e8f176aa-8578-4889-82a3-e4b7eeb3de06 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-98-613/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10503-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija35.3.1.; 35.5.; 36.1.; 37.; 44.5.1.; 63.3.; 116.1.; 116.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Eglei KončiÅ«tei, dalyvaujant atsakovės N. K. (buvusi pavardė – Ž.) atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovams T.

Ž. ir N. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, atsakovės N. K. priešieškinį ieškovui UAB „Gelvora“ ir atsakovui T. Ž. dėl prievolės pripažinimo asmenine, n u s t a t ė : ieškovas UAB „Gelvora“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų T. Ž. ir N. K. 36 380,54 Lt skolos; 6 161,17 Lt palūkanų; 26 973,03 Lt delspinigių; 4 575,31 Lt palūkanų delspinigių; 1 558,03 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sutartines 7 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimus grindžia tuo, kad 2007-01-30 bankas „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė atsakovams kreditÄ . Atsakovai įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas bankui, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl bankas nutraukė vartojimo kredito sutartį. 2009-05-21 bankas „Swedbank“, AB ir ieÅ¡kovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ bankas atlygintinai perleido ieÅ¡kovui visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu pagal minėtÄ vartojimo kredito sutartį.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį, tačiau atsakovai pastarųjų neįvykdė.Atsakovė N. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei N. K. atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka motyvuodama tuo, kad ieÅ¡kovas tinkamai neinformavo apie iÅ¡ „Swedbank“, AB įsigytÄ reikalavimo teisę.

Prie ieÅ¡kovo 2009-08-05 raÅ¡to atsakovei nebuvo pridėta pati reikalavimo perleidimo sutartis. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovė sužinojo tik 2011-10-12, iÅ¡ teismo gavusi procesinius dokumentus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai, kylantys iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovei gali bÅ«ti reiÅ¡kiami nuo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei dienos. „Swedbank“, AB atsakovę niekada tinkamai nei paragino vykdyti kredito sutartį, nei įspėjo apie galimÄ jos nutraukimÄ , todėl atsakovė laiko, jog kredito sutartis nebuvo nutraukta, ir mano, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę ieÅ¡kinyje nurodytos tariamos skolos sumai.

IeÅ¡kovo iÅ¡laidos, nurodytos 2011-08-11 ikiteisminio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų paskaičiavimo akte, nelaikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis; Å¡ios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos ir pagrįstos; atsakovė nėra gavusi nei vieno ieÅ¡kovo raginimo; atsakovė mano, kad priskaičiuodamas Å¡ias iÅ¡laidas, ieÅ¡kovas siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sÄ skaita. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, todėl turi bÅ«ti sumažintos. Dėl galimo atsakovės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ieÅ¡kovas nėra patyręs jokių nuostolių.

Kadangi netesybos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , Å¡iuo atveju priteistinos netesybos prarastų savo įstatyminę paskirtį. Atsakovė, remdamasi CK 1.125 str. 5 d. 1 p., praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir galimai priteistinas netesybas mažinti dar ir Å¡iuo pagrindu. Atsakovė mano, kad netesybos jai galėtų bÅ«ti skaičiuojamos ne anksčiau kaip nuo procesnių dokumentų įteikimo dienos.Atsakovė N. K. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o prievolę grÄ Å¾inti kreditoriui likusiÄ nesumokėtÄ paskolos dalį ir sumokėti palÅ«kanas (bei atitinkamas netesybas, jei teismas vis tik laikytų reikalavimÄ jas priteisti pagrįstu), kylančiÄ iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, 2007-01-30 sudarytos tarp buvusių sutuoktinių N. K. (buvusi pavardė – Ž.) bei T.

Ž. ir banko „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) pripažinti asmenine atsakovo T. Ž. prievole; priteisti ieÅ¡kovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį N. K. lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį UAB „Gelvora“ ir T. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovė grindžia tuo, kad visÄ paskolos į savo asmeninę sÄ skaitÄ iÅ¡ banko gavo tik atsakovas T. Ž., tik jis asmeniÅ¡kai bankui grÄ Å¾indavo paskolÄ dalimis ir mokėjo palÅ«kanas.

Paskola nebuvo naudojama bendriems buvusių sutuoktinių poreikiams tenkinti. PaskolÄ atsakovas naudojo savo asmeniniam verslui, todėl iÅ¡ kredito sutarties kylanti prievolė grÄ Å¾inti kreditoriui paskolÄ su palÅ«kanomis turėtų bÅ«ti pripažinta asmenine atsakovo prievole. Pagal analogijÄ vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., ieÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį preziumuoja, jog grÄ Å¾intina paskola su palÅ«kanomis turėtų tekti abiems sutuoktiniams (ar buvusiems sutuoktiniams) lygiomis dalimis.Atsakovas T.

Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Nurodo, kad paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu su atsakove N. K. (Ž.) dar tebebuvo susituokę, tačiau kartu jau nebegyveno, bendro Å«kio nebevedė, santuoka faktiÅ¡kai jau buvo iÅ¡irusi. Jis atvežė jai pasiraÅ¡yti sutartį į ligoninę, kurioje ji tuo metu gulėjo, ir tik tam, kad gautų paskolÄ (sutuoktinės paraÅ¡o reikėjo, kadangi formaliai dar nebuvo iÅ¡siskyrę). PaskolÄ gavo į savo asmeninę sÄ skaitÄ , visÄ paskolos sumÄ investavo į savo asmeninį verslÄ , tik jis vienas bankui grÄ Å¾ino paskolÄ dalimis ir mokėjo palÅ«kanas.

IÅ¡kilus verslo sunkumams, paskolos toliau grÄ Å¾inti nebegalėjo. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad ieÅ¡kinys atsakovės – jo buvusios sutuoktinės atžvilgiu turėtų bÅ«ti atmestas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl prievolės pripažinimo jo asmenine – patenkintas, kadangi Å¡i prievolė yra tik jo asmeninė.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi atsakovai pagal vartojimo kredito sutartį prievoles grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitas sutartyje numatytas sumas įsipareigojo įvykdyti solidariai.

Vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito gavimo paskirtis yra: „pagal sutartį Nr. 05-006637-VA suteikto kredito grÄ Å¾inimui ir buto remontui“, tad akivaizdu, jog kreditas buvo paimtas Å¡eimos poreikiams tenkinti, o tai taip pat patvirtina, jog susidaręs įsiskolinimas negali bÅ«ti pripažinta asmenine atsakovo T. Ž. prievole.Ä® bylos nagrinėjimÄ Å¡alys neatvyko, ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ ir atsakovas T. Ž. pateikė praÅ¡ymus nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant nedalyvaujant. Atsakovės N. K. atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė juos patenkinti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2007-01-30 atsakovai T.

Ž. ir N. K. (tuo metu pavardė buvo Ž.) su banku „Swedbank“, AB (tuo metu pavadinimas buvo AB bankas „Hansabankas“) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-009517-VA, pagal kuriÄ bankas suteikė atsakovams 60 000 Lt kreditÄ kito kredito, suteikto pagal sutartį Nr. 05-006637-VA, grÄ Å¾inimui ir buto remontui, o atsakovai įsipareigojo solidariai grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ dalimis ir mokėti 7 procentų metines palÅ«kanas pagal mokėjimų grafikÄ iki 2012-01-03; už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti bankui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (b. l. 16-19).

Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-009517-VA, todėl bankas „Swedbank“, AB vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡iÄ sutartį nuo 2009-07-07 (b. l. 32). 2009-05-21 bankas „Swedbank“, AB ir ieÅ¡kovas UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kuriÄ bankas atlygintinai perleido ieÅ¡kovui visas reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ vartojimo kredito sutarties Nr. 07-009517-VA (b. l. 8, 20-31).Dėl atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimoSolidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymÄ , arba Å¡alių susitarimÄ , taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija savo, kaip solidarios skolininkės, prievolę, kylančiÄ iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos su banku „Swedbank“, AB. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

Vartojimo kredito sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, nes jai sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių (kreditoriaus ir skolininko) prieÅ¡prieÅ¡inė valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.154 str. 1, 2 d., 6.160 str. 1 d.). PasiraÅ¡ydama vartojimo kredito sutartį, atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė bendrÄ su atsakovu valiÄ prisiimti sutartinius įsipareigojimus, todėl laikytina, kad abu atsakovai bendrai vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kredito vartojimo sutartį ir tapo kredito davėjo solidariais bendraskoliais.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).Atsakovų argumentas, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta atsakovų santuokos metu, tačiau atsakovams faktiÅ¡kai kartu nebegyvenant ir nebevedant bendro Å«kio, paskola buvo panaudota atsakovo asmeniniam verslui, o ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ su palÅ«kanomis turėtų bÅ«ti pripažinta asmenine atsakovo T. Ž. prievole, yra nepagrįstas, nes abu atsakovai įsipareigojo bankui solidariai grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

Atsakovų nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos atsakovų tarpusavio santykiams, t. y. sprendžiant bendro turto padalijimo klausimÄ santuokos nutraukimo byloje. Atsakovės paminėta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat aktuali tik padalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , ir negali bÅ«ti taikoma pagal analogijÄ sprendžiant atsakovų sutartinės atsakomybės klausimÄ , kai jų santuoka jau yra nutraukta. Atsakovės atstovas nurodė, kad santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2814-642/2009 (b. l. 151).

Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartį pasirašė abu sutuoktiniai, todėl jų solidari atsakomybė iÅ¡lieka ir po santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iÅ¡ sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariÄ jÄ prievolę (pagrindinę).

Akivaizdu, kad toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sÄ skaita, nes solidariÄ jÄ prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v.

P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Solidari prievolė apsaugo kreditoriaus interesus tuo, kad kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę iÅ¡ bet kurio skolininko. Taigi pripažinus prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ asmenine atsakovo T. Ž. prievole, ieÅ¡kovas nebegalėtų reikÅ¡ti reikalavimų atsakovei N. K. kaip solidariai bendraskolei, o tai pažeistų teisėtus ieÅ¡kovo interesus.Kadangi nėra pagrindo iÅ¡ vartojimo kredito sutarties kylančiÄ prievolę grÄ Å¾inti kreditÄ su palÅ«kanomis pripažinti asmenine atsakovo T.

Ž. prievole, atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimoAtsakovė, remdamasi tuo, kad bankas „Swedbank“, AB jos niekada tinkamai nei paragino vykdyti vartojimo kredito sutartį, nei įspėjo apie galimÄ sutarties nutraukimÄ , laiko, jog vartojimo kredito sutartis nebuvo nutraukta, ir mano, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę ieÅ¡kinyje nurodytos tariamos skolos sumai. IeÅ¡kovas byloje pateikė banko „Swedbank“, AB 2009-06-17 raÅ¡tÄ Nr. SR-22666 (b. l. 32), kuriuo bankas įspėjo kredito gavėjus apie tai, jog Å¡iems iki 2009-07-06 nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo pagal kredito sutartį Nr. 07-009517-VA, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks minėtÄ sutartį nuo 2009-07-07.

Minėtas banko raÅ¡tas adresuotas T. Ž. ir N. Ž., jame nurodytas ir atsakovės gyvenamosios vietos adresas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtas banko raÅ¡tas buvo įteiktas atsakovei N. K..VienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Remiantis Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties 11.2.1.1 punktu, „bankas turi teisę, prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies ar nesumoka bankui priskaičiuotų palÅ«kanų ir / ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų, ir tinkamai neįvykdo Å¡ių įsipareigojimų per 15 kalendorinių dienų nuo banko raÅ¡ytinio pareikalavimo dienos“.

Minėtos sutarties 16.1 punkte numatyta, kad „visi praneÅ¡imai […], vykdant sutartį, įteikiami sutarties Å¡aliai pasiraÅ¡ytinai arba siunčiami paÅ¡tu ar faksimiliniu ryÅ¡iu.PaÅ¡tu iÅ¡siųsti praneÅ¡imai laikomi gautais penktÄ kalendorinę dienÄ nuo jų iÅ¡siuntimo dienos“. Pagal 16.2 punktÄ , „sutartyje numatyta banko prievolė dėl bet kokių praneÅ¡imų […] kredito gavėjams pateikimo bus laikoma tinkamai įvykdyta, jei sutartyje numatytÄ praneÅ¡imÄ […] bankas pateiks tik vienam iÅ¡ kredito gavėjų.

Tokiu atveju, atitinkamÄ praneÅ¡imÄ […] gavęs kredito gavėjas įsipareigoja tinkamai praneÅ¡ti apie tai kitam kredito gavėjui ir sudaryti jam sÄ lygas susipažinti su gautos korespondencijos turiniu“. Ä®vertinus paminėtas sutarties nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad bankas teisėtai nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-009517-VA. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė N. K. pripažino, kad jokių mokėjimų pagal vartojimo kredito sutartį iÅ¡ viso niekada nevykdė, o atsakovas T.

Ž. pripažino, jog iÅ¡kilus verslo sunkumams, irgi nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų grÄ Å¾inti bankui kreditÄ su palÅ«kanomis. Atsakovas T. Ž. nepaneigė, kad ir jis negavo jokių banko raginimų ar įspėjimų. Taigi abu atsakovai kaip bendraskoliai pagal vartojimo kredito sutartį turėjo informuoti vienas kitÄ apie savo sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ . Jeigu vienas iÅ¡ atsakovų gavo banko raginimÄ vykdyti sutartį ar įspėjimÄ apie sutarties nutraukimÄ annksčiau laiko, apie tai jis privalėjo informuoti kitÄ atsakovÄ .Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad bankas teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė minėtÄ vartojimo kredito sutartį, sudarytÄ su atsakovais, anksčiau laiko ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti visÄ likusiÄ kredito sumÄ .Dėl reikalavimo teisių perleidimoKreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.).

Atsakovė N. K. teigia, kad apie reikalavimo perleidimÄ ji sužinojo tik 2011-10-12, kai iÅ¡ teismo gavo procesinius dokumentus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai, kylantys iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarties, jai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

IeÅ¡kovas 2009-08-05 raÅ¡tu informavo abu atsakovus apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu paragino juos sumokėti susidariusiÄ skolÄ per nustatytÄ terminÄ ; minėti ieÅ¡kovo raÅ¡tai adresuoti abiem atsakovams (b. l. 33-34). IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-08-05 raÅ¡tai buvo iÅ¡siųsti ir įteikti atsakovams.Pažymėtina, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas praneÅ¡ti skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ sukelia teisines pasekmes, numatytas CK 6.106 ir 6.108 straipsniuose.

Tačiau Å¡ioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė N. K. yra įvykdžiusi prievolę pradiniam kreditoriui, t. y. bankui „Swedbank“, AB, ar duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė N. K. turi prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ pradiniam kreditoriui, kuriuo įskaitė naujojo kreditoriaus reikalavimÄ . Be to, atsakovė ir nesiremia Å¡iais argumentais gindamasi nuo ieÅ¡kovo reikalavimo. IeÅ¡kovas įrodė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teises, atsirandančias iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, į atsakovus.Atsakovė N. K., remdamasi tuo, kad apie reikalavimo perleidimÄ ji sužinojo tik 2011-10-12, teigia, kad tik nuo Å¡io momento jai galėtų bÅ«ti skaičiuojamos netesybos.

Teismas nesutinka su Å¡iuo atsakovės teiginiu, kadangi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės (CK 6.101 str. 2 d.). Taigi atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius bankas „Swedbank“, AB įgijo teisę reikalauti sutartyje numatytų netesybų, o bankui sudarius reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kovu, pastarajam perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovus, įskaitant ir teisė reikalauti sumokėti netesybas.Dėl skolos priteisimoSutartinės prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).

Atsakovai pažeidė savo kaip kredito gavėjų solidariÄ prievolę, kylančiÄ iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, kadangi sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrÄ Å¾ino kredito davėjui kredito ir nesumokėjo palÅ«kanų (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.). Atsakovai pripažįsta ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nesugrÄ Å¾into kredito ir priskaičiuotų palÅ«kanų sumos priteisimo, Å¡is reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 36 380,54 Lt skolos ir 6 161,17 Lt palÅ«kanų.Dėl delspinigių priteisimoAtsakovė N. K. ginčija ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti delspinigius ir praÅ¡o juos sumažinti, remdamasi tuo, kad ieÅ¡kovo priskaičiuota delspinigių suma yra neprotingai didelė; ieÅ¡kovas nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovės prievolės nevykdymo, todėl Å¡iuo atveju delspinigiai atlieka ne kompensacinę, o baudinę funkcijÄ ; ieÅ¡kovas kelis metus skaičiuodamas delspinigius siekia pasipelnyti atsakovų sÄ skaita.

IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius.Pagal 2007-01-30 sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, atsakovai įsipareigojo už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti bankui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (sutarties bendriosios dalies 7.2 p., delspinigių dydis numatytas sutarties specialiojoje dalyje). Vartojimo kreditų teikimo sÄ lygas reglamentuoja 2010-12-23 LR vartojimo kredito įstatymas Nr. XI-1253, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Tačiau Å¡io įstatymo imperatyvios nuostatos, reglamentuojančios delspinigių dydžio ribojimus, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi vartojimo kredito sutartis su atsakovais buvo sudaryta iki 2011 m. balandžio 1 d. (41 str.)Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str., 6.258 str. 1 d.). Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.71 str. 1, 3 d.).

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Iš ieškovo pateikto 2011-07-31 delspinigių, palūkanų ir delspinigių palūkanų paskaičiavimo akto (b. l.

9) matyti, kad ieÅ¡kovas delspinigius atsakovams skaičiuoja nuo 2009-09-27. Atsakovai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo nesumokėjo nei dalies susidariusios skolos, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo jau kelis metus. IeÅ¡kovas už pradelstas 734 dienas priskaičiavo 26 973,03 Lt delspinigių ir 4 575,31 Lt palÅ«kanų delspinigių. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieÅ¡kovas nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovės prievolės nevykdymo, todėl Å¡iuo atveju delspinigiai atlieka baudinę funkcijÄ .

Nagrinėjamu atveju delspinigiai vartojimo kredito sutartyje buvo numatyti siekiant užtikrinti atsakovų prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas vykdymÄ . Atsakovams nevykdant minėtos piniginės prievolės, delspinigiai kompensuoja ieÅ¡kovo praradimus dėl laiku neatgautų pinigų. Tačiau atsižvelgiant į susidariusiÄ skolos sumÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kovo priskaičiuota delspinigių suma, kuri beveik prilygsta negrÄ Å¾into kredito ir palÅ«kanų sumai, yra neprotingai didelė ir pažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl Å¡i delspinigių suma mažintina.

IeÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Pritaikius sutrumpintÄ senaties terminÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistina 7 657,50 Lt delspinigių už paskutinius Å¡eÅ¡is pradelstus atsiskaityti mėnesius (sumažinta delspinigių suma apskaičiuota bendrai už pagrindinę skolÄ ir palÅ«kanas).Dėl palÅ«kanų priteisimoAtsakovai laiku negrÄ Å¾ino suteikto kredito, todėl privalo mokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palÅ«kanas iki visos kredito sumos grÄ Å¾inimo dienos (CK 6.874 str. 1 d., 6.881 str. 2 d.).

Atsakovai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-009517-VA įsipareigojo mokėti 7 procentų metines palÅ«kanas, todėl Å¡io dydžio palÅ«kanos ieÅ¡kovui solidariai priteistinos iÅ¡ atsakovų nuo negrÄ Å¾intos 36 380,54 Lt kreditos sumos, Å¡ias palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. Be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidųIeÅ¡kovas, remdamasis CK 6.63 str. 2 d. ir 6.249 str. 4 d. 3 p., taip pat praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1 558,03 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų.

Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė 2011-08-01 ikiteisminio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų paskaičiavimo aktÄ ir prie jo pridedamas iÅ¡laidų detalizacijas už kiekvienÄ mėnesį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2011 m. birželio mėn. (b. l. 37-60). IÅ¡ Å¡ių detalizacijų matyti, kad ieÅ¡kovas prie ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priskiria registruotų praneÅ¡imų siuntimÄ , darbo priemones (popierius, vokas, spausdinimas), patalpų nuomÄ , komunalinius patarnavimus, administracijÄ (buhalterija, informacinės technologijos), kompiuterių nusidėvėjimÄ , darbuotojo darbo užmokestį, viešųjų registrų tvarkytojų užklausas.Atsakovė ginčija šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nes mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos ir pagrįstos.

Teismas sutinka su atsakove, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nepagrįstos, kadangi ieÅ¡kovas reikalavimo perleidimo sutartimi iÅ¡ banko „Swedbank“, AB įsigijo reikalavimo teises, kurios atsirado vartojimo kredito sutarties Nr. 07-009517-VA pagrindu. Minėtoje vartojimo kredito sutartyje nėra numatyta ikiteisminė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka. Pagal vartojimo kredito sutarties 10.5 punktÄ , „kredito gavėjai įsipareigoja […] padengti visas banko iÅ¡laidas, susijusias su […] skolos pagal sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimu.

Tačiau sutartyje Å¡ios iÅ¡laidos nėra detalizuotos. Kadangi atsakovai laiku negrÄ Å¾ino kredito ir nesumokėjo palÅ«kanų, bankas pagal kredito sutartį įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iÄ sutartį ir reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius. Jeigu skolininkas geruoju negrÄ Å¾ina skolos, kreditorius turi teisę kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Ä®statymai nenumato privalomos ikiteisminės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos.

IeÅ¡kovo paminėtos normos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi jose numatyta skolininko pareiga atlyginti kreditoriui visus patirtus nuostolius, kai prievolė pažeidžiama (CK 6.63 str. 2 d.), ir numatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). IeÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kovo vykdomos Å«kinės veiklos sÄ naudos, kurios negali bÅ«ti laikomos nei protingomis iÅ¡laidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, nei bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kurias reglamentuoja CPK 79 ir 88 straipsniai.

Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai priskaičiavo atsakovams 1 558,03 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoJeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, laikytina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66,35 proc., o atmestų – 33,65 proc. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 269 Lt sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 6-7), atsakovės N. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Lt sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 99) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atmetus priešieškinį, atsakovei N. K. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistina 1 505,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 752,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, 2011-08-19 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto mastas mažintinas iki ieškovui priteistinos 50 199,21 Lt sumos ir šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 147 str. 7 d., 150 str. 3 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ solidariai iš atsakovų T.

Ž. ir N. K. 36 380,54 Lt skolos; 6 161,17 Lt palÅ«kanų; 7 657,50 Lt delspinigių; 7 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos 36 380,54 Lt kreditos sumos, Å¡ias palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-08-17 iki viso kredito grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui; 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 50 199,21 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-08-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 752,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.2011-08-19 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų T.

Ž. ir N. K. turto areÅ¡to mastÄ sumažinti iki ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ priteistos 50 199,21 Lt sumos ir Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Giedrė Seselskytė