ Ligoninės direktoriaus ir gydytojo pareigų, be to, SAM vieÅ¡ai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeidžiančius jo garbę ir orumÄ .

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2013 m. birželio 28 d. su ieÅ¡kovu sudarė 5 metų terminuotÄ darbo sutartį Nr. DS-122, pagal kuriÄ darbuotojas nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti Ligoninės direktoriumi, pasibaigus Å¡ios darbo sutarties terminui su ieÅ¡kovu 2018 m. liepos 9 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-83, pagal kuriÄ su vėlesniu pakeitimu jis buvo priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius, Å¡ia darbo sutartimi taip pat buvo nustatytos papildomos darbo sutarties sÄ lygos, t. y., tai, kad ieÅ¡kovas nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius, dirbs papildomose Ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose 0,375 etato krÅ«viu bei Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose 0,125 etato krÅ«viu.

Nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. įvyko konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas, kurį laimėjo J. K., ieÅ¡kovas Å¡iame konkurse užėmė antrÄ vietÄ ir, nesutikdamas su konkurso rezultatais, juos apskundė teismui, kuris 2018 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018 priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundÄ , tačiau vėliau teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė nuo apeliacinio skundo ir prašė bylÄ nutraukti, dėl ko apeliacinis procesas pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-l352-912/2019 2019 m. kovo 12 d. buvo nutrauktas.

Teigė, kad 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į 2018 m. liepos 31 d. įvykusio konkurso laimėtojÄ J. K., klausdama, ar ji ketina užimti Ligoninės direktoriaus pareigas, ir gavusi teigiamÄ atsakymÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) nuostatomis, kreipėsi į STT, kad pastaroji pateiktų informacijÄ apie J. K.. Gavęs praÅ¡omÄ informacijÄ bei jÄ Ä¯vertinęs, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-348, kurio nusprendė J.

K. į pareigas neskirti bei 2019 m. balandžio 30 d. paskelbė naujÄ konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas, J. K. apskundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348 teismui, kuris 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigojo sustabdyti SAM 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtÄ konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas, dėl ko 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas (pretendentų pateiktų dokumentų vertinimo stadijoje) buvo sustabdytas iki bus iÅ¡spręstas tarp J.

K. ir SAM kilęs ginčas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmė sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. KS-23 „Dėl J. K.“, t. y., panaikintas VTEK sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas) nuostatas, dėl ko 2019 m. liepos 2 d. tarp SAM ir J.

K. buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuria SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348 ir priimti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, Å¡i taikos sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo patvirtinta, pasiraÅ¡ius taikos sutartį, taip pat buvo atÅ¡auktas 2019 m. birželio 30 d. paskelbtas konkursas į Ligoninės direktoriaus pareigas, 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 „Dėl J.

K. priėmimo į Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“ J. K. buvo priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-501 „Dėl A. P. atleidimo iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigų“ ieškovas atleistas iš Ligoninės direktoriaus ir papildomų Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigų.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, kuria buvo patvirtinta tarp SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė trečiasis asmuo Ligoninė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirÄ jį skundÄ , kurį pasirašė tuometinis Ligoninės direktorius ieÅ¡kovas, tačiau 2019 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 buvo gautas Ligoninės pareiÅ¡kimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, dėl ko teismui 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 priėmus Ligoninės atsisakymÄ nuo atskirojo skundo apeliacinis procesas buvo nutrauktas.

SAM įsitikinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai ir neteisėtai skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, nes Å¡is įsakymas yra skirtas konkrečiai J. K. ir materialinių teisinių pasekmių ieÅ¡kovui nesukelia, jo teisių nepažeidžia. Pabrėžė, kad vieÅ¡o konkurso į Ligoninės vadovo pareigas rezultatai ir jų teisėtumas ieÅ¡kovo iniciatyva buvo patikrinti ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas ir yra galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, be to, J.

K. paskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas teisėtumo klausimas buvo taip pat buvo iÅ¡spręstas ginčo teisenos tvarka – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019 iÅ¡sprendus tarp J. K. ir SAM kilusį teisinį ginÄÄ taikos sutartimi, J. K. 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“ buvo priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d.

Pabrėžė, kad taikos sutartis su J. K. buvo sudaryta paaiÅ¡kėjus naujoms faktinėms aplinkybėms – 2019 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 priėmus sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. KS-23 „Dėl J. K.“, t. y., panaikinus VTEK sprendimÄ , kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir nebelikus Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto pagrindo neskirti jos į Ligoninės direktoriaus pareigas, kartu pažymėdama, jog nepriklausomai nuo to fakto, kokiu pagrindu ir forma baigėsi teismo procesas, skyrimas/neskyrimas į įstaigos vadovo pareigas priklauso Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro diskrecijai.

Pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp jos ir J. K. sudaryta taikos sutartis, skųsti neketino, tuo tarpu įvykdyti Å¡iÄ teismo nutartį jai dar neįsiteisėjus nėra draudžiama, todėl, SAM vertinimu, aplinkybė, kad J. K., jai laimėjus konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas bei iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl jos neskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas, paskirta į pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. nelemia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymo Nr. K-500 neteisėtumo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ligoninė, atstovaujama ieÅ¡kovo, teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta SAM ir J. K. sudaryta taikos sutartis, apskundė, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama atskirÄ jį skundÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje jokio procesinio statuso, o tuo pačiu ir teisių (t. y., skųsti teismo nutartį) neturėjo, tačiau akivaizdu, kad jis Ligoninės vardu ir Å¡ioje byloje veikė savo asmeniniu, o ne vieÅ¡uoju interesu, t. y., siekdamas visais įmanomais bÅ«dais pasiekti tikslÄ , kad konkurso bÅ«du naujai iÅ¡rinktas vadovas nebÅ«tų paskirtas į pareigas, o jis toliau galėtų vykdyti Ligoninės direktoriaus pareigas.

Pabrėžė, kad Ligoninė be nuolatinio vadovo buvo jau nuo 2018 m. liepos 1 d., ir situacija, kai dėl vykstančių teisminių ginčų SAM buvo priversta skirti laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį, nors konkurso bÅ«du buvo iÅ¡rinktas Ligoninės vadovas, blogino pačios Ligoninės padėtį, kadangi negalėjo bÅ«ti pilnai užtikrinamas nuoseklus Ligoninės strateginių krypčių bei užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, dėl ko ilgajame periode galėjo nukentėti Ligoninės pacientai ir darbuotojai, todėl mano, kad nuolatinio Ligoninės vadovo, atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, paskyrimas ir leidimas jam pradėti veiklÄ , nedelsiant ir nelaukiant, kol įsiteisės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta SAM ir J.

K. sudaryta taikos sutartis, užtikrino vieÅ¡ojo intereso, Ligoninės ir jos pacientų interesų apsaugÄ . Mano, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ sÄ moningai siekia sutrukdyti priimti sprendimus dėl nuolatinio vadovo paskyrimo į Ligoninės vadovo pareigas. Pabrėžė, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedÅ«ros buvo atliktos. Atkreipė dėmesį į tai, kad SAM ir ieÅ¡kovo sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo įtvirtintas Å¡alių susitarimas, kad ieÅ¡kovas, tiek Ligoninės direktoriaus, tiek Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigas eina iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius, kitokio susitarimo tarp Å¡alių nebuvo, ieÅ¡kovas, nors apie tikėtinÄ greitÄ darbo santykių pasibaigimÄ sužinojo SAM pateikus teismui dokumentus apie taikos sutarties sudarymÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė valios toliau dirbti Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigose, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, SAM nebelieka darbo santykių Å¡alis su ieÅ¡kovu, todėl nebegali spręsti klausimų, susijusių su ieÅ¡kovo papildomomis gydytojo pareigomis, pagal Ligoninės įstatų 32.4 papunktį, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais yra įstaigos vadovo kompetencija, o ne SAM kompetencija, todėl tuo atveju, jei ieÅ¡kovas norėtų dirbti Ligoninėje, Å¡iuos klausimus jis turėtų spręsti su Ligoninės vadovu, todėl, SAM įsitikinimu, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų priežasčių ieÅ¡kovo tiek atleidimas iÅ¡ Ligoninės direktoriaus, tiek atleidimas iÅ¡ Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigų yra teisėtas.

SAM pripažino, kad, siekdama užtikrinti nuolatinio Ligoninės vadovo paskyrimÄ Ä¯ pareigas ir užtikrinti sklandžiÄ ir tinkamÄ nepertraukiamÄ Ligoninės veiklÄ , neįspėjo ieÅ¡kovo ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau, atsižvelgdama į DK 69 straipsnio 3 dalį, nurodė jam iÅ¡mokėti darbo užmokestį už 5 darbo dienas. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas žinojo, kad yra priimtas dirbti pagal terminuotÄ darbo sutartį iki į Å¡ias pareigas bus priimtas nuolatinis Ligoninės direktorius, žinojo, kad konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas laimėjo kitas asmuo, todėl aplinkybė, kad su juo terminuota sutartis bus nutraukta, neturėjo bÅ«ti netikėta ar nenumatyta, galėjusia sukelti ieÅ¡kovui žalÄ , ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog dėl atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė Å«mų sveikatos sutrikimÄ , jo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras turi asmeninį neigiamÄ požiÅ«rį į jį, taip pat nepagrįsti – SAM įsitikinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai, jis neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nėra.

Kartu pažymėjo, kad nors ieškovas prašo tęsti 2018 m. liepos 2 d. paskelbto konkurso procedūras, tačiau konkurso procedūros jau yra pasibaigusios – konkurso teisėta laimėta jau yra paskirta į pareigas, o 2019 m. balandžio 30 d. SAM paskelbtas konkursas buvo atšauktas sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-794 „Dėl konkurso atšaukimo“.

3. Atsakovas VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovas ir SAM, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, sudarė darbo sutartį Nr. DS-83, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas į Ligoninės direktoriaus pareigas iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius, darbo sutarties 5 punkte taip pat buvo numatytos papildomos darbo sutarties sÄ lygos, t. y. nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius, ieÅ¡kovas priimtas į papildomas Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojos ortopedo traumatologo pareigas.

Nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. Ligoninė gavo du Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus – 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. K-501 „Dėl A. P. atleidimo iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigų“, kuriuo 2019 m. liepos 5 d. ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ Ligoninės direktoriaus pareigų, Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomų pareigų, bei 2019 m. liepos 5 d.

įsakymÄ Nr. K-500 „Dėl J. K. priėmimo į vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“, kuriuo J. K. nuo 2019 m. liepos 8 d. penkeriems metams buvo priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas. Teigė, kad Ligoninė neturi įgaliojimų kvestionuoti Å¡ių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, todėl jie buvo vykdomi nedelsiant. Pažymėjo, kad konkurso į Ligoninės vadovo pareigas rezultatų ir jų teisėtumo, J.

K. paskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas teisėtumo klausimai buvo išspręsti ginčo teisenos tvarka, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įvykdė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas procedūras, J. K. į pareigas paskirta teisėtai, todėl nėra pagrindo atnaujinti ir tęsti 2018 m. liepos 2 d. paskelbto konkurso vykdymo procedūras, o 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtas konkursas yra atšauktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

4. Trečiasis asmuo J. K. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kindama, kad ji dalyvavo konkurse ir jį laimėjo, nors ieÅ¡kovas tai ginčijo, tačiau jo teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, SAM priėmė jÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas, SAM sprendimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo yra teisėtas ir pagrįstas, visiÅ¡kai (pažodžiui) atitinka ieÅ¡kovo ir SAM sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindÄ , kartu pabrėždama, jog ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės kiÅ¡tis į jos darbo teisinius santykius su SAM ir ginčyti jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ â€“ SAM sprendimas dėl jos priėmimo ieÅ¡kovui teisinių padarinių nesukuria, todėl jis neturi teisės nei jo ginčyti, nei reikalauti jį panaikinti.

Kartu pabrėžė, kad ji dalyvavo tame pačiame konkurse kaip ir ieÅ¡kovas, ji konkursÄ laimėjo ir bÅ«tent Å¡io vykdyto konkurso pagrindu ji buvo pagrįstai paskirta į Ligoninės direktoriaus pareigas – Å¡i aplinkybė nustatyta tiek teismo patvirtintoje taikos sutartyje, tiek SAM sprendime dėl jos priėmimo, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad ji priimta į darbÄ dėl sudarytos taikos sutarties, o ne laimėjus konkursÄ , nepagrįsti, taip pat nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai dėl taikos sutarties vykdymo neįsiteisėjus jÄ patvirtinančiai teismo nutarčiai ir taikos sutarčiai neįsigaliojus – nepaisant aplinkybės, ar teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp Å¡alių dėl vienos iÅ¡ jų priimtų vienaÅ¡aliÅ¡kų sprendimų, ar nėra, sprendimÄ priėmusi Å¡alis bet kuriuo atveju turi teisę jį panaikinti ar pakeisti, todėl nagrinėjamu atveju SAM turėjo teisę panaikinti savo priimtÄ sprendimÄ (t. y. sprendimÄ neskirti jos į Ligoninės direktoriaus pareigas) ir priimti naujÄ sprendimÄ (t. y. sprendimÄ dėl jos priėmimo į Ligoninės direktoriaus pareigas), laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos nuo 2019 m. birželio 20 d.

Pabrėžė, kad nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje kelia klausimÄ dėl jos patikimumo, jo perÅ¡ama nuomonė ir pateikiamas informacijos kratinys nepagrindžia jo Å¡meižikiÅ¡kų teiginių jos atžvilgiu, beveik visos ieÅ¡kovo daromos prielaidos yra akivaizdžiai neteisingos ir nepagrįstos. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Limeta“ yra viena seniausių medicinos prietaisų ir priemonių rinkoje veikiančių įmonių, tiekiančių prekes/paslaugas iÅ¡ esmės visoms poliklinikoms ir ligoninėms, ieÅ¡kovas ne tik niekaip nepagrindė savo prielaidų, tačiau apskritai neįvertino, kad net ir jam vadovavus Ligoninei, UAB „Limeta“ buvo vienas didžiausiu jos tiekėju, tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl jos sutuoktinio įsteigtos UAB „Limetos NT“ niekaip nesusijusios su nagrinėjama situacija – net jei Ligoninės valdomas reabilitacijos centras „PuÅ¡yno kelias“ bÅ«tų parduodamas, Å¡i procedÅ«ra galėtų bÅ«ti inicijuojama tik SAM pritarus ir privalėtų bÅ«ti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir jÄ atliktų valstybės įmonė Turto bankas, o ne Ligoninė, ir tokiu atveju, nepriklausomai nuo jos ar jos sutuoktinio veiklos, kiekvienas Lietuvos pilietis (įskaitant jÄ , jos sutuoktinį, ieÅ¡kovÄ ar jo sutuoktinę) galėtų dalyvauti tokiame aukcione.

Atkreipė dėmesį į tai, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas yra pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, nes sudarė sutartis su savo sutuoktinės darboviete, tuo tarpu ji nesudarinėjo sutarčių su savo sutuoktinio darboviete ir niekuomet neveikė interesų konflikto situacijoje. Teigė, kad prielaida interesų konfliktui kilti (jos sutuoktinio darbo vieta UAB „Limeta“) yra iÅ¡spręsta, ji su SAM yra suderinusi savo nusiÅ¡alinimÄ nuo tokių procesų.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie jos netinkamumÄ eiti Ligoninės direktoriaus pareigas yra nepagrįsti, o galimos prielaidos interesų konfliktui jos veikloje kilti, yra suvaldytos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas buvo Ligoninės vadovas, todėl, vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, jis neturi jokio teisinio pagrindo remtis DK 69 straipsnio normos pažeidimu, net ir tuo atveju, jei teismas vertintų prieÅ¡ingai, SAM nepažeidė DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos dėl įspėjimo termino, nes nuo darbo sutarties su ieÅ¡kovu 2019 m. liepos 9 d. sudarymo iki jo atleidimo 2019 m. liepos 5 d. nebuvo suėję kalendoriniai metai, net tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino buvo nesilaikyta, SAM veikė teisiÅ¡kai apdairiai ir siekė iÅ¡vengti konfliktų su ieÅ¡kovu, todėl įvykdė DK 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvienÄ termino pažeidimo dienÄ (Å¡iuo atveju 5 darbo dienas).

Mano, kad ieÅ¡kovas nepagrindė ir neįrodė nei vienos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, nepagrindė žalos dydžio, todėl pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad, jo vertinimu, ieškovo pateikti argumentai ir reikalavimai yra niekuo nepagrįsti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė ieškovo A. P. ieškinį atmesti, priteisti J. K. iš A. P. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pasibaigus tarp SAM ir ieÅ¡kovo 2013 m. birželio 28 d. sudarytos 5 metų terminuotos darbo sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2013 m. liepos 1 d. dirbo Ligoninės direktoriumi, terminui, ieÅ¡kovas į Ligoninės direktoriaus pareigas ir papildomas gydytojo ortopedo traumatologo pareigas buvo priimtas eiti terminuotai – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius. Konkursas Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti įvyko 2018 m. liepos 31 d. ir konkursÄ laimėjo J.

K., ieÅ¡kovas konkurse užėmė antrÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas apskundė konkurso rezultatus Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-32237-996/2018). Teismas, priėmęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų vykdymÄ iki bus iÅ¡spręstas ginčas dėl konkurso rezultatų. Teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, apeliacinis procesas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1352-912/2019).

Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pagrindo konkurso rezultatų naikinimui nėra, J. K. yra teisėtai ir pagrįstai pripažinta konkurso į Ligoninės direktoriaus pareigas laimėtoja. Taigi, J. K. esant pripažintai teisėtai konkurso laimėtojai ir jai iÅ¡reiÅ¡kus sutikimÄ eiti jos laimėto konkurso pareigas – Ligoninės direktorės pareigas – SAM, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į STT dėl informacijos apie J.

K. pateikimo. STT 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu Nr. 4-01-3415 „Dėl informacijos apie J. K. pateikimo“ SAM informavo, kad VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. KS-23 pripažino, jog J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. STT gautos informacijos pagrindu – esant priimtam VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimui Nr. KS-23, kuriuo buvo pripažinta, jog J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-348, kurio nusprendė J.

K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti.

8. Teismas konstatavo, kad pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi STT pažymos gavimo metu) 42 punktÄ , iÅ¡ STT gavus Nuostatų 41 punkte nurodytÄ informacijÄ ir Å¡ios informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimÄ nepriimti asmens į Å¡ias pareigas arba konkursÄ laimėjusiam asmeniui atsisakius eiti pareigas, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas iÅ¡ naujo. Pastebėtina, kad pagal Konkurso vykdymo metu galiojusios redakcijos Nuostatų 53 punktÄ , Nuostatų 52 punkte nurodytu atveju gavus STT informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos vadovo pareigas, ir Å¡ios informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimÄ nepriimti jo į Å¡ias pareigas arba konkursÄ laimėjusiam asmeniui per ministerijos nustatytÄ terminÄ neatvykus sudaryti darbo sutarties arba atsisakius eiti pareigas, į Å¡ias pareigas gali bÅ«ti priimamas kitas iÅ¡ eilės pagal konkurso rezultatus pretendentas.

Taigi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, J. K. sutinkant eiti laimėtas pareigas, bet gavęs aukščiau minėtÄ STT pažymÄ apie J. K., neturėjo pareigos, kaip kad nepagrįstai teigia ieÅ¡kovas, antrÄ jÄ vietÄ konkurse laimėjusio asmens priimti į pareigas, todėl pagrįstai 2019 m. balandžio 30 d. buvo paskelbtas naujas konkursas Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, kadangi STT informacijos pagrindu ministrui priėmus sprendimÄ nepriimti asmens į pareigas ir nesinaudojant teise (bet ne pareiga) skirti antros vietos laimėtojÄ Ä¯ pareigas, konkursas laikomas neįvykusiu – tai reglamentuota Nuostatų (redakcija, galiojusi STT pažymos gavimo ir tolimesniu metu) 44.7 punkte, tuo tarpu konkurso vykdymo metu galiojusios redakcijos Nuostatuose, esant teisinei spragai, nebuvo nurodyta, kokia tokiu atveju yra konkurso baigtis, tačiau, teismo vertinimu, tokiu atveju konkursas laikomas neįvykusiu.

9. Teismas taip pat nurodė, kad J. K. apskundus teismui (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348, kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti dėl gautos informacijos iÅ¡ STT apie J. K. atžvilgiu priimtÄ VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23, teismo įpareigojimu (pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones) iki ginčo iÅ¡sprendimo buvo sustabdytas 2019 m. balandžio 30 d. naujai paskelbtas konkursas Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1083-910/2019.

Å io ginčo nagrinėjimo teisme metu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019, kuriuo panaikino VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23, t. y. panaikino VTEK sprendimÄ , kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl civilinėje byloje, kurioje J. K. ginčijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. K-348, kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti, paaiÅ¡kėjus naujoms faktinėms aplinkybėms tarp J. K. ir SAM 2019 m. liepos 2 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje aiÅ¡kiai įvardinta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. K-348 nusprendė neskirti J. K. į Ligoninės direktorės pareigas dėl iÅ¡ STT gautos informacijos apie J. K. atžvilgiu priimtÄ VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23, tačiau teismui VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23 panaikinus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras sprendė nebeturintis pagrindo J.

K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti, nes STT pažymÄ jis jau buvo įvertinęs, o jo nustatytÄ neskyrimo į pareigas pagrindÄ â€“ VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23 – panaikinus teismui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, susipažinęs su teismo sprendimo turiniu, įvertinęs VTEK konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, pagrįstai sprendė, kad nebeliko Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto pagrindo į Ligoninės direktorės pareigas neskirti konkurse pirmÄ jÄ vietÄ užėmusiÄ J.

K..

10. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi SAM įsipareigojo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348, kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti, ir per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo priimti J. K. į Ligoninės direktorės pareigas. SAM ir J. K. sutarė J. K. į Ligoninės direktorės pareigas priimti per 15 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo, vadinasi, tai galėjo bÅ«ti padaryta SAM iniciatyva ir anksčiau. Teismo vertinimu, pagrindo traukti į Å¡iÄ bylÄ A. P. nebuvo, nes buvo sprendžiamas iÅ¡imtinai SAM ir J. K. klausimas dėl jos kaip pirmos vietos konkurso laimėtojos priėmimo į konkurse laimėtas pareigas.

11. Teismas konstatavo, kad SAM atliko visas privalomas procedÅ«ras prieÅ¡ asmens, laimėjusio konkursÄ , skyrimÄ Ä¯ pareigas, teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-794 atÅ¡aukė 2019 m. balandžio 30 d. paskelbtÄ vieÅ¡Ä konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas, teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 priėmė J. K. į Ligoninės direktorės pareigas bei pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d.

įsakymÄ Nr. K-348, kurio buvo nuspręsta J. K. į Ligoninės direktorės pareigas neskirti, taigi, 2018 m. liepos 2 d. paskelbtas konkursas pasibaigė J. K. priėmimu, bei, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms – teisėtai ir pagrįstai vieÅ¡o konkurso bÅ«du į pareigas priėmus Ligoninės vadovÄ (J. K.), o ieÅ¡kovo galiojančiai darbo sutarčiai įtvirtinus, kad ieÅ¡kovas Ligoninės direktoriaus pareigas ir papildomas Ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigas bei papildomas Ligoninės Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo pareigas buvo priimtas eiti terminuotai – nuo 2018 m. liepos 1 d. iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius – teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. K-501 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Ligoninės direktoriaus pareigų ir papildomų gydytojo ortopedo traumatologo pareigų, nes pagal DK 35 straipsnio 5 dalį, pasibaigus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimai dėl papildomo darbo.

12. Teismas taip pat pažymėjo tai, kad vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovui, kuris pagal pagrindinės darbo funkcijos darbo sutartį buvo įstaigos vadovas, netaikomos DK 69 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, vadinasi, SAM ieÅ¡kovo neprivalėjo prieÅ¡ 5 darbo dienas įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ , o to nepadariusi iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už kiekvienÄ termino pažeidimo dienÄ .

13. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad kad pasibaigus ieÅ¡kovo 2013 m. birželio 28 d. terminuotai darbo sutarčiai, bÅ«tent jam iki kol konkurso bÅ«du bus priimtas naujas Ligoninės vadovas buvo pavesta laikinai ir toliau eiti Ligoninės vadovo pareigas, o tai paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2 metus trunkantį neigiamÄ nusistatymÄ jo atžvilgiu, prieÅ¡ingai, visa tai rodo ieÅ¡kovo darbo ir eitų pareigų įvertinimÄ iÅ¡ SAM pusės. IeÅ¡kovas visÄ darbo Ligoninėje laikotarpį žinojo, kad jis pareigas eina terminuotai, pats ieÅ¡kovas dalyvavo konkurse, žinojo, kad jis pirmosios vietos nelaimėjo, taigi, akivaizdu, suprato, kad Ligoninėje pagal darbo sutartį nedirbs neterminuotai, todėl teisėtai ir pagrįstai J.

K. priėmus į Ligoninės vadovės pareigas, o jį atleidus, jokia žala jam nebuvo padaryta. Vien ieÅ¡kovo didelis noras, siekis ir toliau eiti Ligoninės vadovo pareigas, tačiau aplinkybių susiklostymas kita linkme, nei jis pageidavo, nesudaro pagrindo pripažinti SAM padarius jam žalÄ . Jokių ieÅ¡kovo teigtų jo garbę ir orumÄ pažeminusių SAM veiksmų byloje nenustatyta.

14. Teismas nurodė, kad atmeta ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sprendimÄ neskirti jo į Ligoninės direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro iÅ¡dėstytÄ 2019 m. balandžio 23 d. naujienų portale www.bns.lt skelbtame straipsnyje „Lazdynų ligoninės vadovo konkursas bus skelbiamas iÅ¡ naujo (papildyta)“, nes, teismo vertinimu, pagal Nuostatus ministrui suteikta teisė, bet ne pareiga, nepaskyrus pirmosios vietos konkurse laimėtojo spręsti dėl antrÄ jÄ vietÄ konkurse užėmusio asmens skyrimo į pareigas klausimÄ ir be to, pirmosios vietos konkurse laimėtoja J.

K. teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta į Ligoninės vadovės pareigas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , t.y. jo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apelianto nuomone, teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t.y. dėl to, kad teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Teisėja remiasi kitu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame yra nustatyta, kad pagrindo konkurso rezultatų naikinimui nėra, J.

K. yra teisėtai ir pagrįstai pripažinta konkurso į Ligoninės direktoriaus pareigas laimėtoja. Taipogi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovo siekis iÅ¡ konkurso paÅ¡alinti J. K. yra nesÄ Å¾iningas. Minimas „Įsiteisėjęs teismo sprendimas“ yra tos pačios teisėjos priimtas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32237-996/2018, kurio apeliacinis procesas buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1352-912/2019), A.

P. atsiėmus apeliacinį skundÄ . Sprendime pateikiama subjektyvi teisėjos nuomonė, suformuota kitoje byloje sprendžiant prejudicinę reikÅ¡mė turintį ginÄÄ . Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, jeigu byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t.y. jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teisėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-234/2012).

Proceso teisės normų nustatyti atvejai, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikÅ¡tų jo pakartotinį dalyvavimÄ joje (CPK 71 straipsnis). Å is įstatyme įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylÄ yra susijęs su objektyviojo neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iÅ¡ Å¡alies“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010). Apelianto nuomone, teisėja buvo tiek negatyviai nusiteikusi jo atžvilgiu, kad ne tik nevertino esminio ieÅ¡kinio pagrindo, susijusio su Korupcijos prevencijos įstatymo teisės normų pažeidimais, bet net ir užmirÅ¡o motyvuoti vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimÄ .

Apeliantas taip pat mano, kad sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir dėl to, jog jis yra be motyvų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Å iuo atveju iÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad nors teismas ir nustatė aplinkybę, jog STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tu Nr. 3S-01-445 „Dėl analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos pateikimo“ pateikė ministerijai savo turimÄ analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijÄ , tačiau vertindamas ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. K-500, kuriuo J. K. priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas, teisėtumÄ nei aplinkybės, kad STT buvo pateikusi ministerijai tokį raÅ¡tÄ , nei tame raÅ¡te nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų savo sprendime apskritai nepasisakė.

T.y. teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo iÅ¡vada, kad „<...> SAM atliko visas privalomas procedÅ«ras prieÅ¡ asmens, laimėjusio konkursÄ , skyrimÄ Ä¯ pareigas <...>“ yra nepagrįsta. Korupcijos prevencijos įstatyme aiÅ¡kiai nustatyta, kad į pareigas asmenį skiriantis asmuo privalo įvertinti STT pateiktÄ informacijÄ . Apeliantas teigia, kad STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. 3S-01-445 nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. K. paskyrimas į Ligoninės direktoriaus pareigas ne tik sudaro sÄ lygas korupcijai, bet ir didina jos pasireiÅ¡kimo tikimybę, t.y.

J. K. nėra patikimas asmuo. Todėl remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 4 punkto nuostatomis, J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas negalėjo bÅ«ti paskirta, t.y. ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500 yra neteisėtas ir teismo turėjo bÅ«ti panaikintas. Vilniaus apygardos administracinio eismo sprendimas, panaikinantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. KS-23, nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymo Nr. K-500 neteisėtumÄ patvirtina ir kitos aplinkybės, kurių pirmos instancijos teismas taip pat visai nevertino. PaaiÅ¡kina, kad 2019 m. liepos 5 d. įsakyme nurodyta, jog Å¡is įsakymas yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtintos 2019 m. liepos 2 d. taikos sutarties pagrindu. Å ios taikos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įsipareigoja panaikinti 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. K-348 ir priimti įsakymÄ dėl J.

K. skyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas per 15 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal Taikos sutarties 6 punktÄ , Å¡i Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji patvirtinama, įsiteisėjimo momento, bet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ dėl J. K. priėmimo į Ligoninės direktoriaus pareigas priėmė teismo nutarčiai neįsiteisėjus ir taikos sutarčiai neįsigaliojus. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is įsakymas yra priimtas be teisėto pagrindo.

Teismas sprendime nurodo, kad „<...> tai [priimtas įsakymas dėl J. K. skyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas] galėjo bÅ«ti padaryta SAM iniciatyva ir anksčiau <...>. Pagrindo traukti į Å¡iÄ bylÄ A. P. nebuvo, nes buvo sprendžiamas iÅ¡imtinai SAM ir J. K. klausimas dėl jos kaip pirmos vietos konkurso laimėtojos priėmimo į konkurse laimėtas pareigas.” Tačiau minėtoje byloje suinteresuotais asmenimis buvo ne tik ieÅ¡kovė J. K. ir atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bet ir trečiasis asmuo Ligoninė, kuri taip pat byloje turėjo savo procesines teises, tačiau kurios ne tik niekas nepaklausė nuomonės dėl taikos sutarties, bet net nesulaukė, kol teismo nutartis įsiteisės, t.y. neįsitikino, kad teismo nutartis nebus apskųsta.

Å ios aplinkybės teismas neįvertino. Tuo tarpu sprendime nurodytas klausimas dėl A. P. įtraukimo į bylÄ net nebuvo keliamas. Tai apelianto nuomone, tik dar kartÄ patvirtina, kad Å¡iÄ bylÄ teismas iÅ¡sprendė pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų byloje reikÅ¡mingų aplinkybių ir neatskleidęs bylos esmės. Apeliantas pažymi, kad kaip jis ir nurodė ieÅ¡kinyje, Nuostatuose nėra nustatyta, kad ministras turi teisę susitarti su konkursÄ laimėjusiu pretendentu, kad jis jį besÄ lygiÅ¡kai priims eiti įstaigos vadovo pareigas, tačiau ministras bÅ«tent taip pasielgė.

Å ios aplinkybės teismas taip pat nesiaiÅ¡kino ir nevertino. PrieÅ¡ingai nei sprendime nurodo teismas, A. P. buvo atleistas iÅ¡ darbo ne tik be teisėto pagrindo, bet ir pažeidžiant DK nustatytÄ tvarkÄ . Teismas nusprendė, kad „<...> vadovaujantis DK 104 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovui, kuris pagal pagrindinės darbo funkcijos darbo sutartį buvo įstaigos vadovas, netaikomos DK 69 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, vadinasi, SAM ieÅ¡kovo neprivalėjo prieÅ¡ 5 darbo dienas įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ , o to nepadariusi iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už kiekvienÄ termino pažeidimo dienÄ <…>”.

A. P. darbo sutartis buvo ne tik su juridinio asmens vadovu, bet ir su gydytoju. Terminuota darbo sutartis su gydytoju turi bÅ«ti nutraukta laikantis DK 69 straipsnio 2 ir 3 dalies teisės normų. Remiantis bendruoju darbo teisės principu – kad darbuotojas yra silpnoji Å¡alis ir įstatymas nustato didesnę jo teisių apsaugÄ , toje pačioje darbo sutartyje susitarus ir dėl direktoriaus, ir dėl gydytojo darbo, turi bÅ«ti taikomos labiau darbuotojo teises ginančios teisės normos, t.y. DK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyti įspėjimo terminai.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad ministras neturėjo įspėti A. P. apie darbo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ 5 darbo dienas, kaip tai nustatyta DK 104 straipsnio 3 dalyje. Apelianto įsitikinimu, remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500 turi bÅ«ti panaikintas. Panaikinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymÄ Nr. K-500, kuriuo J. K. priimta į Ligoninęs direktoriaus pareigas, darbo sutartis su J. K. neturi teisėto pagrindo, todėl prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams. Tai yra pagrindas jÄ nutraukti be įspėjimo DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Neteisėtas atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. K-500, reiÅ¡kia, kad A. P. buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo, todėl remiantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, A. P. atleidimas iÅ¡ Ligoninės direktoriaus pareigų turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d.

įsakymas Nr. 501 panaikintas, o A. P., remiantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimu turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ â€“ Ligoninės direktoriaus pareigas, Ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo ir Ligoninės Planinės pagalbos skyriaus gydytojo ortopedo traumatologo papildomas pareigas ir priteistas jam iÅ¡mokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įvertinta ir kita reikÅ¡minga aplinkybė – ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, STT pateiktos informacijos pagrindu priėmęs sprendimÄ neskirti konkurse pirmÄ vietÄ laimėjusios J.

K. į Ligoninės direktoriaus pareigas, turėjo pareigÄ vertinti antrÄ jÄ vietÄ konkurse laimėjusio A. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas. Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 48 punkte nustatyta, kad „Jeigu KonkursÄ laimėjęs Pretendentas per Ministerijos nurodytÄ terminÄ neatvyksta sudaryti darbo sutarties arba atsisako eiti Å¡ias pareigas, eiti pareigas siÅ«loma antrajam pagal Konkurso rezultatus daugiausia balų, bet ne mažiau nei 6 balus atrankoje surinkusiam Pretendentui, o jam atsisakius – atitinkamai kitam iÅ¡ eilės einančiam ir ne mažiau kaip 6 balus atrankoje surinkusiam Pretendentui”.

T.y. nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pareiga siÅ«lyti eiti pareigas antrajam pagal Konkurso rezultatus daugiausia balų surinkusiam pretendentui. Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 53 punkte nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos Nuostatų 52 punkte nurodytu atveju gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informacijÄ apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos vadovo pareigas, ir Å¡ios informacijos pagrindu Ministrui priėmus sprendimÄ nepriimti jo į Å¡ias pareigas arba KonkursÄ laimėjusiam asmeniui per Ministerijos nustatytÄ terminÄ neatvykus sudaryti darbo sutarties arba atsisakius eiti pareigas, į Å¡ias pareigas gali bÅ«ti priimamas kitas iÅ¡ eilės pagal Konkurso rezultatus Pretendentas.” T.y. teisės normoje naudojama formuluotė „gali bÅ«ti priimamas“.

Tačiau nėra jokio teisiÅ¡kai pagrįsto ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl Nuostatų 48 punkte yra pareiga, o 53 punkte – teisė. Sisteminis Nuostatų 48 ir 53 punktų nuostatų aiÅ¡kinimas ir vieÅ¡osios teisės normų imperatyvus pobÅ«dis patvirtina, kad ministras, priėmęs sprendimÄ neskirti į pareigas konkurso laimėtoju pripažinto pretendento, turi pareigÄ , o ne teisę vertinti antrÄ jÄ vietÄ užėmusį pretendentÄ . Teismo sprendime pateiktas Nuostatų aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas.

T.y. teismo iÅ¡vada, kad ministras turi teisę, o ne pareigÄ vertinti antrÄ jÄ vietÄ užėmusį asmenį, yra nepagrįsta Nuostatų teisės normomis. Todėl ir teismo sprendimas, grįstas Å¡ia nepagrįsta ir neteisėta iÅ¡vada, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro sprendimas neskirti A. P. į Ligoninės direktoriaus pareigas yra niekinis ir negalioja, tai reiÅ¡kia, kad jokio ministro sprendimo dėl antrÄ jÄ vietÄ Konkurse užėmusio pretendento A. P. nėra priimta.

Todėl A. P. turi teisėtÄ interesÄ ne tik tęsti savo darbÄ pagal 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartį iki, kol konkurso bÅ«du bus iÅ¡rinktas Ligoninės direktorius, bet ir antrÄ jÄ vietÄ Konkurse užėmusio pretendento teisėtÄ interesÄ bÅ«ti vertinamam dėl skyrimo į pareigas, kai į pareigas STT pateiktos informacijos pagrindu nepaskirtas Konkurso laimėtoju pripažintas pretendentas, kylantį iÅ¡ Konkurso Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 27 d., 52-55 punktų. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turėtų bÅ«ti tenkinamas ir A.

P. reikalavimas įpareigoti sveikatos apsaugos ministrÄ tęsti konkurso, paskelbto 2018 m. liepos 2 d., procedÅ«ras Nuostatų nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų buvo panaikinti sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 30 d. sprendimÄ paskelbti konkursÄ . Dėl Å¡io reikalavimo teismo sprendime nėra jokių motyvų, t.y. teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, nenurodydamas jokių motyvų. Tai reiÅ¡kia ne tik, kad sprendimas yra nepagrįstas, bet ir yra naikintinas dar vienu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Apeliantas paaiÅ¡kina, kad dar vienas jo reikalavimas buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinyje jis nurodė net keletÄ aplinkybių, patvirtinančių jo dėl ministro neteisėtų veiksmų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ , t.y. neturtinę žalÄ . Neturtinę žalÄ jam sukėlė ministro praneÅ¡imas apie atleidimÄ darbo dienos popietėje su nurodymu perduoti darbus ir dokumentus asmeniui, kuris tÄ dienÄ nedirbo, ir neįvertinus, kad turėjo dar budėti Traumatologijos skyriuje kaip gydytojas traumatologas ortopedas, dėl ko Ligoninėje budėjo vienu gydytoju mažiau nei turėjo.

Teigia kad jis – medicinos profesionalas, turintis beveik 40 metų darbo patirtį, stebimas 1800 Ligoninės darbuotojų, 320.000 pacientų ir jų artimųjų, staiga per porÄ valandų tapo bedarbiu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras vieÅ¡ai paskelbė, kad nusprendė neskirti į Ligoninės direktoriaus pareigas A. P. ir visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad jis yra supainiojęs vieÅ¡uosius ir privačius interesus, ir vietoj to, kad asmeniÅ¡kai informuotų A. P. apie savo priimtÄ sprendimÄ ir jo pagrindu, ministras nedelsdamas ėmėsi organizuoti naujÄ konkursÄ ir 2019 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymÄ skelbti konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas.

Dėl to, ieÅ¡kovas turėjo nedelsdamas, ypač skubiai skųsti neteisėtÄ sprendimÄ neskirti jo į Ligoninės direktoriaus pareigas, praÅ¡yti stabdyti naujai paskelbtÄ konkursÄ ir kartu dalyvauti naujai paskelbto konkurso procedÅ«roje. Tuo tarpu teismas nevertino visų Å¡ių aplinkybių, apsiribodamas tik tuo, kad ieÅ¡kovui neturtinės žalos nesukėlė tas faktas, jog jis negalėjo atsisveikinti su kolektyvu ir kad jo sveikata nebuvo sutrikdyta.

16. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas nesutinka su apeliantu, jog bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka. PaaiÅ¡kina, kad prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ , teisėja byloje dalyvaujantiems asmenims uždavė klausimÄ , ar jie turi nuÅ¡alinimų. A. P. atstovė nei prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nuÅ¡alinimų teisėjai nereiÅ¡kė. Tik priėmus A. P. netenkinantį sprendimÄ , Å¡iame apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo naujÄ aplinkybę - t.y., tai, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas, tačiau nepateikia jokių objektyvių Å¡aliÅ¡kumo įrodymų.

Teisėjo Å¡aliÅ¡kumo negali patvirtinti ta aplinkybė, kad visai kitÄ civilinę bylÄ (civ.b. Nr. e2-32237-996/2018) nagrinėjo ta pati teisėja. Be to, nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, ieÅ¡kovÄ atstovavo ta pati advokatė, ir žinojo, kad bylÄ nagrinėja ta pati teisėja. Å iuo atveju, buvo nagrinėjamos skirtingos, o ne tos pačios bylos, todėl aplinkybių, neleidžiančių teisėjai nagrinėti civilinę bylÄ nebuvo. PaaiÅ¡kina, kad J. K. į pareigas priimta ne susitarimo pagrindu, kaip teigia apeliantas, o dėl to, kad laimėjo 2018 m. liepos 31 d. vykusį konkursÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas.

Ronkurso į Ligoninės vadovo pareigas rezultatai ir jų teisėtumas A. P. iniciatyva buvo patikrinti ginčo teisenos tvarka kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas ir yra galiojantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas (civilinė byla Nr, e2-32237-996/2018). SAM paaaiÅ¡kina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-06-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019 panaikino VTEK 2019-02-06 sprendimÄ Nr. RS-23 „Dėl J. R.“, t.y., buvo panaikintas VTEK sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.

Atsižvelgint į tai, kad nebeliko pagrindo, dėl kurio buvo nuspręsta J. K. neskirti į pareigas, 2019 m. liepos 2 d. tarp SAM ir J. K. pasiraÅ¡yta Taikos sutartis. Å ia Taikos sutartimi ministerija įsipareigojo panaikinti skundžiamÄ SAM 2019 m. balandžio 23 d. įsakymÄ Nr. R-348 ir priimti J. K. į Ligoninės direktoriaus pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-l9324-727/2019 taikos sutartis buvo patvirtinta. Atsakovas pažymi, jog A. P. nepagrįstai kelia klausimÄ dėl korupcijos pasireiÅ¡kimo rizikos, nepagrįstai nurodo, kad ministras nevertino Å¡ios rizikos pasireiÅ¡kimo, t.y. kad nevertinti STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡to Nr, 3S-01-455 „Dėl analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos“.

Å iuo atveju, A. P., neturėdamas teisės aktų nustatytos kompetencijos, nepagrįstai kelia klausimus ir teikia niekuo nepagrįstus savo samprotavimus dėl korupcijos pasireiÅ¡kimo rizikas Ligoninėje, nepagrįstai nurodo, kad ministas ir teismas turi analizuoti STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 3S-01-455, kai tuo tarpu pati STT 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡te Nr. 4-01-3415 aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodo, kad kitos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nurodytos informacijos neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendime teisingai nustatė, kad prieÅ¡ į pareigas skiriant J.

K., ministerija atliko visas privalomas procedÅ«ras prieÅ¡ asmens, laimėjusio konkursÄ , skyrimÄ Ä¯ pareigas, t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos ministras, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, kreipėsi į STT, gavo informacijÄ apie konkurso laimėtojÄ , jÄ Ä¯vertino ir priėmė atitinkamÄ sprendimÄ . Atsakovo nuomoen, teismas taip pat teisingai nusprendė ir dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu su ieÅ¡kovu. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad SAM A.

P. neprivalėjo prieÅ¡ 5 darbo dienas įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ , o to nepadariusi iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį už kiekvienÄ termino pažeidimo dienÄ , tačiau ministerija nagrinėjamoje situacijoje veikė ieÅ¡kovo labui ir, nors pareigos to daryti neturėjo, iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui darbo užmokestį už 5 darbo dienas dėl įspėjimo nebuvimo (nors jo ir neprivalėjo bÅ«ti). Atsakovo nuomone, teismas taip pat teisingai taikė konkurso Nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog J.

K. niekada neatsisakė sudaryti su SAM darbo sutarties ar kviečiamÄ jÄ sudalyti, neatvyko. T.y., ministerija pagal konkurso Nuostatus neturėjo pareigos A. P. siÅ«lyti eiti Ligoninės direktoriaus pareigas, kaip antram konkurso kandidatui. Pagal Nuostatus ministrui suteikta teisė, bet ne pareiga, nepaskyrus pirmosios vietos konkurse laimėtojo spręsti dėl antrÄ jÄ vietÄ konkurse užėmusio asmens skyrimo į pareigas klausimÄ . Be to, teismas byloje konstatavo, kad pirmosios vietos konkurso laimėtoja J. K. teisėtai ir pagrįstai paskirta į Ligoninės vadovės pareigas.

Todėl nėra pagrindo spręsti nei dėl ieškvo skyrimo į pareigas klausimo, nei dėl pakartotinio konkurso organizavimo.

17. Atsakovas VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iÅ¡ esmės vien tik jo nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu sprendimu. IeÅ¡kovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis bÅ«tų galima spręsti, kad teisėja bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka ar suinteresuota bylos baigtimi.

Pažymi, kad nei vieno iÅ¡ teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas (jo atstovė) teismo sudėčiai neprieÅ¡taravo, savo teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ nesinaudojo ir jokių nuÅ¡alinimų teisėjai nereiÅ¡kė. Atsakovas nurodo, kad Ligoninė nesutinka su ieÅ¡kovo keliamu reikalavimu panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. K-500 „Dėl J. R. priėmimo į VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigas“.

Atsakovo teigimu, šis įsakymas yra skirtas konkrečiai J. K. ir materialinių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia, jo teisių nepažeidžia, todėl jo teisėtumo klausimas ta apimtimi, kiek tai susiję su J. K. paskyrimu į pareigas, apskritai neturėtų būti nagrinėjamas. Atsakovo nuomone, J. K. paskyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigas teisėtumo klausimas buvo išspręstas ginčo teisenos tvarka - Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19324-727/2019, išsprendus šį tarp J.

R. ir ministerijos kilusį teisinį ginÄÄ Taikos sutartimi. IeÅ¡kovas teigia, jog ministerija, priimdama sprendimÄ dėl J. R. skyrimo į Ligoninės direktoriaus pareigos bei atitinkamai teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ privalėjo vertinti STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. 3S-01-445 „Dėl analitinės antikorupcinės žvalgybos informacijos pateikimo“ nurodytas aplinkybes. Tačiau atsakovas pažymi, jog nepaisant to, kad Å¡i informacija 2018 m. spalio 5 d. buvo iÅ¡slaptinta, Å¡iame raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, jog „ši informacija negali bÅ«ti naudojama pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. priimant sprendimÄ dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms“.

Taigi, Lietuvos Respublikos sveikatos ministras, spręsdamas dėl laimėjusios konkursÄ J. K. skyrimo į pareigas, Å¡ioje pažymoje pateikta informacija vadovautis neturėjo teisės. Atsakovas pažymi, kad STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. 3S-01-445 informacijos apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ nėra, yra nurodyti tik galimi J. K. privatÅ«s interesai. Pažymėtina, jog privačių interesų turėjimas savaime nereiÅ¡kia nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, viešųjų ir privačių interesų supainiojimo ar kitų įstatymų pažeidimo.

Atsakovas taip pat mano, jog teismas teisingai iÅ¡sprendė darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu teisėtumo klausimÄ . PaaiÅ¡kina, kad 2018 m. liepos 9 d. su ieÅ¡kovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-83 ir jos pakeitimai aiÅ¡kiai įtvirtino, kad darbo sutartis yra terminuota, terminÄ apibrėžiant aplinkybe, t. y., iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas Ligoninės direktorius. Å ioms aplinkybėms atsiradus - t. y. į Ligoninės direktoriaus pareigas ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 paskyrus konkursÄ Ligoninės direktoriaus pareigoms laimėjusiÄ J.

K. - baigiasi terminuotos darbo sutarties terminas ir darbo santykiai turi bÅ«ti nutraukiami (DK 69 straipsnis). Vadovaujantis DK 35 straipsnio 5 dalimi, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas žinojo, kad yra priimtas dirbti pagal terminuotÄ darbo sutartį iki į Å¡ias pareigas bus priimtas nuolatinis Ligoninės direktorius, žinojo, kad konkursÄ Ligoninės direktoriaus pareigoms laimėjo kitas asmuo, todėl aplinkybė, kad su juo terminuota sutartis bus nutraukta, neturėjo bÅ«ti netikėta ar nenumatyta, galėjusia sukelti ieÅ¡kovui žalÄ .

18. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės ginčyti jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Teismas turėtų bylÄ nutraukti dėl tokio ieÅ¡kinio reikalavimo. Be to, mano jog į darbÄ yra priimta teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad ji teisėtai laimėjo konkursÄ Ä¯ pareigas, patvirtino teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat mano, kad ir kiti vieÅ¡osios įstaigos steigėjo sprendimai dėl jos paskyrimo į pareigas yra teisėti ir pagrįsti.

SAM, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, kreipėsi į STT ir gavo atsakymÄ , kuris neužkerta kelio skirti jÄ Ä¯ Ligoninės direktoriaus pareigas. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo bÅ«ti skiriama į Ligoninės direktoriaus pareigas dėl STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡te Nr. 3S-01-445 pateiktos informacijos. Tačiau Å¡iame raÅ¡te nėra nė vieno teiginio, kuris bÅ«tų nukreiptas į trečiÄ jį asmenį ar jo veiksmus, o tik nurodoma, kad jos sutuoktinis dirba įmonėje UAB „Limeta“, prekiaujančioje medicinine įranga.

PaaiÅ¡kina, kad VTEK jos atžvilgiu buvo priėmęs sprendimÄ dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo, tačiau tik dėl formalių pagrindų, t.y. dėl to, kad jis nusiÅ¡alino netinkamam subjektui (konkrečiam Vilniaus miesto savivaldybės departamentui, o ne Merui). Ji skundė šį VTEK sprendimÄ ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. panaikino VTEK sprendimÄ byloje Nr. Nr. eI-2707-1047/2019, konstatuodamas kad nusiÅ¡alinimo pateikimas ne merui, o savivaldybės padaliniui, nelaikytinas įstatymo pažeidimu.

Tuo tarpu pats ieÅ¡kovas VTEK 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. K-552 yra pripažintas padaręs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Trečiojo asmens vertinimu, teismas taip pat teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu ir kitų iÅ¡ to kylančių pasekmių taikymo. Mano, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nepakankamÄ sprendimo motyvavimÄ .

19. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsilipimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

20. IeÅ¡kovas A. P. papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad jo nuomone, trečiojo asmens nurodyti argumentai apie jo padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus negali bÅ«ti vertinami, nes VTEK 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. K-552 jis yra apskundęs teismui ir ginčas dar nėra iÅ¡nagrinėtas ir užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

22. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovo keliamo darbo ginčo esmę sudaro darbo sutarties nutraukimo su ieškovu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Darbo sutartis su ieškovu tiek dėl pagrindinės, tiek ir dėl papildomų ieškovo darbo funkcijų, yra nutraukta pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui. Nors apeliantas dėl to abejoja, tačiau tokios abejonės niekuo nepagrįstos, - darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra aiškiai nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. K-501 1 punkte, t.y. terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui, apibrėžtam aplinkybe (e. bylos t. 1, b.l. 66).

24. Aplinkybė, su kuria siejamas ieÅ¡kovo terminuotos darbo sutarties terminas, yra nurodyta ieÅ¡kovo 2018 m. liepos 9 d. darbo sutartyje – „iki kol vieÅ¡o konkurso bÅ«du bus priimtas VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai“ (e. bylos t. 1, b.l. 79). Å alių sutarimu Å¡i darbo sutarties sÄ lyga vėliau, t.y. 2019 m. gruodžio 21 d. buvo pakeista iÅ¡braukiant žodžius „bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai“ (e. bylos t.1, b.l. 82).

25. Taigi pirmoji aplinkybė, reikšminga šio darbo ginčo išsprendimui, yra fakto nustatymas, ar Ligoninės direktorius buvo priimtas, ar ne. Paminėtina, kad šis faktas šalims ir teismui yra aiškus ir nėra ginčijamas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500 į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. yra priimta J. K. (e. bylos t. 1, b.l. 102).

26. Nepaisant to, ieÅ¡kovo įsitikinimu, J. K. į Å¡ias pareigas yra priimta neteisėtai ir nepagrįstai. Tai yra antroji aplinkybė, kuriÄ apelianto teigimu, teismas Å¡ioje byloje turėjo įvertinti spręsdamas kilusį darbo ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad jis turi teisę ginčyti direktoriaus priėmimÄ Ä¯ pareigas, nes Å¡is darbdavio (steigėjo) sprendimas tiesiogiai įtakoja jo teisinę padėtį, t.y. lemia jo terminuotos darbo sutarties pasibaigimÄ . Taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog ankstesnėje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-32237-996/2018), kurioje ieÅ¡kovas ginčijo konkurso rezultatus, priimtas teismo sprendimas neriboja ieÅ¡kovo teisės ginčyti konkurso laimėtojos J.

K. priėmimÄ Ä¯ darbÄ kitais, nei buvo ginčijama minėtoje civilinėje byloje, pagrindais. IÅ¡ tiesų toje civilinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 18 d. sprendimu (e. bylos t. 1, b.l. 86-95), nebuvo sprendžiama dėl J. K., kaip pretendentės užimti vieÅ¡osios įstaigos vadovės pareigas, atitikimo Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimams. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų 41 punktÄ Å¡i aplinkybė yra vertinama po to, kai yra nustatomi konkurso rezultatai ir paskelbiamas konkurso laimėtojas.

27. Byloje nustatyta, kad Ligoninės steigėjo funkcijas atliekanti SAM, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 348 nusprendė neskirti 2018 m. įvykusio viešo konkurso Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti pirmosios vietos laimėtojos J. K. į direktoriaus pareigas (e. bylos t. 1, b.l. 96). Įsakyme nurodyta, kad toks sprendimas yra grindžiamas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, STT 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 4-01-3415 pateikta informacija apie J.

K. ir VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. KS-23 (e. bylos t. 1, b.l. 27-43), kuriuo komisija buvo pripažinusi, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktorė J. K., neišsprendusi interesų konflikto situacijos, kuri jai kilo sutuoktinio K. K. vadovaujamai UAB „Limeta“ dalyvaujant poliklinikos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose medicininės paskirties įrangai įsigyti, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 2 d. nuostatas.

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. K-500, paminėtas 2019 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 348 pripažintas netekusiu galios ir J. K. priimta į Ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. liepos 8 d. (šios įsakymo 1, 4 punktai, e. bylos t. 1, b.l. 102).

29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovo iÅ¡keltas abejones dėl to, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neturėjo kompetencijos ar pakankamo pagrindo atÅ¡aukti savo sprendimÄ dėl J. K. neskyrimo į pareigas dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkte numatytų priežasčių. Å iuo atveju darbdavio (vieÅ¡osios įstaigos steigėjo) sprendimas grindžiamas ne vien jo prerogatyva spręsti dėl pretendento atrankos, bet ir įsipareigojimais, kylančiais iÅ¡ vieÅ¡o konkurso teisinių santykių. Darbdavys paskelbęs vieÅ¡Ä konkursÄ tuo pačiu įsipareigojo priimti į darbÄ vieÅ¡Ä konkursÄ laimėjusį asmenį, jei jis atitinka įstatymų reikalavimus.

30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, tai, kad J. K. atitinka viešo konkurso pretendentui keliamus reikalavimus ir kad jos paskyrimas į pareigas nepažeidžia jokių įstatymo imperatyvų, yra konstatavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-19324-727/2019, e. bylos t. 1, b.l.

99) tvirtindamas taikos sutartį, pagal kuriÄ SAM įsipareigojo panaikinti savo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimÄ kaip nepagrįstÄ .

31. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. KS-23, kuriuo J. K. buvo pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ , yra panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2707-1047/2019. Nors kaip ir teigia apeliantas, paminėtas teismo sprendimas iÅ¡ tiesų nėra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios konkursÄ paskelbęs subjektas galėtų peržiÅ«rėti savo sprendimÄ dėl konkurso laimėtojo atitikimo Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimams. Tuo labiau, jog to paties Korupcijos prevencijos įstatymo 12 straipsnis nustato, jog mažareikÅ¡miai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas priimant sprendimÄ neskirti asmens į pareigas.

32. Kaip minėta, trečiojo asmens J. K. galimybė užimti pareigas buvo ginčijama remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų nuostatomis, kuriose numatyta, kad skiriant asmenį į pareigas atsižvelgiama į surinktÄ informacijÄ apie atvejus, kai asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas (7 punktas) ir į tai kad priimamas į valstybės tarnybÄ asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo bÅ«ti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas (8 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad surinkti duomenys apie pretendento padarytÄ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimÄ turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į įstatymo tikslus ir, kad sprendžiant dėl kandidato tinkamumo yra reikÅ¡mingas ne pats asmens baustumo faktas, bet aplinkybės, rodančios, jog toks asmuo didina korupcijos pasireiÅ¡kimo atvejus valstybinėje institucijoje ir kad dėl to jis nėra tinkamas eiti konkrečių pareigų.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ VTEK 2019 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. KS-23 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo (LITEKO duomenys) matyti, kad J. K. buvo pripažinta padariusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimÄ dėl to, jog ji eidama VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos direktorės pareigas pavaldiems darbuotojams pavedė organizuoti pirkimo procedÅ«ras aiÅ¡kiai nenurodydama, kad ji pati nusiÅ¡alina, ir kad informacijÄ apie galimÄ interesų konfliktÄ teikė neįgaliotam subjektui, t.y. ne savivaldybės merui, bet savivaldybės administracijos Personalo departamento Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokios aplinkybės, net jei ir gali būti laikomos paminėto įstatymo pažeidimu, yra formalios ir nepakankamos spręsti apie tai, jog J. K. negali būti skiriama eiti Ligoninės direktorės pareigų dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų pagrindų.

34. STT 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. 39-01-445 (šiuo metu išslaptintame, e. bylos t. 1, b.l. 136-40) nurodoma, kad J. K. sutuoktinis K. K. yra UAB „Limeta“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (75 proc. akcijų) ir taip pat yra UAB „Limeta NT“ steigėjas. Šiame rašte pateikiama analizė, kurios pagrindu teigiama, kad J. K. einant VšĮ Karoliniškių poliklinikos vadovės pareigas UAB „Limeta“ dažniau laimėdavo šios poliklinikos skelbiamus viešuosius pirkimus nei kitose poliklinikose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši informacija pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį apskritai nėra laikoma reikšminga sprendžiant dėl asmens tinkamumo eiti pareigas valstybės tarnyboje ar valstybės įstaigoje (tai pažymėta ir pačiame rašte). Tokia informacija, kaip teisingai pažymi trečiasis asmuo, neatspindi ir jokių jos, t.y. J. K., galimai padarytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų. Be to, skirtingai nei teigia apeliantas, jokie įstatymo imperatyvai nedraudžia skirti pretendento į gydymo įstaigos direktoriaus pareigas dėl to, kad jo sutuoktinis dirba įmonėje, prekiaujančioje medicinine įranga, kuri dažnai dalyvauja skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

35. Byloje nenustatyta ir kitokių aplinkybių, nurodytų Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, dėl kurių trečiasis asmuo J. K. negalėtų užimti vadovo pareigų valstybei priklausančioje viešojoje įstaigoje.

36. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, priimdamas skundžiamÄ 2019 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. K-500, tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė konkurso laimėtojÄ J. K. į Ligoninės direktorės pareigas.

37. Kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, t.y. apelianto ginčijami kiti atsakovo sprendimai ir veiksmai, susiję su vieÅ¡o konkurso direktoriaus pareigoms užimti pakartotiniu paskelbimu ir atÅ¡aukimu, jo kaip antros vietos konkurso laimėtojo neskyrimu į pareigas bei įpareigojimu atsakovÄ tęsti konkurso procedÅ«ras, yra iÅ¡vestiniai. Konstatavus, kad J. K. pagrįstai yra pripažinta konkurso laimėtoja (Å¡is faktas nustatytas teismo sprendimu) ir pagrįstai pripažinta atitinkančia pretendentui keliamus įstatymo reikalavimus bei pagrįstai paskirta eiti direktorės pareigas, nėra pagrindo vertinti paminėtus atsakovo (vieÅ¡osios įstaigos steigėjo) veiksmus ir sprendimus, nes jie atsakovo teisių nepažeidžia ir negali jam sukurti jokių teisėtų lÅ«kesčių.

38. Konstatuotos aplinkybės taip pat reiškia, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta įstatyme numatytu pagrindu, t.y. pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui.

39. IeÅ¡kovo argumentai, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavys nesilaikė 5 dienų įspėjimo termino, nesudaro pagrindo darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu. DK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad pažeidęs pareigÄ raÅ¡tu įspėti darbuotojÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotÄ darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt darbo dienų, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvienÄ termino pažeidimo dienÄ , bet ne daugiau kaip už penkias ar deÅ¡imt darbo dienų. Apeliantas neginčija, kad paminėta kompensacija jam buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta, t.y. nustatytas procedÅ«rinis pažeidimas yra iÅ¡taisytas įstatyme numatytu bÅ«du.

40. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog remiantis DK 35 straipsnio 5 dalies nuostatomis, su ieškovu sudaryta darbo sutartis dėl papildomo darbo pasibaigė nutraukus darbo sutartį dėl pagrindinės darbo sutarties. Tai, kad ieškovo kaip gydytojo ortopedo traumatologo darbo funkcijos yra papildomos ir kad jų atlikimo terminas yra siejamas su pagrindinėmis, t.y. direktoriaus, darbo funkcijomis, yra aiškiai apibrėžta sudarytoje darbo sutartyje ir jos 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitime (e. bylos t. 1, b.l. 82).

41. Byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir iÅ¡ to kylanti ieÅ¡kovo neturtinė žala. Å io ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimui neturi reikÅ¡mės ir kitos, papildomai apelianto nurodytos aplinkybės. Skirtingai nei teigia apeliantas, atsakovas priimdamas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo ginčijamus sprendimus, nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad ieÅ¡kovas yra pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymÄ .

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

44. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl jo teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme žodiniuose posėdžiuose, tačiau nuÅ¡alinimų teisėjai nereiÅ¡kė (e. bylos t. 2, b.l. 177, t. 3, b.l. 169). Skirtinai nei teigia apeliantas, teisėja priimdama sprendimÄ Å¡ioje byloje, nesirėmė jokiais kitoje byloje savo pačios konstatuotais faktais, nepateikdama savarankiÅ¡ko Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktų vertinimo. Apelianto nurodytoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl konkurso rezultatų teisėtumo, nebuvo konstatuotos jokios Å¡iai bylai reikÅ¡mingos esminės aplinkybės. Taip pat nenustatyta, jog Å¡iuo atveju bÅ«tų pažeistas draudimas teisėjui nagrinėti bylÄ pakartotinai.

45. Taip pat teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Nors kai kurie teismo vertinimai ir nėra pakankamai nuoseklūs, tačiau šis teismo sprendimo trūkumas yra ištaisomas apeliacinės instancijos teismui papildant pirmosios instancijos teismo motyvus. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, nereiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

46. Visi ieškinio reikalavimai yra išspręsti, įskaitant ir apelianto nurodomus išvestinius.

47. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis). Atsakovų prašymas taip pat netenkinamas, nes jie nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

48. Trečiasis asmuo J. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . PraÅ¡ymas tenkinamas. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo A. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Laima Ribokaitė Andrius Verikas Renata Volodko