e8f013de-7486-44ef-bb81-9d95bd0788e8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-222-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05987-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.6.1.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

J. ir D. J. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10 notarų biuro notaras D. P.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,                                                           n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė pripažinti atsakovų A. J. bei D. J. 2014-08-21 sudarytÄ povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Nurodė, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų ieÅ¡kovui pagal laidavimo sutartis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-477-466/2011 patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovo taikos sutartis. Atsakovui nevykdant jos sÄ lygų, iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 25 597,60 Eur skolos ir 192,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdymui, gautas antstolio siÅ«lymas kreiptis į teismÄ dėl atsakovo turto dalies nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18784-871/2014 nustatyta, kad atsakovams priklauso po ½ piniginių lėšų, gaunamų iÅ¡ atsakovės darbinės veiklos.

Vilniaus apygardos teismas perdavė klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ , kadangi atsakovai yra sudarę povedybinę sutartį. Gavus nutartį ieÅ¡kovui 2015-02-24 tapo žinoma apie ginčo sutartį. Sandoris sudarytas pradėjus civilinę bylÄ dėl turto dalies nustatymo. Atsakovo turto nepakanka ieÅ¡kovo reikalavimui patenkinti. Pripažinus sandorį negaliojančiu, bus grÄ Å¾inta galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CK 3.88 straipsnio 5 punktÄ .

Atsakovams buvo žinoma apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės darbo užmokesčio, todėl jie sudarė povedybinę sutartį. Nutartis, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas sužinojo apie sutartį, buvo priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, anksčiau susipažinti su atsakovų į bylÄ pateiktais paaiÅ¡kinimais, kuriuose buvo nurodyta apie povedybinę sutartį, ieÅ¡kovas negalėjo, nes paaiÅ¡kinimai priimti tik diena anksčiau nei nutartis. Kreditorius neprivalo domėtis visų savo skolininkų turtinės padėties pokyčiais.Atsakovai D. ir A.

J. atsiliepimuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad apie povedybinę sutartį ieÅ¡kovas galėjo sužinoti iÅ¡ Vedybų sutarčių registro. Atsakovai 2015-02-17 teikė teismui paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė apie sutartį. IeÅ¡kovas turėjo domėtis bylos eiga ir susipažinti anksčiau, nei priimta teismo nutartis. IeÅ¡kovui apie sudarytÄ sutartį turėjo bÅ«ti žinoma nuo nutarties priėmimo dienos. Sutarties sudarymas nesumažino atsakovo mokumo.

Atsakovas neperleido atsakovei jokio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio ar abiejų sutuoktinių įgyto turto. Ja nustatytas tik turto, kuris bus įgytas ateityje, teisinis režimas. Iki sutarties sudarymo atsakovo turto dalis bendrame su atsakove turte nustatyta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir neturi prejudicinės galios. Kitomis nutartimis ieškovui nebuvo leista nukreipti išieškojimo į ½ atsakovės darbo užmokesčio. Neaišku kaip kreditoriaus interesus pažeidžia visi sutarties punktai.

Sutarties sudarymo metu Å¡iuo metu gaunamas atsakovės darbo užmokestis neegzistavo. Atsakovas ne piktybiÅ¡kai nevykdė taikos sutarties, bet neturėjo finansinių galimybių jÄ vykdyti. Jo verslas bankrutavo, o tai negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningumu. Povedybinė sutartis sudaryta todėl, kad atsakovas ketina verstis verslu, dėl ko kiltų padidinta rizika bendram turtui. Laidavimo sutarčių atsakovas su atsakove nederino, jis dirba statybų vadovu, yra materialiai atsakingas. IeÅ¡kovas ginčija teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti sutuoktinių turto režimÄ .

Argumentai, susiję su povedybinės sutarties sudarymu, įtakos prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo išsprendimui neturėjo. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10 notarų biuro notaras D. P. prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad sutartis patvirtinta teisėtai, išieškojimo iš sutuoktinių turto klausimai joje nesprendžiami. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2007-12-03 ir 2008-01-07 tarp ieškovo ir UAB „BSV“ buvo sudarytos lizingo sutartys, už kurias 2007-12-03 ir 2008-01-29 laidavimo sutartimis laidavo atsakovas A.

J. UAB „BSV“ nevykdant prievolių, ieÅ¡kovas lizingo sutartis nutraukė. Byla baigta taikos sutartimi, kuria atsakovas įsipareigojo atsiskaityti. Buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 25 597,60 Eur skolos ir 192,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Antstolis 2014-02-28 patvarkymu pasiÅ«lė Å¡alims kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartimi praÅ¡ymas patenkintas iÅ¡ dalies, nustatyta, kad atsakovams priklauso po ½ piniginių lėšų, gaunamų iÅ¡ atsakovės darbinės veiklos.

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-12 nutartyje nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovas neturi pakankamai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, ir prašymas perduotas nagrinėti iš naujo. 2015-02-17 atsakovai teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sudarė povedybinę sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi ieškovo prašymas atmestas, pažymint, kad atsakovai sudarė povedybinę sutartį. Ieškovui nutartis kartu su paaiškinimais įteikta 2015-02-24.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartis panaikinta, o nagrinėdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nes turtui, kuriam praÅ¡yta nustatyti atsakovo dalį, nebuvo pritaikytas areÅ¡tas. Å i nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo.2014-08-21 sudaryta atsakovų povedybinė sutartis, kuri Vedybų sutarčių registre įregistruota 2014-08-25. Teismas nustatė, jog povedybinė sutartis atitinka actio Pauliana sÄ lygas. IeÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie Turto areÅ¡to registrų duomenimis areÅ¡tuoti ir kitų kreditorių reikalavimų vykdymui. Butui registruota hipoteka, todėl įvykdyti iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai negalima. Atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis areÅ¡tuota 221 861,80 Eur sumai, kai Å¡io sklypo dalies vertė – 1 066,08 Eur. Atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto ieÅ¡kovo reikalavimams įvykdyti nepakanka, atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį.

Atsakovės darbo užmokestis yra apie 1 570 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovo atsiskaitymas su ieÅ¡kovu, nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik į jo darbo užmokestį, užtruktų. Povedybine sutartimi atsakovo mokumas buvo sumažintas. Ä®statymai nenumato pareigos sudaryti povedybinę sutartį. Teismas rėmėsi nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kad sutartis sudaryta tarp sutuoktinių. Atsakovas neįrodė, kad dirba darbÄ , kuriame taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė ar kad ketina verstis verslu.

Atsakovai povedybinę sutartį sudarė po to, kai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų iš atsakovės darbinės veiklos. Ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį. Povedybinė sutartis įregistruota 2014-08-25, nuo šios datos ieškovas turėjo sužinoti apie sutartį. Tuo metu, kai buvo sudaryta povedybinė sutartis, ieškovas siekė nustatyti atsakovo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir turėjo domėtis atsakovo mokumu.

IeÅ¡kovas yra finansinė įstaiga, galinti gauti duomenis iÅ¡ duomenų bazių, todėl jam taikytini aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Teismas apie povedybinę sutartį informuotas 2015-02-17 atsakovų paaiÅ¡kinimais, kurie į bylÄ priimti 2015-02-19 nutartimi. PaaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovui iÅ¡siųsti kartu su 2015-02-20 nutartimi ir įteikti 2015-02-24. Susipažinti su raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas galėjo nuo 2015-02-19. Net jei senaties terminas bÅ«tų skaičiuojamas nuo 2015-02-19, jis, pateikus ieÅ¡kinį 2016-02-22, buvo praleistas.

Povedybinė sutartis Vedybų registre iÅ¡vieÅ¡inta 2014-08-25, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2016-02-22, tai vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad tik 2015-02-24 gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5221-905/2015 ieÅ¡kovui tapo žinoma apie povedybinės sutarties sudarymÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

IeÅ¡kovas turi labai daug skolininkų, todėl nepagrįsta, reikalauti, kad ieÅ¡kovas nuolat stebėtų visų skolininkų sandorius. Registro duomenys yra mokami, todėl kiekviena paieÅ¡ka turi bÅ«ti apmokėta. Nuolatinis klientų sudaromų sandorių stebėjimas reikÅ¡tų dideles papildomas iÅ¡laidas ir bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas veiksmas, nes nesÄ Å¾iningus sandorius sudarančių klientų yra mažuma. Tai, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovui iniciavus teismo procesÄ dėl atsakovo turto dalies nustatymo, patvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

Teisės normos neįpareigoja iÅ¡ieÅ¡kotojo sekti skolininko turtinės padėties pokyčių. Vykdymo procese veiksmus atlieka antstolis, todėl pavedęs antstoliui skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ tikėtis, kad skola bus iÅ¡ieÅ¡kota. Antstoliui praneÅ¡us, jog negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. turto, ieÅ¡kovas neturėjo pareigos domėtis atsakovo turtine padėtimi. IÅ¡ieÅ¡kotojas neturi pareigos tikrinti antstolio veiksmus ar ieÅ¡koti papildomos informacijos. Tikėtis ir įtarinėti, jog povedybinę sutartį atsakovai sudarys po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 nutartimi jau buvo iÅ¡ dalies patenkinęs praÅ¡ymÄ dėl turto dalies nustatymo, ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo.

IeÅ¡kovas neturėjo galimybės numatyti, jog atsakovė 2015-02-17 pateiks paaiÅ¡kinimus ir juose nurodys, jog sudarė kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį, todėl nėra pagrindo žinojimo terminÄ skaičiuoti nuo 2015-02-19.Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, taikymo.Dėl byloje taikyto ieškinio senaties termino Ieškovas nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybe, jog buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui, kuriuo ginčijama atsakovų 2014-08-25 Vedybų sutarčių registre išviešinta povedybinė sutartis, pateikti.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

AiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, jog informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. IeÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises.

Dėl Å¡ios priežasties vien sandorio sudarymo fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas, kadangi kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali bÅ«ti praėję daugiau kaip vieneri metai. IeÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusiÄ individualiÄ situacijÄ , jos ypatumus, skolininko veiksmus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015). Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sandorį sužinojo anksčiau nei 2015-02-24, kai gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartį, todėl realaus sužinojimo apie teisių pažeidimÄ faktas laikomas nustatytu ir iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka neaptariamas.

Ginčas byloje kyla tik dėl ieÅ¡kovo pareigos sužinoti apie sandorį laiku tinkamo vykdymo bei savalaikio sužinojimo momento nustatymo. Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog ieÅ¡kovas apie atsakovų sudarytÄ povedybinę sutartį turėjo sužinoti tuomet, kai ji buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre, t. y. 2014-08-25, nes ieÅ¡kovas yra finansų įstaiga, kuri sandorio sudarymo metu siekė nustatyti atsakovo turto dalį bendrame turte. Kolegijos teisėjai, iÅ¡analizavę bylos medžiagÄ , atsakovų bei ieÅ¡kovo veiksmus iki povedybinės sutarties sudarymo ir po vedybinės sutarties sudarymo, su tokiu pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimu nesutinka.  Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A.

J. ir D. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (El. b. t. 1, b. l. 44). Santuokos metu atsakovas A. J. 2007-12-08 ir 2008-01-29 su ieÅ¡kovu pasirašė laidavimo sutartis (El. b. t. 1, b. l. 27-30). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4770-466/2011, patvirtino atsakovo A. J. ir ieÅ¡kovo taikos sutartį dėl 25 597,60 Eur skolos priteisimo iÅ¡ A. J. UAB „Swedbank lizingas“ baudai (El. b. t. 1, b. l. 39-42). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-28 UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 25 597,60 Eur skolos bei 183,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo A.

J. (El. b. t. 1, b. l. 43). Antstolis V. M., vykdydamas vykdomÄ jį dokumentÄ , 2014-02-28 patvarkymu ieÅ¡kovui pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (El. b. t. 1, b. l. 44). Bylos ir informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, ieÅ¡kovas 2014-04-01 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (El. b. t. 1, b. l. 45-46). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18784-871/2014, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė atsakovo A.

J. turto dalį bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje (El. b. t. 1, b. l. 47-48). Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartį atsakovė D. J. apskundė atskiruoju skundu. Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, civilinė byla dėl atsakovės D. J. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutarties apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2014-07-09, o 2014-11-10 nutartimi buvo paskirtas rašytinis posėdis.

Povedybinė sutartis buvo sudaryta 2014-08-21, o Vedybų sutarčių registre įregistruota 2014-08-25 (El. b. t. 1, b. l. 114-121). Formaliai vertinant, 2014-08-25 iÅ¡vieÅ¡inus sudarytÄ povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, ieÅ¡kovas nuo 2014-08-25 turėjo galimybę patikrinti Vedybų sutarčių registrÄ bei tokiu bÅ«du sužinoti apie atsakovų 2014-08-21 sudarytÄ povedybinę sutartį. Sužinojimo apie kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį siejimas su įraÅ¡o apie sandorį padarymu vieÅ¡ame registre kartu reiÅ¡kia ir pareigos nuolat tikrinti registrus nustatymÄ kreditoriui.Kolegijos teisėjai pastebi, jog, viena vertus, nei CK, nei CPK nuostatos nenumato reikalavimo nei atsakovams, nei notarui, tvirtinusiam povedybinę sutartį, praneÅ¡ti sutuoktinių kreditoriams (ieÅ¡kovui) apie ketinimÄ sudaryti povedybinę sutartį arba suderinti povedybinės sutarties sÄ lygas su trečiaisiais asmenimis.

Kita vertus, įstatyme, t. y. CK 3.103 straipsnio 3 dalyje numatyta teisinė apsauga sutuoktinių kreditoriams – vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tada, jeigu vedybų ar povedybinė sutartis buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre. Išanalizavę apeliacinio skundo argumentus kolegijos teisėjai sutinka su ieškovo teiginiais, jog įstatymai nenumato pareigos nuolat stebėti duomenis, kurie išviešinami viešuose registruose. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Vien ieÅ¡kovo galimybės turėjimas patikrinti informacijÄ vieÅ¡ame registre apie povedybinės sutarties iÅ¡vieÅ¡inimÄ yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas. Teisės aktai pareigos tikrinti registrus, siekiant sužinoti, ar nebuvo sudarytas asmens teises pažeidžiantis sandoris, tiesiogiai nenumato. Tokios pareigos nustatymas teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du, vadovaujantis asmens elgesio civiliniuose teisiniuose santykiuose standartais, neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros ir privilegijuotų nesÄ Å¾iningai besielgiančius asmenis.

Susiejus sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ termino skaičiavimÄ su informacijos vieÅ¡uose registruose pateikimu, bÅ«tų įteisinta skolininko galimybė civiliniame procese elgtis nesÄ Å¾iningai, kas neatitiktų civilinės teisės principų, iÅ¡dėstytų CK 1.5 straipsnyje. Elgdamasis sÄ Å¾iningai, kaip ir reikalaujama civilinėje teisėje, skolininkas neturi imtis veiksmų, kuriais stengtųsi slapta nuo kreditoriaus iÅ¡vengti skolos mokėjimo, taip pat ir sudaryti sandorių, kuriais atsisako turtinių teisių.

Ä®vertinus, jog ieÅ¡kinio, reiÅ¡kiamo pagal CK 6.66 straipsnį, senaties terminas yra labai trumpas, skolininkas kreditoriui nežinant sudaręs tokį sandorį ir jį įregistravęs registre, galėtų tikėtis naudos iÅ¡ savo nesÄ Å¾iningo elgesio, nes kreditorius prarastų galimybę nuginčyti sandorį. Kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi turėti teisę tikėtis sÄ Å¾iningo, skaidraus skolininko elgesio, kreditoriui negali bÅ«ti nustatoma pareiga nuolat tikrinti, ar skolininkas neatliko nesÄ Å¾iningų veiksmų. Pareigos nuolat tikrinti registrus nustatymas bÅ«tų neproporcingas įpareigojimas kreditoriui.

IeÅ¡kovas turėtų nuolat duomenis apie savo skolininkus tikrinti ne tik Vedybų sutarčių registre, bet ir Nekilnojamojo turto registre, kituose registruose, kuriuose kaupiami duomenys apie turimÄ turtÄ , kadangi skolininkas gali bet kada perleisti savo turtÄ , siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokiu įstatymo aiÅ¡kinimu kreditoriui bÅ«tų uždedama neproporcingai didelė pareiga. IeÅ¡kovas nurodo, jog jis turi daug skolininkų, o kiekviena paieÅ¡ka registruose yra mokama. Mokėdamas už pastoviai registruose atliekamas paieÅ¡kas ieÅ¡kovas patirtų papildomų iÅ¡laidų.Nagrinėjamoje byloje taip pat turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovas dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo A.

J. buvo kreipęsis į antstolį ir jam pavedęs skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad prieÅ¡ iÅ¡siunčiant atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutarties, byloje dėl skolininko (atsakovo A. J.) turto dalies nustatymo, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, prie civilinės bylos medžiagos 2014-07-07 buvo prijungta ir vykdomoji byla Nr. 0240/12/003856, kuri antstoliui gražinta 2015-12-02.

Tai, kad ieÅ¡kovas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo perdavęs antstoliui, rodo, jog jis turėjo pagrindÄ manyti, kad antstolis profesionaliai vykdys iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir jam nebuvo reikalo tikrinti antstolio veiksmų bei vykdymo proceso eigos. IÅ¡ 2014-02-28 antstolio patvarkymo matyti, jog vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis patikrino ir Vedybų sutarčių registrÄ bei užfiksavo, jog vedybų sutartis tarp atsakovų nesudaryta. Vykdomoji byla nėra baigta, antstolis kitų duomenų apie atsakovų turtinių teisių pasikeitimus kreditoriui nepranešė, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo laikyti, jog padėtis yra pasikeitusi.Tuo metu, kai atsakovai sudarė povedybinę sutartį, Å¡alių ginčas buvo nagrinėjamas teisme, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovai gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vertinant atsakovų elgesį proceso, kuriame buvo sprendžiami atsakovo A. J. turto, esančio bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo klausimai, nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus atsakovės D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2014-12-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1786-553/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nutartį panaikino bei grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (El. b. t. 1, b. l. 49-51).

Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 nutartyje pažymėta, kad duomenų apie galiojančiÄ vedybų sutartį nėra (El. b. t. 1, b. l. 51). Atsakovai teismui nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog nuo 2014-08-21 (povedybinės sutarties sudarymo) iki Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 nutarties priėmimo, atsakovai bÅ«tų informavę teismÄ ar ieÅ¡kovÄ apie sudarytÄ povedybinę sutartį. Laikotarpiu nuo 2014-12-29 (kuomet byla buvo grÄ Å¾inta pakartotiniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui) iki 2015-02-17, jokių duomenų nei iÅ¡ atsakovų į bylÄ nebuvo gauta.

Bylos duomenimis, atsakovai 2015-02-17 pirmosios instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose pirmÄ kartÄ paminėjo apie vedybų sutarties sudarymo faktÄ (El. b. t. 1, b. l. 53-55, 122). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-19 nutartimi raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priėmė (El. b. t. 1, b. l. 56). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-20 iÅ¡nagrinėjo bylÄ pakartotinai ir 2015-02-20 nutarties motyvuose pasisakė, jog atsakovai yra sudarę povedybinę sutartį (El. b. t. 1, b. l. 57-58).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartis, kartu su atsakovų 2015-02-17 rašytiniais paaiškinimais, ieškovui buvo įteikta 2014-02-24 (El. b. t. 1, b. l. 52).Povedybine sutartimi iš esmės buvo išspręsti tie patys klausimai, kaip ir vykusiame teismo procese – nustatyta atsakovo A. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, kad teisme buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas, atsakovai net ir nuo teismo nuslėpė aplinkybę, kad jie sudarė povedybinę sutartį.

Nors sutartis buvo sudaryta 2014-08-21, tačiau Vilniaus apygardos teismui priimant 2014-12-21 nutartį apie povedybinės sutarties sudarymo faktÄ atsakovai nepranešė. Teismui apie povedybinės sutarties sudarymÄ buvo praneÅ¡ta tik praėjus pusei metų nuo jos sudarymo. Kolegijos teisėjai sprendžia, kad vertinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo atžvilgiu nenurodydami aplinkybės, jog 2014-08-21 sudarė, o 2014-08-25 iÅ¡vieÅ¡ino povedybinę sutartį, atsižvelgiant į tai, jog tarp Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovo ir atsakovo A.

J. vyko teisminis ginčas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ignoruoti aplinkybės, jog povedybinė sutartis buvo sudaryta ir iÅ¡vieÅ¡inta tuo metu, kuomet vyko teisminis procesas ir Å¡alys turėjo atskleisti visas esmines aplinkybes, bÅ«tinas ginčui iÅ¡spręsti. Sudarytos povedybinės sutarties faktas buvo siurprizinė aplinkybė ieÅ¡kovui. BÅ«dami sÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo (kreditoriaus) atžvilgiu, atsakovai tiek ieÅ¡kovÄ , tiek bylÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjantį teismÄ privalėjo informuoti nedelsiant, kadangi atsakovai aiÅ¡kiai suvokė, jog sudaryta povedybinė sutartis galimai turės teisinių pasekmių ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustačius aplinkybę, jog povedybinės sutarties sudarymo faktas ieÅ¡kovui buvo siurprizinis, o atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, neatskleisdami visų reikÅ¡mingų duomenų, ieÅ¡kinio senaties termino eiga turi prasidėti ne tuomet, kai ieÅ¡kovui atsirado galimybė sužinoti apie iÅ¡vieÅ¡intÄ povedybinę sutartį (2014-08-25), bet tuomet, kai Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas sužinojo faktiÅ¡kai, t. y. 2015-02-24, gavęs atsakovų 2015-01-17 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieÅ¡kovas turėjo galimybę sužinoti apie sudarytÄ povedybinę sutartį ne 2015-02-24, o 2015-02-19, tuomet, kai jie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nutartimi buvo priimti į bylÄ , yra nepagrįstas. Byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka ir ieÅ¡kovui nebuvo pareigos kiekvienÄ dienÄ domėtis informacija, ar atsakovai nėra į bylÄ pateikę kokių nors papildomų įrodymų. Pagal CPK 117 straipsnio nuostatas teismas turi pareigÄ Ä¯teikti procesinius dokumentus Å¡alims.

RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai laikytini dalyvaujančių byloje asmenų procesiniais dokumentais (CPK 110 straipsnis). Turėdamas omenyje nustatytÄ reguliavimÄ , ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ tikėtis, kad teismas jam įteikt reikiamus procesinius dokumentus. TokiÄ pareigÄ teismas įvykdė, iÅ¡siųsdamas dokumentus, kuriuos ieÅ¡kovas gavo 2015-02-24.Reziumuotina, jog ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ antstolio informacijÄ apie tai, kad gali kreiptis dėl skolininko (atsakovo A. J.) turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis, nustatymo, bylos nagrinėjimo metu neturėjo pareigos tikrinti visų registrų, tame tarpe ir Vedybų registro, duomenų, kadangi visa reikalinga informacija buvo teismo žinioje.

IeÅ¡kovas atliko visus bÅ«tinus bei reikalingus veiksmus tam, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo iÅ¡nagrinėtų bylÄ visapusiÅ¡kai. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas delsė ar neatliko kokių nors veiksmų, bÅ«tinų bylai dėl skolininko turto dalies nustatymo iÅ¡nagrinėti. Reikalavimas ieÅ¡kovui, vykstant teisminiam ginčui tarp Å¡alių, tikrinti visų registrų, tame tarpe ir Vedybų sutarčių, duomenis bÅ«tų ydingas, neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Esant aukščiu nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiavo nuo 2014-08-25 (povedybinės sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo Vedybų sutarčių registre), o ne nuo 2015-05-24, kuomet informacija ieÅ¡kovui apie atsakovų povedybinę sutartį tapo realiai žinoma.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinas sÄ lygas bei nurodė, kad sandoris sudarytas siekiant iÅ¡vengti prievolių vykdymo, nustatytu teisiniu turto režimu ribojant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų (atsakovų) turto galimybes. Å i sprendimo dalis nebuvo skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nerevizuoja, remdamasis CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinas sÄ lygas tinkamai rėmėsi kasacinės instancijos teismo praktika. Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ , kadangi Å¡iuo metu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo A. J. pagal teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Ginčijamu sandoriu buvo apribota atsakovo A. J. teisė į jam pagal įstatymÄ priklausančiÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, tuo pažeistos kreditoriaus teisės, nes A.

J. gaunant minimalų atlyginimÄ , galimybė iÅ¡ieÅ¡koti daugiau nei 25 000 Eur skolÄ yra labai ribota. Nors sutuoktiniai turi galimybę sudaryti povedybinę sutartį, tačiau Å¡i galimybė nesuprastina kaip privalomumas sudaryti tokiÄ sutartį. Abu atsakovai turėjo suprasti, jog povedybine sutartimi pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės, ir veikė kartu, siekdami sumažinti sutuoktinių bendrai turimo turto dalies panaudojimÄ kreditoriaus interesų tenkinimui.Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties nepraleido, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, o atsakovų 2014-08-21 sudaryta povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis).

CK 1.95 straipsnis nurodo, jog sandoris pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir tik tuo atveju, kai pagal turinį sandorio negalima pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, jis gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi nagrinėjamas sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas nuo jo sudarymo momento, tai laikomasi bendros taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad jeigu yra praÅ¡ymas ieÅ¡kinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimÄ , toje pačioje byloje privalo iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).

Šioje byloje nagrinėtas CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikštas ieškinys, todėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra išdėstytos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje ir yra suprantamos kaip kreditoriaus teisių gynimas, o ne sandorio sudarymo veiksmų atgręžimas. Pats ieškovas šioje byloje reiškė neturtinio pobūdžio ieškinį, taip pat iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutarties matyti, jog atsakovės D. J. gaunamas darbo užmokestis nebuvo areštuotas antstolio patvarkymu.

IeÅ¡kovui nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl restitucijos taikymo ir iÅ¡ esmės savo teises apribojant neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimu, restitucijos klausimas Å¡ioje byloje nesprendžiamas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teismeCPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo naudai buvo priimtas naujas sprendimas, todėl teismas turi iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas už teikiamÄ ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (El. b. t. 1, b. l. 7). Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskirtinos ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

CPK 93 straipsnyje nurodyta, jog iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ir finansų ministrai. Teisingumo ir finansų ministrų 2014-09-23 įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nurodyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog priteisiant lygiomis dalimis (po ½ dalį) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvieno iÅ¡ atsakovų atlygintina suma nevirÅ¡ija 3 Eur (kiekvienas iÅ¡ atsakovų turi atlyginti 1,87 Eur), paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeUž teikiamÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (El. b. t. 2, b. l. 5).

Priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (po ½ dalį, t. y. po 15,50 Eur) ieÅ¡kovo naudai priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).  Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį pradžios momento nustatymo klausimÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris panaikinamas ir priimamas naujas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti tarp atsakovų A. J. ir D. J. 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarytÄ povedybinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Priteisti lygiomis dalimis po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 euro centų) iÅ¡ atsakovo A. J. ir atsakovės D. J. ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai žyminį mokestį už procesÄ pirmosios instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 euro centų) iÅ¡ atsakovo A. J. ir atsakovės D. J. ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai žyminį mokestį už procesÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                      Andrius Ignotas JÅ«ra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė