e8ee975f-71f4-41a7-a3d9-25819ee705c2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-110-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. J. skundÄ atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (iki 2019 m. kovo 1 d. atsakovu byloje buvo nurodytas ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vladimirui (Vladimir) Jesaulenkai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja T. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Nr. spr1-200 (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VÄ®RC) teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ (asmeninė nuosavybė) – žymÄ dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymo V. E. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 1–5). Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodė, kad Komisija Sprendimu nepagrįstai panaikino VÄ®RC Vilniaus filialo raÅ¡tÄ Nr. VILIN(12.5.13.)18264 (toliau – ir VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimas). 2017 m. birželio 15 d. mirė jos sutuoktinis V.

E.. PareiÅ¡kėja yra paveldimo turto įpėdinė pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjai nežinant, trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. (pareiÅ¡kėjos vyro sÅ«nus) 2017 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į VÄ®RC Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ nuo kada nekilnojamojo turto registro duomenimis V. E. atsirado asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas). VÄ®RC Vilniaus filialas sprendime nurodė, kad V.

E. nuosavybės teisės buvo įregistruotos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. kovo 11 d. pažymos Nr. 54 pagrindu, kurioje nėra duomenų apie Å¡io turto teisinį režimÄ , t. y. nėra duomenų ar Butas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas panaikino šį VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ ir priėmė SprendimÄ , kuriuo tenkino trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ , kad Å¡is turtas yra mirusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

PareiÅ¡kėja skunde teismui remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis pabrėždama, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Butas yra bendroji jungtinių sutuoktinių nuosavybė, nes jį įsigijo su sutuoktiniu iÅ¡ santuokoje įgytų piniginių lėšų. Sutuoktinis niekada neiÅ¡reiÅ¡kė valios įsigyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, 1991 m. kovo 11 d.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymoje Nr. 54, t. y. dokumente, kuris atsakovo buvo vertinamas kaip pagrindas nuosavybės teisei įregistruoti juridinį faktÄ , nėra nurodyta, jog Butas įgytas asmenine sutuoktinio nuosavybės teise. Sutuoktinis butÄ laikė bendru su pareiÅ¡kėja turtu, atlikdamas buto registravimÄ vieÅ¡ame registre, nevieÅ¡ino, kad butÄ jis įsigyja/įgijo asmeninės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas, neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad Butas V.

E. priklausė asmeninės nuosavybės teise, neturėjo pagrindo naikinti VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimo. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Nesant jokių duomenų, kad Butas sutuoktiniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, įraÅ¡ai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. 2019 m. gruodžio 4 d. teisme gauti papildomi pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose papildomai paaiÅ¡kinama, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota praÅ¡ymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja laikė, kad trečiojo suinteresuoto asmens VÄ®RC Vilniaus filialui pateiktas praÅ¡ymas neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio reikalavimo ir nesudarė pagrindo žymai dėl juridinio fakto, kad Butas priklauso V. E. asmeninės nuosavybės teise, įregistruoti (b. l. 182–186). Atsakovas VÄ®RC atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti (b. l. 71–72). Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustatė, kad duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto registrÄ nuo 1998 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2004 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11- 202/2004 pasisakė, kad toks duomenų perraÅ¡ymas buvo atliekamas ne individualių teisės aktų pagrindu, o vykdant tiesioginį įstatymo nurodymÄ , t. y. buvo atliktas nerevizuojant ir netikrinant ankščiau padarytų įrašų teisingumo bei pagrįstumo. Pažymėjo, kad patikrinus nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ 1991 m. gegužės 6 d. atliko pastatų teisinę registracijÄ ir iÅ¡vadoje nurodė, kad „susipažinęs su pateiktais dokumentais (Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažyma Nr. 54), remdamasis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta instrukcija, nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimÄ ir teisių perėjimo pasekmes gyvenamajam namui (pastatui), esančiam Vilniaus mieste (gyvenvietėje) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m.

V. E. [buvęs V. J.], I.“. VÄ®RC Vilniaus filialas, vadovaudamasis nurodyta įstatymo nuostata, patikrinęs, kokie duomenys buvo sukaupti Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ ir užfiksuoti iÅ¡vadoje, turėjo Å¡iuos duomenis perkelti į Nekilnojamojo turto registrÄ jų nerevizuodamas, t. y. patikslinti registro duomenis įraÅ¡ant juridinį faktÄ â€“ asmeninė nuosavybė, kaip tai buvo nurodyta 1991 m. gegužės 6 d. iÅ¡vadoje. PareiÅ¡kėjos teismui pateikti įrodymai, kad ji su V.

E. vedė bendrÄ Å«kį nuo 1982 metų, kad ji skyrė lėšų buto priežiÅ«rai ir remontui yra ne administracinės bylos dalykas. Tokius įrodymus pareiÅ¡kėja turėtų teikti bendrosios kompetencijos teismui siekdama įrodyti, kad butas yra bendroji jungtinė jos ir V. E. nuosavybė. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje reikalavimas įpareigoti atlikti registro tvarkymo veiksmus, yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo – panaikinti Komisijos sprendimÄ . Teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ panaikinti Komisijos sprendimÄ , VÄ®RC Vilniaus filialas be atskiro įpareigojimo atlikti registro tvarkymo veiksmus patikslintų Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. atstatytų juos į tÄ bÅ«klę, kuri buvo iki ginčijamo komisijos sprendimo priėmimo.

Iki 2019 m. kovo 1 d. byloje atsakovu buvo nurodytas ir pateikė teismui atsiliepimÄ (b. l. 55–56) VÄ®RC Vilniaus filialas (po 2019 m. kovo 1 d. pakeista VÄ®RC struktÅ«ra – panaikinti teritoriniai padaliniai – filialai), kuriame nurodė, kad vykdant Komisijos SprendimÄ Buto registro įraÅ¡o Nr. 10/179714 7 skirsnyje 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo įraÅ¡ytas juridinis faktas „asmeninė nuosavybė“. V. J. įgaliotas asmuo L. J. VÄ®RC Vilniaus filialui 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo klausė, kada V.

J. mirusiam tėvui V. E. atsirado asmeninės nuosavybės teisė į ButÄ . Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu buvo pateiktos Nekilnojamojo turto registro (įraÅ¡o Nr. 10/179714) centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su priedais (Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1991 m. gegužės 6 d. atliktos pastatų teisinės registracijos iÅ¡vados, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažymos Nr. 54), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. birželio 16 d. mirties įraÅ¡o Nr. 3151, 112-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pažymos, 2017 m. liepos 4 d.

Užklausimo, reg. Nr. 6385, 2017 m. liepos 12 d. Ä®galiojimo, reg. Nr. 6629, kopijos. VÄ®RC Vilniaus filialas, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ praÅ¡ymÄ bei patikrinęs į Nekilnojamojo turto registrÄ (toliau – ir Registras) įraÅ¡ytus duomenis ir VÄ®RC Vilniaus filialo archyvo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatė, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažymoje Nr. 54, kurios pagrindu tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje 1991 m. gegužės 6 d. buvo įregistruotos V.

E. nuosavybės teisės į ButÄ , nėra duomenų apie Buto teisinį režimÄ (ar Butas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise) ir kad nėra kitų dokumentų, patvirtinančių Buto teisinį režimÄ , todėl vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įraÅ¡yti duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti, bei atsižvelgdamas į tai, kad Registro tvarkytojui nesuteikta teisė nustatinėti vertinamuosius faktus, 2017 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-18264 informavo V.

J. įgaliotÄ asmenį L. J., kad dėl minėtų priežasčių negali atsakyti į praÅ¡yme pateiktus klausimus. VÄ®RC Vilniaus filialas minėtu raÅ¡tu taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 83 p. asmuo, pageidaujantis pakeisti Registro duomenis, teritoriniam registratoriui turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeitimus ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktÄ .

PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl įpareigojimo prašė spręsti kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ iÅ¡ reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimÄ , o šį reikalavimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti (b. l. 87–91). PareiÅ¡kėja nurodė, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi butÄ su sutuoktinių V.

E. įsigijo santuokos metu iÅ¡ santuokos įgytų piniginių lėšų. Be to, nurodė, kad sutuoktinis niekad neiÅ¡reiÅ¡kė valios įsigyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Savo žodžius grindžia 112-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pažyma, tačiau teigė, kad minėta pažyma niekaip nepatvirtina pareiÅ¡kėjos teiginių, atvirkščiai, joje nurodyta, kad V. E. 1982 m. nuosavybės teise įsigijo ButÄ . PareiÅ¡kėjos santuoka su V. E. sudaryta buvo tik 1990 m.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog Butas buvo įsigytas pareiÅ¡kėjos ir sutuoktinio V. E. Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kad pareiÅ¡kėja su V. E. Å¡iame bute gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1982 m. nepagrįsti jokiais dokumentais. VÄ®RC buvo pateikta 1991 m. gegužės 6 d. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ atliktos pastatų teisinės registracijos iÅ¡vada, kurioje buvo pažymėta, kad tėvui V. J. atsirado asmeninės nuosavybės teisė į ButÄ .

ButÄ V. E. įsigijo 1982 m., kuomet jis nebuvo santuokoje ir galėjo bÅ«ti įsigytas tik asmeninėn jo nuosavybėn. 1982 m.. įsigyjant ButÄ nereikėjo jokių sutikimų ir nereikėjo reikÅ¡ti jokios valios, nes jis buvo nevedęs ir butÄ Ä¯sigijo tik savo asmeniniams poreikiams. Tuometinėse turto registravimo įstaigose sukauptų duomenų perraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto registrÄ atliekamas nerevizuojant tų duomenų pakartotinai, todėl sprendė, kad Komisija priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Pabrėžė, kad atsakovas juridinį faktÄ Ä¯registravo ne trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymo pagrindu, o VÄ®RC turimu dokumentu pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde ir paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad dabartinė registracija taip pat nėra teisinga, nes įregistruota asmeninė nuosavybė, o teismas visÄ ButÄ pripažino bendrÄ ja daline nuosavybe. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad registro įraÅ¡as pakeistas ir jis dabar yra teisingas pagal teismo sprendimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai. Teismas konstatuoja: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2017 m. rugpjūčio 16 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ®RC Vilniaus filialÄ (b. l. 61). PraÅ¡yme nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) mirusio V.

E. sÅ«nus, kad Vilniaus miesto 16 notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kad jis yra tarp įpėdinių pagal įstatymÄ , todėl prašė atsakyti į klausimÄ , kada jo mirusiam tėvui V. E. atsirado asmeninės nuosavybės teisė į ButÄ â€“ ar 1982 m., ar 1991 m. kovo 11 d., ar 1991 m. gegužės 6 d. VÄ®RC Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-18264 informavo V. J., kad patikrinus į RegistrÄ Ä¯raÅ¡ytus duomenis ir VÄ®RC Vilniaus filialo archyve esančius dokumentus, nustatė, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažymoje Nr. 54, kurios pagrindu tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje 1991 m. gegužės 6 d. buvo įregistruotos V.

E. nuosavybės teisės į ButÄ , nėra duomenų apie Buto teisinį režimÄ (ar Butas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise) ir kad nėra kitų dokumentų, patvirtinančių Buto teisinį režimÄ . Nurodė, kad dėl minėtų priežasčių negali atsakyti į praÅ¡yme pateiktus klausimus. VÄ®RC Vilniaus filialas minėtu raÅ¡tu taip pat informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 83 p. asmuo, pageidaujantis pakeisti Registro duomenis, teritoriniam registratoriui turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeitimus ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktÄ .

V. J., nesutikdamas su VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimu, su skundu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas panaikinti VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ ir įpareigoti VÄ®RC Vilniaus filialÄ priimti naujÄ , pagrįstÄ sprendimÄ esančių dokumentų pagrindu ir įpareigoti įregistruoti Buto priklausiusio V. E. nuosavybės teisių teisinį rėžimÄ â€“ asmeninės nuosavybės teises (b. l. 75–76). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi V. J. skundÄ , 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimÄ Nr. spr-1-200, kuriuo nusprendė panaikinti VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ V.

J. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ â€“ asmeninė nuosavybė, t. y. perkelti duomenis, kad nekilnojamasis daiktas – Butas priklauso mirusiam V. J. asmeninės nuosavybės teise, tenkinti (b. l. 74). Komisija Sprendime nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ 1991 m. gegužės 6 d. atliko pastatų teisinę registracijÄ ir iÅ¡vadoje nurodė, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 139 1991 m. kovo 11 d. pažymos Nr. 54 pagrindu V.

J. yra atsiradusi asmeninė nuosavybės teisė į ButÄ . Atsakovas sprendė, kad pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1991 m. gegužės 6 d. pastatų teisinės registracijos iÅ¡vadÄ VÄ®RC Vilniaus filialas turėjo patikslinti duomenis, nurodant, kad Butas V. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Komisijos SprendimÄ ir įpareigoti valstybės VÄ®RC teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ (asmeninė nuosavybė) – žymÄ dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymo V.

E. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 1 – 6). 2018 m. birželio 20 d. teismas sustabdė Å¡iÄ administracinę bylÄ iki, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17387-930/2018 pagal ieÅ¡kovės T. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. J. ir E. J. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo (b. l. 136–137). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2A-2112-910/2019 priėmė nutartį, kuria pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; pripažino, kad Butas yra ieÅ¡kovės T.

J. ir jos mirusio sutuoktinio V. E. bendroji dalinė nuosavybė. Nustatė, kad ieÅ¡kovei T. J. priklauso 42/100 dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Buto. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ , Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat Å¡ių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – Å¡ių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. PraÅ¡ymÄ asmuo paduoda pats arba per savo atstovÄ , turintį įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ .

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikiami dokumentai, patvirtinantys praÅ¡omų įregistruoti daiktinių teisių, Å¡ių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimÄ . Dokumentai turi bÅ«ti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iÅ¡ jų turi bÅ«ti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuoraÅ¡as. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (ginčo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 11 punkte nustatyta, kad Centrinis registratorius administruoja Registro duomenų bazę, projektuoja ir diegia Registro duomenų tvarkymo technologines priemones (11.1); vadovauja teritoriniams registratoriams ir kontroliuoja jų veiklÄ (11.2); suderinęs su Registro valdytoju, sprendžia organizacinius ir techninius Registro funkcionavimo klausimus (11.3); užtikrina tinkamÄ Registro duomenų saugÄ (11.4); organizuoja Registro duomenų teikimÄ duomenų gavėjams (11.5); analizuoja technologines, metodologines ir organizacines Registro funkcionavimo problemas, teikia Registro valdytojui analizės rezultatus ir pagal juos parengtus pasiÅ«lymus, kaip tobulinti Registro veiklÄ (11.6); projektuoja ir įgyvendina Registro sÄ veikÄ su kitais registrais (kadastrais) ir valstybės informacinėmis sistemomis, teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka perduoda ir tvarko Registro duomenis (11.7); rengia dokumentų skaitmeninių kopijų archyvo formavimo, naudojimo ir saugojimo taisykles (11.8); teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka rengia ir teikia duomenų gavėjams statistinius Registro duomenis (11.9); teikia Registro valdytojui informacijÄ apie Registro veiklÄ (11.10); tvirtina praÅ¡ymų įregistruoti į RegistrÄ jo objektus formas, formų pildymo taisykles, Å¡ių praÅ¡ymų registravimo tvarkÄ ir bÅ«dus (11.11); tvirtina dokumentų, patvirtinančių Registro objektų įregistravimÄ Registre, formas, formų pildymo taisykles, Å¡ių dokumentų parengimo ir pateikimo tvarkÄ ir bÅ«dus (11.12); teikia Registro duomenis duomenų gavėjams (11.13); atlieka Registro duomenų bazėje esančių duomenų peržiÅ«ros kontrolę ir jos pagrindu nekilnojamojo daikto savininkui, daiktinės teisės turėtojui ar jų įgaliotam asmeniui, valstybės teisėsaugos ir nacionalinį saugumÄ užtikrinančioms institucijoms rengia ir teikia peržiÅ«ros suvestines (11.14); organizuoja Registro tvarkytojo darbuotojų mokymÄ , kvalifikacijos kėlimÄ (11.15); nagrinėja skundus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų (11.16); atlieka kitas Nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas (11.17).

Nuostatų 12 punkte įtvirtintos Teritorinių registratorių funkcijos, t. y. tvarko Registro duomenis – Nuostatų nustatyta tvarka juos įraÅ¡o, pakeičia, panaikina, pataiso (raÅ¡tu informuodami suinteresuotus asmenis), perkelia į Registro duomenų bazės archyvÄ (12.1); registruoja praÅ¡ymus įregistruoti Registro objektus (12.2); registruoja praÅ¡ymus pakeisti Registro duomenis ir iÅ¡registruoti iÅ¡ Registro nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis (12.3); priima sprendimus dėl Registro objekto įregistravimo ir iÅ¡registravimo, Registro duomenų pakeitimo (12.4); tvarko Registrui pateiktų dokumentų archyvus, dokumentų skaitmeninių kopijų archyvus, užtikrina jų apsaugÄ (12.5); rengia ir teikia duomenų gavėjams Registro duomenis (12.6); teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka rengia ir teikia duomenų gavėjams statistinius Registro duomenis (12.7); pagal Nekilnojamojo turto sandorių vieÅ¡osios elektroninės paslaugos (toliau – Registro valdytojo nustatytos priemonės) praneÅ¡imus apie rengiamus nekilnojamojo turto sandorius patikrina nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis ir Registre padaro žymÄ apie duomenų patikslinimÄ ar atsisakymÄ juos tikslinti (12.8); atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas (12.9).

Pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas, kurio pagrindu buvo priimtas VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimas, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio reikalavimų ir nesudarė pagrindo žymai dėl juridinio fakto, kad Butas priklauso V. E. asmeninės nuosavybės teise, įregistruoti. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais sutinka. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į VÄ®RC Vilniaus filialÄ kreipėsi ne su praÅ¡ymu, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, bet su paklausimu dėl informacijos suteikimo (b. l. 61–62).

VÄ®RC Vilniaus filialas 2017 m. rugpjūčio 28 d. raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-18264 atsakė į trečiojo suinteresuoto asmens užduotus klausimus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis <...> teritoriniam registratoriui turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeitimus, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktÄ . Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kuomet nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Teismas, įvertinęs VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ , konstatuoja, kad teritorinis skyrius nepriėmė sprendimo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio prasme, t. y. VÄ®RC Vilniaus skyrius neatsisakė įregistruoti juridinio fakto, nes iÅ¡ esmės toks praÅ¡ymas trečiojo suinteresuoto asmens nebuvo pareikÅ¡tas. Å iuos teismo argumentus patvirtina ne tik byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 60, 61–62), bet ir paties trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime pateikti argumentai, kad juridinis faktas buvo įregistruotas ne trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, bet VÄ®RC turimų dokumentų pagrindu.

Teismas pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus praÅ¡ymo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) dėl juridinio fakto įregistravimo/patikslinimo, VÄ®RC Vilniaus filialas pagrįstai pateikė tik praÅ¡omÄ informacijÄ ir nurodė aplinkybes, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeitimus. PrieÅ¡ingai, nei nurodo V. J., jis kreipdamasis į atsakovÄ su skundu dėl VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimo, prašė ne tik panaikinti minėtÄ sprendimÄ , bet ir įpareigoti VÄ®RC Vilniaus filialÄ Ä¯registruoti Buto, priklausiusio V.

E., nuosavybės teisių teisinį režimÄ â€“ asmeninės nuosavybės teises. Komisija šį skundÄ patenkino, panaikino VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ tenkino trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ â€“ asmeninė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Centrinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtÄ sprendimÄ ;

2) panaikinti (visÄ ar iÅ¡ dalies) teritorinio registratoriaus sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ;

3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Teismas pažymi, jog toks Centrinio registratoriaus sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo iÅ¡nagrinėjamas asmens praÅ¡ymas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Komisija VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ nepagrįstai laikė sprendimu, kuriuo atsisakoma įregistruoti juridinius faktus. Asmeniui kreipiantis į teritorinį registratorių su praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo, teritoriniam registratoriui atsakius į asmens paklausimÄ , bet nepriėmus sprendimo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio prasme, Komisija nepagrįstai panaikino informacinio pobÅ«džio VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimÄ /raÅ¡tÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens skundÄ tenkino.

Teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė pagrindines procedÅ«ras, neįvertino visų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas 2019 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-17387-930/2018 bei 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2112-910/2019, atliko juridinių faktų patikslinimus, kas iÅ¡ esmės leidžia prieiti prie iÅ¡vados, jog ginčijamas Sprendimas neturi aktualumo, nes juridiniai faktai patikslinti pagal teismų sprendimus.

Tačiau teismas pažymi, jog nepaisant paminėtų aplinkybių, neteisėtu pripažintas Sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl naikintinas. PareiÅ¡kėja antruoju skundo reikalavimu prašė teismo įpareigoti VÄ®RC teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ (asmeninė nuosavybė) – žymÄ dėl Buto, priklausymo V. E. asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, jog Å¡is reikalavimas laikytinas iÅ¡ esmės pertekliniu reikalavimu, nes teismui panaikinus ginčijamÄ SprendimÄ , be atskiro teismo įpareigojimo atsiranda pagrindas panaikinti juridinį faktÄ apie asmeninę nuosavybę.

Taip pat pažymėtina, kad registracija, dėl kurios vyko ginčas teisme, jau yra pakeista. T. y. ginčas vyko dėl įraÅ¡o grafoje „Juridiniai faktai“, kur buvo įraÅ¡yta „Asmeninė nuosavybė, Daiktas: butas Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡ytas p. 2.1, Ä®registravimo pagrindas: 1991-03-11 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 54, Ä®raÅ¡as galioja: Nuo 2017-09-25“ (b. l. 20). Ä® bylÄ pateikti įrodymai (b. l. 187), kad Å¡is įraÅ¡as pakeistas ir dabar galioja naujas įraÅ¡as grafoje „Juridiniai faktai“:

„Asmeninė nuosavybė, Daiktas: 58/100 buto Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡yto p. 2.1, 4.2 Ä®registravimo pagrindas: 1991-03-11 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 54, Ä®raÅ¡as galioja: Nuo 2019-12-04“. Taigi nebelikus ginčijamo įraÅ¡o (padaryto 2017 m. rugsėjo 25 d.), nebėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ panaikinti registracijÄ . PareiÅ¡kėjos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovo atlikti juridinių faktų patikslinimai vykdant 2019 m. balandžio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ bei 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį taip pat nėra tikslÅ«s ir teisingi, nes teismų buvo konstatuota, jog Butas yra pareiÅ¡kėjos ir jos mirusio sutuoktinio bendroji dalinė nuosavybė, o iÅ¡ teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b. l. 187) matyti, jog „asmeninė nuosavybė“ pareiÅ¡kėjos sutuoktinio atžvilgiu įregistruota. Teismas pažymi, jog atsakovo atlikti patikslinimai vykdant teismų sprendimus, nėra Å¡ios administracinės bylos dalykas, todėl teismas jų negali vertinti ir nevertina, dėl jų teisėtumo teismas nepasisako.

Ginčas byloje vyksta dėl Sprendimo ir registro įraÅ¡o, padaryto 2017 m. rugsėjo 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir vertinti bei pasisakyti dėl registro įraÅ¡o, padaryto 2019 m. gruodžio 4 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl registro įraÅ¡o, padaryto 2019 m. gruodžio 4 d., pareiÅ¡kėja gali ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teismas atmeta pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Ä¯pareigoti valstybės įmonės Registrų centro teritorinį registratorių panaikinti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ (asmeninė nuosavybė) – žymÄ dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausymo V.

E. asmeninės nuosavybės teise, nes ginčo registro įraÅ¡as, padarytas 2017 m. rugsėjo 25 d., jau yra pakeistas nauju įraÅ¡u, padarytu 2019 m. gruodžio 4 d. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo panaikintas VÄ®RC Vilniaus filialo sprendimas/raÅ¡tas ir tenkintas trečiojo suinteresuotos asmens praÅ¡ymas įregistruoti registro įraÅ¡e Nr. 10/179714 juridinį faktÄ â€“ asmeninė nuosavybė, yra neteisėtas ir nepagrįstas, Komisija nevisiÅ¡kai iÅ¡tyrė nurodytas aplinkybes, neįvertino ginčui reikÅ¡mingų faktų, todėl Sprendimas naikintinas.

PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios. Priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatės atstovavimÄ teisme (b. l. 120, 121) ir 30 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio pradžia – 14.00 val., pabaiga – 14.59 val., t. y. 59 minutės (b. l. 108–115); 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio pradžia – 13.20 val., pabaiga – 14.04 val., t. y. 44 minutės (b. l. 122–126); 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio pradžia – 13.02 val., pabaiga – 13.35 val., t. y. 33 minutės. 2017 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 884,8 Eur, o 2019 metų II ketvirčio – 1289 Eur.

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjai už advokatės atstovavimÄ teismo posėdžiuose gali bÅ«ti priteistina 305,86 Eur (884,8x0,1=88,48; 88,48x2=176,96 Eur; 1 289x0,1=128,9 Eur; 176,96 Eur+128,9 Eur=305.86 Eur). RaÅ¡ytinė bylos medžiaga tvirtina, kad pareiÅ¡kėja, paduodama teismui skundÄ , sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (b. l. 7), todėl, vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsniu 5 dalimi, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti 30 Eur žyminio mokesčio gali bÅ«ti tenkintinas. PareiÅ¡kėjos skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, tačiau reikalavimas įpareigoti panaikinti registracijÄ buvo atmestas todėl, kad registracija sprendimo priėmimo metu jau pakeista.

Registracijos pakeitimo faktas paaiškėjo tik teismo posėdyje, todėl teismas vertina, kad teisinga nagrinėjamoje byloje pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai priteistina 335,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos T. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Nr. spr1-200. LikusiÄ pareiÅ¡kėjos T. J. skundo dalį atmesti. PareiÅ¡kėjos T. J. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 335,86 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 86 euro centus) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

KitÄ pareiÅ¡kėjos T. J. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė