e8f1cb0f-cd57-47be-8ab5-2deeee30e184 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-723-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00858-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14., 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Antano Rudzinsko, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų M.

M. ir mažosios bendrijos „Audiovizualus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Laisvės TV patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M. M., mažajai bendrijai „Audiovizualus“, J. P., uždarajai akcinei bendrovei „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir A. B. T. dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) Laisvės TV (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) 2019 m. spalio 18 d. susitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo, sudarytÄ tarp M. M., mažosios bendrijos (toliau – MB) „Audiovizualus“, VÅ¡Ä® Laisvės TV, J. P., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir A. B. T.; 1.2. pripažinti negaliojančiomis ab initio 2019 m. spalio 18 d. susitarimo dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo, sudaryto tarp M.

M. ir VÅ¡Ä® Laisvės TV, 11 ir 13 punktų nuostatas (toliau susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo ir susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo – Susitarimai); 1.3. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. M. bei MB „Audiovizualus“ ieÅ¡kovės naudai 49 101,76 Eur nuostolių atlyginimÄ ; 1.4. priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. ieÅ¡kovės naudai 17 267,61 Eur nuostolių atlyginimÄ ; 1.5. priteisti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovės MB „Audiovizualus“ ir 5 proc. palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo M.

M.; 1.6. priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 27–31).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad VÅ¡Ä® Laisvės TV yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, įregistruotas 2016 m. spalio 4 d. Å iuo metu vieninteliu ieÅ¡kovės dalininku yra atsakovas A. B. T., 2020 m. gegužės 22 d. įsigijęs ieÅ¡kovės dalį iÅ¡ atsakovo J. P., o pastarasis vieninteliu ieÅ¡kovės dalininku buvo tapęs 2019 m. spalio 18 d., kai įsigijo atsakovui M. M. priklausiusiÄ ieÅ¡kovės dalį. IeÅ¡kovė turi du organus: visuotinį dalininkų susirinkimÄ ; ir vienasmenį valdymo organÄ â€“ vadovÄ . IeÅ¡kovės vadovės pareigas nuo 2019 m. spalio 18 d. eina G. M.. Iki tol nuo ieÅ¡kovės įregistravimo dienos jai vadovavo atsakovas M. M.. M. M. vieninteliu dalininku buvo nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 2 d., kai antruoju ieÅ¡kovės dalininku tapo J. P.. 2019 m. spalio 18 d. sutartimi J. P. M. M. perleido ir likusiÄ savo dalį.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad M. M. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priėmė J. P. kaip ieÅ¡kovės dalininkÄ , suteikiant jam ieÅ¡kovės visuotiniuose dalininkų susirinkimuose vienÄ balsÄ , kuris sudarė ne mažiau kaip 50 procentų visų balsų, o J. P. perdavė įnaÅ¡Ä ieÅ¡kovei. Nuo įnaÅ¡o perdavimo ieÅ¡kovei momento J. P. tapo antruoju jos dalininku. M. M. 2019 m. spalio 18 d. ieÅ¡kovės dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartimi savo turimÄ dalį ieÅ¡kovės pardavė J. P..

IÅ¡ Å¡ios sutarties 6 punkto matyti, kad pirkėjas įsipareigojo nereikÅ¡ti jokių reikalavimų ar pretenzijų M. M. (nei dėl sutarčių vykdymo, nei dėl žalos priteisimo ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų). TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. spalio 18 d., M. M., ieÅ¡kovė ir kitos Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo (toliau – Susitarimas). Susitarimu Å¡alys patvirtino, kad ateityje neketina reikÅ¡ti jokių pretenzijų ar reikalavimų bet kuriai Susitarimo Å¡aliai dėl iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos buvusių aplinkybių.

M. M. 2019 m. spalio 18–24 d. perdavė ieÅ¡kovės dokumentus ir informacijÄ naujai įstaigos vadovei G. M., 2019 m. spalio 24 d. el. paÅ¡tu persiuntė jai tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį (toliau – Bendradarbiavimo sutartis). Nuo Bendradarbiavimo sutarties pasiraÅ¡ymo momento ieÅ¡kovė įsipareigojo:

1) savo nuožiūra ir iniciatyva MB „Audiovizualus“ nukreipti klientus, kuriems neturi galimybės teikti komercinių paslaugų;

2) pateikti pasiÅ«lymÄ dėl renginių organizavimo bei už suorganizuotus renginius tinkamai atsiskaityti susitarimuose nustatyta tvarka ir terminais;

3) iš anksto šalių nustatytu laiku MB „Audiovizualus“ kartas nuo karto leisti naudotis įranga, kuri nurodyta Bendradarbiavimo sutarties priede;

4) suteikti neiÅ¡imtinę ir neperleidžiamÄ teisę MB „Audiovizualus“ naudoti ieÅ¡kovės naudojamus prekių ženklus „Laisvės TV“ ir „Laisvės piknikas“, kuriuos ieÅ¡kovė ketina įregistruoti Valstybiniame patentų biure. IeÅ¡kovės vadovė patikrinusi M. M. perduotÄ ieÅ¡kovės sutarčių registrÄ , pastebėjo, kad Bendradarbiavimo sutartis ieÅ¡kovės sutarčių registre neįregistruota. Taip pat jokiuose ankstesniuose ieÅ¡kovės dokumentuose nėra nuorodų į Bendradarbiavimo sutartį, nėra Bendradarbiavimo sutartyje minimų „pasiÅ«lymų“, siųstų MB „Audiovizualus“, priedo su įrangos sÄ raÅ¡u ir pan.

Kadangi ieÅ¡kovės vadovei kilo įtarimų dėl Bendradarbiavimo sutarties tikrumo (realumo) bei M. M. vadovavimo ieÅ¡kovės laikotarpiu atliktų veiksmų teisėtumo, buvo nuspręsta atlikti ieÅ¡kovės finansinės veiklos, buhalterinės apskaitos vedimo patikrinimÄ . Å ių patikrinimo darbų atlikimui ieÅ¡kovė kreipėsi į auditorių UAB „AUDIFINA“ (toliau – Auditorius).

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Auditorius, atlikęs ieÅ¡kovės apskaitos duomenų, finansinių ataskaitų bei mokesčių deklaracijų įvertinimÄ , 2020 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovei pateikė Pastebėjimus dėl už 2016–2019 m. (iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) atlikto ieÅ¡kovės iÅ¡laidų apskaitos teisingumo ir piniginių lėšų panaudojimo tikslingumo įvertinimo (toliau – Pastebėjimai). Pastebėjimuose nurodyta, kad 1) ieÅ¡kovės iÅ¡laidos (tiek veiklos, tiek savikaina) buvo pripažįstamos sÄ naudomis jų patyrimo metu, pažeidžiant apskaitos taisyklių reikalavimus ir taikant tokį sÄ naudų pripažinimo bÅ«dÄ galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingai iÅ¡kraipytos finansinės ataskaitos (turto ir veiklos rezultato straipsnių); ieÅ¡kovės apskaita nebuvo tvarkoma detaliai, t. y. sÄ naudos nebuvo priskiriamos pajamas generuojantiems ar negeneruojantiems projektams ir programoms, nėra visų nuo 2016 m. spalio mėn. vykdytų projektų sÄ raÅ¡o;

2) patikrinus ieÅ¡kovės vadovybės pateiktus banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir juos atitinkančius įraÅ¡us buhalterinės apskaitos registruose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta, kad ne visos banko iÅ¡laidų operacijos turi joms pagrįsti skirtus pirkimo dokumentus. TrÅ«kstamų pirkimo dokumentų sÄ raÅ¡as pagal banko operacijas pateiktas Pastebėjimų lentelėje Nr. 2, bendra tokių įrašų suma – 18 736,48 Eur;

3) atrankos bÅ«du peržiÅ«rėjus patikrinimui pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei juos atitinkančius įraÅ¡us apskaitos registruose, nustatyta, kad dalis juose užfiksuotų Å«kinių operacijų, Auditoriaus nuomone, yra nesusijusios su ieÅ¡kovės vykdoma veikla arba galimai nesusijusios ir reikalaujančios papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ tuometinio įstaigos vadovo (M. M.). Auditoriaus paskaičiavimais, tokių galimai nesusijusių su ieÅ¡kovės veikla operacijų, kurių sÄ raÅ¡as pateiktas Pastebėjimų lentelėje Nr. 4, vertė gali siekti 20 454,20 Eur.

Gavus Pastebėjimus, buvo patikrintos Pastebėjimų lentelėse Nr. 2, 4 nurodytos Å«kinės operacijos, ko pasėkoje paaiÅ¡kėjo, didžioji dauguma abiejose lentelėse nurodytų iÅ¡laidų buvo skirtos bÅ«tent tuo metu ieÅ¡kovei vadovavusio M. M. asmeninių interesų tenkinimui. Be to, įtarimų dėl galimo neteisėtumo sukėlė Bendradarbiavimo sutartyje įtvirtintas ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nenaudingas „bendradarbiavimo“ su MB „Audiovizualus“ modelis. Buvo pastebėta, kad M. M. vadovavimo laikotarpiu ieÅ¡kovė, naudodama savo resursus (įrangÄ , prekių ženklus, darbuotojus, kitus resursus), teikdavo renginių rengimo, filmavimo, montavimo ir kitas susijusias su programiniais renginiais paslaugas (toliau – Paslaugos) klientams, tačiau jokių pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos negaudavo.

Maža to, vykdant klientų užsakymus buvo patirti ir papildomi („iÅ¡oriniai“) kaÅ¡tai, kai siekdama suteikti kokybiÅ¡kas Paslaugas klientams, ieÅ¡kovė savo lėšomis samdė papildomus specialistus, nuomojo įrangÄ ir pan. M. M. be jokio teisėto pagrindo už ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai suteiktas Paslaugas sÄ skaitas faktÅ«ras klientams iÅ¡raÅ¡ydavo MB „Audiovizualus“ vardu.

5. IeÅ¡kovės vertinimu, M. M., sudarius sÄ lygas MB „Audiovizualus“, kurios vadovas ir vienintelis narys jis yra, neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovės resursais ir gauti finansinę naudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės suteiktų Paslaugų, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Bendradarbiavimo sutartis yra sudaryta atgaline data. Å iam teiginiui pagrindÄ suteikia tai, kad ieÅ¡kovė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad minėta sutartis sudaryta anksčiau nei 2019 m. rudenį neturi. Net jei Bendradarbiavimo susitarimas ir buvo realiai sudarytas jame nurodytu metu, jį sudarydami ir vykdydami atsakovai M.

M. ir MB „Audiovizualus“ padarė žalÄ ieÅ¡kovei, todėl turi visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Atsakovo M. M. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė fiduciarinių pareigų ir imperatyvių normų pažeidimu. Visų pirma, M. M. pažeidė lojalumo pareigÄ , kadangi netinkamai rÅ«pinosi ieÅ¡kovės gerove. M. M., bÅ«damas atsakingu už kasdienį ieÅ¡kovės reikalų tvarkymÄ , naudodavo ieÅ¡kovės resursus (įrangÄ , prekių ženklus, žmogiÅ¡kuosius ir kitus iÅ¡teklius) tam, kad tenkintų jam priklausančios MB „Audiovizualus“ interesus, o ne ieÅ¡kovės, kurios vadovu jis tuo metu buvo, interesus.

M. M., iÅ¡raÅ¡ydamas klientams sÄ skaitas faktÅ«ras MB „Audiovizualus“ vardu, sudarė sÄ lygas visÄ materialinę naudÄ už ieÅ¡kovės resursais teikiamas Paslaugas gauti jokių faktinių paslaugų nesuteikusiai jam priklausančiai MB „Audiovizualus“. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, bÅ«dama de facto (liet. faktiÅ¡kai; iÅ¡ tikrųjų) Paslaugų teikėja, už suteiktas Paslaugas negaudavo jokio atlygio, o patyrė tik iÅ¡laidų. Be to, M. M., veikdamas asmeniniais ir MB „Audiovizualus“ interesais, o iÅ¡ esmės vien savo interesais, nes per MB „Audiovizualus“ gauna tiesioginę naudÄ atlygio ar kita forma, neteisėtai naudojo ieÅ¡kovės turtÄ (įrangÄ , prekių ženklÄ , žmogiÅ¡kuosius ir kitus iÅ¡teklius), todėl pažeidė turto atskirumo pareigÄ .

Atsakovas M. M. pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ , kadangi dėl jo tyčinių veiksmų, sudarant Bendradarbiavimo sutartį, buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvioji norma. M. M., veikdamas ieÅ¡kovės vardu, bet ne jos, o iÅ¡imtinai savo interesais, neteisėtai perduodavo ieÅ¡kovės turtÄ neatlygintinai MB „Audiovizualus“. Atsakovės MB „Audiovizualus“ neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos normos pažeidimu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu.

MB „Audiovizualus“ neveikė rÅ«pestingai, ji žinojo, kad Bendradarbiavimo susitarimas (jo įgyvendinimo modelis) yra neteisėtas, kadangi Å¡io susitarimo metu M. M. buvo abiejų sandorio Å¡alių (MB „Audiovizualus“ ir ieÅ¡kovės) vadovu. Atitinkamai, MB „Audiovizualus“, žinodama (turėdama žinoti) apie VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto imperatyvųjį draudimÄ neatlygintinai perduoti ieÅ¡kovės turtÄ su M. M. susijusiems asmenims, vis tiek sudarė Bendradarbiavimo susitarimÄ , todėl turi atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė nustatė, kad buvo įvykdyti įvairių klientų užsakymai, kurių bendra pardavimų kaina siekia 49 101,76 Eur (be PVM). BÅ«tent tokiai sumai, pagal ieÅ¡kovės surinktus duomenis, MB „Audiovizualus“ iÅ¡rašė klientams sÄ skaitų faktÅ«rų. Kadangi atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ yra skolininkai prievolės atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ prasme, tai visų Å¡ių subjektų kaltė yra preziumuojama. Neteisėtų veiksmų padarinys yra ieÅ¡kovės padaryta žala (49 101,76 Eur).

Dėl ieškovei padarytos žalos atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ privalo atsakyti solidariai.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas M. M., naudodamasis ieÅ¡kovės turtu, tenkino savo asmeninius poreikius, o ieÅ¡kovė dėl tokių atsakovo M. M. veiksmų patyrė žalÄ . IeÅ¡kovei įvertinus auditorių Pastebėjimuose nurodytÄ informacijÄ , taip pat atsižvelgus į M. M. atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodytus paaiÅ¡kinimus bei su juo pateiktus papildomus dokumentus, tapo aiÅ¡ku, jog neteisėtais M. M. veiksmais ieÅ¡kovei padaryta 17 267,61 Eur žala. Å iÄ Å¾alÄ sudaro ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, kurios buvo skirtos ne ieÅ¡kovės, o M.

M. asmeninių interesų tenkinimui: su darbu nesusijusioms jo paties ir jo Å¡eimos narių kelionėms, poilsiui vieÅ¡bučiuose ir SPA centruose užsienyje ir Lietuvoje, ieÅ¡kovės veikloje nereikalingai ir nenaudojamai įrangai pirkti (žaidimų konsolė ir žaidimai, iÅ¡manieji laikrodžiai, turizmo, iÅ¡kylavimo įranga ir apranga), maisto produktams apmokėti ir pan. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad visos iÅ¡laidos buvo patirtos naudojantis ieÅ¡kovės banko mokėjimo kortele, prie kurios prieigÄ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. spalio 18 d. turėjo vienintelis M.

M.. Atsakovas M. M., naudodamas ieÅ¡kovės turtÄ , tenkino savo asmeninius poreikius, todėl pažeidė turto atskirumo pareigÄ (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) ir sukėlė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ . Kadangi atsakovas M. M. yra skolininkas prievolės atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ prasme, tai Å¡io subjekto kaltė yra preziumuojama. Net jei atsakovo M. M. kaltę ir reikėtų įrodyti (quod non), aukščiau apraÅ¡ytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, jog jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. aiÅ¡kiai suvokė, kad savo veiksmais daro žalÄ ieÅ¡kovei ir to siekė.

Tarp atsakovo M. M. atliktų veiksmų ir ieÅ¡kovės žalos egzistuoja aiÅ¡kus tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kadangi atsakovo M. M. veiksmai yra conditio sine qua non (liet. bÅ«tina sÄ lyga; sÄ lyga, be kurios neįmanoma kÄ pradėti) ieÅ¡kovės neigiamų padarinių atžvilgiu.

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ atsakovo M. M. perimant ieÅ¡kovės valdymÄ , 2019 m. spalio 18 d. atsakovas M. M. pareikalavo naujÄ jį dalininkÄ , ieÅ¡kovės ir kitus sandoryje dalyvavusius asmenis pasiraÅ¡yti SusitarimÄ , kuriuo jo Å¡alys turėjo patvirtinti, kad ateityje neketina reikÅ¡ti jokių pretenzijų ar reikalavimų bet kuriai Susitarimo Å¡aliai, įskaitant M. M. ir MB „Audiovizualus“ dėl iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos buvusių aplinkybių. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Susitarimo taikymo apimties nėra pagrindo aiÅ¡kinti taip, kad ieÅ¡kovė, sutikdama nereikÅ¡ti pretenzijų atsakovams M.

M. ir MB „Audiovizualus“ „dėl iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos buvusių aplinkybių“, apskritai atsisako galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo už tyčinius imperatyvias teisės normas pažeidžiančius atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ veiksmus. Atsakovas M. M. iki Susitarimo sudarymo ir jo sudarymo metu slėpė nuo ieÅ¡kovės bet kokiÄ informacijÄ , kuri leistų nustatyti atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ neteisėtus veiksmus ir jų padarytos žalos ieÅ¡kovei apimtį.

Tai yra, ieÅ¡kovei M. M. neperdavė informacijos apie atliktus veiksmus iki ieÅ¡kovės valdymo perleidimo. Be to, papraÅ¡ius leisti padaryti ieÅ¡kovės finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos vedimo patikrinimÄ , atsakovas M. M. kategoriÅ¡kai atsisakė tai padaryti. Net jei tokį auditÄ atsakovas M. M. ir bÅ«tų sudaręs galimybę atlikti, bet kokios galimybės jį atlikti iÅ¡samiai ir kokybiÅ¡kai bÅ«tų buvusios suvaržytos, kadangi, atsakovas M. M. aplaidžiai ir netinkamai tvarkė ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko didžiulė dalis ieÅ¡kovės Å«kinių operacijų neturėjo jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų.

IeÅ¡kovės vertinimu, Susitarimas negali galioti aplinkybėms, apie kurias ieÅ¡kovei (naujajai jos vadovybei) nebuvo žinoma. Toks aiÅ¡kinimas neatitiktų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų. IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡sklaidyti bet kokias abejones, dėl Susitarimo galiojimo Å¡iam ginčui, reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį (imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas), taip pat CK 1.82 straipsnį (juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimas).

8. IeÅ¡kovės vertinimu, egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Pirma, Susitarimu pažeidžiamas VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuris numato, kad vieÅ¡ajai įstaigai neleidžiama neatlygintinai perduoti vieÅ¡osios įstaigos turtÄ nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį vieÅ¡osios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, tikslas ir esmė. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad M. M., bÅ«damas atsakingu už kasdienį ieÅ¡kovės reikalų tvarkymÄ , naudodavo ieÅ¡kovės resursus (įrangÄ , prekių ženklus, žmogiÅ¡kuosius ir kitus iÅ¡teklius) tam, kad tenkintų jam priklausančios MB „Audiovizualus“ interesus, o ne ieÅ¡kovės, kurios vadovu jis tuo metu buvo, interesus.

M. M., iÅ¡raÅ¡ydamas klientams sÄ skaitas faktÅ«ras MB „Audiovizualus“ vardu, sudarė sÄ lygas visÄ materialinę naudÄ už ieÅ¡kovės resursais teikiamas paslaugas gauti jokių faktinių paslaugų nesuteikusiai jam priklausančiai MB „Audiovizualus“. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, bÅ«dama de facto paslaugų teikėja, už suteiktas paslaugas negaudavo jokio atlygio, o patyrė tik iÅ¡laidų. Tokiais atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ neteisėtais veiksmais vieÅ¡osios įstaigos turtas (atlygis iÅ¡ klientų, už ieÅ¡kovės resursais suteiktas paslaugas, kurio dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė taip niekada ir negavo) buvo neatlygintinai perleistas MB „Audiovizualus“, kuri ir priklauso buvusiam įstaigos dalininkui ir vadovui – M.

M.. Kitaip tariant, ieÅ¡kovės turtas, kuris turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės turto masėje, apeinant VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto imperatyvÄ , pažeidžiant Å¡io imperatyvo priėmimo tikslus, atsidÅ«rė buvusio ieÅ¡kovės dalininko dispozicijoje. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ neginčijo, kad sÄ skaitos faktÅ«ros už ieÅ¡kovės resursais suteiktas paslaugas klientams buvo iÅ¡raÅ¡ytos MB „Audiovizualus“ vardu, todėl Å¡is faktas laikytinas pripažintu.

Joks susitarimas (įskaitant ir SusitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo) negali pakeisti VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto imperatyvo taikymo apimties ir tokiu bÅ«du sudaryti sÄ lygas neatlygintinio ieÅ¡kovės turto perleidimo legitimavimui bei buvusių vieÅ¡osios įstaigos dalininkų atleidimui nuo civilinės atsakomybės. Antra, Susitarimu pažeidžiama VĮĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri draudžia vieÅ¡osios įstaigos perviršį (pelnÄ ) skirti dalininkams, vieÅ¡osios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

Atsakovas M. M., siekdamas apeiti šį VĮĮ įtvirtintÄ imperatyvųjį reikalavimÄ , tam ir sugalvojo neteisėtÄ â€žbendradarbiavimo“ modelį, kad bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu ir dalininku, o taip pat ir MB „Audiovizualus“ nariu ir vadovu, nesÄ Å¾iningai pasinaudodamas abiejų juridinių asmenų organų narių teisėmis, galėtų ieÅ¡kovės pelno dalį (pajamas, gautas už paslaugų teikimÄ ) nukreipti MB „Audiovizualus“, ir, pasinaudojus privataus juridinio asmens dalyvio statusu, iÅ¡simokėti sau (dividendų, atlygio ar bet kuria kita forma, kurių nėra galimybės iÅ¡simokėti bÅ«nant ieÅ¡kovės (vieÅ¡osios įstaigos) dalininku).

Trečia, Susitarimu pažeidžiama CK 6.252 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad „Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalÄ ), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja“, taip pat Å¡io straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ â€žÅ alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formÄ ar dydį“. Atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ neginčija ieÅ¡kovės įrodinėtų faktų, kad savo vardu iÅ¡raÅ¡ydavo klientams sÄ skaitas faktÅ«ras už ieÅ¡kovės resursais suteiktas paslaugas, o tik ginasi iÅ¡lyga, jog ieÅ¡kovė dėl jų negali reikÅ¡ti reikalavimo.

Tai savaime reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip tik kvalifikuotÄ Å¡ių faktų pripažinimÄ . Remiantis tuo darytina iÅ¡vada, jog Susitarime esantis draudimas reikÅ¡ti tiesioginius reikalavimus atsakovų atžvilgiu net tuomet, kai žala padaroma tyčiniais jų veiksmais vieÅ¡ajai įstaigai, ypač, kai Å¡ie neteisėti veiksmai ir žalos faktas buvo slepiami, sudaro akivaizdų jo negaliojimo pagrindÄ pagal CK 6.253 straipsnį. Be to, egzistuoja vieÅ¡as interesas, leidžiantis įsikiÅ¡ti į privačius santykius.

IeÅ¡kovė yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti vieÅ¡uosius interesus vykdant įvairiausiÄ pilietinio ugdymo veiklÄ .

9. IeÅ¡kovės vertinimu, Susitarimas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams, todėl yra negaliojantis pagal CK 1.82 straipsnį. Å iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį:

1) SusitarimÄ sudarė ieÅ¡kovė, kuri yra vieÅ¡asis juridinis asmuo;

2) kadangi SusitarimÄ sudarė vieÅ¡asis juridinis asmuo, Susitarimo Å¡alių sÄ Å¾iningumas nagrinėjamu atveju nėra vertinamas;

3) Susitarimas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visÄ bylos kontekstÄ , susiklosto situacija, kad Susitarimu de facto atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ atleidžiami nuo prievolės atlyginti jų tyčiniais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ vykdymo (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), o neatlygintinis atleidimas nuo prievolės vykdymo yra laikomas dovanojimu.

10. Ieškovė nurodė, kad Susitarimo dėl darbo nutraukimo 11 ir 13 punktų nuostatų turinys yra toks pats, koks ir Susitarimo, kurį ieškovė ginčija, turinys, t. y. suvaržantis ieškovės teisę reikšti pretenzijas atsakovui M. M. dėl iki minėtų susitarimų sudarymo M. M. atliktų veiksmų, todėl ir Susitarimo dėl darbo nutraukimo 11 ir 13 punktų nuostatos, būdamos analogiškos ginčijamo Susitarimo turiniui, turi būti pripažintinos negaliojančiomis tais pačiais teisiniais pagrindais, kaip ir Susitarimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2019 m. spalio 18 d. Susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo, sudaryto tarp M. M., MB „Audiovizualus“, VÅ¡Ä® Laisvės TV, J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir A. B. T., 1 punktÄ , bei 2019 m. spalio 18 d. susitarimo, sudaryto tarp VÅ¡Ä® Laisvės TV ir M. M., Dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo, 11 punktÄ ir 13 punktÄ , iÅ¡skyrus Å¡iame punkte nurodytÄ sÄ lygÄ dėl susitarimo 12 punkto vykdymo; priteisė ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų M.

M. ir MB „Audiovizualus“, 49 101,76 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo M. M. 16 967,65 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės MB „Audiovizualus“ 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo M. M. 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovės naudai lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų M.

M. ir MB „Audiovizualus“ 15 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 1 407,00 Eur žyminio mokesčio.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktiÅ¡kai pateiktos Bendradarbiavimo sutartys nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vykdomos. Byloje nepateikta duomenų apie faktinį Å¡ių sutarčių sudarymo laikÄ , jų priedų, bet ir jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadas, kad konkrečiais atvejais buvo veikiama bÅ«tent nurodytų Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių pateiktus argumentus, paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, liudytojų paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad tariamo bendradarbiavimo apimtį ir turinį savo nuožiÅ«ra iÅ¡imtinai apibrėždavo pats M.

M., veikdamas kaip abiejų subjektų atstovas. Nors atsakovai teigė, kad įstaigos darbuotojams ir dabartinei vadovei, buvo žinoma apie bendradarbiavimÄ , tačiau jokių įrodymų apie tai, kad kas nors apkritai matė ir/ar žinojo apie byloje pateiktas bendradarbiavimo sutartis nepateikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. M. veikė ne kokios nors konkrečios bendradarbiavimo sutarties pagrindu, o savo nuožiÅ«ra tvarkė lėšų paskirstymÄ tarp jo atstovaujamų dviejų savarankiÅ¡kų juridinių asmenų.

Teismas iš dalies sutiko su atsakovų nurodomu argumentu, kad būtent tai, jog M. M. atstovavo abu subjektus, jis galėjo spręsti kokie sprendimai yra geriausi. Tačiau atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ pateikti duomenys apie pervestas pinigines sumas niekaip nepatvirtina realių Bendradarbiavimo sutarčių egzistavimo ir/ar veikimo byloje pateiktų Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus apie MB „Audiovizualus“ atliktus mokėjimus, teismas sprendė, kad atsakovės atlikti mokėjimai buvo susiję su jos vykdytu projektu „Pildyk“, tikėtina daliniu darbuotojų teiktų paslaugų ieškovei apmokėjimu, tame tarpe su padidintu atlygiu darbuotojams teikusiems paslaugas tik ieškovės ir/ar ieškovės bei MB „Audiovizualus“ vykdomuose projektuose.

Teismas nustatė, M. M. savo nuožiūra apibrėždavo tariamo bendradarbiavimo apimtį, visiškai neatskiriant nei skirtingų subjektų vykdomiems projektams naudojamų resursų, nei turto, nei finansų, todėl, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pritarti jų pozicijai, jog veikla tarp ieškovės ir MB „Audiovizualus“ buvo vykdoma laikantis rašytinių bendradarbiavimo susitarimų, nes tokie neegzistavo.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir teisinius argumentus, pritarė ieškovės argumentams, kad Susitarimas turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu ab initio.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl žalos (tiek toje apimtyje kuri buvo Å¡alių žinoma, tiek pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose) atsiradimo momento, t. y. iki susitarimų sudarymo, CK 6.252 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Teismas, atsižvelgęs į susitarimų turinį ir tikslÄ , sprendė, kad ginčijami susitarimai iÅ¡ esmės atitinka taikos sutarties institutÄ , nes jais buvo siekiama užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybę, jog buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta Å¡alis, kuri turėjo Å¡iÄ informacijos pateikimo pareigÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, tokiÄ pareigÄ turėjo bÅ«tent įstaigos dalių perleidėjas/pardavėjas. Teismo įsitikinimu, M. M. žinojo, kad žalos bus nustatyta daugiau, negu derybų metu pateiktame renginių sÄ raÅ¡e, todėl bÅ«tent ir siekė, kaip nurodė jam esminės sÄ lygos, t. y. kad nebÅ«tų reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos.

Atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ pasirinkta pozicija, kad audito ir/ar visų duomenų pateikimui, sÄ skaitų duomenų patikrinimui, nebuvo suteikta pakankamai laiko, teismo vertinimu, nepaneigia pareigos atskleisti visÄ informacijÄ . Kita vertus, iÅ¡ jokių byloje duomenų neseka, kad M. M. apskritai rodė iniciatyvÄ pateikti visÄ aktualiÄ informacijÄ apie jo veiklos periodu vykusį lėšų judėjimÄ . Vien tik pareiÅ¡kimas, kad nepakanka laiko ir/ar pareiÅ¡kimas kad duomenys bus pateikti įstatymo nustatyta tvarka, nepakankami konstatuoti tinkamÄ pareigos, atskleisti visÄ informacijÄ , vykdymÄ .

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo nurodomos pozicijos, seka, kad jis siekė tik užsitikrinti, jog jam nebus reiÅ¡kiamos pretenzijos. Atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ pozicija, kad sutinkant perimti įstaigÄ neatlikus jos audito, ieÅ¡kovė pati prisiėmė rizikÄ , teismo vertinimu negali paneigti pareigos atskleisti visÄ Å¾inomÄ informacijÄ tinkamo neįvykdymo.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. M. ir jo atstovaujama MB „Audiovizualus“ pažeidė įstatyme nustatytÄ pareigÄ atskleisti žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodytų 20 renginių, MB „Audiovizualus“ buvo pervesta viso 17 568,62 Eur, o patikrinus buhalterinės apskaitos duomenis ir paaiÅ¡kėjus, kad papildomai buvo pervesta dar 31 533,14 Eur už derybų metu neatskleistus 13 renginių, be to ieÅ¡kovei nustačius, kad nėra duomenų pagrindžiančių ir 17 267,61 Eur lėšų panaudojimÄ Ä¯staigos tikslams, teismas sprendė, kad Å¡i informacija yra esminė, galėjusi lemti sutarčių (ne)sudarymÄ .

Atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ argumentus, kad Susitarimai dėl pretenzijų neturėjimo buvo susieti ir su tuo, kad įstaiga buvo perleista už simbolinę kainÄ , ir/ar kitų kompensacijų dydžio nustatymu, teismas vertino kaip stokojančius faktinio pagrįstumo. Tai yra, byloje surinkti įrodymai, susitarimų turinys, nesuponavo iÅ¡vados, kad perleidžiamo turto ir/ar kompensacijų dydis, buvo nustatytas atsakovams pateikus visus duomenis apie įstaigos lėšų panaudojimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas nustatė, kad visi duomenys nebuvo atskleisti.

Teismas sutiko su atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ argumentais, kad ginčijamais susitarimais faktiškai nebuvo perduotas įstaigos turtas ar pelnas, tačiau vien tai, kad šalių susitarime nėra įvardintas konkretus turtas, teismo vertinimu, nelemia išvados, kad susitarimu nebuvo sukeltos turtinės pasekmės. Teismo vertinimu, tai, kad šalys susitarė dėl pretenzijų neturėjimo ir/ar faktinio turto ar lėšų neperdavimo, nepaneigia faktinių aplinkybių dėl lėšų atitekimo atsakovams ir nustatytų imperatyvių normų pažeidimo.

Ginčijamais susitarimais iš esmės ir buvo pasiekta, kad dėl tos lėšų dalies, kuri buvo žinoma ieškovei sudarant susitarimus (20 renginių), nebus reiškiamos pretenzijos, todėl pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad susitarimai dėl pretenzijų neturėjimo pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatos, nes ginčijamų susitarimų pasėkoje įstaigos lėšos atiteko atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“ pažeidžiant VĮĮ 3, 14 straipsnių nuostatas.

Teismas kaip deklaratyvius vertino atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ argumentus, kad dalininko/akcininko teisės buvo perleistos akivaizdžiai ne už rinkos kainÄ , nes tokiems teiginiams pagrįsti byloje apskritai jokių įrodymų nėra pateikta. Kita vertus, teismas sprendė, kad visi 13 Å¡alių susitarimų, pasiraÅ¡ytų tÄ pačiÄ dienÄ , negali bÅ«ti laikomi vienu bendru susitarimu, dėl kurių ir byloje reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susitarimai dėl pretenzijų neturėjimo, kurių pasėkoje įstaigos lėšos atiteko atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“, pažeidžia VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 14 straipsnio nuostatas, todėl reikalavimas dėl CK 1.80 straipsnio nuostatų taikymo laikytinas pagrįstu. Be to, teismas sprendė, kad ginčijamų susitarimų pasėkoje, ieÅ¡kovės lėšų atitekimas atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“, prieÅ¡tarauja nustatytam teisiniam reguliavimui ir teismo nuomone, tokių faktinių veiksmų atlikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis VÅ¡Ä® tikslus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ , taikyti CK 1.82 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas yra neįmanomas, nes pagal ginčijamus susitarimus faktiÅ¡kai materialus turtas nebuvo perduotas, prieÅ¡ingai, susitarimais buvo užkirstas kelias turtÄ iÅ¡sireikalauti, tačiau restitucijos taikymo negalimumas nepaneigia iÅ¡vadų dėl imperatyvių įstatymų normų pažeidimo ir sandorių negaliojimo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus dalyje dėl 16 967,65 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ buvusio įstaigos vadovo M. M. laikė pagrįstais. Teismas sprendė, kad atsakovas M. M. neįrodė, kad Å¡ioje dalyje lėšos buvo panaudotos ne įstaigos tikslams, veikė neteisėtai ir tuo pažeidė VÅ¡Ä® 3 straipsnio 2 dalies punktÄ bei CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, o tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

18. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 49 101,76 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ laikė pagrįstu ir įrodytu. Vertindamas atsakovų pateiktus argumentus ir įrodymus, susijusius su papildomo atlyginimo mokėjimais ieÅ¡kovės darbuotojams, teismas sprendė, kad atsakovai nepagrindė, kad toks atlyginimo mokėjimas buvo susijęs iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės vykdytais projektais. Teismo vertinimu, tikėtina, kad dalis lėšų galėjo bÅ«ti skirtos, ieÅ¡kovės darbuotojams atlyginimo forma, tačiau pareiga tokias aplinkybes įrodyti tenka atsakovui.

Atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“ neįrodžius teisėto pagrindo gauti pajamas už ieškovės vykdytus projektus, teismas sprendė, kad reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu pilna apimtimi. Teismo išvadų, nekeičia atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ nurodyta aplinkybė, kad prašoma priteisti ir gautas pajamas už tuos renginius, kurie buvo derybų objektas ir dėl kurių buvo atsisakyta reikšti pretenzijas, nes pastarieji susitarimai teismo pripažinti negaliojančiais.

Atsižvelgęs, kad M. M. buvo tiek ieÅ¡kovės dalininkas ir vadovas, tiek MB „Audiovizualus“, teismas konstatavo subjektyvųjį bendrininkavimÄ , kurio pagrindu sprendė, kad atsakovai privalo žalÄ atlyginti solidariai.

19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo tenkintas pilna apimti (99 proc.), tačiau atsižvelgus į bylos sudėtingumÄ , reiÅ¡kiamo materialinio reikalavimo dydį, bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios sudaro 55 proc. pareikÅ¡to reikalavimo sumos, priteisimas, pažeistų teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Todėl teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas mažino iki 15 000,00 Eur sumos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 20.

Apeliaciniame skunde atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės konstatavo draudimÄ vieÅ¡osioms įstaigoms sudarinėti taikos sutartis su įstaigos dalininkais, vadovais ar su jais susijusiais asmenimis, nepaisant to, jog galiojantys teisės aktai tokio draudimo nenumato.

Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, viena vertus, aiÅ¡kiai pasisakė sprendžiÄ s, jog nors ginčijamais susitarimais ir buvo sukurtos turtinės pasekmės, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės pelnas ar turtas apeliantams nebuvo perleistas, tačiau kita vertus, konstatavo, jog ginčijami susitarimai prieÅ¡tarauja VĮĮ nuostatoms, draudžiančioms vieÅ¡osios įstaigos pelnÄ ar turtÄ naudoti kitiems nei vieÅ¡osios įstaigos veiklos tikslams ar perduoti įstaigos dalininkams ar su jais susijusiems asmenims.

Apeliantų įsitikinimu, ginčijamų susitarimų sudarymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip ieÅ¡kovės turto (pelno) perdavimas atsakovams, todėl atitinkamai ginčijami sandoriai negalėjo bÅ«ti pripažinti kaip prieÅ¡taraujantys VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatoms. PrieÅ¡inga skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, apeliantų įsitikinimu, reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ kaip ribojimÄ vieÅ¡osioms įstaigoms sudaryti taikos sutartis su įstaigų dalininkais, vadovais ar su jais susijusiais asmenimis, kurių esmė yra tarpusavio nuolaidų bÅ«du spręsti tarp Å¡alių kylančius (kilsiančius) ginčus.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas atėmė teisę vieÅ¡osios įstaigos teisinį statusÄ turinčiam juridiniam asmeniui taikyti bet kokias nuolaidas įstaigų dalininkams, vadovams. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra įtvirtinami taikos sutarčių sudarymo ribojimai, kurie nėra numatyti teisės aktuose ar su jais susijusiais asmenims, siekiant taikiai iÅ¡spręsti tarpusavyje kylančius ginčus. Toks aiÅ¡kinimas, apeliantų įsitikinimu, prieÅ¡tarauja sutarties laisvės principui ir iÅ¡ esmės vieÅ¡osioms įstaigoms įtvirtina visiÅ¡kai neproporcingus ribojimus, kurie nėra numatyti įstatyme.

Apeliantai pažymėjo, kad SusitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo, kaip ieÅ¡kovės dalininkas pasirašė J. P., tuo tarpu atsakovas M. M. SusitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo pasirašė tik kaip ieÅ¡kovės darbuotojas. Atitinkamai, konstatavus, jog Susitarimu dėl pretenzijų nebuvimo buvo perduotas ieÅ¡kovės turtas (su kuo apeliantai nesutinka), Susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti pripažintas kaip pažeidžiantis VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas nebent tuo atveju, jeigu Å¡iuo susitarimu turtas bÅ«tų buvęs perduotas ieÅ¡kovės tuometiniam dalininkui – J.

P.. SusitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo kaip ieÅ¡kovės dalininkui pasiraÅ¡ius J. P., pasekmes, kaip ieÅ¡kovės dalininkui, toks sandoris ir gali sukelti tik J. P., tuo tarpu pasekmes atsakovui M. M. sandoris sukelia jau nebe kaip ieÅ¡kovės dalininkui. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo visiÅ¡kai nepagrįstai apribota viešųjų įstaigų teisė sudaryti taikos sutartį su jos dalininkais (ar su jais susijusiais asmenimis) ir visiÅ¡kai nepagrįstai konstatuota, jog ginčijamais susitarimais turtas buvo perduotas ieÅ¡kovės dalininkui (ar su juo susijusiam asmeniui); 20.2.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ginčijamų susitarimų vertinimo bendrame susitarimų kontekste, neanalizavo ir visiÅ¡kai neatsakė į apeliantų bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje keltus argumentus, jog visi susitarimai vertintini kaip vientisa taikos sutartis. Teismas visiÅ¡kai formaliai, iÅ¡ esmės be motyvų, vieninteliu sakiniu, pasisakė, jog 13 Å¡alių susitarimų, pasiraÅ¡ytų tÄ pačiÄ dienÄ , negali bÅ«ti laikomi vienu bendru susitarimu, dėl kurių ir byloje reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti.

Apeliantai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys, siekdamos perduoti ieÅ¡kovės valdymÄ , užbaigti tarpusavyje egzistavusį bendradarbiavimÄ ir subalansuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, 2019 m. spalio 18 d. pasirašė ieÅ¡kovės parengtÄ 13 susitarimų paketÄ , kuris bendrame kontekste privalo bÅ«ti vertinamas kaip viena bendra taikos sutartis. Šį susitarimų paketÄ sudarė sekantys sandoriai:

1) ieškovės dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartis;

2) Susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo;

3) Susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo;

4) Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis;

5) Prekių ženklo licencinė sutartis;

6) Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis;

7) Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis;

8) Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis;

9) Preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis;

10) Preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis;

11) Susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo;

12) Susitarimas dėl domenų pardavimo;

13) Susitarimas dėl konfidencialumo. Apeliantai nurodė, kad Å¡iuo atveju sprendžiant, ar visi susitarimai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip vienas bendras susitarimų kompleksas, sudarantis tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, svarbu atkreipti dėmesį tiek į visų susitarimų turinį, tiek į susitarimų sudarymo aplinkybes bei Å¡alių elgesį sudarant taikos sutartį. SistemiÅ¡kai vertinant visų tarp Å¡alių sudarytų susitarimų turinį, galima konstatuoti, jog visų susitarimų, kaip kompleksinės taikos sutarties bÅ«du Å¡alys iÅ¡ esmės taikiai susitarė tarpusavio nuolaidomis, siekdamos užkirsti keliÄ ateityje galimiems kilti teisiniams ginčams, iÅ¡spręsti tarpusavio santykius ir užbaigti iki tol egzistavusį bendradarbiavimÄ .

Apeliantai nurodė, kad atsakovas M. M. sudarytais susitarimais už simbolinę sumÄ (30,00 Eur) perleido savo ieÅ¡kovės dalininko teises atsakovo A. B. T. nurodytam statytiniui, atsisakė ieÅ¡kovės vadovo pareigų už simbolinę kompensacijÄ , atsisakė teisės dalyvauti tolimesnėje ieÅ¡kovės veikloje ir už tai gauti atlyginimÄ , perleido UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ vadovo pareigas, taipogi atsisakė Å¡io juridinio asmens akcijų dalies. Savo ruožtu ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dėl M.

M. kaip buvusio ieÅ¡kovės dalininko ir vadovo, ir atsakovės MB „Audiovizualus“ veiksmais (neveikimu) galimai padarytos žalos atlyginimo. Akivaizdu, jog vertinant kiekvienÄ iÅ¡ susitarimų pavieniui, izoliuotai nuo visų susitarimų visumos, M. M. nebÅ«tų už visiÅ¡kai simbolinę (30,00 Eur) kainÄ atsisakęs Å¡imtatÅ«kstantines apyvartas kasmet generuojančio juridinio asmens dalių, atsisakęs vadovo pareigų ir pan., o savo ruožtu ieÅ¡kovė, nesant sudarytiems kitiems susitarimais, nebÅ«tų turėjusi jokio pagrindo susitarimu dėl pretenzijų nebuvimo ir Susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo atsisakyti galimybės ateityje reikÅ¡ti pretenzijas apeliantams, ar, pavyzdžiui, perleisti vis dar lizinguojamo 2018 m. gamybos automobilio už 500,00 Eur.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovė atsisakė teisės reikalauti galimai esamų nuostolių atlyginimo mainais už tai, kad M. M. nereikėtų mokėti atitinkamo dydžio kompensacijos ir kuo mažesnėmis (iÅ¡ esmės niekinėmis) sÄ naudomis perimtų ieÅ¡kovės valdymÄ . Apeliantai paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent Å¡i darbo sutarties nutraukimo sÄ lyga sukÅ«rė M. M. kompensacijos dalį, kuri buvo sumokėta ne natÅ«ra bei sudarė prielaidas už itin maÅ¾Ä ir ekonominio naudingumo prasme neadekvačiÄ kainÄ naujajai vadovybei įgyti pilnÄ ieÅ¡kovės kontrolę.

Apeliantų vertinimu, Susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo yra sudėtinė kompleksinės 2019 m. spalio 18 d. susitarimais įtvirtintos taikos sutarties dalis, kÄ patvirtina ir pažodinis Susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo vertinimas; 20.3. Apeliantai nurodė, kad pripažinus negaliojančiais ginčijamus susitarimus, egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiais ir likusius 2018 m. spalio 18 d. pasiraÅ¡ytus susitarimus. Apeliantų įsitikinimu, visi susitarimai traktuotini kaip viena kompleksinė taikos sutartis, skundžiama nutartimi pripažinus negaliojančia esminę taikos sutarties dalį (Susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo 1 punktÄ ir Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 11 ir 13 punktus).

Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nuginčytos taikos sutarties sÄ lygos buvo esminės, o apeliantai iÅ¡ esmės buvo suvilioti pasiraÅ¡yti Å¡iuos susitarimus apgaule, o be ginčijamų susitarimų akivaizdžiai nebÅ«tų buvę sudaryti ir likę susitarimai. Apeliantai nurodė, kad atsakovui M. M. derybų metu nuolat buvo žadėta, kad, jei Å¡is pasiraÅ¡ys susitarimus, kuriais perduos savo dalininko teises ir vadovo pareigas A. B. T. nurodytiems asmenims, t. y. J. P. ir G. M. bei atsisakys dalyvauti tolimesnėje ieÅ¡kovės veikloje, atsakovas M.

M. ir su juo susiję juridiniai asmenys bus atleisti nuo žalos, padarytos ieškovei jų veiksmais (neveikimu) iki susitarimų pasirašymo dienos, atlyginimo. Tikėdamas šių pažadų ir atitinkamų nuostatų teisėtumu, siekdamas aiškumo, jog pasirašius susitarimus visi iki tol egzistavę santykiai tuo ir baigsis, M. M. sutiko pasirašyti šiuos susitarimus, tačiau vos tik M. M. įgyvendino susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, ieškovės atstovai pareiškė teisme reikalavimus pripažinti susitarimų nuostatas, kuriomis įsipareigojo nereikšti apeliantams pretenzijų, negaliojančiomis.

ApraÅ¡ytų įvykių seka iÅ¡ esmės parodo, kad ieÅ¡kovė, dar derybų metu puikiai žinodama, jog nėra nusiteikusi laikytis susitarimų dalyje dėl pretenzijų nereiÅ¡kimo, aktyviais veiksmais suklaidino M. M. dėl sandorio efekto bei jo esminių sÄ lygų, t. y. apgaule sudarė taikos sutartį su M. M.. Apeliantų vertinimu, Susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo ir Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 11 ir 13 punktai buvo esminiai, juos vertinant visų 13 tarp Å¡alių sudarytų sandorių, kaip taikos sutarties, kontekste, todėl pripažinus ginčijamus susitarimus (jų sÄ lygas) negaliojančiais, neabejotinai egzistavo pagrindas pripažinti negaliojančiais ir kitus 2019 m. spalio 18 d. tarp Å¡alių sudarytus sandorius, spręsti dėl restitucijos taikymo, kadangi akivaizdu, jog be ginčijamų susitarimų, kurie skundžiamu sprendimu pripažinti negaliojančiais, nebÅ«tų buvę sudaryti ir likę taikos sutarties sandoriai; 20.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių metu, teikdamas prioritetÄ apeliantų pareigai atskleisti visÄ susitarimams sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , bet visiÅ¡kai ignoruodamas ieÅ¡kovės ir jos atstovų spaudimÄ kuo greičiau pasiraÅ¡yti susitarimus ir pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ . Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinės situacijos ir byloje surinktų įrodymų, kadangi atsakovas M. M. faktiÅ¡kai atskleidė tiek informacijos, kiek jos pats turėjo.

Be to, ieÅ¡kovės atstovai nesuteikė protingo termino, kad atsakovai galėtų atlikti auditÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tiksliÄ galimai jų veiksmais/neveikimu padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei. Savo ruožtu ieÅ¡kovė ir jos naujoji vadovybė netgi tiesiogiai yra pati patvirtinusi, jog susitarimų pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo iÅ¡samiai susipažinusi su visais atsakovo M. M., kaip ieÅ¡kovės vadovo, veiksmais, atliktais einant vadovo pareigas iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo, t. y. Susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė expressis verbis (liet. aiÅ¡kiai žodžiais; tiesiogiai) patvirtino, jog jai yra žinoma visa susitarimams sudaryti esminė informacija, reikÅ¡minga nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Apeliantai nurodė, kad nors iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė nurodė, kad jai neva nebuvo atskleista visa ginčijamų susitarimų sudarymui esminė informacija, tačiau vėliau ieÅ¡kovės vadovai patvirtino, jog yra iÅ¡samiai susipažinę su visa reikÅ¡minga informacija ir siekė tik kuo greičiau pasiraÅ¡yti susitarimus ir perimti ieÅ¡kovės kontrolę. BÅ«tent ieÅ¡kovės atstovai inicijavo ir parengė susitarimus, kėlė spaudimÄ atsakovams, kad Å¡ie nedelsiant pasiraÅ¡ytų susitarimus.

Apeliantų vertinimu, ieÅ¡kovės atstovų pateikti duomenys apie neva jų praÅ¡omÄ auditÄ pirmosios instancijos teismo buvo vertinami neiÅ¡samiai ir neteisingai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog susitikimas „Sugamour“ kavinėje vyko vos 7 dienos prieÅ¡ taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Taip pat nevertino ir to, jog sužinojęs apie galimai didesnės apimties žalÄ , ieÅ¡kovės atstovas nesprendė dėl realaus ir protingo termino auditui atlikti suteikimo atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“.

PrieÅ¡ingai, jis ignoravo Å¡iÄ informacijÄ ir reikalavo, jog atsakovai nedelsiant pasiraÅ¡ytų susitarimus. Taigi, apeliantų vertinimu, auditas nebuvo padarytas ir nebuvo nustatyta tiksli galimai ieÅ¡kovei padaryta žala ne dėl atsakovų, o dėl ieÅ¡kovės atstovų kaltės, todėl yra nepagrįsta ir neprotinga laikyti atsakovų neįvykdžiusiais pareigos atskleisti žinomÄ informacijÄ , kai dėl pačios ieÅ¡kovės atstovų kaltės atsakovams realiai nebuvo suteiktas protingas terminas atlikti auditÄ ir tÄ informacijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti/sužinoti bei atitinkamai jÄ atskleisti kitai sutarties Å¡aliai.

Apeliantai atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės atstovai ginčija jų pačių sudarytus susitarimus, t. y. jie patys rengė susitarimų tekstÄ . Taigi, ieÅ¡kovės atstovai jau sandorių sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, bent jau numanyti, kad sandorio nuostatos galimai prieÅ¡tarauja VĮĮ nuostatoms ir dėl to jie sudaro sandorį, kuris apskritai galimai yra niekinis. SÄ moningai sudarydami ir suvokdami sandorio neteisėtumÄ , ieÅ¡kovės atstovai elgėsi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai tokio sandorio pagrindu pasisavindami atsakovo M.

M. dalininko teises ir vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo ir iÅ¡vis nepasisakė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl Å¡alių valios trÅ«kumo. Apeliantų atleidimas nuo visos jų veiksmais (neveikimu) galimai ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo buvo esminė taikos sutarties sÄ lyga. Pripažinus Å¡iÄ sÄ lygÄ negaliojančia nelieka ir vienos iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių valios dėl sandorio sudarymo, t. y. be Å¡ios sÄ lygos apeliantai apskritai nebÅ«tų sudarę taikos sutarties (nei vieno iÅ¡ jÄ sudarančių susitarimų).

Be to, akivaizdu, kad ir ieÅ¡kovės atstovų valia sandorio sudarymo metu nebuvo tokia, kokiÄ Å¡ie deklaravo. PareikÅ¡dami reikalavimÄ dėl visos jiems paaiÅ¡kėjusios galimai padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl dalies žalos atlyginimo, ieÅ¡kovės atstovai tik patvirtina, jog jie apskritai neturėjo valios atleisti apeliantų nuo bet kokio dydžio žalos atlyginimo; 20.5. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimas pagal bendradarbiavimo sutartis nebuvo vykdomas.

Apeliantų vertinimu, surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimas buvo vykdomas. Apeliantai paaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovės, MB „Audiovizualus“, UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir UAB „ŠeÅ¡i islandai“ vyko glaudus bendradarbiavimas – iÅ¡ UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ieÅ¡kovė gavo biuro patalpas, studijÄ , filmavimo įrangÄ , kuriÄ UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ gavo panaudos teise iÅ¡ AB „Ogmios centras“;

UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir UAB „ŠeÅ¡i islandai“ iÅ¡ ieÅ¡kovės gaudavo reklamos paslaugas; atsakovė MB „Audiovizualus“ mokėdavo papildomÄ atlyginimÄ ieÅ¡kovės samdomiems pagal individualiÄ veiklÄ dirbantiems asmenims ir t. t. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ vykdytas bendradarbiavimo modelis buvo įformintas bendradarbiavimo sutartimis, pagal kurias Å¡alys susitarė bendradarbiauti klientams teikiant paslaugas, nesusijusias su ieÅ¡kovės laidų filmavimu.

Bendradarbiavimo esmė buvo ta, kad atsakovė MB „Audiovizualus“ gaudavo pajamas iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų už teikiamas paslaugas, tačiau ir patirdavo iÅ¡laidas, kurias sudarė mokėjimai ieÅ¡kovės pagal individualiÄ veiklÄ samdomiems profesionalams. Tokiu bÅ«du pajamos, susijusios su klientų užsakymais, nesusijusiais su ieÅ¡kovės prodiusuojamų televizijų laidų kÅ«rimu, pagal bendradarbiavimo sutartis tekdavo atsakovei MB „Audiovizualus“, o savo ruožtu atsakovė MB „Audiovizualus“ padengdavo iÅ¡laidas, susijusias su klientų užsakymų vykdymu, įskaitant mokėtÄ papildomÄ atlyginimÄ ieÅ¡kovės samdomiems profesionalams.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų bendradarbiavimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ pagal bendradarbiavimo sutartis vykdymÄ , visgi, apeliantų įsitikinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ lėmė netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas, kadangi tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje surinktiems įrodymams. Apeliantų vertinimu, teismas, spręsdamas dėl bendradarbiavimo (ne)vykdymo, visiÅ¡kai suabsoliutino raÅ¡ytinių bendradarbiavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, tuo tarpu įrodymus, pagrindžiančius faktinį bendradarbiavimo sutarčių vykdymÄ , visiÅ¡kai ignoravo.

Nors teismas iš esmės pripažino, jog tam tikras bendradarbiavimo modelis tarp ieškovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ visgi vyko, tačiau sprendė, jog toks bendradarbiavimas vyko ne pagal Bendradarbiavimo sutartis, kadangi, anot teismo, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino rašytinių Bendradarbiavimo sutarčių egzistavimo faktinio bendradarbiavimo vykdymo metu. Apeliantai nurodė, kad nors ir konstatavus, jog rašytinės bendradarbiavimo sutartys neegzistavo, tačiau tai savaime nereiškia, kad bendradarbiavimo modelis nevyko de facto; 20.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantų priteisė 49 101,76 Eur žalÄ . Teismas laikėsi pozicijos, jog raÅ¡ytinės bendradarbiavimo sutartys neegzistavo, todėl sprendė, jog 49 101,76 Eur suma atsakovei MB „Audiovizualus“ atiteko be teisėto pagrindo, o tai lėmė sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovei padarytÄ 49 101,76 Eur žalÄ . Apeliantai nurodė, kad byloje liudytojais apklausti ieÅ¡kovės darbuotojai patvirtino, kad bendradarbiavimas tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ egzistavo – atlyginimai iÅ¡ MB „Audiovizualus“ sÄ skaitos ieÅ¡kovės darbuotojams de facto buvo mokami ne už MB „Audiovizualus“ suteiktas paslaugas, o kaip ieÅ¡kovės mokamo atlyginimo padidinimas.

Apeliantams visiÅ¡kai nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog mokėjimai Å¡iems asmenims nebuvo susiję su papildomais atlyginimais ieÅ¡kovės darbuotojams, kadangi tokia teismo iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams bei kitiems duomenims, pagrindžiantiems, jog faktiÅ¡kai bendradarbiavimas buvo vykdomas. Apeliantų vertinimu, konstatavus bendradarbiavimo tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ vykdymÄ , nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog bendradarbiavimo pagrindu MB „Audiovizualus“ įgytos lėšos – 49 101,76 Eur – pripažintinos ieÅ¡kovės patirta žala.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog MB „Audiovizualus“ mokėjimai ieÅ¡kovės darbuotojams nebuvo susiję su ieÅ¡kovės vykdytais projektais (taigi ir su tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ vykdytu bendradarbiavimu), nors tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pačių asmenų, gavusių atlyginimų priedus, parodymams, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, o tai tiesiogiai lėmė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Be to, pati ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose neneigė, jog jai dar iki susitarimų pasiraÅ¡ymo buvo žinoma apie tai, jog dalis pajamų iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų užsakytų renginių atiteko MB „Audiovizualus“.

Konstatavus tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ vykusį bendradarbiavimÄ , bet iÅ¡ esmės ignoravus faktÄ , kad MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimo pagrindu taip pat patyrė iÅ¡laidas žala Å¡iame epizode priteista nepagrįstai ir neteisėtai; 20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. 16 967,65 Eur žalÄ . Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo skirtos atsakovo M. M. asmeninių poreikių tenkinimu, tačiau byloje buvo pateikti paaiÅ¡kinimai, pagrindžiantys, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos ne asmeninių poreikių tenkinimui, o ieÅ¡kovės reikmėms.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nesigilino į minėtus paaiÅ¡kinimus, abstrakčiai pasisakydamas, jog M. M. nepateikė objektyvių duomenų ir neįrodė, kad patirtos iÅ¡laidos buvo susijusios su ieÅ¡kovės veikla. Atsakovo M. M. įsitikinimu, neteisėtÄ Å¾alos priteisimÄ lėmė aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ . Apeliantų įsitikinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė, reikalaudama žalos atlyginimo ir įrodinėdama ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , turėtų įrodinėti, jog lėšos nebuvo panaudotos ieÅ¡kovės veikloje.

Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta paskirstyta taip, jog atsakovui M. M. teko pareiga įrodyti, jog išlaidos patirtos ieškovės veikloje, o atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, tokia teisė yra labai ribota. Atsakovo M. M. galimybės įrodyti, kad tam tikri pirkiniai, dėl kurių įsigijimo išlaidos pripažintos ieškovės patirta žala, yra ribotos dėl to, kad atsakovas M. M. neturi prieigos prie ieškovės dokumentų, objektyviai neturi galimybių pagrįsti, jog, pavyzdžiui, tam tikri daiktai buvo (ar vis dar yra) naudojami ieškovės veikloje ir panašiai.

Tai yra, atsakovas M. M. tam tikroje apimtyje įpareigotas įrodinėti aplinkybes, kurių jis neturi objektyvių galimybių įrodyti; 20.8. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti priimtÄ skundžiamÄ sprendimÄ , nepasisakė dėl esminių apeliantų bylos nagrinėjimo metu dėstytų atsikirtimų į ieÅ¡kovės reikalavimus. Apeliantų vertinimu, sprendime nepateikti jokie argumentai dėl esminių byloje surinktų įrodymų, nepasisakyta dėl įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių, kuriomis apeliantai grindė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu akivaizdžiai selektyviai plačiau pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kuriomis savo reikalavimus grindė ieÅ¡kovė, tuo tarpu dėl aplinkybių, kuriomis apeliantai atsikirtinėjo į ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas didžiÄ ja dalimi apskritai nutylėjo arba pasisakė visiÅ¡kai abstrakčiai ir lakoniÅ¡kai, visiÅ¡kai ignoravo įrodymus, kurie pagrindžia atsakovų atsikirtimų pagrįstumÄ . Å iuo atveju visiÅ¡kai nevertintas ieÅ¡kovės naujosios vadovybės elgesys ir (ne)sÄ Å¾iningumas ikisutartinių santykių metu, neatsižvelgta į pareigÄ ikisutartinių santykių metu ieÅ¡kovei elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tuo tarpu visiÅ¡kai suabsoliutinta apeliantų pareiga atskleisti Susitarimams sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Teismas nevertino, kad tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ buvo vykdomas bendradarbiavimas, kurio esmė – MB „Audiovizualus“ atiteko pajamos už ieÅ¡kovės klientams organizuotus renginius, tuo tarpu MB „Audiovizualus“ ieÅ¡kovės darbuotojams mokėjo atlyginimų priedus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad visi susitarimai savo esme prilygsta taikos sutarčiai, o ginčijami susitarimai sudarė esminę taikos sutarties dalį. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl Susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo 1 punkto ir Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 11 ir 13 punktų sÄ lygų esmingumo ir likusių susitarimų sÄ lygų likimo.

Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs visų Å¡ių iÅ¡vardintų esminių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė esminį proceso pažeidimÄ , nulėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė Å¡ių paminėtų itin svarbių bylos aplinkybių, apeliantų vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o bylos esmė yra neatskleista; 20.9. Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Visų pirma, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teismas priteisė vien iÅ¡ apeliantų, nepaisant to, jog byloje bendraatsakovais (dalyje dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais) buvo įtraukti ir J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ bei A. B. T.. Visgi, iÅ¡ pastarųjų bendraatsakovių, iÅ¡ dalies patenkinus reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai visiÅ¡kai nepagrįstai nebuvo priteistos, tuo tarpu visa bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta perkelta vien apeliantams.

Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiamu sprendimu patenkinta 99 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų. Šiuo atveju, ieškovės pareikšti neturtiniai reikalavimai nebuvo patenkinti pilna apimtimi, be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies savo pareikštų reikalavimų.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai: 21.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad apeliantų skunde nurodyti argumentai, susiję su M. M. ir A. B. T. asmeniniu konfliktu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir apskritai nėra susiję su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku. M. M. argumentai, kad skubų ieÅ¡kovės valdymo ir kontrolės perėmimo procesÄ lėmė tariamas „A.

T. asmeninis kerÅ¡tas“, yra visiÅ¡ka netiesa bei skirti suklaidinti teismÄ , nukreipiant teismo dėmesį nuo esminių ginčo aplinkybių; 21.2. IeÅ¡kovė nurodė, kad vieÅ¡osios įstaigos kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens esminis veiklos principas ? tenkinti vieÅ¡uosius interesus, nesiekiant naudos vieÅ¡ajai įstaigai, jos steigėjams ir dalininkams. M. M. dar iki susitarimų pažeidė VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 2 dalies imperatyvias teisės normas, kadangi ieÅ¡kovės turtÄ pavertė savo turtu ir elgėsi su juo savo nuožiÅ«ra.

Tai, kad M. M. byloje įrodinėjamais veiksmais gali bÅ«ti laikomas pažeidusiu šį imperatyvÄ ir jam gali bÅ«ti taikoma net baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, patvirtina baudžiamųjų bylų praktika. Joks susitarimas (įskaitant ir ginčo susitarimus) negali pakeisti VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto imperatyvo taikymo apimties ir tokiu bÅ«du sudaryti sÄ lygas neatlygintinio ieÅ¡kovės turto perleidimo legitimavimui bei buvusių vieÅ¡osios įstaigos dalininkų atleidimui nuo civilinės atsakomybės. Apeliantų argumentai dėl turto sÄ vokos aiÅ¡kinimo nepagrįsti.

CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iÅ¡ intelektinės veiklos rezultatų. Prievoliniai teisiniai santykiai reglamentuojami CK 6 knygoje. CK 6.1 straipsnyje nustatyta, kad viena prievolės Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ ar nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti savo pareigÄ . Pagal CK 6.3 straipsnį, prievolės dalykas gali bÅ«ti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat – bet koks turtas.

Prievolės pagal jos atsiradimo pagrindus taip pat skirstomos į:

1) prievoles, atsirandančias įstatymo pagrindu;

2) sutarčių pagrindu;

3) delikto pagrindu;

4) kitais pagrindais. Taigi žalos atlyginimo prievolės (kitaip tariant, prievolės, kylančios iÅ¡ delikto) taip pat, kaip ir kitos turtinės teisės, yra civilinių teisinių santykių objektu (bendrÄ ja prasme – turtu). Todėl visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas CK 6.249 straipsnyje nurodytos žalos pobÅ«dį, visiÅ¡kai paneigė žalos sampratÄ . BÅ«tent Å¡iame kontekste ieÅ¡kovės turto sumažėjimas yra daugiau nei akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad ginčo situacija patenka į VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį.

Apeliantų argumentai dėl M. M. teisinio statuso susitarimų pasirašymo momentu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tėra bandymas formaliai vadovautis teisės raide, neatsižvelgiant į tai, ko iš tikrųjų yra siekiama aptariamomis VĮĮ imperatyviomis teisės normomis. Nagrinėjamu atveju pats neteisėtas veiksmas, t. y. VĮĮ imperatyvių normų pažeidimas, jau buvo įvykęs, todėl bet kokie susitarimai siekiant įteisinti tokio pobūdžio pasekmes ir veiksmus yra negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnį.

Be to, atsižvelgiant net ir į paties M. M. aiÅ¡kinimÄ byloje, kad jis sutiko pasitraukti iÅ¡ ieÅ¡kovės valdymo tik gavęs užtikrinimÄ , kad jam ateityje nebus reiÅ¡kiamos pretenzijos, galima spręsti, kad laiko prasme pagal tokiÄ M. M. sÄ lygÄ turėjo įvykti bÅ«tent susitarimų pasiraÅ¡ymas ir tik po jų – ieÅ¡kovės dalių perleidimas. IeÅ¡kovės vertinimu, apeliantai teikia argumentus iÅ¡imtinai dėl to, kad susitarimai esÄ negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau visiÅ¡kai nieko nepasisako dėl kito teismo pripažinto susitarimų negaliojimo pagrindo, t. y. susitarimų prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis); 21.3.

IeÅ¡kovė sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visi 13 Å¡alių susitarimų negali bÅ«ti laikomi vienu bendru susitarimu. M. M. teiginiai dėl neva „neadekvačios“, „simbolinės“ ieÅ¡kovės dalių perleidimo kainos tėra niekuo nepagrįstos spekuliacijos, į kurias pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai neatsižvelgė. Apeliantų teiginiai, kad ieÅ¡kovės naujosios vadovybės „apgaulės“ dėka už „simbolinę kompensacijÄ â€œ buvo „pasisavintos“ M.

M. dalininko teisės ir vadovo pareigos, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir rodo visiÅ¡kÄ apelianto susiklosčiusios situacijos nesuvokimÄ . Apeliantų teiginiai apie „simbolinę kompensacijÄ â€œ ir kad, vertinant susitarimus izoliuotai, jis nebÅ«tų sutikęs pasitraukti iÅ¡ ieÅ¡kovės tokiomis sÄ lygomis, yra visiÅ¡kai nutolę nuo realybės, nes dėl darbo sutarties su M. M. nutraukimo ieÅ¡kovė sumokėjo kompensacijÄ , kurios bendra vertė (neįskaitant neatlygintinai perduoto „Apple“ kompiuterio) siekė mažiausiai 32 698,67 Eur.

IeÅ¡kovės vertinimu, nėra pagrindo susitarimų paketo vertinti kaip vienos taikos sutarties, kadangi skiriasi susitarimų objektas ir Å¡alys. 2019 m. spalio 18 d. susitarimus sudarė ne tik į Å¡iÄ bylÄ Ä¯traukti asmenys, tačiau ir kiti subjektai – D. L., G. O. M., UAB „ŠeÅ¡i islandai“. Atskirais susitarimais buvo susitarta dėl skirtingų dalykų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patys apeliantai byloje nereiÅ¡kė jokių reikalavimų ir neginčijo viso susitarimų paketo teisėtumo.

Apeliantams nepareiÅ¡kus byloje jokio prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas neturėjo net teorinių galimybių spręsti dėl kitų, byloje neginčijamų sandorių, teisėtumo, ypač, kai toks sprendimas, kaip minėta, susijęs su asmenų, neįtrauktų į nagrinėjamÄ bylÄ , teisėmis ir pareigomis. CK 1.96 straipsnyje nėra numatytos galimybės pripažinus konkretaus sandorio dalį negaliojančia, spręsti dėl kitų sandorių galiojimo. Patikslintu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais SusitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo ir Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo atskiras nuostatas.

Atitinkamai, teismas, vadovaudamasis CK 1.96 straipsniu, turėjo teisę (apeliantams pareiÅ¡kus tokius reikalavimus) spręsti tik dėl likusios susitarimų dalies (ne)galiojimo, jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

Apeliantai nepaaiÅ¡kino, kaip patenkinus ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį pasireikÅ¡tų kitų 2019 m. spalio 18 d. sudarytų (ir de facto įvykdytų) susitarimų akivaizdus neteisėtumas. Tai, kad apeliantai teigė, jog nesant susitarimų, jie nebÅ«tų sudarę likusio susitarimų paketo, niekaip nepaaiÅ¡kina likusių sandorių akivaizdaus teisinio ydingumo, sudarančio sÄ lygas teismui pripažinti juos negaliojančiais ex officio. Be to, pačiame Susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra numatytas specialus teisių gynimo bÅ«das, taikytinas pažeidus susitarimÄ dėl pretenzijų nebuvimo.

Tai yra, M. M. tokiu atveju turi teisę reikalauti baudos, lygios pretenzijos sumai, tačiau ne naikinti sandorį. Nors apeliantai deklaratyviai nurodo, kad teismui konstatavus, jog dalis taikos sutarties nuostatų prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir dėl to negalioja, turėtų bÅ«ti spręstina ir dėl niekinio sandorio padarinių, bei pateikia nuorodas į įstatyminį restitucijos taikymo reguliavimÄ (CK 1.78 straipsnio 5 dalį, 6.145–6.147 straipsnius, 6.150–6.151 straipsnius, 1.80 straipsnio 2 dalį), tačiau jokioje apeliacinio skundo dalyje nenurodo, kokiu konkrečiai bÅ«du jie siÅ«lytų Å¡alis grÄ Å¾inti į pradinę padėtį.

Nors M. M. nurodo, kad susitarimai dėl pretenzijų nebuvimo esÄ buvo esminiai, tačiau Å¡ioje vietoje nutyli faktÄ , kad susitarimams sudaryti esminės informacijos bÅ«tent jis pats ir nepateikė, taip neabejotinai pažeisdamas savo pareigÄ ikisutartiniuose santykiuose, be to, klaidino tiek dėl pačios žalos (ne)padarymo fakto, tiek dėl apimties; 21.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių metu ir teisingai nustatė, jog M. M. pažeidė savo pareigÄ atskleisti visÄ susitarimams sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Visų pirma, M. M., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu bei vieninteliu dalininku, turėjo iÅ¡imtinę prieigÄ prie finansinių ieÅ¡kovės duomenų, tačiau Å¡ia informacija nesidalino su niekuo iÅ¡ ieÅ¡kovėje veikiančių asmenų. Å i informacija nebuvo žinoma nei tuo metu ieÅ¡kovės direktoriaus pavaduotoja dirbusiai G. M., nei M. M. partneriui A. B. T., nei jokiems kitiems ieÅ¡kovės darbuotojams. Antra, A. B. T. derybų metu ne kartÄ prašė atlikti ieÅ¡kovės auditÄ , tačiau M. M. atsisakė sudaryti tam sÄ lygas.

Jis nuolatos tikino, kad nieko neteisėto neatliko ir lėšų nepasisavino, o jas panaudojo ieÅ¡kovės darbuotojų atlyginimams padidinti. Trečia, apeliantų argumentai dėl derybose neva daryto oponentų spaudimo tėra patogi jų gynybinė pozicija. Tai, kad jokio spaudimo derybų metu nebuvo, patvirtina ir A. B. T. bei J. P. atstovo derybose advokato M. M. el. laiÅ¡ko M. M. atstovei iÅ¡trauka. Ketvirta, CK 6.163–6.164 straipsniuose įtvirtintos teisės normos, nustatančios elgesio etalonÄ ikisutartiniuose santykiuose, t. y. kaip derybų Å¡alys turi elgtis, kai yra vedamos derybos dėl sutarties sudarymo, kokios jų teisės ir pareigos.

Nagrinėjamu atveju M. M. derybas dėl ieÅ¡kovės valdymo ir kontrolės perėmimo vedė nesÄ Å¾iningai, t. y. neatskleidė visos informacijos, nors tokiÄ pareigÄ turėjo; taip pat suteikė melagingÄ informacijÄ . Penkta, apeliaciniame skunde apeliantai teigia, esÄ naujajai ieÅ¡kovės vadovybei buvo žinoma visa susitarimams sudaryti esminė informacija, tačiau kai teismo posėdžio metu M. M. atstovės ne kartÄ buvo klausiama, kas konkrečiai buvo pateikta ieÅ¡kovės atstovams, ji taip ir negalėjo paaiÅ¡kinti ir įvardinti jokių dokumentų, galėjusių atskleisti M.

M. padarytos žalos faktÄ ar apimtis. IeÅ¡kovės vertinimu, apeliantų argumentai, jog visa esminė informacija, kuri bÅ«tų leidusi nustatyti padarytos žalos faktÄ , apimtis, buvo pateikta ieÅ¡kovės naujajai vadovybei, yra melagingi, jie nebuvo įrodyti viso proceso metu. IeÅ¡kovė nurodė, kad turi bÅ«ti atmestini kaip nepagrįsti apeliantų samprotavimai, kad dar iki pasiraÅ¡ant susitarimus ir iki atliekant auditÄ ieÅ¡kovės dabartinė vadovybė (o bÅ«tent, A. B. T.) ne tik žinojo apie 20 renginių, už kuriuos pajamos atiteko MB „Audiovizualus“, tačiau ir „numanė, jog tokių renginių buvo ir daugiau“, „nes neturėjo jokio pasitikėjimo M.

M., kadangi laikė jį vagimi ir t. t.“. IeÅ¡kovės vertinimu, tokie teiginiai nepagrįsti. A. B. T. prarastÄ pasitikėjimÄ M. M. sÄ lygojo bÅ«tent surasta informacija apie 20 renginių, vien Å¡io fakto pakako, kad tolesnis bendradarbiavimas nebÅ«tų įmanomas, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad buvo galima numanyti, kad A. B. T. tikrai žinojo, kad „tokių renginių buvo ir daugiau“; 21.5. Nors apeliantai ir ginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų bendradarbiavimo tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ pagal bendradarbiavimo sutartis vykdymÄ , tačiau apeliaciniame skunde jie taip pat nenurodė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų bÅ«tent bendradarbiavimo sutarčių vykdymÄ .

Visi apeliantų argumentai paremti „bendradarbiavimo modeliu“, „de facto vykdytu bendradarbiavimu“, tačiau ne bendradarbiavimo sutartimis, apie kurias, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo girdėję nei apklausti liudytojai. Apeliantai nepateikė ir sutarčių sudarymo laikÄ patvirtinančių skaitmeninių duomenų, taip pat priedų dėl „bendradarbiavimui naudojamos įrangos“, taip pat nesugebėjo rasti ir nė vieno iki 2019 m. spalio mėn. sudaryto dokumento, kuriame bÅ«tų bent pateikta nuoroda į kuriÄ nors iÅ¡ bendradarbiavimo sutarčių.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad piniginiai srautai ir kiti resursai tarp juridinių asmenų, kuriuos kontroliavo M. M., keliavo visiÅ¡kai pagal jo susigalvojimÄ , niekam nežinant sÄ lygų ir tokių de jure nesant. Tačiau bendradarbiavimo sutartys vis dėlto „atsirado“, tai įvyko derybų metu ir bÅ«tent tai parodo visiÅ¡kÄ M. M. nesÄ Å¾iningumÄ ir nusikalstamÄ polinkį – jis ryžosi suklastoti dokumentus, siekdamas pasigerinti savo derybinę pozicijÄ , kas ir leido pasiekti susitarimų rezultatų.

Be to, apie M. M. sukurto „bendradarbiavimo“ logikÄ ir prasmę patvirtina ir pačių apeliantų argumentų nenuoseklumas bei prieÅ¡taringumas. Nors atsakovai nurodo, kad A. B. T. ir M. M. kartu valdė 3 juridinius asmens (ieÅ¡kovę, UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir UAB „ŠeÅ¡i islandai“), kurie glaudžiai bendradarbiavo, vis dėlto apraÅ¡ant tokio bendradarbiavimo schemÄ , atsirado MB „Audiovizualus“, kuris priklausė iÅ¡imtinai M. M.. Apeliantai nepaaiÅ¡kina, kokį vaidmenį Å¡iame bendradarbiavime teikė UAB „ŠeÅ¡i islandai“.

Be to, apeliantai nepaaiškino, kodėl bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos tik tarp ieškovės ir MB „Audiovizualus“, o nė vienas kitas teisinis santykis tarp likusių juridinių asmenų jokia sutartimi įformintas nebuvo. Ieškovės vertinimu, apeliantų ginčui aktualių faktinių aplinkybių pristatymas ne tik nepatvirtina bendradarbiavimo sutarčių egzistavimo ir vykdymo, o priešingai, įrodo būtent pirmosios instancijos teismo išvadų, kad bendradarbiavimo sutarčių egzistavimas bei vykdymas neįrodytas; kiekvienu konkrečiu atveju dėl skirtingų juridinių asmenų resursų skirstymo savo nuožiūra (o ne pagal jokias sutartis) spręsdavo išimtinai M.

M., teisingumÄ . Be to, prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai nepagrindžia jokio faktinio bendradarbiavimo. IÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų kaip tik galima suprasti, jog bÅ«tent M. M. nurodydavo, kada ir kokia apimti sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti MB „Audiovizualus“, nepateikus jokių konkrečių duomenų, kokius projektus ieÅ¡kovė perdavė vykdyti MB „Audiovizualus“, nedetalizavus, kokie ieÅ¡kovės resursai buvo naudojami. IeÅ¡kovė pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tariamo bendradarbiavimo apimtį ir turinį savo nuožiÅ«ra iÅ¡imtinai apibrėždavo pats M.

M., veikdamas kaip abiejų subjektų atstovas. Ieškovės vertinimu, apeliantų nurodytas susirašinėjimas, kuriame dalyvauja dabartinė ieškovės vadovė G. M., niekaip nepagrindžia bendradarbiavimo sutarčių realumo, taip pat nepatvirtina, kad jai apie bendradarbiavimo sutartis ir jų turinį buvo žinoma ankščiau nei 2018 m. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktiškai bendradarbiavimo sutartys nebuvo ir negalėjo būti vykdomos; 21.6. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, susijusiais su priteista 49 101,76 Eur žala.

Visų pirma, nėra ginčo, jog visos pajamos už patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus ieÅ¡kovės resursais suorganizuotus renginius atiteko MB „Audiovizualus“. Antra, joks bendradarbiavimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ nevyko. TÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Trečia, į bylÄ pateikti įrodymai dėl MB „Audiovizualus“ atliktų mokėjimų tam tikriems asmenims dėl teismo sprendime nurodytų priežasčių neleidžia nustatyti, už kokias konkrečiai paslaugas ir kuriam konkrečiai subjektui buvo atlikti.

Ieškovė nurodė, kad dalyje nurodytų renginių nedirbo nė vienas iš fizinių asmenų ir paslaugų neteikė nė vienas juridinis asmuo, kuriems MB „Audiovizualus“ sumokėjo atitinkamas sumas. Taip pat dalis įvykdytų mokėjimų tikrai nėra susiję su paslaugomis, specialistų teiktomis ieškovei. Dalis „priedų prie atlyginimo“ specialistams buvo mokami ne tik dar nesant pasirašytų jokių bendradarbiavimo sutarčių, bet ir gerokai iki ieškovės komercinių renginių pradžios (2019 m. sausio pab.).

Be to, prie iÅ¡imtinai MB „Audiovizualus“ administruoto „Pildyk“ projekto nuolatiniais pagrindais dirbo mažiausiai 2 ieÅ¡kovės specialistai (D. Å ., L. M.), kuriems sumokėtų sumų įrodymus į bylÄ pateikė MB „Audiovizualus“. Tačiau dalį atlyginimo jiems mokėjo ir ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės vertinimu, dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta lentelė, kurioje apeliantai tiesiog nurodė, kad MB „Audiovizualus“ mokėjo atlyginimų priedus ieÅ¡kovės darbuotojams, neturi jokios įrodomosios galios, kadangi nėra paremta jokiais patikimais įrodymais ir yra tik atsakovų deklaracijos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad M. M. ir MB „Audiovizualus“ nepagrindė, kad toks atlyginimo priedų mokėjimas buvo susijęs išimtinai su ieškovės vykdytais projektais. Ketvirta, teismo išvadų teisingumo dėl priteistinos žalos dydžio nepaneigia ir apeliantų nurodyta aplinkybė, kad prašoma priteisti ir pajamas, gautas už tuos renginius, kurie buvo derybų objektas ir dėl kurių buvo atsisakyta reikšti pretenzijas, nes, kaip teisingai konstatavo teismas, susitarimai teismo pripažinti negaliojančiais, todėl neturi reikšmės priteistinos žalos dydžiui.

Be to, M. M. ir dėl Å¡ių renginių melagingai tvirtino, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir pinigų sau nepasiliko. Galiausiai, sprendžiant dėl to, ar kuri nors MB „Audiovizualus“ ieÅ¡kovės darbuotojams sumokėtų lėšų dalis gali bÅ«ti teismo pripažinta iÅ¡laidomis ieÅ¡kovės naudai, kurių apimtimi bÅ«tų galima mažinti ieÅ¡kovei priteistinos žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į teismų praktikÄ , kuri Å¡iuo atveju patvirtina bÅ«tent pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų (priteisti žalÄ visa apimtimi, jos nemažinant) teisingumÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantai įrodinėja, kad patyrė iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai, kurių apimtimi tariamai turėjo bÅ«ti sumažinta priteistina žala. Tačiau, į bylÄ apeliantai nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie bÅ«tų leidę teismui tiksliai identifikuoti, už kokias ir kuriam iÅ¡ subjektų (ieÅ¡kovei ar MB „Audiovizualus“) suteiktas paslaugas buvo įvykdyti į bylÄ pateikti MB „Audiovizualus“ mokėjimai. Kitaip tariant, bÅ«tent M. M., kaip abiejų juridinių asmenų vadovas, buvo atsakingas, kad duomenys, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie Å¡ių juridinių asmenų tarpusavio santykius (jų turinį, tikslÄ ir apimtį) bÅ«tų informatyvÅ«s, patikimi ir aiÅ¡kÅ«s, tačiau tokiÄ savo pareigÄ pažeidė.

Todėl, byloje nesant galimybės tiksliai apibrėžti tariamai ieškovės naudai patirtų MB „Audiovizualus“ išlaidų, nėra jokios galimybės mažinti priteistinos žalos dydį. Dėl visų nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei turi būti priteista visa jos šioje dalyje įrodinėta žala, yra visiškai pagrįsta ir teisėta; 21.7. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentais, susijusiais su priteista 16 967,66 Eur žala. Nors pirmosios instancijos teismo išvadas dėl iš atsakovo M.

M. priteistos sumos Å¡ioje dalyje M. M. bendrai vadina nepagrįstomis ir neteisėtomis, vis dėlto, net ir apeliantų pateiktoje lentelėje, kurioje siekė paneigti atskiras žalos pozicijas, pateikė viso labo tik 26 pozicijas, kurių bendra vertė skaitine iÅ¡raiÅ¡ka siekia tik 6 076,04 Eur. Be to, teikdamas paaiÅ¡kinimus 2021 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas M. M. net neneigė dalies iÅ¡laidų panaudojimo bÅ«tent asmeninėms reikmėms (pvz., lėktuvų bilietų pirkimas visai Å¡eimai), tačiau sukÅ«rė neįtikimÄ istorijÄ apie tariamÄ ketinimÄ vėliau „susivesti tokių iÅ¡laidų balansÄ â€œ ir informuoti apie tai A.

B. T.. IeÅ¡kovės vertinimu, praktika, kuria vadovaujasi apeliantai, netaikytina Å¡ioje byloje, kadangi ji neatitinka ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taisyklės. Nagrinėjamu atveju, skirtingai negu apeliantų cituojamoje byloje, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai identifikavo, kad M. M. netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , todėl turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, taikytina nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys dėl žalos, kilusios dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, atlyginimo turi savo įrodinėjimo specifikÄ , kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl atsakovo – bendrovės vadovo – veiksmų.

Å iuo atveju, prieÅ¡ingai negu apeliaciniame skunde teigia M. M., nėra jokio pagrindo konstatuoti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo pažeidimÄ ; 21.8. IeÅ¡kovė nurodė, kad pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , į visus esminius klausimus tam, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsta byla, atsakė bei juos įvertino tinkamai. Teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino visus Å¡alių pateiktus įrodymus, priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį tinkamai motyvavo; 21.9.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė vien iÅ¡ apeliantų, nepaisant to, jog byloje atsakovais (dalyje dėl Susitarimų pripažinimo negaliojančiais) buvo įtraukti ir kiti asmenys (J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ bei A. B. T.). Toks teismo sprendimas visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ (priteisti iÅ¡laidas tik iÅ¡ atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“), taip pat bylos rezultatÄ (tik M. M. ir MB „Audiovizualus“ nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, turėjo prieÅ¡ingÄ nei ieÅ¡kovės suinteresuotumÄ byloje).

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje patenkinta 99 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį, savo reikalavimÄ nusprendė sumažinti atsižvelgusi į tai, kad M. M., pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, pagrindė dalies ieÅ¡kovės iÅ¡laidų panaudojimÄ ieÅ¡kovės reikmėms. BÅ«tent dėl buvusio ieÅ¡kovės vadovo (M. M.) neteisėtų veiksmų ji, teikdama pradinį ieÅ¡kinį, negalėjo objektyviai nustatyti, ar ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų operacijos, neturinčios joms pagrįsti skirtų pirkimo dokumentų, yra skirtos tenkinti ieÅ¡kovės, ar M.

M. asmeniniams interesams. IeÅ¡kovės vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo suma buvo patikslinta dėl ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumo ir dėl to esÄ proporcija bylinėjimosi iÅ¡laidoms paskirstyti turėtų bÅ«ti skaičiuojama pagal pirminių ieÅ¡kovės reikalavimų sumÄ .

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“, A. B. T. praÅ¡o atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovai J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“, A. B. T. visiÅ¡kai sutiko su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, juos palaiko. Siekdami nedidinti bylos medžiagos apimties, nekartoja ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytų argumentų bei praÅ¡o jais vadovautis. k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

26. Atsakovas M. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų prijungimo, tai yra prašė prijungti 2022 m. balandžio 12 d. atsakovo A. B. T. įraÅ¡Ä socialiniame tinkle „Facebook“, žinutes programėlėje „Messenger“ ir 2022 m. balandžio 13 d. atsakovo A. B. T. el. laiÅ¡kÄ su vertinimu į lietuvių kalbÄ (7 t., b. l. 145–156). Å iais įrodymais atsakovas M. M. siekia įrodyti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais siekiama ne sÄ Å¾iningai ginti ieÅ¡kovės teisėtus interesus, o tik atkerÅ¡yti atsakovui M. M. dėl tarp pastarojo ir dabartinio ieÅ¡kovės dalininko A. B. T. kilusio asmeninio pobÅ«džio konflikto.

27. Ieškovė ir atsakovas A. B. T. pateikė savo nuomonę dėl atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ prašymo prijungti jų pateiktus įrodymus, nurodydami, kad šie įrodymai nėra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku (7 t., b. l. 158–161).

28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir žalos priteisimo. Tačiau remiantis apeliantės nurodytais argumentais teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog nurodytos aplinkybės apie tariamÄ A. B. T. ir M. M. asmeninį konfliktÄ , susijusios su ginčo dalyku, todėl Å¡iuos įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 29. IeÅ¡kovė yra ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, įregistruotas 2016 m. spalio 4 d., adresu Saulėtekio al. 15, Vilnius, turtintis paramos gavėjo statusÄ .

Ieškovės dalininkais buvo: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d. – atsakovas M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. – atsakovas J. P., laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. – atsakovas A. B. T.. Ieškovės vadovais buvo: laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 22 d. – atsakovas M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. – G. M.. Įstatuose nurodyti ieškovės tikslai:

1) laisvalaikio organizavimas;

2) mažumų teisių apsauga ir integracija;

3) nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymas;

4) neformalus ugdymas;

5) pilietinis ugdymas;

6) savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas;

7) vietos bendruomenių vystymas;

8) žmogaus ir pilietinių teisių apsauga („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30).

30. Atsakovė MB „Audiovizualus“ yra privatus juridinis asmuo, įregistruotas 2016 m. gruodžio 1 d., Valonų g. 8B, Vilnius. Atsakovės MB „Audiovizualus“ vienintelis vadovas nuo įmonės įkūrimo pradžios buvo atsakovas M. M.. Atsakovės MB „Audiovizualus“ veiklos tikslai: renginių organizavimas, TV laidų gamyba, įgarsinimo, apšvietimo, filmavimo įrangos nuoma, reklamos paslaugos, kūrybinė veikla, meninė veikla („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 31. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovas M.

M. Vienintelio dalininko sprendimu priėmė atsakovÄ J. P. kaip ieÅ¡kovės dalininkÄ , suteikiant jam ieÅ¡kovės visuotiniuose dalininkų susirinkimuose vienÄ balsÄ , kuris sudarys ne mažiau kaip 50 procentų visų balsų, o atsakovas J. P. perdavė įnaÅ¡Ä ieÅ¡kovei. Nuo įnaÅ¡o perdavimo ieÅ¡kovei momento atsakovas J. P. tapo antruoju ieÅ¡kovės dalininku („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 32. 2019 m. spalio 18 d.

VÅ¡Ä® Laisvės TV dalininko teisių pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas M. M. savo turimÄ ieÅ¡kovės dalį perdavė atsakovui J. P.. Å ios sutarties 6 punktu pirkėjas (atsakovas J. P.) įsipareigojo nereikÅ¡ti jokių reikalavimų ar pretenzijų atsakovui M. M. ir / ar su juo susijusiems asmenims nei dėl sutarčių vykdymo, nei žalos priteisimo ar kitokio pobÅ«džio pretenzijų („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 33. 2019 m. spalio 18 d. atsakovas M.

M., atsakovė MB „Audiovizualus“, ieÅ¡kovė, atsakovas J. P., atsakovė UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir atsakovas A. B. T. pasirašė SusitarimÄ , kuriuo kiekviena Å¡alis patvirtino, kad neturi ir ateityje neketina reikÅ¡ti jokių pretenzijų ar reikalavimų bet kuriai Å¡aliai dėl iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos buvusių aplinkybių („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 34. 2019 m. spalio 18–24 d.

Dokumentų priėmimo–perdavimo aktu buvęs ieÅ¡kovės vadovas atsakovas M. M. perdavė naujai ieÅ¡kovės vadovei G. M. ieÅ¡kovės dokumentus ir informacijÄ už laikotarpį nuo ieÅ¡kovės įsteigimo iki 2019 m. spalio 18 d. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 35. 2019 m. spalio 24 d. atsakovas M.

M. el. paÅ¡tu persiuntė ieÅ¡kovės vadovei G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendradarbiavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo:

1) savo nuožiūra ir iniciatyva atsakovei MB „Audiovizualus“ nukreipti klientus, kuriems neturi galimybės teikti komercinių paslaugų;

2) pateikti pasiÅ«lymÄ dėl renginių organizavimo bei už suorganizuotus renginius tinkamai atsiskaityti susitarimuose nustatyta tvarka ir terminais;

3) iš anksto šalių nustatytu laiku atsakovei MB „Audiovizualus“ kartas nuo karto leisti naudotis įranga, kuri nurodyta Bendradarbiavimo sutarties priede;

4) suteikti neiÅ¡imtinę ir neperleidžiamÄ teisę atsakovei MB „Audiovizualus“ naudoti ieÅ¡kovės naudojamus prekių ženklus „Laisvės TV“ ir „Laisvės piknikas“, kuriuos Laisvės TV ketina įregistruoti Valstybiniame patentų biure („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). 36. 2019 m. vasario 14 d. Bendradarbiavimo sutartimi ieÅ¡kovė ir MB „Audiovizualus“ susitarė, kad ieÅ¡kovė 1) savo nuožiÅ«ra ir iniciatyva nukreips MB „Audiovizualus“ klientus, kuriems neturi galimybės teikti paslaugų;

2) iÅ¡ anksto Å¡alių nustatytu laiku MB „Audiovizualus“, kartas nuo kartu, laikinai ir neatlygintinai perduos įrangÄ valdyti ir naudotis (panauda), kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1;

3) suteiks neiÅ¡imtinę ir neperleidžiamÄ teisę MB „Audiovizualus“ neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovės naudojamus prekės ženklus „Laisvės TV“ ir „Laisvės piknikas“, kuriuos ieÅ¡kovė ketina įregistruoti Valstybiniame patentų biure. Tuo tarpu MB „Audiovizualus“ įsipareigojo 1) dėti visas pastangas, kad paslaugos klientas bÅ«tų teikiamos kokybiÅ¡kai bei su klientais susitarimuose nustatyta tvarka ir terminais;

2) tinkamai naudotis įranga, jÄ grÄ Å¾inti Å¡alių nustatytu laiku bei tokios bÅ«klės, kokios įranga buvo perduota, atsižvelgiant į natÅ«ralų nusidėvėjimÄ ;

3) priimti licencijÄ ir prekės ženklus naudoti sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant ieÅ¡kovės ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir tiek ir tokia apimtimi, kiek reikalinga komercinių paslaugų pagal Å¡iÄ sutartį teikimui;

4) dėti visas pastangas didinti prekių ženklų žinomumÄ ir gerÄ vardÄ ;

5) dėti visas pastangas, kad jei teikdamas paslaugas nuspręstų pasitelkti laisvai samdomus nepriklausomus paslaugų teikėjus, tai yra vaizdo operatorius, video montuotojus, visažistus ir (ar) kitus laisvai samdomus nepriklausomus paslaugų teikėjus, prioritetÄ teikti ieÅ¡kovės rekomenduojamiems laisvai samdomiems nepriklausomiems paslaugų teikėjams. Sutarties 1.3 nurodyta, kad sutartis yra neatlygintinė ir grindžiama abipusės nematerialios naudos ir bendradarbiavimo principais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-251, 1 t., b. l. 59–73).

Dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais 37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Susitarimai dėl pretenzijų neturėjimo, kurių pasėkoje įstaigos lėšos atiteko atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“, pažeidžia VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 14 straipsnio nuostatas, todėl reikalavimas dėl CK 1.80 straipsnio nuostatų taikymo laikytinas pagrįstu.

38. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , susijusiÄ su Susitarimų pripažinimu negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apeliantų įsitikinimu, ginčijamų susitarimų sudarymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip ieÅ¡kovės turto (pelno) perdavimas atsakovams, todėl, atitinkamai ginčijami sandoriai negalėjo bÅ«ti pripažinti kaip prieÅ¡taraujantys VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatoms. PrieÅ¡inga skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, apeliantų įsitikinimu, reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ kaip ribojimÄ vieÅ¡osioms įstaigoms sudaryti taikos sutartis su įstaigų dalininkais, vadovais ar su jais susijusiais asmenimis, kurių esmė yra tarpusavio nuolaidų bÅ«du spręsti tarp Å¡alių kylančius (kilsiančius) ginčus. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantų argumentais.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantai ir neginčijo, kad Susitarimai iÅ¡ esmės atitinka taikos sutarties institutÄ (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Ginčas iÅ¡ esmės byloje kilo dėl Susitarimų atitikties įstatymo reikalavimams.

40. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019).

41. Nagrinėjamos bylos atveju, siekiant įvertinti, ar yra teisinis pagrindas pripažinti Susitarimus niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėjo bÅ«ti nustatyta, kad Susitarimai prieÅ¡tarauja konkrečiai imperatyvaus pobÅ«džio teisės akto nuostatai ir kad neatitiktis imperatyviai teisės akto nuostatai lemia Susitarimų negaliojimÄ . Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Susitarimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, sprendė, kad jie prieÅ¡tarauja VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio nuostatoms.

42. VĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti vieÅ¡uosius interesus vykdant Å¡vietimo, mokymo ir mokslinę, kultÅ«rinę, sveikatos priežiÅ«ros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokiÄ visuomenei naudingÄ veiklÄ . To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, CK, VĮĮ ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.

VĮĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams, vieÅ¡osios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vieÅ¡ajai įstaigai neleidžiama gauto pervirÅ¡io (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta vieÅ¡osios įstaigos įstatuose; neatlygintinai perduoti vieÅ¡osios įstaigos turtÄ nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį vieÅ¡osios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytÄ atvejį dalininkui gauti likviduojamos vieÅ¡osios įstaigos turto, kurio vertė negali bÅ«ti didesnė už įnaÅ¡o vertę; skolintis pinigų už palÅ«kanas iÅ¡ savo dalininko ar su juo susijusio asmens; užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymÄ .

VĮĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VĮĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad Viešosios įstaigos gautas perviršis (pelnas) gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti; Viešosios įstaigos perviršis (pelnas) negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieÅ¡ sudarant Susitarimus, atsakovas A. B. T. 2019 m. spalio 7 d. gavo informacijÄ apie 20 ieÅ¡kovės renginių, už kuriuos gautos lėšos buvo pervedamos atsakovei MB „Audiovizualus“ (6 t., b. l. 10). Taigi, tiek vedant derybas, tiek pasiraÅ¡ant Susitarimus buvo žinoma informacija apie minėtus 20 renginių. Tačiau perėmus ieÅ¡kovės valdymÄ , paaiÅ¡kėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo ir daugiau renginių, už kuriuos MB „Audiovizualus“ iÅ¡rašė sÄ skaitas klientams už ieÅ¡kovės resursais suteiktas paslaugas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30).

44. Nurodytos aplinkybės (žr. Å¡ios nutarties 43 punktÄ ), teisėjų kolegijos vertinimu, vien vertus, įrodo, jog ieÅ¡kovės gaunamų lėšų panaudojimas dar iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo neatitiko VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių neatlygintinai perduoti vieÅ¡osios įstaigos turtÄ nuosavybėn pagal patikėjimo ar panaudos sutartį vieÅ¡osios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui bei draudžiančių vieÅ¡osios įstaigos perviršį (pelnÄ ) skirti dalininkams, vieÅ¡osios įstaigos nariams, darbuotojų premijom.

Kita vertus, ginčijami Susitarimai buvo sudaryti neturint visos realios informacijos (turint informacijÄ tik dėl 20 renginių). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijami Susitarimai iÅ¡ esmės buvo pasiraÅ¡yti dėl tos lėšų dalies, kuri buvo žinoma ieÅ¡kovei, sudarant Susitarimus (dėl 20 renginių), o tai, kad po ieÅ¡kovės valdymo perdavimo paaiÅ¡kėjo didesnė žala, nei buvo žinoma derybų metu, Å¡i informacija laikytina esmine, galėjusia lemti Susitarimų (ne)sudarymÄ .

Be to, byloje nustatytos aplinkybės (žr. Å¡ios nutarties 43 punktÄ ) taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovės dalininkas atsakovas M. M. ir su juo susijęs juridinis asmuo atsakovė MB „Audiovizualus“ naudojo ieÅ¡kovės resursais gautas lėšas, nors VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 14 straipsnio 2 dalis imperatyviai neleidžia vieÅ¡osios įstaigos turtÄ (pelnÄ ) perduoti dalininkams. Kadangi ieÅ¡kovės resursais gautos lėšos faktiÅ¡kai nebuvo perduotos ieÅ¡kovei, o naudojamos ieÅ¡kovės dalininko atsakovo M.

M. ir atsakovės MB „Audiovizualus“, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, jog vien tai, kad šalys pasirašė Susitarimus, kuriais susitarė dėl pretenzijų neturėjimo, o ne dėl faktinio turto ar lėšų perdavimo, nepaneigia faktinių aplinkybių dėl ieškovės resursais gautų lėšų atitekimo apeliantams ir imperatyvių VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 14 straipsnio 2 dalies normų pažeidimo.

45. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad Susitarimų panaikinimas reikÅ¡tų ribojimÄ vieÅ¡osioms įstaigoms sudaryti taikos sutartį su įstaigų dalininkais, vadovais ar su jais susijusiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neuždraudė vieÅ¡osioms įstaigoms sudaryti taikos sutartį su įstaigų dalininkais, vadovais ar su jais susijusiais asmenimis, o tik nustatė, kad nagrinėjamos bylos kontekste ginčijami Susitarimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms (VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir 14 straipsnio 2 daliai), kurios draudžia vieÅ¡osios įstaigos turtÄ (pelnÄ ) perduoti dalininkams, ko pasėkoje Susitarimai pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

46. Apeliantų argumentai, jog pasiraÅ¡ant Susitarimus M. M. nebuvo ieÅ¡kovės dalininku, todėl teigti, kad Susitarimais turtas buvo perduotas ieÅ¡kovės dalininkui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl Susitarimų neteisėtumo. Minėta, jog (žr. Å¡ios nutarties 44 punktÄ ) M. M. neteisėti veiksmai buvo įvykę iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo momento, kuomet M. M. buvo ieÅ¡kovės dalininku, todėl susitarimai, kuriais siekiama įteisinti neteisėtus veiksmus yra negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

47. Apeliantai teigia, kad ginčijamais Susitarimais Å¡alys sutarė dėl atleidimo nuo iki Susitarimo padarytos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai paneigė žalos sampratÄ ir iÅ¡ esmės paneigė galimybę vieÅ¡ajai įstaigai sudaryti taikos sutartį su buvusiu jos dalininku ar vadovu dėl jo veiksmais vieÅ¡ajai įstaigai padarytos žalos. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais taip pat nesutinka.

48. Å iuo atveju atsiradusi žala vertintina kaip turtinė prievolė, kuriÄ atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ turėtų atlyginti ieÅ¡kovei dėl neteisėtų atsakovo M. M. veiksmų, kurių pasėkoje ieÅ¡kovė neteko piniginių lėšų (turto). Nors apeliantai teisingai nurodė, kad Susitarimais atsakovas M. M. buvo atleistas nuo iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo dienos buvusių aplinkybių (tame tarpe ir nuo galimai sukeltos žalos atlyginimo), tačiau byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 14 straipsnio 2 dalies), sÄ lygojusio ieÅ¡kovės resursais gautų lėšų naudojimÄ MB „Audiovizualus“ veikloje, todėl Susitarimai negali bÅ«ti galiojantys CK 1.80 straipsnio prasme.

49. Taigi, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ vieÅ¡osios įstaigos (ieÅ¡kovo) veiklos tikslo bei jos teisinio reguliavimo kontekste (žr. Å¡ios nutarties 42 punktÄ ), todėl pagrįstai ginčijamus Susitarimus pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis) bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl jų prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovės veiklos tikslams (CPK 1.82 straipsnis).

Vien tai, kad apeliantai turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Dėl susitarimų kaip kompleksinės taikos sutarties vertinimo 50. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų Susitarimų nuostatas vertino izoliuotai, atskirai nuo likusių tÄ pačiÄ dienÄ Susitarimų nuostatų, nors visi Susitarimai (įskaitant ir ginčijamus susitarimus) sudaro vienÄ tarp Å¡alių sudarytÄ kompleksinę taikos sutartį.

Skundžiamame sprendime nepasisakius dėl visų Susitarimų traktavimo kompleksine taikos sutartimi, liko nepasisakyta ir dėl likusių Susitarimų (ne)galiojimo pripažinus negaliojančiais ginčijamus susitarimus. Apeliantų įsitikinimu, Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos visus Susitarimus, juos traktavo kaip vientisÄ taikos sutartį, o vien tai, jog atskiri Susitarimai buvo įforminti atskirais dokumentais, jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo juos vertinti izoliuotai ir atskirai vienÄ nuo kito.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 18 d. buvo sudaryta trylika susitarimų:

1) Susitarimas dėl pretenzijų nebuvimo, sudarytas tarp M. M., MB „Audiovizualus“, ieškovės, J. P., UAB „Kūrybinių industrijų namai“, A. B. T.;

2) ieÅ¡kovės ir M. M. Susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo;

3) ieškovės ir M. M. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovui M. M. buvo parduota transporto priemonė Skoda Kodiaq už 500,00 Eur;

4) UAB „Šeši islandai“ ir UAB „Kūrybinių industrijų namai“ Prekių ženklo licencinė sutartis;

5) UAB „Kūrybinių industrijų namai“ ir UAB „Šeši islandai“ Prekių ženklo perdavimo sutartis;

6) M. M., G. O. M. ir D. L. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleistos UAB „Kūrybinių industrijų namai“ akcijos;

7) M. M., G. O. M. ir J. P. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleistos UAB „Kūrybinių industrijų namai“ akcijos;

8) M. M., G. O. M. ir A. B. T. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleistos UAB „Kūrybinių industrijų namai“ akcijos;

9) A. B. T. ir M. M. Preliminari akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys įsipareigojo sudaryti pagrindę UAB „Šeši islandai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį;

10) UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ ir M. M. Susitarimas dėl darbo sutarties sÄ lygų nutraukimo;

11) ieškovės ir UAB „Šeši islandai“ Susitarimas dėl domenų pardavimo;

12) M. M. ir J. P. Sutartis dėl ieškovės dalininko teisių pirkimo–pardavimo;

13) ieškovės, M. M., A. B. T. ir UAB „Kūrybinių industrijų namai“ Susitarimas dėl konfidencialumo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-31031, 1 t., b. l. 52–85).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2019 m. spalio 18 d. sudarytų susitarimų tikslus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visų susitarimų netraktavo kaip vientisos taikos sutarties.

53. Pirma, viena vertus, nagrinėjamoje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl visų 13 susitarimų pripažinimo negaliojančiais. Kita vertus, apeliantų samprotavimai, jog nesant Susitarimų, jie nebÅ«tų sudarę ir likusių susitarimų, savaime neįrodo likusių susitarimų akivaizdaus neteisėtumo, sudarančio sÄ lygas teismui pripažinti juos negaliojančiais ex officio. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas, nenustatęs sandorio niekinio pobÅ«džio, neturi teisės ex officio, nesant ginčo Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo, vertinti ginčo Å¡alių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties Å¡alių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams.

To teismui neleidžia ir ginčo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022).

54. Antra, remiantis apeliantų samprotavimais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog aptariami susitarimai (žr. Å¡ios nutarties 51 punktÄ ) buvo nukreipti bendram tikslui pasiekti. Dalį sudarytų susitarimų sudarė į bylÄ neįtraukti asmenys: D. L., G. O. M., UAB „ŠeÅ¡i islandai“, be to, skiriasi susitarimų objektai, tai yra dalis susitarimų buvo susiję su darbo santykių nutraukimu (pvz., kompiuterio perdavimas, automobilio perdavimas), dalis susiję su įmonių akcijų perleidimu, tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi sudaryti susitarimai tiek savo tikslu, tiek objektais, tiek Å¡alimis iÅ¡ esmės skyrėsi.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytus sandorius, vadovavosi sutarčių aiškinimo metodais, juos taikė tinkamai, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu, todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų Susitarimų nuostatas vertino izoliuotai ir visų 13 susitarimų nevertino kaip vienos tarp šalių sudarytos kompleksinės taikos sutarties, atmestini kaip neapgrįsti.

56. Apeliantų samprotavimai, jog dalininko teisės buvo perleistos už itin nedidelę kainÄ bei jie buvo suvilioti pasiraÅ¡yti Å¡iuos susitarimus apgaule, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu, kurio pagrindu teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

57. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų teiginiais, kad konstatavus, jog dalis taikos sutarties nuostatų prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, turėtų bÅ«ti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas. Pažymėtina, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grÄ Å¾inant tokio sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, joks materialus turtas perduotas nebuvo, o priešingai, būtent Susitarimų pagrindu buvo apribotos teisės reikšti pretenzijas dėl iki šio Susitarimų pasirašymo dienos buvusių aplinkybių, tame tarpe ir neteisėtais atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ veiksmais naudotų ieškovės lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas yra neįmanomas.

Duomenų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas, byloje nenustatyta.

58. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai suabsoliutino jų pareigÄ ikisutartinių santykių metu atskleisti visÄ ginčijamų Susitarimų pasiraÅ¡ymui esminę informacijÄ , tačiau tuo pačiu visiÅ¡kai ignoravo aplinkybes, patvirtinančias, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės naujoji vadovybė darė spaudimÄ kuo greičiau pasiraÅ¡inėti Susitarimus ir ignoravo ieÅ¡kovės naujosios vadovybės pareigos ikisutartinių santykių metu elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ .

59. Tokiu atveju kilus ginčui dėl reikÅ¡mingos sutarčiai informacijos atskleidimo tinkamumo, aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta Å¡alis, kuri turėjo Å¡iÄ informacijos pateikimo pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012). Tuo atveju, kai Å¡alys yra verslininkai ir jie sudaro sutartis, tai aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta Å¡alis, kuri turėjo Å¡iÄ informacijos pateikimo pareigÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415/2014).

60. Apeliantų teiginiai, kad atsakovas M. M. faktiÅ¡kai atskleidė visÄ informacijÄ , kuriÄ turėjo, yra nepagrįsti byloje esančiais duomenimis. PrieÅ¡ingai, jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. M. derybų metu (iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo) buvo informavęs ieÅ¡kovės dabartinius vadovus apie ieÅ¡kovės lėšų panaudojimÄ asmeninėms reikmėms ar ieÅ¡kovės lėšų nukreipimÄ MB „Audiovizualus“, byloje nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apie už ieÅ¡kovės renginius gautos lėšos pervedamos MB „Audiovizualus“ sužinojo ne iÅ¡ M.

M., o iÅ¡ kito asmens, kuris informavo A. B. T. 2019 m. spalio 7 d. el. laiÅ¡ku (6 t., b. l. 10). Teisėjų kolegijos vertinimu, M. M., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu bei vieninteliu dalininku, turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, vykdomus susitarimus, todėl privalėjo jÄ atskleisti naujiesiems ieÅ¡kovės vadovams. Taigi, Å¡iuo atveju ne ieÅ¡kovei tenka procesinė naÅ¡ta įrodyti, jog ji kažko negavo, o atsakovui M. M. tenka procesinė naÅ¡ta įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė informacijos atskleidimo pareigÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, reikalavimas, kad ieÅ¡kovė įrodytų, kad jai nebuvo suteikta pilna informacija, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica).

61. Apeliantų teiginiai, kad ieÅ¡kovė nesuteikė jiems protingo termino atlikti auditÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tiksliÄ galimai jų veiksmais/neveikimu padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei yra nepagrįsti bei nepagrindžiantys atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ pareigos pateikti visÄ Å¾inomÄ informacijÄ . PrieÅ¡ingai, bÅ«tent ieÅ¡kovės atstovai kreipėsi į atsakovÄ M. M., kad Å¡is sudarytų sÄ lygas atlikti ieÅ¡kovės auditÄ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-3232, 2 t., b. l. 98-123).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisingai nustatė, kad M. M. žinojo, kad žalos bus nustatyta daugiau, negu derybų metu pateiktame renginių sÄ raÅ¡e, todėl bÅ«tent ir siekė, kaip nurodė, jam esminės sÄ lygos, t. y. kad nebÅ«tų reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos. Apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovės vadovybė dar iki Susitarimų pasiraÅ¡ymo numanė, jog atsakovo M. M. padaryta žala ieÅ¡kovei yra didesnė nei 20 renginių, yra paremti tik subjektyvia apeliantų nuomone, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

62. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad apeliantai pažeidė jiems įstatyme nustatytÄ pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei atskleisti žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę sutarčiai sudaryti. Dėl bendradarbiavimo tarp VÅ¡Ä® Laisvės TV ir MB „Audiovizualus“ 63. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu bendradarbiavimas nebuvo vykdomas, prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Apeliantų vertinimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ vykdytas bendradarbiavimo modelis buvo įformintas 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. vasario 14 d. bendradarbiavimo sutartimis, pagal kurias Å¡alys susitarė bendradarbiauti klientams teikiant paslaugas, nesusijusias su ieÅ¡kovės laidų filmavimu. Bendradarbiavimo esmė buvo ta, kad MB „Audiovizualus“ gaudavo pajamas iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų už teikiamas paslaugas, tačiau ir patirdavo iÅ¡laidas, kurias sudarė mokėjimai ieÅ¡kovės pagal individualiÄ veiklÄ samdomiems profesionalams.

Tokiu bÅ«du pajamos, susijusios su klientų užsakymais, nesusijusiais su ieÅ¡kovės prodiusuojamų televizijų laidų kÅ«rimu, pagal Bendradarbiavimo sutartis tekdavo MB „Audiovizualus“, o savo ruožtu MB „Audiovizualus“ padengdavo iÅ¡laidas, susijusias su klientų užsakymų vykdymu, įskaitant mokėtÄ papildomÄ atlyginimÄ ieÅ¡kovės samdomiems profesionalams.

64. Nagrinėjamu atveju apeliantai teigdami, kad Bendradarbiavimo sutartys egzistavo, turi procesinę naÅ¡tÄ pateikti duomenis, patvirtinančius bendradarbiavimo tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ faktÄ (CPK 178 straipsnis).

65. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendradarbiavimo sutarčių sudarymo momentu atsakovas M. M. buvo ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ vadovas (žr. Å¡ios nutarties 30 punktÄ ).

66. Apeliantai, siekdami įrodyti, kad Bendradarbiavimo sutartys buvo vykdomos, byloje pateikė duomenis, kad patyrė 32 306,48 Eur iÅ¡laidas, susijusias su honorarų pagal individualios veiklos pažymas samdomų ieÅ¡kovės darbuotojų apmokėjimu bei 3 142,00 Eur kitas iÅ¡laidas, susijusias su Bendradarbiavimo sutarčių vykdymu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-31046, 1 t., b. l. 86–92). Å ios apeliantų nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina realių Bendradarbiavimo sutarčių egzistavimo ar veikimo Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, o tai, kad iÅ¡ nurodytų duomenų negalima nustatyti už kokį projektÄ buvo mokami pinigai, negalima spręsti, kad MB „Audiovizualus“ mokėtos lėšos buvo skirtos už ieÅ¡kovei suteiktas paslaugas.

67. Apeliantų argumentai, kad dabartinei ieÅ¡kovės vadovei G. M. buvo žinoma apie ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimÄ , nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, apeliaciniame skunde nurodytas G. M. susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina fakto, kad jai apie Bendradarbiavimo sutartis buvo žinoma. Tai, kad atsakovas M. M. nurodydavo G. M. iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas MB „Audiovizualus“ vardu tik patvirtina, kad bÅ«tent M. M. nurodymų pasėkoje buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos MB „Audiovizualus“ vardu, o ne tai, kad G.

M. buvo žinomas faktas apie Bendradarbiavimo sutartis ar jų sÄ lygas (CPK 185 straipsnis). Antra, atsakovas M. M. naujajai ieÅ¡kovės vadovei G. M. Bendradarbiavimo sutartį perdavė tik 2019 m. spalio 24 d. el. laiÅ¡ku (žr. Å¡ios nutarties 35 punktÄ ), todėl teigti, kad G. M. buvo žinoma apie Bendradarbiavimo sutartis, nėra pakankamo pagrindo (CPK 176 straipsnis). Trečia, apelianto nurodyta aplinkybė, jog apie bendradarbiavimo modelį buvo žinoma ieÅ¡kovės darbuotojams, nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, toks žinojimas neleidžia spręsti, kad konkrečiais atvejais buvo veikiama būtent nurodytų Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.

68. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bÅ«tent atsakovas M. M., bÅ«damas dviejų juridinių asmenų, dalyvių, neatskyrė nei skirtingų subjektų vykdomiems projektams naudojamų resursų, nei turto, nei finansų – tai yra, savo nuožiÅ«ra tvarkė lėšų paskirstymÄ tarp jo atstovaujamų dviejų savarankiÅ¡kų juridinių asmenų bei iÅ¡vadai, jog faktiÅ¡kai Bendradarbiavimo sutartys nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vykdomos. Dėl 49 101,76 Eur žalos priteisimo 69. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ neįrodė teisinio pagrindo gauti pajamas už ieÅ¡kovės vykdytus projektus, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 49 101,76 Eur žalos priteisimo tenkino pilnai.

70. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimas nevyko, neteisėtai MB „Audiovizualus“ gautas 49 101,76 Eur pajamas traktavo kaip ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . Anot apeliantų, 49 101,76 Eur suma MB „Audiovizualus“ atiteko ne dėl apeliantų neteisėtų veiksmų, o dėl tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ vykdyto bendradarbiavimo. Be to, pajamos iÅ¡ renginių atitekdavo ieÅ¡kovės darbuotojų priedams.

71. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ MB „Audiovizualus“ sÄ skaitos 2019 m. rugsėjo 10 d. J. A. buvo pervesta 1 720,00 Eur suma, 2019 m. balandžio 3 d. I. J. – 120,00 Eur suma, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. L. M. – 10 466,80 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. spalio 30 d. J. S. – 1 080,00 Eur suma, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 19 d. – 9 505,68 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d.

– 1 244,00 Eur suma, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. D. Š. – 8 154,16 Eur suma, 2019 m. gegužės 28 d. UAB Slomo.tv.Support 302,50 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. spalio 2 d. MB „Triukšmingos pelėdos“ – 3 542,88 Eur suma („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-31046, 1 t., b. l. 86–92).

Be to, ieÅ¡kovės darbuotojai pagal darbo sutartis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo M. M. ir G. M., o pagal individualios veiklos pažymÄ samdomi buvo Å¡ie darbuotojai: D. D., J. S., L. D., L. M., I. J., D. S.,. Å . T., G. V., D. Å ., A. B. T., R. M., K. P., M. R., M. T., V. G., G. P., S. B.-Komžė, A. Z., G. D., T. Z., A. P., E. S. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-36609, 1 t., b. l. 130–168).

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindÄ pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantai nepagrindė, kad MB „Audiovizualus“ vykdytas atlyginimo priedų ieÅ¡kovės specialistams mokėjimas buvo susijęs iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės vykdytais projektais.

73. Pirma, byloje pateikti MB „Audiovizualus“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (žr. Å¡ios nutarties 71 punktÄ ) nepatvirtina už kokias konkrečiai paslaugas, už kokius renginius atitinkamiems asmenims buvo sumokėta, t. y., pateikti duomenys gali patvirtinti lėšų pervedimo faktÄ , bet ne tai, kad Å¡ios sumos buvo pervestos už atliktus darbus, susijusius su ieÅ¡kovės vykdytais projektais. Be to, nors apeliantai teigia, kad tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ bendradarbiavimas vyko 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. vasario 14 d.

Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų MB „Audiovizualus“ sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad dalis mokėjimų buvo atlikti dar iki Bendradarbiavimo sutarčių pradžios. Antra, ieÅ¡kovė kartu su 2020 m. spalio 14 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, kuris priimtas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, pateikė žalos lentelę, kurioje nurodyta už kokį renginį, kada ir kokia suma buvo gauta. Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo įvykdyti įvairių klientų užsakymai, kurių bendra pardavimų kaina siekė 49 101,76 Eur (be PVM) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-36609, 1 t., b. l. 130–168).

Atsižvelgus į Å¡ios nutarties 71 punkte nurodytas lėšų pervedimo datas, matyti, kad dalis mokėjimų buvo atlikta dar iki pačių renginių pradžios. Taigi, spręsti, kad minėti pavedimai buvo atlikti bÅ«tent už ieÅ¡kovės nurodytus renginius, nėra jokio pagrindo. Trečia, byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės darbuotojus liudija, kad dalis asmenų, kuriems buvo pervestos lėšos, apskritai nedirbo pas ieÅ¡kovę (žr. Å¡ios nutarties 71 punktÄ ). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai į bylÄ nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad MB „Audiovizualus“ atlikti mokėjimai buvo susiję bÅ«tent su ieÅ¡kovės vykdomais projektais, o vien apelianto, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų dėl faktų buvimo ar nebuvimo.

74. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“, atsakovės MB „Audiovizualus“ vardu iÅ¡raÅ¡ydami sÄ skaitas faktÅ«ras klientams už ieÅ¡kovės resursais suteiktas paslaugas, padarė žalos ieÅ¡kovei. Duomenų, kurie patvirtintų prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, byloje nenustatyta. Todėl teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 49 101,76 Eur žalÄ , atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog Susitarimus pripažinus negaliojančiais, apelianto argumentai, jog praÅ¡oma priteisti ir gautas pajamas už tuos renginius dėl kurių buvo atsisakyta reikÅ¡ti pretenzijas pasiraÅ¡ant Susitarimus, nesudaro pagrindo spręsti žalos dydžio mažinimo klausimo. Dėl 16 967,65 Eur žalos priteisimo 75. Nagrinėjamu atveju atsakovo M. M. veiksmų neteisėtumas buvo grindžiamas tuo, jog jis įmonės pinigines lėšas naudojo savo asmeninių interesų tenkinimui, t. y. pažeidė turto atskirumo pareigÄ (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

IeÅ¡kovės teigimu, 17 267,61 Eur sumÄ sudaro ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, kurios buvo skirtos ne ieÅ¡kovės, o atsakovo M. M. asmeninių interesų tenkinimui. Visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos naudojantis ieÅ¡kovės banko mokėjimo kortele, prie kurios prieigÄ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. spalio 18 d. turėjo tik atsakovas M. M..

76. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, sprendė, kad atsakovas M. M. įrodė 299,96 Eur iÅ¡laidų sumÄ (Wizz Air Hungary), kuri patirta apmokant kito darbuotojo vykimÄ Ä¯ KiprÄ , kur buvo filmuojama laida. Kadangi atsakovas M. M. neįrodė, kad likusi iÅ¡laidų suma nėra susijusi su jo asmeninių poreikių tenkinimu, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas M. M. veikė neteisėtai ir tuo pažeidė VĮĮ 3 straipsnio 2 dalies punktÄ bei CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas. Kadangi tarp neteisėtų atsakovo M. M. veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tai pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. 16 967,65 Eur žalos atlyginimÄ .

77. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , o Å¡ie pažeidimai lėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo M. M. buvo priteistas 16 967,65 Eur žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantų argumentais.

78. Byloje nustatyta, kad atlikus ieÅ¡kovės auditÄ , paaiÅ¡kėjo, kad dalis įmonės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų Å«kinių operacijų yra nesusijusios su įmonės vykdoma veikla („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-852, 1 t., b. l. 1–30). Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d. atsakovas M.

M. buvo ieÅ¡kovės dalininku (žr. Å¡ios nutarties 29 punktÄ ). IeÅ¡kovė kartu su 2020 m. spalio 14 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, kuris priimtas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, pateikė lenteles, kuriose nurodyta kada, kokios operacijos, kam buvo atliktos, kas buvo įsigyta, taip pat iÅ¡dėstė savo argumentus, susijusius su iÅ¡laidų pagrįstumu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-36609, 1 t., b. l. 130–168).

79. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai vertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ esmės nesigilino į kiekvienÄ Å¾alos sumÄ sudarančias pozicijas. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į žalos dydžio detalizacijÄ , taip pat į pateiktus kiekvienos iÅ¡ Å¡alių iÅ¡laidų dydžių vertinimus, atsakovo paaiÅ¡kinimus, kokiems tikslams Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos, iÅ¡samiai pasisakė dėl 2 088,00 Eur sumos, kuri buvo skirta dienpinigiams Ispanijoje, nurodydamas, kad vien tik el. laiÅ¡kų raÅ¡ymas arba komunikavimas su klientais nelemia iÅ¡vados, kad kelionė buvo skirta darbo reikalams.

Be to, teismas, vertindamas 5 311,81 Eur iÅ¡laidų sumÄ Ä¯vairiems pirkiniams, tame tarpe Nintendo konsolei, vaizdo registratoriams, domenams, nardymo įrangai, įrenginių remontui, įvairiems daiktams, darbo rÅ«bams ir kt., sprendė, kad patirtos iÅ¡laidos neįrodo, kad visi minėti daiktai apskritai buvo reikalingi darbo funkcijoms atlikti, ar Å¡ie daiktai buvo tiesiogiai susiję su įstaigos veikla. Dėl likusios 11 655,24 Eur iÅ¡laidų dalies (UAB „Raminora“, LOT, AirBaltic, KICKSTARTER.COM, Lonndon Theatre, UAB „Lausna“, Ryanair, Rentalcars, Auto Europe, Scandic Hotels Vaxjo, Hotel Atarazanas, Sextaplanta Alojamient, Monpellier, FINNAIR, Unicef Market, UAB „Tiketa“, Aliexpress, UAB „CAMEO TRADE“, Leonardo Royal Hotel, Hansa Hotell, Baltijos arsenalas, EDBC Amsterdam, North Capelin, Hotell Kvarntorget, FH Kolding, dienpinigai Ukrainoje, Hotel on Booking.com, Amazon Eu, UAB „Kesko senukai“, UAB „Felit IKEA“, SAS Internet Office, Viso (Tickets Helsinki)) teismas plačiau nepasisakė, nurodydamas, kad atsakovas M.

M. jokių duomenų, kurie pagrįstų šias išlaidas, byloje nepateikė.

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, įvertino kiekvienÄ Å¾alos dydžio sumÄ sudarančiÄ pozicijÄ ir pateikė iÅ¡vadas. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino iÅ¡ žalos dydžio sudedamųjų dalių nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantai ginčydami priteistos žalos dydį, apeliaciniame skundu pateikė paaiÅ¡kinimus bendrai 6 076,04 Eur sumai ir nurodė, kad neturi objektyvių galimybių pateikti dalies įrodymų, kurie pagrįstų, kad patirtos iÅ¡laidos yra susijusios su ieÅ¡kovės veikla.

Atsakovo M. M. nurodyta aplinkybė, kad teatre Londone lankėsi ne jis, o dabartinė ieškovės vadovė G. M., šiuo atveju teisiniu požiūriu nėra reikšminga, kadangi atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad minėtų bilietų pirkimas buvo susijęs su ieškovės vykdoma veikla. Be to, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl darbo rūbų ar kuprinių prikimo nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais, todėl spręsti, kad šie pirkiniai buvo panaudoti išskirtai ieškovės veikloje, nėra objektyvaus pagrindo.

81. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė, reikalaudama žalos atlyginimo ir įrodinėdama ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , turėtų įrodinėti, kad lėšos nebuvo panaudotos ieÅ¡kovės veikloje. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka procesinė naÅ¡ta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-201-781/2019, 17 punktas).

Reikalavimas, kad ieÅ¡kovas įrodytų, kad atsakovas lėšas panaudojo vieÅ¡osios įstaigos veikloje, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles.

82. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad sprendžiant dėl atsakovo M. M. veiksmų įsigyjant prekes ar paslaugas teisėtumo, turi bÅ«ti taikoma verslo sprendimų taisyklė, tai yra preziumuojamas atsakovo M. M. sÄ Å¾iningumas ir veikimas įmonės interesais.

83. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog vadovÄ nuo civilinės atsakomybės saugotų verslo sprendimo priėmimo taisyklė, teismas turi nustatyti, kad bendrovės vadovo sprendimas buvo teisėtas – priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Fiduciarinės rÅ«pestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimtas sÄ Å¾iningai (be interesų konflikto) ir iÅ¡tyrus informacijÄ apie galimas tokio sprendimo pasekmes. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo Å«kinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

84. Nagrinėjamu atveju atsakovui M. M., bÅ«nant ieÅ¡kovės vadovu, susiklostė situacija, kurios atsakovas M. M. privalėjo vengti pagal CK 2.87 straipsnio 4 dalį, nes jis ieÅ¡kovės pinigines lėšas naudojo ne jos interesų tenkinimui. IeÅ¡kovei įrodžius, kad atsakovas M. M. pažeidė CK 2.87 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ lojalumo pareigÄ , atsakovo M. M. sÄ Å¾iningumas nepreziumuojamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo nesaugo ir verslo sprendimų taisyklė.

85. Taigi, vertindama aptartas aplinkybes formuojamos teismų praktikos bei CK 2.87 straipsnio nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo M. M. elgesys, ieÅ¡kovės lėšas naudojant savo poreikiams tenkinti jo vadovavimo ieÅ¡kovei laikotarpiu, neatitiko bendrovės vadovui keliamų reikalavimų veikti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais, bÅ«ti lojaliam ir nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, siekiant asmeninės naudos. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 16 967,65 Eur žalÄ , nepažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimÄ 86. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti priimtÄ skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡tyrė visų esminių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė esminį proceso pažeidimÄ , nulėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Tai yra, pirmosios intancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės naujosios vadovybės elgesio ir (ne)sÄ Å¾iningumo ikisutartinių santykių metu, neatsižvelgė į pareigÄ ikisutartinių santykių metu ieÅ¡kovei elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tuo tarpu visiÅ¡kai suabsoliutino apeliantų pareigÄ atskleisti Susitarimams sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , nevertino, kad tarp ieÅ¡kovės ir MB „Audiovizualus“ buvo vykdomas bendradarbiavimas, kurio esmė – MB „Audiovizualus“ atiteko pajamos už ieÅ¡kovės klientams organizuotus renginius, tuo tarpu MB „Audiovizualus“ ieÅ¡kovės darbuotojams mokėjo atlyginimų priedus, nepasisakė dėl to, kad visi Susitarimai savo esme prilygsta taikos sutarčiai, o ginčijami Susitarimai sudarė esminę taikos sutarties dalį, nepasisakė dėl Susitarimo dėl pretenzijų nebuvimo 1 punkto ir Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 11 ir 13 punktų sÄ lygų esmingumo ir likusių susitarimų sÄ lygų likimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais.

87. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neiÅ¡samÅ«s, o visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2020 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų, dėl Susitarimų dėl pretenzijų nebuvimo, jų esmės ir sÄ lygų, dėl Bendradarbiavimo sutarčių, vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų M. M. bei MB „Audiovizualus“ elgesį ikisutartinių santykių metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ , o tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nereiÅ¡kia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. Juolab kad pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

89. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai taikė procesines normas ir nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl apeliantų apeliacinio skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo 90. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusiÄ su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Anot apeliantų, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė vien tik iÅ¡ apeliantų, nepaisant to, kad byloje bendraatsakovais (dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais) buvo įtraukti ir J. P., UAB „KÅ«rybinių industrijų namai“ bei A. B. T.. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

91. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti Å¡alių procesiniai dokumentai, Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta pozicija patvirtina, kad bÅ«tent tik atsakovai M. M. ir MB „Audiovizualus“ turėjo prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismui priėmus jiems nepalankų sprendimÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ (CPK 94 straipsnio 4 dalis).

92. Be to, apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamu sprendimu patenkinta 99 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų. Apeliantų vertinimu ieškovės pareikšti neturtiniai reikalavimai nebuvo patenkinti pilna apimtimi, be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies savo pareikštų reikalavimų.

93. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ (1 t., b. l. 130–167). Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad po pradinio ieÅ¡kinio pateikimo, atsakovas M. M., pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pradinį ieÅ¡kinį, pagrindė dalies iÅ¡laidų panaudojimÄ ieÅ¡kovės reikmėms, todėl patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nekeitė nei pradinio ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo, o tik sumažino pradinio reikalavimo sumÄ nuo 88 679,08 Eur iki 66 369,37 Eur.

94. Viena vertus, teismų praktikoje pažymima, jog ieÅ¡kovei sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažintina, jog ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, o bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).

95. Kita vertus, teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

96. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kinio reikalavimas buvo mažinamas dėl to, kad atsakovas M. M. pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pradinė ieÅ¡kinį, pateikė duomenis, kurie pagrindė dalį iÅ¡laidų, kuriuos buvo panaudotos ieÅ¡kovės reikmėms. Duomenų, jog ieÅ¡kovė sumažintų reikalavimų dalyje bÅ«tų nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kusi nepagrįstÄ reikalavimÄ (pvz., ieÅ¡kovė turėjo duomenis apie iÅ¡laidų apimtį ir jų panaudojimo paskirtį, tačiau dėl neatidumo ar nerÅ«pestingumo jų neįvertino ir pan.) ar jos procesinis elgesys bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, byloje nenustatyta.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, pateikdama pradinį ieÅ¡kinį, objektyviai negalėjo nustatyti, ar ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų operacijos, neturinčios joms pagrįsti skirtų pirkimo dokumentų, yra skirtos tenkinti ieÅ¡kovės, ar atsakovo MB „Audiovizualus“ interesams ir tik jų pateikimas sÄ lygojo ieÅ¡kinio reikalavimo sumažinimÄ . Taigi, jeigu atsakovas M. M. ieÅ¡kovei bÅ«tų savalaikiai pateikęs reikiamus duomenis, kurie pagrįstų iÅ¡laidų panaudojimo paskirtį, ieÅ¡kovė Å¡ioje apimtyje nebÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo, t. y. nagrinėjamu atveju iÅ¡laidų atsiradimÄ sÄ lygojo atsakovo M.

M. veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , todėl naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Dėl procesinės bylos baigties 97. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22-26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 99. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. 100. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , jog teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). 101.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, ar jos turi bÅ«ti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir jos turi bÅ«ti atlyginamos, kadangi ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021). 102. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas MB „Audiovizualus“, tiek atsakovas A. B. T. pateikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad atsakovų M.

M. ir MB „Audiovizualus“ skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantė MB „Audiovizualus“ neįgijo teisės į už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį bei advokato teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 103. Už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ apeliacinį skundÄ parengimu, ieÅ¡kovė sumokėjo 8 535,60 Eur sumÄ , tai yra: 543,90 Eur už pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimÄ ir esminių argumentų pristatymÄ , 7 300,00 Eur už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, apeliantų apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 691,70 Eur už paaiÅ¡kinimų į apeliantų praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo rengimÄ , naujų dokumentų analizę.

Pateikė iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. (7 t., b. l. 166–170). 104. IeÅ¡kovė už teisinę pagalbÄ , susijusiÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimu bei atsiliepimo į apeliantų apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imu sumokėjo 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 ir 8.19 punktus, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 183,09 Eur (1,3 × 1 679,30 Eur), o už 3 valandas, skirtas pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui ir esminių argumentų pristatymui – 503,79 Eur (0,1 × 3 × 1 679,30 Eur). 105.

IeÅ¡kovė už teisinę pagalbÄ , susijusiÄ paaiÅ¡kinimų į atsakovo M. M. praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo rengimu sumokėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 punktus, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant paaiÅ¡kinimus į atsakovo M. M. praÅ¡ymÄ nagrinėjamu atveju sudaro 691,96 Eur (0,4 × 1 729,90 Eur). 106. Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis tiek už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (7 300,00 Eur), tiek už pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimÄ ir esminių argumentų pristatymÄ (543,90 Eur) virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11, 8.19 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, todėl mažintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo iÅ¡skirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiÅ«riu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovų M. M. ir MB „Audiovizualus“ lygiomis dalimis priteisiamos ieÅ¡kovės patirtos 3 378,58 Eur (2 183,09 Eur + 503,79 Eur + 691,70 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ , tai yra po 1 689,29 Eur. 107.

Atsakovas A. B. T. už teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 523,45 Eur. Pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (7 t., b. l. 176–177). 108. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 2 248,87 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo parengimÄ (523,45 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių, sprendžia, jog praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas, protingas, todėl atsakovo A.

B. T. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų M. M. ir MB „Audiovizuolus“ lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir MB „Audiovizualus“ (juridinio asmens kodas 304429021), ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® Laisvės TV (juridinio asmens kodas 304405807) naudai 3 378,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y., po 1 689,29 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir MB „Audiovizualus“ (juridinio asmens kodas 304429021), atsakovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 523,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y., po 261,72 Eur. Teisėjai Antanas Rudzinskas Žilvinas Terebeiza Agnė Tikniūtė