e8f27439-8d80-4fe8-a150-bfabe2bcea2e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13436-541/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08101-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; (S) 2.6.8.10.; 2.6.1.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui S. T. dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių pritesimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. 5 098,62 Eur negrÄ Å¾intos kredito dalies, 921,87 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 222,75 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 9 sudarymo dienos (2019 m. sausio 16 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos (už 55 dienas), 29,00 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (5 098,62 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 165,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys buvo priimtas 2019 m. kovo 29 d. teisėjos rezoliucija, Å¡i diena laikoma bylos iÅ¡kėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio, jo priedų kopija bei teismo praneÅ¡imas buvo įteikti atsakovui tinkamai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. darbovietės administracijai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ , o ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimÄ už akių.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. BnP Finance, UAB su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 5 098,62 Eur bendras kreditas, kurio galutinis grÄ Å¾inimo terminas – 2022 m. lapkričio 25 d. (e. b. l. 13-22, 27-29).

Atsakovas įsipareigojo per 54 mėn. laikotarpį grÄ Å¾inti kreditÄ mokant mėnesines įmokas bei kitas pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas sumas, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2018 m. spalio 28 d. buvo nutraukta (e. b. l. 7). Nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BnP Finance, UAB perleido ieÅ¡kovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ (e. b. l. 35-41).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas buvo informuotas praneÅ¡imu (e. b. l. 23).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palÅ«kanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grÄ Å¾inti paskolÄ , taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5 098,62 Eur negrÄ Å¾into kredito.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs sutarčių sÄ lygas, kreditų suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumÄ , taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grÄ Å¾inimÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 921,97 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 222,75 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 9 sudarymo dienos (2019 m. sausio 16 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos (už 55 dienas), bei 29,00 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 5 098,62 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (visiÅ¡ko pagal vartojimo kredito sutartį Nr. REF-p8nw6r2p kredito grÄ Å¾inimo).

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos).

Jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad, pažeidus paskolos sutarties sÄ lygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos pinigais kreditorius gali praÅ¡yti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos Å¡ių palÅ«kanų paskirties kreditorius Å¡ių palÅ«kanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palÅ«kanos vienu metu gali bÅ«ti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį.

Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo palÅ«kanų – už naudojimÄ si paskolintais pinigais (Å iaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų, kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovas prieÅ¡ sudarydamas vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygomis. Atsakovas bÅ«damas atidus, rÅ«pestingas privalėjo prieÅ¡ sudarymas sutartį įvertinti savo finansines galimybės, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiÅ«lymus.

PasiraÅ¡ydamas vartojimo kredito sutartį atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sÄ lygomis ir numatytu palÅ«kanų dydžiu. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ , kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu, laikytina, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas neprieÅ¡tarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 921,97 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų iki reikalavimo prileidimo dienos 2018 m. liepos 31 d., 222,75 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 9 sudarymo dienos 2019 m. sausio 16 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos 2019 m. kovo 18 d., bei 29,00 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 5 098,62 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 18 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Å alys pagal bendrosios sutarties sÄ lygų 6.2. punktÄ susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių (e. b. l. 11, 18). Atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovo paskaičiuotų 165,56 Eur delspinigių (6 020,59 x 0,05 proc. x 55 d.) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 13 d.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 408,80 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 265,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,74 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur) iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 5,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iÅ¡ atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 098,62 Eur (penkis tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 62 ct) negrÄ Å¾into kredito, 921,87 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 87 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų iki 2018 m. liepos 31 d., 222,75 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 75 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskaičiuotų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 kovo 18 d., 29,00 (dvideÅ¡imt devynis) proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 5 098,62 Eur nuo 2019 m. kovo 18 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 165,56 Eur (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penki eurai 56 ct) delspinigių, 5 (penkis) proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 408,80 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 265,00 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

IeÅ¡kovas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė