2022-04-27 Nr. AB-10120-3-61-3-05245-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2074-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05245-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. J. A.-C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. J. A.-C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. J. A.-C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43507 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-ojo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2512 (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Jis paliko (duomenys neskelbtini), nes kilmės šalyje susidūrė su grasinimais dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

2.2. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43507 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos dienos. Komisija jo skundą atmetė, nes Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal 87 straipsnio 1 dalį.

2.3. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas teigia, kad tiek atsakovas, tiek ir Komisija nesurinko aktualios informacijos, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė su juo susijusias aplinkybes, netinkamai interpretavo surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1-3 dalies punkto nuostatas, jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylantį ir tos situacijos sąlygojamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai suvokė jų prasmę, tyrimo metu nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

2.4. Atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvų, padarė hipotetinę, prielaidomis grindžiamą išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas savo paaiškinimus grindė konkrečiais teiginiais, įvardijo detales, išsamiai atsakė į patikslintus klausimus, tačiau atsakovas neįvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi iš esmės (duomenys neskelbtini) ataskaita ir neįvertino pareiškėjo skunde pateikiamų duomenų.

2.5. Atsakovas, išsiųsdamas pareiškėją ir nustatydamas maksimalų draudimo atvykti terminą, savo sprendimo nepatvirtino legitimiais įrodymais, taikė neproporcingą priemonę. Be to, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų

2.6. Atsakovas nepagrįstai atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo teisės būti išklausytam principas.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Atsakovas surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą. Kadangi nėra patvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata, tai pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, neišsamus, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiama, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl to sulaukė grasinimų. Be to, pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini), o surinkta kilmės valstybės informacija leidžia spręsti, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tyrimo metu surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, todėl nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad asmens kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ir nagrinėjamu atveju nenustačius individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar informacijos, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas.

3.3. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį (duomenys neskelbtini), tačiau įvertino, kad (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti egzistuojant individualias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus. Pareiškėjas nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų.

3.4. Pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui neprivalomas. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.5. Atsakovas Sprendime išsamiai nurodė ir įvertino aplinkybes, pagrindžiančias išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas nenurodė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks tokį prašymą, tai bus inicijuota procedūra, jos metu ir bus išspręstas šis klausimas.

3.6. Pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra teisėtas, pagrįstas bei proporcingas, nes jis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėta, kad pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, kartu ir pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau joje nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. apklausos metu pareiškėjas teigė, jog jis atvyko iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nurodė, kad departamentas tyrimo metu įvertino pareiškėjo nurodytus paaiškinimus, surinko informaciją apie kilmės valstybę, pagal kurią (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus kartu su turima informacija apie jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), sprendė, kad (duomenys neskelbtini), todėl jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Pareiškėjo pateikti teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, neišsamūs. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismo posėdyje nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, pripažino, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, aiškindamas apie (duomenys neskelbtini) tikslių detalių neatskleidė, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, t. y. neįvardino konkrečių (duomenys neskelbtini), nepaaiškino, (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjo paaiškinimai apie grėsmę jo gyvybei ir saugumui yra bendro pobūdžio informacija, neišsamūs, jo minimas persekiojimas, (duomenys neskelbtini) taip pat nėra kaip nors pagrindžiami. Teismas pripažino, kad šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo pasakojimo patikimumą, o pareiškėjo paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“.

9. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Atsakovas aktyviai rinko įrodymus, tačiau jo surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas pripažino pagrįstu sprendimą nesuteikti papildomos apsaugos, nes nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

11. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą atsakovui nėra privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjas nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi (duomenys neskelbtini), kurios yra grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualia kilmės informacija, atsakingai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus naujausius duomenis (duomenys neskelbtini) yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Teismas nenustatė duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas, todėl pritarė išvadai, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną. Išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tačiau tokį norą išreiškus, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turėtų būti tiesiogiai išklausytas, atitinkamai prašo užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbos (ą) dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma:

15.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

15.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) ir dėl to kyla grėsmė visokeriopam jo saugumui, kartu laisvei, gyvybei ir sveikatai. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

15.3. Atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita, tačiau ji yra rekomendacinio pobūdžio, jos nurodymai nėra privalomi. Be to, apibendrintoji informacija yra vienerių metų senumo (iki 2020 m. spalio mėn.). Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Tačiau atsakovas to nepadarė, todėl tinkamai nepagrįsta jo išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

15.4. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:

16.1. Pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas laikantis Tvarkos aprašo 22, 99 punkto nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, bendro pobūdžio; pareiškėjas negalėjo paaiškinti, (duomenys neskelbtini), nežinojo, (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad jam šiuo metu kas nors grasina. Tyrimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), kuri savaime nepagrindžia individualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui atsiradimo kilmės valstybėje tikimybės. Taigi pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

16.2. Atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų; pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjas ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

16.3. Bendra saugumo situacija pareiškėjo kilmės valstybėje buvo įvertinta tinkamai –remiantis (duomenys neskelbtini) gairėmis, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (kartu ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje) nėra toks aukštas, kad galėtų sąlygoti realios rimtos žalos pareiškėjui atsiradimą. (duomenys neskelbtini) yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), juolab, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame sprendime daromas išvadas dėl saugumo padėties (duomenys neskelbtini).

16.4. Remiantis (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini); nenustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini).

16.5. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, lemiančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jo išklausymas, o teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Teismas nenustatė realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Teismas pritarė atsakovo sprendimui nustatyti pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti ir apsigyventi terminą, laikydamas tai proporcinga priemone.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir pasakojimą patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, neįvertino realios padėties ir jam kylančios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini), atsakovas nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

24. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

28. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad susidūrė su grasinimais būti suimtas ar nužudytas dėl (duomenys neskelbtini).

31. Atsakovas, atlikęs išsamų tyrimą, nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), turėjo esminių trūkumų, buvo neišsamus, nurodyta tik bendro pobūdžio informacija, o konkretesnių, išsamesnių detalių nepateikta. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, (duomenys neskelbtini), nenurodė, kas galėjo grasinti. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokių jo galimai buvusį sužeidimą patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino ar kreipėsi dėl sužalojimo į medicinos įstaigą, savo pasakojimo apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) taip pat negalėjo pagrįsti nuotraukomis ar filmuota medžiaga. Be to, (duomenys neskelbtini). Atsakovas tokią prieglobsčio prašytojo istoriją vertino kaip turinčią vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jų tikrumo. Tyrimo metu atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindė tikimybės kilti individualaus pobūdžio grėsmei pareiškėjo kilmės šalyje. Tokie nustatyti duomenys sudarė pagrindą atsakovo išvadai, kad pareiškėjo deklaruojama baimė yra nepagrįsta.

32. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jo persekiojimo politiniais motyvais grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vien fakto, jog prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022). Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai dėl to, kad jis dalyvavo protestuose.

33. Be to, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nei atsakovas, nei teismas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas.

34. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, surinko naujumo ir aktualumo reikalavimus atitinkančią informaciją, rėmėsi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros duomenimis ir bendra informacija tam, kad įvertinti asmeniškai pareiškėjui galintį kilti pavojų, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86, 87 straipsnius. Pareiškėjas nenurodė kokių nors reikšmingų duomenų apie aktualią kilmės šalies situaciją, kurią atsakovas privalėjo įvertinti. Akcentuotina, jog bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43507 3 punkto, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir 4 punkto, kuriuo nuspręsta į C.SIS II perspėjimo sistemą įrašyti draudimą atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeičiamos Migracijos departamento ir Komisijos sprendimo dalys.

37. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamentas sprendimą taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą motyvavo tuo, jog prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį; jis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, jis neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

38. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nepritaria Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų „Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo vertinimą tvarkos“ (toliau –Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, ir jį detalizuojantį Tvarkos 44.4.1. papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3. papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas.

39. Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 2 metai, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatoma viena iš šių aplinkybių (Tvarkos 44.3. papunktis): užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. papunktis); užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu (Tvarkos 44.3.2. papunktis); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31), nustatyta tvarka (Tvarkos 44.3.3. papunktis); per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje dienos užsienietis buvo grąžintas arba išsiųstas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (Tvarkos 44.3.4. papunktis); antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje galioja kitos Šengeno valstybės užsieniečio atžvilgiu pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais (Tvarkos 44.3.5. papunktis); užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6. papunktis).

40. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 punktas).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas proporcingu ir protingu. Tokia teismo sprendimo dalis keistina ir pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1. papunktyje įtvirtinta taisyklė bei pareiškėjui nustatytinas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

42. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi ginčijamo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą atsakovo sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. N. J. A.-C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. N. J. A.-C. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43507 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43507 rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip - įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pakeisti Migracijos departamento 1-ojo skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 6K-2512 dalis dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Artūras Driukas

Virginija Volskienė