e8f09f7b-2014-43f0-86ac-341aa495e623 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11398-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Linai Lomonienei, nuteistajam A.

S., jo gynėjui Justinui Stauskui, iÅ¡teisintajam S. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, A.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant A. S. visÄ laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A.

S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. 10.00 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 08.35 val. (2 paros). Iš A. S. priteista Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 187,17 Eur turtinės žalos atlyginimui. Iš A. S. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondui 582,47 Eur turtinės žalos atlyginimui. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys ir iš A. S. priteista nukentėjusiajam R. L. 33,52 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Å ioje byloje pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas S. U.. Dėl jo apeliacinių skundų nėra paduoda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) 20,600 kilometre, jam vairuojant S. U. priklausantį automobilį „VW Bora“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame kartu su juo važiavo S. U., pastebėjus paskui jį važiuojantį automobilį „VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., siekė iÅ¡vengti patikrinimo dėl galimo neteisėto medžioklės fakto, po ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko jam ir R. L. iÅ¡lipus iÅ¡ savo automobilio, jis rankomis sugriebė R. L. už rÅ«bų ties kaklo sritimi, po to kumščiu sudavė vienÄ kartÄ R. L. į veidÄ ir parvertė pastarÄ jį ant žemės, po ko kaire ranka, laikydamas gulintį R. L., deÅ¡iniu kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam R. L. į galvos sritį, Å¡iais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdelę virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, nosies pertvaros lūžį, supÅ«liavusį nosies pertvaros kraujosruvÄ , dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, supÅ«liavusios nosies pertvaros kraujosruvos, taip sutrikdė R.

L. sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nukentėjusiajam R. L., vykdžiusiam pilietinę pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti galima neteisėtos medžioklės faktÄ ir užkirsti tam keliÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti bei atmesti civilinių ieÅ¡kovų R.

L., Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinius ieÅ¡kinius. Skunde nuteistasis nurodo: 2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnis), bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ (BPK 10 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

Jis realizavo BK 28 straipsnyje suteiktÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, todėl jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė. 2.2. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jis buvo pateikęs 2020-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Jame apraÅ¡ytas eismo įvykis tarp jo vairuotos transporto priemonės „VW Bora“ ir nukentėjusiojo R. L. vairuotos transporto priemonės „VW Touareg“. Protokole, be kita ko, buvo nurodyta: peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kaip tamsiu paros metu neasfaltuotu keliu automobilis su vaizdo registratoriumi, kurį laikÄ važiuoja iÅ¡ paskos lengvojo automobilio „VW Bora“, o prieÅ¡ pat įvažiuojant į kaimÄ ar miestelį bei prasidedant asfaltuotam keliui, pradeda pavojingai lenkti automobilį „VW Bora“, nepaisydamas žvyruoto kelio, kelkraščio bei po kaire puse Å¡alia kelio esančių krÅ«mų bei medžių.

Belenkiant automobilį „VW Bora“, automobilis su priekiniu kairės pusės žibintu nudaužė automobilio „VW Bora“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, dėl ko galima teigti, kad lenkiantysis automobilis buvo aukÅ¡tesnis už automobilį „VW Bora“. Taip pat tiek prieÅ¡ lenkiant, tiek lenkimo metu, aplinkoje (tamsoje), nesimato posÅ«kio signalo mirkčiojimo. ŽiÅ«rint į lenkiančiojo automobilio įjungtų žibintų priekyje apÅ¡viečiamÄ plotÄ , matyti, kaip automobilis nebaigęs aplenkti automobilio „VW Bora“, gana staigiai pasuko į deÅ¡inę pusę, ko pasėkoje lenkiamas automobilis „VW Bora“ nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę kaip ir lenkiantysis automobilis. 2.3.

IÅ¡ Å¡io faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tamsiu paros metu automobilis su vaizdo registratoriumi, kurį laikÄ važiavo iÅ¡ paskos jo vairuojamos transporto priemonės „VW Bora“, vėliau R. L. ėmė pavojingai, nerodydamas posÅ«kio signalo, lenkti jo vairuojamÄ transporto priemonę, nudaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei, nebaigęs lenkimo manevro, gana staigiai pasuko į deÅ¡inę pusę, ko pasėkoje lenkiamas automobilis „VW Bora“ nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę kaip ir lenkiantysis automobilis.

Taigi, R. L. pavojingas manevravimas automobiliu, apgadinant jo transporto priemonę ir vėliau jÄ nustumiant nuo kelio, sudarė pagrindÄ neabejoti R. L. ketinimu jį nustumti nuo kelio, sužaloti atliekant tyčinius veiksmus. Vėliau, abiem automobiliams nuvažiavus nuo kelio, R. L. iÅ¡lipo iÅ¡ savo transporto priemonės ir ėmė artintis prie jo vairuoto automobilio „VW Bora“. Be to, R. L. prie jo artinosi su gaubtuvu ant galvos, rankoje laikė daiktÄ . Nors teismas nustatė, kad R. L. rankoje laikė telefonÄ , tačiau tamsoje jam, esančiam iÅ¡gÄ sčio bÅ«senoje, Å¡is R.

L. rankoje esantis daiktas atrodė kaip medžioklinis peilis. Taigi, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti R. L. ketinimų realumu. Jis buvo visiÅ¡kai pagrįstai įsitikinęs, kad R. L. ketina kėsintis į jo sveikatÄ ar net gyvybę. Aptarti R. L. veiksmai leido jam nedviprasmiÅ¡kai spręsti apie jo kėsinimosi pavojingumÄ , apie neabejotinai gresiantį pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Jau ir pats R. L. pavojingas vairavimas, jo nustÅ«mimas nuo kelio leido jam spręsti dėl R. L. ketinimų realumo ir pavojingumo.

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Å iuo atveju apie kėsinimosi akivaizdumÄ jam kaip tik ir padėjo spręsti pavojingas R. L. vairavimas, jo taranavimas, nustÅ«mimas nuo kelio. Jis neturėjo pagrindo abejoti R. L. veiksmų realumu, pavojingumu ir akivaizdumu, dėl ko jis, transporto priemonėms sustojus, matydamas prie jo artėjantį R. L., ėmėsi savigynos veiksmų ir pargriovė pastarÄ jį asmenį ant žemės bei kelis kartus sudavė jam į veido sritį. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, kad jo smurtiniai veiksmai R. L. atžvilgiu, nesant jokių objektyvių įrodymų apie R. L. puolimo ar kėsinimosi į jo sveikatÄ veiksmus, paneigia buvus jo veiksmuose bÅ«tinosios ginties situacijÄ . Teismas nepagrįstai nesuteikė jokios reikÅ¡mės aplinkybėms, kokiu bÅ«du R. L. siekė sustabdyti jo vairuojamÄ transporto priemonę, t. y. tokiÄ aplinkybę sÄ moningai ignoravo, neatkreipė dėmesio į tai, kad R.

L. jo vairuojamÄ automobilį pavojingai lenkė ten, kur tam nebuvo vietos, nerodydamas jokio posÅ«kio signalo, t. y. Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat R. L. minėto lenkimo manevro metu nulaužė jo transporto priemonės „VW Bora“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kas liudija apie itin pavojingÄ R. L. vairavimÄ bei avarinės situacijos sukėlimÄ . Toks teismo elgesys vertinamas kaip galimas piktnaudžiavimas teisėjo įgaliojimais sÄ moningai ignoruojant itin svarbias aplinkybes, jų nevertinant, kurios turi esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui ir tokiu bÅ«du teismas tiek objektyviÄ ja, tiek ir subjektyviÄ ja prasme buvo itin Å¡aliÅ¡kas. 2.5.

Teismas neatliko visapusiÅ¡ko įrodymų tyrimo, savo iÅ¡vadų nepagrindė bylos įrodymų visuma, iÅ¡samiai nepatikrino įrodymų patikimumo, pakankamumo, liečiamumo ir tarpusavio ryÅ¡io – nesivadovavo tomis įrodinėjimo nuostatomis, kurios reglamentuoja įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ teisme (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimo esminius pažeidimus lėmė ir tai, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principus (BPK 241 straipsnis, 242 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

Å ie BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. 2.6. Jis teismui buvo pateikęs 2020-01-20 praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo ir teisėjos nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo, kuriuo, be kita ko, prašė prijungti teikiamus įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ). Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nors minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatytos reikÅ¡mės bylai turinčios aplinkybės. Teismas tokio savo sprendimo neargumentavo, nors pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo apraÅ¡yta eismo įvykio eiga, be kita ko, nurodant, kad R.

L. vairuojamas automobilis, nebaigęs aplenkti jo vairuojamos transporto priemonės, gana staigiai pasuko į deÅ¡inę, po ko lenkiamas automobilis „VW Bora“ nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę pusę kaip ir lenkiantysis automobilis. Taip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jo teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Å iuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes ir pagrindė jo pozicijÄ , tačiau teismas Å¡ių įrodymų net nevertino, nors, vadovaujantis BPK nuostatomis bei kasacinio teismo formuojama praktika, privalėjo vertinti bei turėjo pareigÄ paÅ¡alinti visus prieÅ¡taravimus, esančius baudžiamojoje byloje.

Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 2.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu tenkino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ A. S. 187,17 Eur turtinės žalos atlyginimui; tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ A.

S. 5822,47 Eur turtinės žalos atlyginimui; iÅ¡ dalies tenkino R. L. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė jo naudai iÅ¡ A. S. 33,52 Eur turinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau nagrinėjamu atveju jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o tai yra viena iÅ¡ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl atitinkamai civiliniai ieÅ¡kiniai Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti palikti nenagrinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. L. atstovas advokatas A. Vavilovas praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiajam R. L. ir per mažos bausmės paskyrimo nuteistajam A. S., t. y. praÅ¡o padidinti iÅ¡ A. S. nukentėjusiajam R. L. priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 20 000 Eur ir skirti A. S. 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 2 metams. Skunde jis nurodo: 3.1.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neabejoja, jog R. L. dėl kaltinamojo A. S. tyčinių smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , patyrė ir patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kitokius nepatogumus, tačiau visiÅ¡kai nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl bÅ«tent net dvideÅ¡imt kartų sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Nors teismas formaliai nurodė, kad, teismo manymu, R. L. praÅ¡oma priteisti 20 000 Eur žala aiÅ¡kiai per didelė ir mažintina iki 1 000 Eur, tačiau nepateikė jokių tokiÄ pozicijÄ dėl ypač ženklaus priteistinos žalos sumažinimo, pagrindžiančių argumentų. 3.2.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, apsiribojo sveikatos sužalojimo laipsnio nurodymu – t. y. nesunkus, tačiau visiÅ¡kai nesigilino į R. L. sužalojimų mastÄ ir sveikatos pažeidimų pobÅ«dį, o bÅ«tent: jam padaryta didžiulė mėlynė po akim, prakirsta lÅ«pa, sulaužyta nosis, nuskeltas dantis, smegenų sukrėtimas, stipriai skaudanti galva beveik visÄ savaitę. Absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. 3.3.

Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl sveikatos sužalojimo sukeltų pasekmių, kurias R. L. akcentavo teisme, t. y. R. L. nurodė, kad jis užima vadovaujančias pareigas vienoje iÅ¡ didžiausių Lietuvos bendrovių, kurioje dalykiniai susitikimai yra planuojami prieÅ¡ daugiau kaip kelis mėnesius ar ketvirčius. Nedarbingumo laikotarpiu R. L. turėjo atÅ¡aukti visÄ eilę svarbių susitikimų, įskaitant tris susitikimus su užsienio bendrovių ir koncerno valdymo organais, kurie buvo perkelti daugiau kaip už trijų mėnesių, o vienas iÅ¡ labai svarbių susitikimų dėl laiko perkėlimo tapo nebeaktualus ir sukėlė įmonei didžiulę, tačiau sunkiai skaičiais įvertinamÄ Å¾alÄ .

Taigi šie R. L. nepatogumai nėra formalūs ar eiliniai vertinant sužalojimų pobūdį, o yra išskirtiniai, kadangi minėtų R. L. darbinių verslo susitikimų atidėjimas sukelia ypatingai didžiules neigiamas pasekmes nukentėjusiajam R. L. ir jo įmonei, nes bendrovėje, kuri užsiima mažmenine prekyba, beveik esminis sėkmingų sandorių faktorius yra jų sudarymo laikas. 3.4. Teismas tik paviršutiniškai nurodė A. S. charakterizuojamus duomenis, visiškai nevertindamas jų turinio ir A.

S. asmenybės. Nors A. S. niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau akivaizdu, kad jo finansinė bÅ«klė yra gera, kadangi Å¡iuo metu A. S. atlieka gyvenamojo bÅ«sto kapitalinį remontÄ , gali sau leisti turėti ginklus su moderniais optiniais taikikliais, kurio komplekto vertė keli tÅ«kstančiai eurų, netgi gali remti draugus finansiÅ¡kai, kÄ patvirtino liudytojas M. P.. Miestelio seniÅ«no A. S. yra charakterizuojamas neigiamai. Nuosprendyje nurodyta, kad A. S. nėra teistas, tačiau iki Å¡ios dienos A.

S. galioja teismo nustatytas draudimas artintis prie tėvų sodybos, kadangi nors baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu dėl tėvo sumuÅ¡imo buvo nutraukta Å¡alims susitaikius, teismas nustatė A. S. draudimus. A. S. taip pat „figÅ«ravo“ ne vienoje baudžiamojoje byloje ir jo atžvilgiu yra atliktas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Visų Å¡ių faktų visuma leidžia A. S. apibÅ«dinti kaip ypač neigiamÄ asmenį visuomenės atžvilgiu, kÄ ir patvirtino (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas. Nors A.

S. nurodo, kad turi tris nepilnamečius vaikus, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad juos išlaiko ar bet kokiomis priemonėmis prisideda prie vaikų auginimo. Vertinant tai, kad A. S. nuosekliai teigia, kad niekur nedirba, todėl akivaizdu, kad vaikų A. S. neišlaiko, kadangi finansų A. S. reikia ginklams, šoviniams, remontams, M. P. finansiniam rėmimui. Nors A. S. nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau visiškai nepagrindė, kokių finansinių resursų reikia gydymo procedūroms ir/ar jos šiuo metu yra atliekamos.

Todėl teismo motyvai dėl A. S. sveikatos bÅ«klės, neįrodžius jokio ryÅ¡io su praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Å ios aptartos aplinkybės dėl A. S. sukuria pagrindus neturtinės žalos atlyginimo institutui ir jo pagrindimui, tačiau ne jos mažinimui. 3.5. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų, t. y. asmens, kuris patyrė kÅ«no sužalojimÄ , daugybę nepatogumų, charakterizuojamas ypač teigiamai, buvo tyčia sužalotas, nes atliko pilietinę pareigÄ , praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra sumažinama 20 kartų, priteisiant simbolinę neturtinę žalÄ iÅ¡ asmens, kuris tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , tyčia sužalojo R.

L., yra charakterizuojamas neigiamai, nedirba, neturi net pagrindinio iÅ¡silavinimo ir nesistengia jo įgyti, neiÅ¡laiko vaikų, nuolat daro administracinius pažeidimus, brakonieriauja, taigi iÅ¡ esmės tokio asmens (A. S.) interesai yra ginami ypač labiau nei R. L.. 3.6. Teismas, sumažindamas nukentėjusiojo R. L. praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį 20 kartų, akivaizdžiai nukrypo nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, nuo protingumo ir socialinio teisingumo atkÅ«rimo principų, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas priteisiant nukentėjusiojo R.

L. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 3.7. Nuosprendyje teismas pritaikė lengvesnę nei sankcijos vidurkis numatytÄ bausmę, tačiau tokio savo sprendimo niekaip neargumentavo. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatytų A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau tai nėra pagrindas skirti mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės. A. S. beveik visais bruožais, kurie asmenį apibÅ«dina visuomenėje ir yra asmens vertinamieji kriterijai visuomenėje, yra neigiami, jis ne tik brakonieriauja, neiÅ¡laiko nepilnamečių vaikų, daro nusikalstamas veikas, tačiau netgi teisminio proceso metu negerbia teismo dalyvių, kas rodo visiÅ¡kÄ abejingumÄ visuomenės elgesio standartams ir normoms.

A. S. iš esmės charakterizuojant tik neigimai beveik visais asmenį charakterizuojamais aspektais, teismo pozicija skirti mažesnę nei įstatyme nustatyta sankcijos vidurkis bausmę yra nepagrįstas ir keistinas.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas J. Stauskas prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti, o nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato A. Vavilovo – atmesti. Prokurorė L. Lomonienė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

5. Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jį grindžiančius motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ , motyvuotai bei teisingai sprendė, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti bÅ«tinosios ginties nuostatų (BK 28 straipsnis), taip pat nuteistajam A. S. paskyrė teisingÄ bausmę bei teisingai nustatė nukentėjusiajam R.

L. priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato A. Vavilovo apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis nuostatomis (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė rungimosi principÄ , neužtikrino jo teisės į gynybÄ , todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Teigia, kad jis realizavo BK 28 straipsnyje suteiktÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, todėl jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A. S. veiksmų vertinimo ir kaltės padarius aptariamÄ nusikaltimÄ , pagrįstai bei motyvuotai sprendė, jog nagrinėjamoje situacijoje taikyti bÅ«tinosios ginties instituto (BK 28 straipsnis) nėra pagrindo.

10. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. S. kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo visus bylos duomenis – paties A. S., nukentėjusiojo R. L., iÅ¡teisintojo S. U., liudytojų V. V., A. A., M. P., A. R. parodymus, vaizdo įraÅ¡Ä , apžiÅ«rių protokolus, specialistų iÅ¡vadas ir kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę.

Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti įrodymų, tarp jų ir paties A. S., byloje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų bei kitų teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos pagrįstos iÅ¡vados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. S. kaltę padarius jam inkriminuotÄ veikÄ . Å is teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne (kodėl vadovaujasi nukentėjusiojo R.

L., liudytojo V. V. parodymais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo A. S. parodymais, motyvuotai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju A. S. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip atliktų bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl A.

S. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje A. S. kumščiu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam R. L. į veidÄ ir parvertė pastarÄ jį ant žemės, po ko kaire ranka laikydamas gulintį R. L., deÅ¡iniu kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam R. L. į galvos sritį, Å¡iais savo veiksmais padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau A. S. viso proceso metu tvirtino, kad tokie jo veiksmai buvo atlikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Jis teigė, jog bÅ«tinosios ginties situacijÄ pagrindžia tai, kad: jam vairuojant automobilį „VW Bora“ staiga iÅ¡ paskos jo, automobiliu „VW Toureg“ važiavęs nepažįstamas asmuo (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo R.

L.), pradėjo jį persekioti, pavojingai manevravo kelyje, apgadino bei nustÅ«mė nuo kelio jo transporto priemonę; abiem automobiliams sustojus, R. L. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir artinosi prie jo su gaubtuvu ant galvos, rankoje laikė daiktÄ , jam pasirodė, kad medžioklinį peilį; jis buvo įsitikinęs, jog R. L. ketina kėsintis į jo sveikatÄ ar net gyvybę, dėl to ėmėsi savigynos veiksmų – sudavė smÅ«gį į veidÄ , pargriovė jį ant žemės ir dar sudavė kelis kartus į veido sritį bei pabėgo.

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs bylos duomenis pagrįstai bei motyvuotai A. S. argumentus, kuriais pastarasis grindžia bÅ«tinosios ginties situacijÄ , atmetė ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo įžvelgti, jog A. S. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

13. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pagrįstai rėmėsi byloje duotais nuosekliais nukentėjusiojo R. L. parodymais, kad 2019 m. kovo 19 d. jis ir liudytojas V. V. bÅ«dami savo medžioklės plotuose pamatė galimÄ brakonieriavimo faktÄ â€“ iÅ¡ pradžių iÅ¡ toliau pamatė Å¡Å«vio blykstę ir kaip iÅ¡ stirnų bÅ«rio nukrito viena stirna; automobiliu važiavo link nuÅ¡auto žvėries, termovizoriaus pagalba jį surado, įsitikino, kad jis buvo nuÅ¡autas kÄ tik, nuo jo sklido Å¡iluma; tuomet pamatė, kad ateina du žmonės pasiimti sumedžiotos stirnos; pastarieji, pamatę jų automobilį, grįžo į savo automobilį ir ėmė važiuoti; siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir nustatyti galimai neteisėtus veiksmus atlikusius asmenis, savo automobiliu sekė minėtų asmenų vairuojamÄ automobilį; po to, abiem automobiliams nuvažiavus nuo kelio, jam iÅ¡lipus iÅ¡ savo automobilio, iÅ¡ sekamo automobilio iÅ¡lipo A.

S. ir iÅ¡ karto puolė prie jo, sudavė smÅ«gius į veidÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai įvykio situacijÄ nurodė ir liudytojas V. V..

14. Nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, jog dėl nukentėjusiojo R. L., liudytojo V. V. pirmiau nurodyto įvykio įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį, 290 straipsnio 8 dalį galutine nuobauda – 1 000 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metų laikotarpiui bei administracinių pažeidimų įrankio – graižtvinio „M85“ modelio šautuvo „ZASTAVA“, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

O bÅ«tent: jis nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 21 val. iÅ¡ transporto priemonės „VW Boro“ neteisėtai sumedžiojo draudžiamu laiku stirnos patinÄ , kurio sumedžioti neturėjo teisės, (duomenys neskelbtini) A. S. turėjo medžiotojo bilietÄ ir ginklÄ , bet neturėjo medžioklės lapo, leidžiančio medžioti minėtame medžioklės plote; tokiais veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.2, 58.5.5 bei 15.2.4 punktų (toliau – Medžioklės taisyklės) reikalavimus.

15. Aptarti bylos duomenys leidžia atmesti A. S. nurodomas aplinkybes, jog staiga, dėl jam neva nežinomų priežasčių, jo vairuojamÄ automobilį kelyje pradėjo persekioti kitas automobilis. Akivaizdu, kad pagal pirmiau aptartus bylos duomenis, A. S. neabejotinai suprato, jog automobilis „VW Toureg“ paskui jo vairuojamÄ automobilį važiuoja dėl jo prieÅ¡ tai atliktų neteisėtų veiksmų – padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų, kurie buvo pastebėti R. L., V. V.. Kaip nurodė R. L. ir V. V., jiems automobiliu privažiavus prie kÄ tik nuÅ¡auto žvėries, jie pamatė iÅ¡ sodybos ateinančius du žmones, kurie, pamatę jų automobilį, sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini), todėl juos vijosi. Taigi, Å¡ie duomenys suponuoja tai, kad A. S. suprato, jog buvo pastebėtas, todėl sėdo į automobilį ir Å¡alinosi iÅ¡ įvykio vietos.

16. A. S., grįsdamas bÅ«tinosios ginties situacijÄ , skunde akcentuoja paskui jį važiavusio automobilio „VW Toureg“ vairuotojo (R. L.) veiksmus kelyje, t. y. nurodo, jog jis pavojingai manevravo, bandė jį aplenkti, nerodydamas posÅ«kio signalo, lenkė ten, kur nebuvo vietos jo aplenkti, po ko buvo apgadintas ir nuo kelio nustumtas jo automobilis ir kt. Pažymėtina, kad dėl pirmiau A. S. dėstomų aplinkybių, susijusių su A. S. ir R. L. veiksmais vairuojant automobilius, eismo įvykio kilimu ir kt., yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas (tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 81).

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ A. S. pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino su tuo susijusias aplinkybes ir byloje esančių duomenų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis, nevertino, nes jos nėra reikÅ¡mingos jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kvalifikavimui. Nors A. S. dalimi minėtų aplinkybių Å¡ioje byloje grindžia bÅ«tinosios ginties situacijÄ , t. y. nurodo, kad R. L. veiksmai vairuojant automobilį sukėlė jam pagrįstÄ pagrindÄ manyti, jog bus kėsinamasi į jo sveikatÄ ar gyvybę, tačiau tokie argumentai atmestini.

Visų pirma, pirmiau jau aptarta, jog atmetami A. S. parodymai, kad dėl jam nežinomų priežasčių jo (A. S.) vairuojamÄ automobilį kelyje pradėjo persekioti kitas automobilis, nes, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina tai, kad A. S. aptariamoje situacijoje, vairuodamas automobilį, suprato, jog automobilis „VW Toureg“ iÅ¡ paskos važiuoja dėl jo prieÅ¡ tai padarytų Medžioklės taisyklių pažeidimų, kurie buvo pastebėti ir kurių nustatymo jis siekė iÅ¡vengti, Å¡alindamasis iÅ¡ įvykio vietos.

Kita vertus, net ir darant prielaidÄ , jog R. L. vairavo automobilį A. S. nurodytomis aplinkybėmis, visgi pagrindo įžvelgti A. S. veikus bÅ«tinosios ginties situacijoje, nėra. Tokia iÅ¡vada daroma, įvertinus prieÅ¡ tai aptartas aplinkybes bei A. S., R. L. veiksmus jau po to, kai automobiliai nuvažiavo nuo kelio ir sustojo.

17. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad abiem automobiliams sustojus, R. L. iÅ¡lipa iÅ¡ savo automobilio ir eina link A. S. automobilio. Tuo pačiu metu A. S. taipogi iÅ¡lipa iÅ¡ savo automobilio, greitai eina link R. L. ir tik priėjęs, iÅ¡ karto suima (R. L.) už drabužių, kumščiu suduoda vienÄ smÅ«gį į veidÄ , parverčia ant žemės, R. L. jau nukritus, gulinčiam, suduoda dar tris smÅ«gius į veidÄ bei pabėga. Tokie A. S. veiksmai, įvertinus prieÅ¡ tai aptartų duomenų kontekste (A.

S. buvo pastebėtas tik kÄ padaręs Medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl kelyje sekamas kito automobilio), pripažįstami atlikti tyčia, siekiant pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos bei vengiant Medžioklės pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimo. A. S. nurodo, jog tamsoje jam atrodė, kad R. L., artindamasis prie jo, rankoje laikė peilį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog R. L. rankoje laikė mobilųjį telefonÄ bei neatliko judesių, kurie bÅ«tų leidę A. S. manyti, jog R. L. kėsinsis į apelianto sveikatÄ ar gyvybę, dėl ko jam bÅ«tų reikėję gintis.

Vertintina ir tai, kad A. S. po smÅ«gių sudavimo iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nors buvo ne vienas (kartu su juo automobilyje buvo S. U.). Be to, nors apeliantas tvirtino, jog buvo užpultas, tačiau pats į atitinkamas institucijas dėl R. L. atliktų veiksmų, nuo kurių jam neva reikėjo gintis, iÅ¡ karto nesikreipė, o prieÅ¡ingai, iÅ¡ karto po įvykio pareigÅ«nų nebuvo rastas namuose, neatsiliepė telefonu. Apelianto versija, jog jis pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos pasiklydo ir visÄ naktį klaidžiojo miÅ¡ke (įvykis įvyko 21.36 val., kaip nurodė, namo grįžo apie 5.00 val. ryte) atmetama ir vertinama siekimu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ne tik prieÅ¡ tai paminėtos aplinkybės, bet ir tai, jog apeliantas yra vietinis gyventojas, medžiotojas.

Įvertinus bylos įrodymus, pripažįstama, kad A. S. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, priešingai – jis atliko puolamuosius smurtinius veiksmus ir tyčia sužalojo nukentėjusįjį R. L., vykdžiusį piliečio pareigas išsiaiškinti A. S. padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus.

18. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų bei priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo A. S. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ .

19. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, nurodant, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti A. S. praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , taip teismas piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, apribojo jo teisę į gynybÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. tvirtinimai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nuteistojo teisės į gynybÄ pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad A. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo suteiktos galimybės naudotis visomis BPK numatytomis kaltinamojo teisėmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis) t. y. teikti praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir kt., kuriomis, jis aktyviai naudojosi.

Nors jis akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tenkinamas jo praÅ¡ymas prijungti prie bylos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , tačiau tai savaime nesuponuoja, kad jo teisė į gynyba buvo suvaržyta. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šį praÅ¡ymÄ argumentuotai atmetė, nurodydamas, kad jis yra perteklinis, nes byloje yra vaizdo įraÅ¡as, kuris bus apžiÅ«rėtas teisiamojo posėdžio metu, kas ir buvo padaryta (5 t., b. l. 192, 6 t., b. l. 16)). Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-109/2014).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. S. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės ir duomenų ar aplinkybių, kurios leistų manyti prieÅ¡ingai, abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, Å¡ioje byloje nenustatyta. Å iuo atveju vien jo deklaratyvus tvirtinimas dėl teisės į gynybÄ apribojimo, bylos aplinkybių neiÅ¡tyrimo, atsisakymo priimti įrodymus ir kt., kurie iÅ¡ esmės sietini tik su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei nuteistojo kaltės neatitinka paties apeliantų lÅ«kesčių, savaime nereiÅ¡kia nei teismo Å¡aliÅ¡kumo, nei nuteistojo teisių į teisingÄ teismÄ pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios baudžiamosios bylos proceso visumÄ , konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

22. Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus, A. S. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , dėl ko Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nukentėjusiojo R. L. atstovo advokato A.

Vavilovo skundo 23. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Vavilovas apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam A. S. paskirtos bausmės trukme, bausmės atidėjimo terminu, taip pat nukentėjusiajam R. L. priteistos neturtinės žalos dydžiu bei praÅ¡o paskirti nuteistajam laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams, jos vykdymÄ atidedant 2 metams, padidinti nukentėjusiajam R. L. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iose skundžiamose nuosprendžio dalyse yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti kaip yra praÅ¡oma nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės 24. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam A. S. paskirta bausme. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai A. S. paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis bausmę, nepakankamai įvertino A. S. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.

25. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas), už kurio padarymÄ baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. S. už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskyrė laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡ios bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo 1 metams 6 mėnesiams bei paskyrė įpareigojimus: visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

26. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ jam atidėjo.

27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistajam A. S., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes ir, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo nukentėjusiojo atstovas, savo sprendimÄ pakankamai motyvavo. Kaip matyti, teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), veikos stadijÄ (baigtas nusikaltimas), į nuteistojo asmenybę – veikos padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nevedęs, bet gyvena su sugyventine ir turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi sveikatos problemų, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas neigiamai, taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymÄ skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas ne ženkliai mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingÄ bausmę. Be to, atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai A.

S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam taikytos pagrįstai. Å ių iÅ¡vadų nekeičia apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, pažymint, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti vertinamos ne pavienės, o visuma reikÅ¡mingų aplinkybių. Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, skunde minimos aplinkybės buvo įvertintos pakankamai ir kartu su kitomis pirmiau aptartomis bausmės skyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti A.

S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei vidurkis.

28. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė teisingÄ bausmę, jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 29. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. L. nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Argumentuojama, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl ženkliai sumažino nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį, neįsigilino į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastÄ , sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį, visiÅ¡kai neanalizavo ir nepasisakė dėl sveikatos sužalojimo sukeltų pasekmių, kurias nukentėjusysis akcentavo teisme (nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis turėjo atÅ¡aukti visÄ eilę svarbių susitikimų, susijusių su darbo santykiais, kurie buvo perkelti daugiau kaip už trijų mėnesių, o vienas iÅ¡ susitikimų dėl laiko perkėlimo tapo nebeaktualus ir sukėlė įmonei didžiulę, tačiau sunkiai skaičiais įvertinamÄ Å¾alÄ ), pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino nuteistojo A.

S. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, taip pat ir jo turtinę padėtį, nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo ir socialinio teisingumo atkūrimo principų.

30. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

31. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, įvertino visas neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingas aplinkybes: į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į nuteistojo turtinę bei Å¡eiminę padėtis, sveikatos bÅ«klę, jo galimybę atlyginti žalÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir kt. bei savo sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio tinkamai motyvavo.

Å iuo atveju dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam R. L. padaryta pakankamai intensyviais, netikėtais, smurtiniais, tyčiniais nuteistojo A. S. veiksmais – nukentėjusysis buvo pagriautas ant žemės, jam kumščiu suduoti keturi smÅ«giai į veido sritį, tokiu bÅ«du buvo nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jam vykdant piliečio pareigÄ , taip padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl A.

S. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį stresÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , kitus nepatogumus, kurie buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo. Akcentuotina ir tai, kad į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl nukentėjusiajam R. L. padaryto sveikatos sutrikdymo kilo kokių nors ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų jo gyvenimo kokybę ateities aspektu. Nors apeliaciniame skunde, grindžiant neturtinės žalos dydžio padidinimÄ , akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sveikatos sužalojimo sukeltas pasekmes, jog nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusysis turėjo atÅ¡aukti daug svarbių susitikimų, susijusių su darbo santykiais, kurie buvo perkelti daugiau kaip už trijų mėnesių, o vienas iÅ¡ susitikimų dėl laiko perkėlimo tapo nebeaktualus ir sukėlė įmonei didžiulę, sunkiai skaičiais įvertinamÄ Å¾alÄ , tačiau, viena vertus, pažymėtina tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti jokie minėtas aplinkybes pagrindžiantys duomenys, o kita vertus, Å¡ie argumentai iÅ¡ esmės yra kildinami iÅ¡ žalos dėl galimai negautų pajamų, kurie yra priskiriami turtiniams nuostoliams, todėl remiantis minėtais argumentais nėra pagrindo didinti nukentėjusiajam R.

L. priteistÄ neturtinės žalos dydį. Tam pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino A. S. asmenybę, jo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalÄ . Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad A. S. yra vidutinio amžiaus, nevedęs, jo teigimu – gyvena faktinėje santuokoje, turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi sveikatos problemų.

Skunde dėstomi subjektyvaus pobÅ«džio samprotavimai apie A. S. turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalÄ ir subjektyvus jo asmenybės vertinimas (Å¡ios nutarties 3.4 punktas) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per mažas, juolab, kad nuteistojo turtinė padėtis, jo asmenybė yra tik vieni iÅ¡ daugelio neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.

32. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajam R. L. tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovavosi teisingumo, protingumo kriterijais, teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ir teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai žalai, nėra akivaizdžiai neteisingas, todėl nekeistinas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , dėl ko Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo atstovo advokato Andrejaus Vavilovo apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė