e8f320c4-047f-48e9-8775-3ed3304d29dc · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-855-175/2015;Teisėja Lidija Deksnienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00729-2014-4;                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                      2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų JÅ«ratė Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Bužavui, nuteistajam N. T., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. M., atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 1 d. ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant N. T. be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos atlyginimÄ per 1 metus 6 mėnesius. Civiliniam ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ N. T. priteista 8408,64 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

N. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės mėn., nenustatytÄ dienÄ , bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) m., nenustatytoje vietoje iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pilnai sukomplektuotÄ puspriekabę „KroneSDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 2006 m., 8408,64 Eur ( 29033,38 Lt) vertės, kuriÄ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014-05-09 iÅ¡sinuomojo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-05-09 nuomos sutartį ir nuosavybės perdavimo priėmimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), perleisdamas Å¡iÄ Â puspriekabę nenustatytam asmeniui, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8408,64 Eur ( 29033,38 Lt) turtinę žalÄ .

Apeliaciniame skunde N. T. praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nuosprendį panaikinti ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 1 d., iÅ¡teisinti. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis yra prieÅ¡taringas, neteisingas ir nepagrįstas, prieÅ¡tarauja teismų praktikai, pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ , teisę į teisingÄ teismÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, todėl yra naikintinas. N. T. nurodo, kad dėl kaltinimo įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 str. 1 d., savo kaltę nepripažino ir nepripažįsta, kadangi Å¡io nusikaltimo nepadarė, o byloje jokių įrodymų, kurie pagrįstų kaltę dėl Å¡ios veikos, nėra.

Teismo nuosprendis paremtas tik prielaidomis ir spėliojimais, grindžiamas tik elementariems logikos dėsniams prieÅ¡taraujančiomis iÅ¡vadomis bei jokiais įrodymais neparemtomis prielaidomis ir spėliojimais, o taip pat prieÅ¡taringais ir nepatikimais įrodymais, prie kurių priskirtini civilinio ieÅ¡kovo darbuotojų, asmeniÅ¡kai suinteresuotų bylos baigtimi ir siekiu baudžiamosios teisės sankcijomis iÅ¡spręsti kilusį civilinį ginÄÄ , parodymais, dalies patikimų bylos įrodymų ir apelianto paaiÅ¡kinimų nenagrinėjant ir nevertinant.

Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors nebuvo įrodyta, kad N. T. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ir nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.), be to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 d. 1p.), t. y. neteisingai galimai padaryta veika kvalifikuota kaip tyčinis, o ne kaip neatsargus turto iÅ¡Å¡vaistymas, be to neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 1 d. 2 p.), kadangi turėjo bÅ«ti paskirta žymiai Å¡velnesnė bausmė.

Be to, bausmės vykdymas turėjo bÅ«ti atidėtas daug trumpesniam terminui, negu atidėjo teismas. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), kadangi teismas neteisingai įvertino kaip kaltės ir tyčios įrodymo faktÄ , kad apeliantas tik vienintelį kartÄ atsitiktinai iÅ¡sinuomojo puspriekabę, nors apeliantas ir prieÅ¡ tai iÅ¡ tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienÄ kartÄ nuomojosi ne tik puspriekabes, bet ir brangius vilkikus ir visada sumokėdavo už jų nuomÄ bei grÄ Å¾indavo puspriekabes bei vilkikus savininkui.

Neatitinka bylos aplinkybių ir teismo iÅ¡vada, kad N. T. neatlygintinai atidavė puspriekabę trečiajam asmeniui, nors jis jÄ pernuomojo beveik tomis pačiomis sÄ lygomis, tik su savo uždarbiu. Be to, netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 1 d. 4 p.), kadangi teismas neteisingai priteisė aiÅ¡kiai neteisingÄ , neįrodytÄ bei per didelį civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistojo vertinimu, nuosprendis yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, neargumentuota, kodėl tikėjo tik iÅ¡skirtinai kaltinančiais argumentais, o taip pat suinteresuotų bylos baigtimi civilinio ieÅ¡kovo darbuotojų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais ir visiÅ¡kai atmetė teisinančius argumentus bei paties apelianto nuoseklius ir logiÅ¡kus parodymus.

Teismas nepaÅ¡alino visų byloje esančių prieÅ¡taravimų, įrodymus tyrė vienpusiÅ¡kai ir tendencingai, netyrė sÄ moningai nesurinktų ir nepateiktų teisinančių įrodymų ir nepareikalavo pateikti Å¡ių įrodymų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo visumos taisyklę, o padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumai, dalies įrodymų teismas iÅ¡ viso netyrė. Å ie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir paveikė teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .

Skunde pažymima, kad kaltinant tyčiniu svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymu, turi bÅ«ti nustatyta ir neginčijamai įrodyta Å¡ios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, tyčinė kaltės forma, žalingos pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir žalingų pasekmių. N. T. vertinimu, aiÅ¡kiai nepagrįsti teismo teiginiai, kad kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo pagrindžia tai, kad jis nepateikė puspriekabės subnuomos sutarties, nenurodė, kur ji yra, nenurodė asmens, kuriam subnuomojo puspriekabę, nenurodė, kad su asmeniu, kuriam subnuomojo puspriekabę, siejo daugiamečiai sutartiniai santykiai ir Å¡is asmuo buvo vertas pasitikėjimo verslo partneris, nesikreipė į policijÄ dėl Å¡io asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Nėra paneigti paaiÅ¡kinimai, kad apeliantas negali pateikti subnuomos sutarties, kadangi negali jos surasti, dėl to negali ir pažiÅ«rėti, koks asmuo joje nurodytas kaip subnuomininkas, o po tokio ilgo laiko tarpo to asmens duomenų dėl objektyvių ir suprantamų priežasčių negali atsiminti, nes jis nuomojosi puspriekabę pirmÄ kartÄ . Kadangi tas asmuo puspriekabės negrÄ Å¾ino, apeliantas negali jo surasti, nes jo telefonas iÅ¡jungtas, tai savaime suprantama ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad jis negali nurodyti, kur ta puspriekabė yra.

Tačiau teismas nepagrįstai net nevertino Å¡ių faktinių bylos aplinkybių ir apelianto paaiÅ¡kinimų, kas akivaizdžiai įrodo, kad teismas įrodymus vertino tik pasirinktinai, vertindamas tik kaltinančius įrodymus ir nevertindamas teisinančių įrodymų. AiÅ¡kiai nepagrįstas ir teismo teiginys, kad N. T. kaltę įrodo ir faktas, kad jis nesikreipė į policijÄ dėl Å¡io asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų. Apeliantas pabrėžia, kad į policijÄ nesikreipė tik dėl to, kad buvo ir Å¡iuo metu yra tvirtai įsitikinęs, jog sutartinių santykių tarp dviejų verslo subjektų nevykdymas yra iÅ¡imtinai civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant baudžiamÄ sias bylas.

Kadangi tuo metu neturėjo pinigų susimokėti žyminį mokestį valstybei, tai negalėjo iÅ¡kelti civilinės bylos teisme ir laukė, kol uždirbs pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir po to apeliantas nurodo nebeturėjęs jokių įgaliojimų kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos. Kodėl paskirtas bankroto administratorius nesikreipė į teismÄ dėl puspriekabės susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ subnuomininko, teismas net nesiaiÅ¡kino, o skundo autoriui nėra žinoma, tačiau akivaizdu, kad tokie bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti.Teismo iÅ¡vados, kad N. T. kaltę pagrindžia ir ta faktinė aplinkybė, kad jis subnuomojo puspriekabę asmeniui, su kuriuo nesiejo daugiamečiai sutartiniai santykiai ir, kad Å¡is asmuo nebuvo vertas pasitikėjimo verslo partneris, ne tik kad akivaizdžiai neteisingos, bet ir padarytos nesuvokiant verslo specifikos ir aiÅ¡kiai nelogiÅ¡kos.

Visiškai akivaizdu, kad jeigu verslo santykius būtų leidžiama turėti tik su tais asmenimis, su kuriais iki tol siejo daugiamečiai sutartiniai santykiai, tai jokio verslo padaryti būtų paprasčiausiai neįmanoma. Versle visada išlieka tam tikra rizika, kad kontrahentas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, kad dėl to patirsi tam tikrų nuostolių. Verslo specifika ir yra ta, kad jį reikia plėsti, atitinkamai atsiranda daug naujų klientų ir verslo partnerių, su kuriais anksčiau neturėjai jokių sutartinių santykių, tačiau esi priverstas turėti naujų ūkinių-komercinių santykių.

Visada su kažkuo iÅ¡ verslo partnerių yra sudaroma pirmoji verslo sutartis, iÅ¡ kurios arba gaunamas pelnas, arba patiriamas nuostolis, o apie šį rezultatÄ visada gali sužinoti jau po to, kai sudaroma pirmoji sutartis ir ji arba įvykdoma, arba neįvykdoma, kaip ir buvo Å¡iuo atveju. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu vadovautis teismo logika, tai tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini) vadovai, iÅ¡nuomodami puspriekabę N. T., nors N. T. su jais nesiejo jokie ilgamečiai sutartiniai santykiai, taip pat iÅ¡Å¡vaistė įmonės turtÄ , kadangi puspriekabės N. T. jiems negrÄ Å¾ino.

Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai kažkodėl nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Å¡iÄ , teismo nuomone, nusikalstamÄ veikÄ . Skunde pabrėžiama ir tai, kad faktas, jog civilinio ieÅ¡kovo atstovai, pasinaudodami savo artimomis pažintimis teisėsaugos institucijose ir jų padedami, sugebėjo kriminalizuoti egzistavusius iÅ¡imtinai civilinius teisinius santykius, nepagrindžia teismo teiginių, kad N. T., spręsdamas civilinį ginÄÄ su savo subnuomininku, privalėjo taip pat kreiptis į policijÄ dėl subnuomininko neteisėtų veiksmų, kadangi N. T. artimų asmeninių pažinčių teisėsaugos institucijose neturi ir todėl suvokė, kad niekas nepadės iÅ¡imtinai civilinių santykių su subnuomininku spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis, kaip buvo pasielgta paties apelianto atžvilgiu.

Todėl teismo iÅ¡vados aiÅ¡kiai neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos.Akivaizdžiai neteisinga ir neatitinkanti bylos įrodymų ir teismo padaryta iÅ¡vada, kad puspriekabę N. T. atidavė trečiajam asmeniui be atlygio, neatlygintinai. Tokios teismo iÅ¡vados nepatvirtina nei vienas bylos įrodymas, todėl tokia iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių. Be to jokiais bylos įrodymais nebuvo paneigti nuteistojo tvirtinimai, kad jis pernuomojo iÅ¡sinuomotÄ puspriekabę su tikslu uždirbti, tai yra brangiau, be to gavo iÅ¡ subnuomininko tokio paties dydžio avansÄ , kokį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos esmę, tokius nuteistojo parodymus teismas turėjo laikyti teisingais, kadangi juos paneigiančių įrodymų bylos medžiagoje nėra pateikta, tačiau vėlgi teismas įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai ir tendencingai.Be to, teismas aiÅ¡kiai neteisingai nurodė, kad nuteistojo kaltę ir tyčinę kaltės forma įrodo ir tai, kad jis nepateikė nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei bankroto administratorei jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, sutarčių, pateikė galimai melagingus duomenis ikiteisminiam tyrimui, vengė vykdyti bankroto administratorės reikalavimus, bendradarbiauti, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis bendrovės dokumentus slėpė ar prarado.

Tačiau tokios teismo iÅ¡vados arba yra aiÅ¡kiai neteisingos, kadangi nepatvirtintos jokiais bylos įrodymais, arba padarytos aiÅ¡kiai iÅ¡kraipant byloje esančius įrodymus, arba visiÅ¡kai nesusijusios su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla. VisiÅ¡kai nesuprantami ir sunkiai suvokiami teismo teiginiai, kad N. T. pateikė galimai melagingus duomenis ikiteisminiam tyrimui, kadangi nenurodyta kokie tai melagingi duomenys, kodėl jie yra melagingi, kokie bylos įrodymai juos paneigia ir kodėl teismas tai vertino kaip melagingus duomenis, o ne kaip apelianto gynybos versijÄ , kuriÄ jis turi teisę turėti ir iÅ¡sakyti, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas turi pareigÄ jÄ paneigti neginčijamais įrodymais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir sutarčių nepateikimas, jų praradimas ar palėpimas niekaip nepaneigia ir nepatvirtina jokio kaltinimo iÅ¡Å¡vaisčius svetimÄ turtÄ , o kadangi jokie kaltinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neiÅ¡saugojimo ar paslėpimo nėra pateikti, tai tokios teismo iÅ¡vados iÅ¡ viso nesusiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nepaneigti ir apelianto teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, sutartys gali bÅ«ti likę buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioje įmonėje.

Kadangi Å¡ie teiginiai nebuvo netgi tikrinti, nebuvo ieÅ¡kota jokių dokumentų buhalterinę apskaitÄ tvarkiusioje įmonėje, tai byloje nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai paneigtų Å¡iuos teiginius, kurie, nekaltumo prezumpcijos prasme, laikytini absoliučiai teisingais, nepaneigtais. Nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismo argumentai, kad apeliantas vengė vykdyti bankroto administratorės reikalavimus, bendradarbiauti, kadangi Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti nagrinėjamos tik bankroto, o ne baudžiamojoje byloje, todėl Å¡ios aplinkybės, jeigu jos ir bÅ«tų teisingos, taip pat nepatvirtina ir nepaneigia nei pareikÅ¡to kaltinimo, nei nusikaltimo buvimo apelianto veiksmuose, nei tyčinės ar neatsargios kaltės formos.N. T. manymu, akivaizdžiai neteisingos ir teismo padarytos iÅ¡vados, kad jis slėpėsi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsakė į skambučius, nebendradarbiavo ir pan.

Kaip nurodo pats teismas, jis tokias išvadas padarė išskirtinai pagal suinteresuotų šios bylos baigtimi civilinio ieškovo darbuotojų parodymus, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos parodymus, byloje nėra. Nors teismo nuosprendyje ir nurodyta, kad sprendžiant, kuri - baudžiamoji ar civilinė - atsakomybė taikytina, teismas rėmėsi teismų praktika šios kategorijos bylose, tačiau tokie teismo teiginiai yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir išplėtota teismų praktika analogiškose byloje yra visiškai priešinga, negu teigiama skundžiamame teismo nuosprendyje.

Å ioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ nuomos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , teisinis santykis, kai bendrovė iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du iÅ¡ lizingo bendrovės įsigyja transporto priemones, tačiau nebemoka nuomos mokesčio ir negrÄ Å¾ina tų transporto priemonių, kvalifikuojamas kaip civilinis teisinis santykis, o ne baudžiamasis. Todėl tokiu atveju turi bÅ«ti taikoma ne baudžiamoji, bet civilinė atsakomybė.Skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡ viso nevertino tos faktinės aplinkybės, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabes apeliantas nuomojosi jau ir anksčiau, vienÄ kartÄ nuomojosi ne tik puspriekabę, bet ir gerokai brangesnį vilkikÄ ir visada juos grÄ Å¾indavo ir sumokėdavo visus nuomos mokesčius.

Teismo nuosprendyje taip ir nebuvo atsakyta į klausimÄ , kodėl nuteistajam reikėjo tiek laiko laukti ir kodėl reikėjo iÅ¡Å¡vaistyti gerokai mažesnės vertės turtÄ , jeigu jis galėjo iÅ¡Å¡vaistyti didesnės vertės turtÄ ir daug anksčiau, nors tai yra esminis klausimas siekiant nustatyti ne tik tyčios kryptingumÄ , bet ir nusikalstamos veikos požymių buvimÄ nuteistojo veiksmuose. Teismas net nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad N. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik sumokėjo jų praÅ¡omÄ 2 000 Lt užstatÄ , bet ir suteikė asmeninį laidavimÄ , kas reiÅ¡kia, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadoms, kad jis siekė ir ketino vykdyti prievoles pagal nuomos sutartį, iÅ¡ anksto neturėjo jokio tikslo jų nevykdyti, o sutarties neįvykdė tik dėl nenusisekusio verslo ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų negrÄ Å¾inant subnuomotos puspriekabės.Be to, teismas nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siieÅ¡koti savo nuostolius iÅ¡ N. T., kaip laiduotojo.

Šį faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktas Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad net iki 2015 m. sausio 2 d. N. T. turėjo turto, iÅ¡ kurio buvo galima įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tai yra N. T., kaip laiduotojo, prievolė galėjo bÅ«ti įvykdyta realiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę ir galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme ir prisiteisti civiline tvarka, o taip pat ir iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ N. T., kaip laiduotojo, ne tik puspriekabės vertę, bet ir nesumokėtas nuomos mokesčio sumas, tačiau patys nesinaudojo savo civilinėmis teisėmis, dėl ko galimai ir kilo žalingos pasekmės - kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 8408,64 Eur ar kokį nors kitokį nuostolį.

Kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (neveikimo) ir žalingų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai priežastinio ryšio tarp N. T. veiksmų ir žalingų pasekmių nėra ir negali būti, nes jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tinkamai naudojusis savo civilinėmis teisėmis ir pareiškusi civilinį ieškinį, prisiteisusi nuostolius, tai galimai jos reikalavimai būtų patenkinti iš N. T. asmeninio turto, kuris buvo parduotas iš varžytinių daug vėliau ir, akivaizdu, kad jokio nuostolio ji nebūtų patyrusi arba jis būtų žymiai mažesnis.

Paminėtos aplinkybės paneigia teismo padarytas iÅ¡vadas, kad civilinis ieÅ¡kovas negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba kad toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas ar neperspektyvus. Todėl akivaizdu, kad Å¡ioje byloje buvo neteisėtai kriminalizuoti iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai, jie buvo kriminalizuoti civiliniam ieÅ¡kovui pasinaudojus geromis pažintimis teisėsaugos institucijose, kas sudarė prielaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai iÅ¡vengi žyminio mokesčio valstybės biudžetui sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, o taip pat siekiant padaryti N. T. neteisėtÄ psichologinį spaudimÄ , priverčiant vykdyti civilinę sutartį.Be to, netgi jeigu bÅ«tų įrodyta, kad apeliantas įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , tai yra svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , visi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir bylos faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina tÄ faktÄ , kad teismas neteisingai įvertino kaltės formÄ , kaip netiesioginę tyčiÄ .

Jokios tyčios iÅ¡Å¡vaistyti svetimÄ turtÄ apeliantas nurodo neturėjęs, to nepatvirtina ir jokie bylos įrodymai. Puspriekabės subnuoma kitam asmeniui buvo įprastas sandoris, buvo tikimasi uždirbti, gauti pelnÄ , kas ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslas. Apeliantas sutinka galėjęs pasidomėti subnuomininku atidžiau, tačiau subnuomininkas jam pasirodė rimtas ir patikimas, be to sumokėjo nemaÅ¾Ä avansÄ , pasirašė asmeninio laidavimo sutartį, kas rodė jo tvirtus ketinimus vykdyti sutartį ir grÄ Å¾inti puspriekabę bei sumokėti nuomos mokesčius.

Todėl, jeigu ir bÅ«tų įrodyta, kad apeliantas iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ turtÄ , tai tikrai ne tyčia, bet dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tai yra neatsargia kaltės forma.Be to, net jeigu ir bÅ«tų įrodyta, kad N. T. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai neteisingÄ bausmę. Nors teismas paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančiÄ bausmę, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl skyrė bÅ«tent tokio dydžio bausmę, nors motyvuoti bausmės dydį taip pat yra teismo pareiga.

Be to, kadangi galimai nusikalstama veika padaryta ne tyčia, bet dėl neatsargumo, tai bausmės dydis turėjo bÅ«ti mažinamas nuo bausmės vidurkio link minimumo (BK 54 str. 2 d. 2 p.). Atitinkamai teismas atidėjo bausmės vykdymÄ per ilgam 2 metų terminui. Teismas taipogi nepateikė jokių motyvų, kodėl atidėjo bausmės vykdymÄ tokiam ilgam terminui. Todėl, jeigu ir bÅ«tų įrodyta apelianto kaltė, bausmės dydis turėtų bÅ«ti sumažintas, o bausmės vykdymo atidėjimo terminas sutrumpintas.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neteisingai priteisė civilinį ieÅ¡kinį, t. y. priteisė per didelį civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinį ieÅ¡kinį, o atitinkamai ir žalos dydį, taip pat tiksliai ir neginčijamai privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas, kuris tikslaus jo dydžio nepagrindė leistinais įrodymais. Byloje yra pateiktas įrodymas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko puspriekabę už 22978,38 Lt. Todėl tokio dydžio civilinį ieÅ¡kinį teismas ir galėjo priteisti, kadangi jis yra pagrįstas pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau aiÅ¡kiai nepagrįsti ir neįtikėtini civilinio ieÅ¡kovo tvirtinimai, kad prie Å¡ios sumos reikia pridėti atsarginių ratų laikiklius, atsarginius ratus, stogo atidarymo Å¡tangÄ , lentas, padangas, kadangi visa tai yra puspriekabės dalys, be kurių jos neįmanoma naudoti pagal paskirtį.

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad puspriekabė negalėjo bÅ«ti nuomojama dalimis, nes tai yra nelogiÅ¡ka. Todėl puspriekabės komplektuojančios dalys negalėjo bÅ«ti nuomojamos atskirai nuo puspriekabės. Be to, civilinis ieÅ¡kovas neįrodė faktinės aplinkybės, kad Å¡ios puspriekabės sudedamosios dalys buvo panaudotos bÅ«tent Å¡iai puspriekabei, o ne kuriais nors kitai, kadangi jis užsiima puspriekabių nuoma ir jų turi labai daug. Byloje civilinis ieÅ¡kovas nepateikė jokių Å¡ių sudedamųjų puspriekabės dalių įsigijimÄ pagrindžiančių dokumentų.

Civilinio ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas, pavadintas sÄ mata Nr. 14/05/05-01, neįrodo ir nepagrindžia nei Å¡ių komplektuojančių detalių įsigijimo fakto, nei įsigijimo kainų, nei jų panaudojimo bÅ«tent Å¡iai puspriekabei fakto, kadangi į tokį dokumentÄ jis galėjo įraÅ¡yti bet kÄ . Ä®tarimÄ , kad civilinio ieÅ¡kovo nurodytos detalės galėjo bÅ«ti nepanaudotos bÅ«tent Å¡ioje puspriekabėje, patvirtina ir tas faktas, kad civilinis ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ nei vieno Å¡ių komplektuojančių detalių įsigijimÄ patvirtinančio dokumento, nors kaip juridinis asmuo, turėjo įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ turėti ir buhalterinėje apskaitoje apskaityti Å¡ių detalių įsigijimÄ pagrindžiančius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras ar kt.).

Todėl teismas nepagrįstai priteisė atlyginti 8408,64 Eur civilinį ieÅ¡kinį, nors civilinis ieÅ¡kovas įrodė tik dalį civilinio ieÅ¡kinio - 22978,38 Lt (6655 Eur), kuris ir galėjo bÅ«ti priteistas, jeigu apeliantas bÅ«tų pripažintas kaltu. Todėl, jeigu ir bÅ«tų įrodyta kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tai priteistinas civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti mažinamas iki 6655 Eur, arba klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio turėtų bÅ«ti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Teismo posėdyje nuteistasis N. T. ir jo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Prokuroras, civilinio ieÅ¡kovo atstovai A. M., advokatė V. Smolenskienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius BK 184 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , atlikęs byloje įrodymų tyrimÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavęs pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. T. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 184 str. 1 d., įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisėjų kolegija neturi motyvų jas paneigti.

Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas vertino ne tik civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. M., liudytojų V. Š., A. G., R. B. parodymus, rašytinius įrodymus, bet ir paties N. T. paaiškinimus, tačiau jo paaiškinimų pagrįstai nepripažino patikimu įrodymų šaltiniu, paneigiančiu kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kodėl N. T. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, negu juos vertina apeliantas, nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų nedaro neteisingomis ar nepagrįstomis. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal nustatytas taisykles, vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai ar nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.Apeliantas skunde tvirtina, kad nepadaryta veika, turinti BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos teisingai.Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013). Svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ (ar jo žinioje esantį) turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo neteisėtumas pasireiÅ¡kia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, jog kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ iÅ¡Å¡vaisto neatlygindamas jo vertės arba jÄ atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013).

BK 184 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tyčine kaltės forma. Tyčinė kaltė iÅ¡Å¡vaistant turtÄ konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iÅ¡Å¡vaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtÄ ar žinioje esantį svetimÄ turtÄ tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas Å¡io turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jai kilti.Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad turtas – puspriekabė „KroneSDP27“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – N. T. nuosavybės teise nepriklausė, taigi, jis su minėtu turtu negalėjo elgtis savo nuožiÅ«ra. Minėta puspriekabė nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jÄ pagal 2014-05-09 nuomos sutartį iÅ¡nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. T.. Å ioje sutartyje, be kitų įsipareigojimų, buvo numatyta, kad N. T., kaip nuomininkas, įsipareigoja neįkeisti ar kitais bÅ«dais nesuvaržyti turto naudojimosi, juo nelaiduoti, neperduoti tretiesiems asmenims, nesubnuomoti be raÅ¡ytinio Nuomotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sutikimo bei imtis visų įmanomų priemonių tam, kad iÅ¡vengtų Nuomotojo teisių į turtÄ apribojimų iÅ¡ trečiųjų asmenų (sutarties 3.2.1 p.).

Taip pat pagal Å¡iÄ sutartį N. T. įsipareigojo nustatytu laiku ir tvarka mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį ir kitus mokesčius (sutarties 3.2.25 p.). Nagrinėjamu atveju N. T. jam nuosavybės teise nepriklausančiÄ puspriekabę perleido nenustatytam asmeniui, prieÅ¡ tai nepranešęs Nuomotojui ir negavęs jo raÅ¡ytinio sutikimo, už puspriekabę nuomos mokesčio nemokėjo, pasibaigus nuomos sutarčiai, jos nepratęsė, puspriekabės negrÄ Å¾ino. Taigi, N. T., neturėdamas tam teisės, be teisėto savininko sutikimo, perleido kitam asmeniui jam nepriklausantį turtÄ , tokiais veiksmais padarydamas turto savininkui turtinę žalÄ .

Tokie N. T. veiksmai, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, visiÅ¡kai atitinka BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. N. T. tvirtina, kad neįrodyta, jog jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokie teiginiai prieÅ¡tarauja jo paties paaiÅ¡kinimams, kuriuose jis neneigė puspriekabę kitam asmeniui perleidęs be puspriekabės savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – sutikimo. Tai, kad pats N. T. tokių savo veiksmų nelaiko nusikalstamais, teismo iÅ¡vadų dėl nusikaltimo sudėties požymių jo veiksmuose buvimo nedaro neteisėtomis ir nepagrįstomis, kadangi teismo iÅ¡vados padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , ne tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, kaip to reikalauja įstatymas.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė teisingai, BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius N. T. veiksmuose atskleidė tinkamai, iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavo ir aptarė. Nepagrįstai skunde tvirtinama, kad teismas nustatė neteisingÄ tyčios formÄ . Apelianto vertinimu, jeigu jo veiksmai ir laikytini nusikalstamais, tačiau buvo padaryti dėl neatsargumo, o ne netiesiogine tyčia, kaip nuosprendyje konstatavo teismas.

Neatsargumas, kaip kaltės forma, gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad N. T., perleisdamas jam nepriklausantį, nuomos sutarties pagrindu naudojamÄ turtÄ kitam asmeniui neinformavęs turto savininko ir negavęs jo leidimo, suprato, kad tokiais veiksmais pažeidžia sutarties sÄ lygas, t. y. elgiasi neteisėtai ir, nors nenorėjo, kad atsirastų neigiami padariniai (turto savininkui bÅ«tų padaryta žala), nieko nedarė, kad žala neatsirastų, t. t. leido kilti neigiamiems padariniams. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje subjektyviuosius BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius nagrinėjamos bylos kontekste iÅ¡analizavo iÅ¡samiai ir pagrįstai N. T. veiksmuose konstatavo netiesioginės tyčios formÄ , kurios esmė yra ta, kad kaltininkas supranta veikiantis neteisėtai, numato, kad dėl tokio veikimo atsiras neigiami padariniai ir, nors jų nenori, sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Pritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius nuomos sutartį dėl puspriekabės „KroneSDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos tarp Å¡alių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai iÅ¡ kurių kilę ginčai paprastai sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013).

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad, siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atskyrimo problematika buvo analizuojama ir pirmosios instancijos teismo. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl paties N. T. veiksmų, kuriais jis apsunkino civilinio ieÅ¡kovo galimybes atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sÄ lygų pažeidimas, pats savaime, nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (iÅ¡ jų ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o Å¡alims nesilaikant sandorio (sutarties) sÄ lygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sÄ lygoms, baudžiamosios atsakomybės taikymas iÅ¡ esmės yra kraÅ¡tutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra prieÅ¡ingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai Å¡aliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas.

Nustatyta, kad N. T. sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ lygų nevykdė sÄ moningai, t. y. žinodamas, kad be puspriekabės savininko žinios ir leidimo puspriekabės negali perleisti kitiems asmenims, taip pat žinodamas, kad turi mokėti nuomos mokestį, pasibaigus sutarties terminui – puspriekabę grÄ Å¾inti, to nepadarė. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jo nepratęsus, puspriekabės negrÄ Å¾inus, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo nesitarė, į skambučius ir elektroninius praneÅ¡imus nereagavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , geranoriÅ¡kai nebendradarbiavo, vengė pateikti reikalingus dokumentus.

Tiriant aplinkybes dėl puspriekabės perleidimo kitam asmeniui, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nenurodė kam ir kokiomis aplinkybėmis puspriekabę perleido, neįvardino asmens, kuriam, pasak jo, iÅ¡nuomojo puspriekabę. PagrįstÄ manymÄ , kad N. T. savo veiksmais apsunkino civilinio ieÅ¡kovo galimybę savo pažeistas teise ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis patvirtina ir tokios aplinkybės, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo paskelbta N. T. paieÅ¡ka, kadangi nebuvo duomenų apie jo gyvenamÄ jÄ ir buvimo vietÄ , jis nevyko į policijos įstaigÄ pagal siunčiamus Å¡aukimus, vengė vykdyti teismo sprendimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

Paminėtų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju sutarties pagrindu atsiradę civiliniai teisiniai santykiai dėl N. T. veiksmų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai N. T. veiksmuose nustatyti teisingai, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia nei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje N. T. pateikta puspriekabės nuomos sutartis Nr. 015 (T. 3, b. l. 158-167) ir jo duoti paaiškinimai (T.3, b. l. 180, 181).Iš N. T. pateiktos 2014-07-09 puspriekabės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši sutartis sudaryta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios puspriekabės „KroneSDP27“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutarties Å¡alimis įvardinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. T. (Nuomotojas) ir I. Č. (Nuomininkas). Nors minėta sutartis ir yra pasiraÅ¡yta, tačiau nėra registruota (nėra nurodyta sutarties registravimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ data, suteiktas registracijos numeris). Be to, Å¡i sutartis buvo pateikta tik nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nors ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas dar 2014-08-26, pirmas praneÅ¡imas apie įtarimÄ N. T.

įteiktas 2014-11-05, tačiau nei savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme N. T. nenurodė aplinkybės, kad dėl puspriekabės nuomos buvo sudaręs sutartį su I. Č., kuris, pasak jo, dingo ir puspriekabės negrÄ Å¾ino. N. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje negalėjo logiÅ¡kai ir įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl sutartį dėl puspriekabės nuomos pateikė tik nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. N. T. paaiÅ¡kino, kad sutarties ikiteisminio tyrimo metu nerado, nes visur buvo netvarka.

Sutartį dabar surado namuose, (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme buvo bandoma patikrinti naujai N. T. nurodytas aplinkybes, iÅ¡kviesti ir apklausti jo nurodytÄ asmenį I. Č., tačiau patikrinus asmens duomenis Gyventojų registre nustatyta, kad I. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 173). Aptartų aplinkybių kontekste nuomos sutarties pateikimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje kolegija vertina apelianto bandymu suÅ¡velninti savo padėtį ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, N. T. pateikta sutartis nėra užregistruota įmonės sudarytų sutarčių registre, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, kad ji buvo sudaryta N. T. nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kai nėra jokių kitų objektyvių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo.

Be to, net jei apeliantas, kaip jis pats tvirtina, sutarties anksčiau pateikti negalėjo, nes jos nerado, jis galėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriui, bankroto bylÄ nagrinėjusiam teismui, ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atliekantiems pareigÅ«nams nurodyti asmenį, kuriam perleido puspriekabę. Tačiau apeliantas to nepadarė, nors, kaip jau minėta, apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes buvo apklaustas praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui – 4 mėn. – nuo apelianto pateiktos nuomos sutarties su I.

Č. sudarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl N. T. kaltės padarius BK 184 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , paisė BPK 20 str. reikalavimų, vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino neÅ¡aliÅ¡kai atsižvelgdamas į visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Visi įrodymai byloje iÅ¡analizuoti ir tinkamai įvertinti, iÅ¡vados pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais grindė savo iÅ¡vadas, o kitus atmetė, kaip nepatikimus, nuosprendyje nurodyti.

AukÅ¡tesnysis teismas su nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis pilnai sutinka. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis iÅ¡ esmės grindžia savo subjektyvių įrodymų vertinimu, kuris nesutampa su vertinimu, pateiktu nuosprendyje, skunde analizuoja byloje esančius įrodymus, juos atitinkamai vertina, tačiau nagrinėjamu aspektu aukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis reiÅ¡kia alternatyvų praÅ¡ymÄ : suÅ¡velninti bausmę. N. T. įsitikinimu, bausmės dydis turėjo bÅ«ti mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o bausmės vykdymas taip pat turėjo bÅ«ti atidėtas trumpesniam, negu 2 metų, terminui. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertino tinkamai, bausmę paskyrė atsižvelgęs tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir paskyrė teisingÄ bausmę, kuri nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga.

Skiriant bausmę buvo įvertinta tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas ir, nors teistumas iÅ¡nykęs, Å¡i aplinkybė atitinkamai charakterizuoja asmenį iÅ¡ neigiamos pusės, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Padaryta nusikalstama veika tyčinė, priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). N. T. turi Å¡eimÄ , dirba. BK 184 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.

Minimali laisvės atėmimo bausmės riba yra 3 mėn. (BK 50 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kiek mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir jos vykdymÄ atidėjo vidutiniam, BK 75 str. 1 d. numatytam, terminui – 2 metams. Paskirta bausmė atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir yra bÅ«tina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios nebÅ«tų įvertintos pirmosios instancijos teismo ir kurių pagrindu bÅ«tų galimybė paskirtÄ bausmę dar labiau Å¡velninti ar sutrumpinti terminÄ , kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.Nepagrįstais laikytini ir apelianto skundo argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio.

Nors N. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista civilinio ieÅ¡kinio suma yra per didelė, t. y. teismas nepagrįstai priteisė ir sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų puspriekabės papildomų dalių vertę, kuri nepagrįsta objektyviais įrodymais, tokie argumentai prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims ir nustatytoms aplinkybėms. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė tik tÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kuri baudžiamojoje byloje įrodyta neginčijamai, t. y. civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡ N. T. priteisė sukomplektuotos puspriekabės vertę.

Toks civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas yra teisingas, neprieÅ¡tarauja nei baudžiamojo proceso įstatymui, nei teismų praktikai Å¡iuo klausimu. N. T. tvirtina, kad civilinis ieÅ¡kovas negalėjo pagrįsti, kad sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti daiktai buvo panaudoti tai puspriekabei, kuri jam buvo iÅ¡nuomota, tačiau iÅ¡ nuosavybės perdavimo priėmimo akto (T. 1, b. l. 15), kuris buvo suraÅ¡ytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos puspriekabės nuomos sutarties pagrindu, matyti, kad puspriekabė perduota kartu su visais minėtoje sÄ matoje nurodytais elementais.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ baudžiamojoje byloje reglamentuojančių normų reikalavimų, priteisė tÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kuri objektyviai įrodyta. Konstatuoti, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡spręstas netinkamai, kolegija neturi pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė V. Smolenskienė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ N. T.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatei V. Smolenskienei pervedė 200 Eur (T. 3, b. l. 178). Pagal BK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijose.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo N. T. iniciatyva, civilinis ieÅ¡kovas, siekdamas tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, turėjo kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgiant į paminėtÄ , taip pat į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iÅ¡ N. T.. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos N. T., iÅ¡laidas sudaro 84,88 Eur dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo N. T. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ N. T. priteisti civiliniam ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur proceso iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 84,88 Eur, iÅ¡ nuteistojo N. T. nepriteisti.

Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                       Algerdas Urbšys Teisėjai                                                                                                                    Jūratė Jakubonienė                                                                                                                                 Arūnas Paštuolis