2020-01-22 Nr. AB-1395-3-62-3-00681-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5694-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00681-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Žemėtvarkos darbai“) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Adagrus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 632 042,00 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius nustatė, jog 2007 m. rugpjūčio 10 d. sutarties pagrindu Bendrovė iš V. I. už 2 500 000,00 Lt (724 050,00 Eur), įsigijo 0,9876 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Sklypas), kurio naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Tuo metu nebuvo išviešinti jokie duomenys apie Sklype esančius kultūros paveldo objektus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinis padalinys informavo BUAB „Adagrus“, jog 2012 m. balandžio 12 d. Departamento pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos posėdyje buvo nuspręsta suteikti Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės pirmai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36261), antrai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36262), trečiai slėptuvei (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36263), Pirmojo pasaulinio karo Palemono–Narėpų gynybinių įtvirtinimų linijos prie Kauno tvirtovės šaudymo lizdui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36264), esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Statiniai), teisinę apsaugą, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenis. Pranešimo gavimo metu Statinių teisinė registracija nebuvo atlikta.

3. Bendrovė teigė, jog nors Statiniai buvo pastatyti dar 1916–1917 metais ir Savivaldybė turėjo informaciją apie juos dar 2001 metais, tik 2013 m. balandžio 10 d. buvo atlikta jų teisinė registracija. Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė, nurodant, kad Statinius patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota bei išviešinta tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sutarties sudarymo praėjus šešeriems metams, dėl ko Sklypo savininko teisės ir galimybės vystyti nekilnojamojo turto projektus buvo apribotos. 2016 m. lapkričio 3 d. Sklypas buvo parduotas už maksimalią 92 008,00 Eur dydžio kainą. Tokį ženklų kainos pokytį tarp Sklypo pirkimo ir pardavimo kainų lėmė būtent neteisėti Savivaldybės veiksmai, kadangi pavėluotai išviešinus informaciją apie Sklype esančius kultūros vertybėmis pripažintus ir saugotinus pastatus, Sklypas nebėra patrauklus nekilnojamojo turto vystytojams ir krito jo vertė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs 632 042,00 Eur dydžio žalą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad iš Kauno miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013 m. kovo 6 d. pažymos „Dėl J. G., gyv. (duomenys neskelbtini) skunde minimų faktų ištyrimo“ (toliau – ir Pažyma) matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 363 „Dėl Kauno miesto tvirtovės fortifikacijų ir jų statinių perdavimo į Kauno miesto valdybos balansą“ (toliau – ir Nutarimas) Kauno miesto tvirtovės fortifikacijos ir jų priklausiniai perduoti į Kauno miesto valdybos balansą, o Kauno miesto valdyba įpareigota juos inventorizuoti. 2001 m. vasario 13 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 233 buvo patvirtintas teritorijos prie valdų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuriame kaip projektuojamas buvo nurodytas ir žemės sklypas, pažymėtas Nr. 8, esantis dabartinio Sklypo ribose. Minėtame sklype aiškiai grafiškai parodyta kultūros vertybės – saugotini blindažai. Taigi, Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius turėjo pateikti informaciją Savivaldybės administracijos direktoriui, kad būtų užtikrinta minėtų vertybių inventorizacija bei teisinė registracija. To nepadarius, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio reikalavimai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 3434 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) XIX straipsnio „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ reikalavimai.

5. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2006 m. kovo 14 d. suderino savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Kauno planas“ parengtą žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) planą (žemės sklypo schemą), kuriame nenurodyti saugotini kultūros paveldo objektai – blindažai. 2006 m. liepos 1 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“, vadovaudamiesi savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengtu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) planu (žemės sklypo schema), parengė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)planą. Žemės sklypas nurodytas kaip laisva (neužstatyta) žemė buvusioje S. A. žemėje. Šis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-614, o 2007 m. gegužės 25 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-5680 atkūrė nuosavybės teises pretendentei ir grąžino jai natūra minėtą Sklypą, kaip laisvos žemės sklypą. Nuosavybės teisės buvo atkurtos į neužstatytą Sklypą.

6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad nei skunde, nei Pažymoje nėra įvardinti konkretūs Savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas), pažeidžiantys teisės aktus. Nei viename teisės akte nėra įtvirtinta savivaldybės pareiga atlikti Statinių inventorizaciją ir teisinę registraciją. Įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog ne savivaldybių, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos funkcijoms priskirta organizuoti kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną.

8. Atsakovas paaiškino, jog Nutarime kalbama apie Kauno tvirtovės fortifikacijų ir jų priklausinių perdavimą į Kauno miesto valdybos balansą (1 p.), o Kauno miesto valdyba įpareigota inventorizuoti Kauno tvirtovės fortifikacijas ir jų priklausinius pretendentų į naudotojus lėšomis (2.2 p.). Tačiau prie Nutarimo nebuvo jokių dokumentų, kuriuose būtų detalizuoti perduodami statiniai, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog minėtame Nutarime buvo kalbama ir apie ginčo Statinius. Be to, pareiškėjo nurodytas Nutarimas, pavedęs Kauno miesto valdybai inventorizuoti Kauno tvirtovės fortifikacijas bei parengti jų naudojimo taisykles, buvo neįgyvendintas, nes 1994 m. gruodžio 22 d. priėmus Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą šios funkcijos buvo perduotos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui (šiuo metu – Departamentas).

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Sklypą įsigijo 2007 m., o bankroto byla jam iškelta jau 2009 m. Todėl bankroto administratorius turėjo įvertinti Sklypo pirkimo sandorį (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p.) ir nustatęs, kad sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams ar galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginčyti šį sandorį teisme. Jei tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, akivaizdu, kad bankroto administratorius nesiėmė priemonių dėl greito turto pardavimo (tuo metu jokie apribojimai Sklypui nebuvo taikomi).

10. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje byloje Nr. A261-125/2014 konstatavo, jog Savivaldybės priimtais administraciniais aktais pareiškėjui žala negalėjo būti padaryta, nes BUAB „Adagrus“ teisės ir teisėti interesai kyla iš pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau pareiškėjas jau nuo 2012 metų, žinodamas apie Statinių egzistavimą ir apie galimą jų įtaką Sklypo vertei, nesiėmė teisinių priemonių sandoriui nuginčyti. Todėl pareiškėjas patyrė nuostolių ne dėl Savivaldybės, o dėl savo nerūpestingų, aplaidžių veiksmų.

11. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žemėtvarkos darbai“ prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

13. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, sudarinėjant Sklypo planą, jokių duomenų apie jame esančius kultūros paveldo objektus ar kitus statinius nebuvo.

II. 14. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Adagrus“ skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skundo reikalavimą kildino iš to, jog ginčo Statinių registracija nebuvo atlikta prieš jam įsigyjant Sklypą, iš skundo turinio bei teiktų paaiškinimų teismas sprendė, jog prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas iš esmės siejo su tuo, jog ginčo Statiniai buvo pripažinti kultūros paveldo objektais ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

16. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, jog ginčo Statinius įrašius į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau jų neįtraukus jų į Kultūros vertybių registrą, pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės.

III. 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir bylą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

18. Teismas nustatė, jog pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su aplinkybe, kad atsakovas (kaip nekilnojamojo turto savininkas ar valdytojas) galimai neįvykdė savo pareigos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Statinius, esančius pareiškėjui priklausančiame Sklype. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino pareiškėjo reikalavimą ir skundo ribas, konstatuodamas, jog pareiškėjas patirtą žalą sieja su Statinių pripažinimu kultūros paveldo objektais ir įregistravimu Kultūros vertybių registre. Tai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo administracinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas, todėl iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, neįvertino aktualaus teisinio reglamentavimo.

IV. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Adagrus“ skundą atmetė.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas neturėjo galimybės įgyvendinti Nutarimo, t. y. inventorizuoti bei įregistruoti Kauno tvirtovės fortifikacijas, kadangi atsakovas neturėjo duomenų (nežinojo) apie konkrečius perduodamus statinius, be to, ši funkcija nuo 1995 m. vasario 1 dienos (kai įsigaliojo 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas) buvo pavesta Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Dėl šių priežasčių negalima konstatuoti, kad atsakovas, iki 2007 m. rugpjūčio 10 d. neįregistruodamas Statinių Nekilnojamojo turto registre, elgėsi neteisėtai ir neatliko jam priklausančių pareigų.

21. Teismas sprendė, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvada savaime jokių teisių nesuteikia, taip pat nenustato jokių pareigų. Todėl negalima daryti išvados, jog Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2013 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. AP-6 Savivaldybei buvo nustatyta pareiga atlikti Statinių teisinę registraciją. Tokia pareiga nėra nustatyta ir teisės aktuose.

22. Teismas pažymėjo, jog net ir žinodamas, kad Sklypo vertė galimai sumažėjo dėl Statinių teisinės registracijos (būtent tai buvo įrodinėjama civilinėse bylose, teisminių procesų Nr. 2-56-3-00813-2010-1 ir Nr. 2-56-3-00627-2013-7), pareiškėjas neginčijo Sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, nesiekė restitucijos, o civilinėse bylose, kuriose šis sandoris buvo ginčijamas, laikėsi priešingos pozicijos. Todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjas patyrė nuostolių būtent dėl atsakovo, o ne dėl savo paties aplaidžių veiksmų. Be to, pareiškėjas, įsigydamas ginčo žemės sklypą pareiškėjas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus.

V. 23. Pareiškėjas BUAB „Adagrus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Nutarime neišskyrus jokios tvirtovės fortifikacijų ir jų statinių dalies, yra akivaizdu, jog į Kauno miesto valdybos balansą buvo perduotos visos Kauno miesto tvirtovės fortifikacijų ir jų statinių dalys, tarp jų ir ginčo Statiniai, todėl nėra jokių abejonių dėl subjekto, kuris turėjo atlikti jų teisinę registraciją. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Savivaldybė išvis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama įvykdyti jai priskirtą pareigą. Teismo išvada, jog atsakovas neturėjo galimybės inventorizuoti bei įregistruoti Kauno tvirtovės fortifikacijas, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga. Įstatymas įsigaliojo tik 1995 m. vasario 1 d., tuo tarpu Statiniai į Kauno miesto valdybos balansą perduoti 1993 m. gegužės 23 d. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas reglamentavo Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre registruoti jau nustatytas ir įvertintas nekilnojamąsias kultūros vertybes, tačiau nenumatė jokios šio departamento pareigos registruoti statinius atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje dar prieš jų pripažinimą kultūros vertybėmis. Teismas nepagrįstai Statinių registravimo pareigą perkėlė Kultūros paveldo departamentui. Tokį aiškinimą patvirtina ir atsakovo veiksmai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino – 2013 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo iniciatyva ir prašymu Statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė konkliudentiniais veiksmais pripažino savo pareigą įregistruoti Statinius Nekilnojamojo turto registre.

23.2. Teismas neįvertino Pažymos ir joje nustatytų atsakovo pažeidimų teisinės reikšmės. Pažymoje yra nustatyti Savivaldybės neteisėti veiksmai, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nurodytos išvados būtų panaikintos.

23.3. Apelianto nurodyta žala neatsirado tiesiogiai iš neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau yra akivaizdus šių veiksmų rezultatas. Neatlikus Statinių registracijos dar prieš pareiškėjui įsigyjant Sklypą, jam buvo atimta galimybė prognozuoti jame esančių Statinių galimą valstybinę apsaugą. Dar net oficialiai nepripažinus Statinių kultūros paveldo objektais, atsakovas juos įvardijo saugotinomis kultūros vertybėmis. Turėdamas oficialius duomenis apie Sklype esančius Statinius, pareiškėjas šio Sklypo išvis nebūtų pirkęs.

23.4. Bankroto administratorius, įvertinęs 2007 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, nenustatė visų būtinųjų sąlygų pripažinti šią Sklypo pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, nes nebuvo įrodymų, paneigiančių sandorio šalių sąžiningumą, kas yra būtinoji sąlyga pripažinti sandorį negaliojančiu. Minėta sutartis sudaryta prieš tai atlikus Sklypo nepriklausomą vertinimą, dėl kurio objektyvumo nekilo abejonių. Iš UAB „Liturta“ atliktos 2007 m. birželio 8 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 7/06-339 išvadų matyti, jog vertinamas neužstatytas žemės sklypas, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo akte nėra jokių duomenų apie jame esančius kokius nors statinius. Objektyviai nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, pareiškėjas negalėjo palaikyti pirmosios instancijos teismo minimo kreditoriaus ieškinio, o pirmosios instancijos teismas išskyrė atskirus bankroto administratoriaus teiginius kitoje byloje ir jiems suteikė didelę reikšmę, atmesdamas kitu pagrindu grindžiamą skundą. Be to, civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Sklypo vertės sumažėjimo įregistravus Statinius. Pareiškėjo pozicija civilinėje byloje nereikšminga šioje byloje.

24. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Nei Statiniai, nei teritorija, kurioje jie yra, niekada nebuvo perduoti Savivaldybei naudoti. Savivaldybė neturėjo jokių duomenų apie ginčo Statinius Nutarimo priėmimo metu. Nutarimu Savivaldybė buvo įpareigota atlikti ne Statinių teisinę registraciją, o jų inventorizaciją pretendentų į naudotojus lėšomis. Galiojęs teisinis reglamentavimas statinių teisinį registravimą priskyrė išimtinai statinių savininkų kompetencijai. Be to, Nutarime nebuvo nustatytas terminas inventorizacijai atlikti.

24.2. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – tai atskiras juridinis asmuo, kurio išvados Savivaldybei yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl Pažyma negali būti prilyginta Savivaldybės pozicijai ir nereiškia tariamai neteisėtų veiksmų pripažinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-227-402/2013 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261- 125/2014 konstatavo priešingas aplinkybes, nei nurodytos Pažymoje.

24.3. Statinių teisinė registracija nesuponuoja jų privalomo registravimo Kultūros vertybių registre. Šiuo atveju buvo priešingai – į Kultūros vertybių registrą Statiniai įrašyti prieš atliekant jų teisinę registraciją. Byloje pateiktose turto vertinimo ataskaitose pažymėta, kad Sklypo panaudojimo galimybes riboja aplinkybė, kad Statiniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, o ne teisinė registracija.

24.4. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais dėl galimybės ginčyti 2007 m. rugpjūčio 10 d. Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvimo. Buvo pažeistas šios sutarties 3.3 punktas.

24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pati Bendrovė nuosekliai neigė savo teisių pažeidimą ir žalos kreditoriams padarymą dėl Sklypo įsigijimo. Net žinodama apie tai, kad Sklypo vertė galbūt sumažėjo dėl Statinių teisinės registracijos, Bendrovė nesutiko su reikalavimu panaikinti Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pati šios sutarties neginčijo ir nesiekė restitucijos. Sklypo įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumas buvo sąlygotas ne vien jame esančių Statinių įrašymo į Kultūros vertybių registrą, bet ir nekilnojamojo turto rinkos pokyčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilęs ginčas dėl 632 042 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš atsakovo veiksmų laiku ir tinkamai ginčo žemės sklype neatlikus atsakovui Vyriausybės 1993 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 363 perduotų statinių inventorizacijos bei teisinės registracijos. Kadangi šių pastatų teisinė registracija buvo atlikta tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po to, kai pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 10 d. už 2 500 000 Lt (724 050 Eur) jau buvo įsigijęs ginčo žemės sklypą, šio žemės sklypo vertė dėl jame atsiradusių / esančių statinių sumažėjo iki 92 008 Eur.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą 2007 m. rugpjūčio 10 d. už 2 500 000 Lt (724 050 Eur) įsigijo iš V. I., kuriai nuosavybės teisės į šį sklypą buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu. Byloje nėra ginčo, kad juridinę reikšmę turinčiuose dokumentuose, kurių pagrindu V. I. ir pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, nebuvo nurodyta duomenų apie tai, jog šiame žemės sklype yra atsakovui priklausantys statiniai. Tokie duomenys atsirado tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuosavybės (Lietuvos Respublikai) ir patikėjimo (atsakovui) teises į statinius.

27. Dėl to, kad minėti statiniai ginčo žemės sklype buvo iki 2007 m., ginčo tarp šalių nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir Vyriausybės 1993 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 363, kuriuo šie statiniai buvo perduoti patikėjimo teise atsakovui, nekilnojamojo turto registro duomenys ir kt.

28. Byloje nustatyta ir tai, kad tiek V. I. atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tiek vėliau pareiškėjui šį sklypą įsigyjant iš pastarosios, nustatyta tvarka nebuvo išspręsti klausimai dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių tarpusavio statuso, jų naudojimo vienas kito atžvilgiu tvarkos, sąlygų, teisinio rėžimo ir pan.

29. Visa tai lemia, kad materialinės priežastys, kurios galėjo turėti įtakos ginčo žemės sklypo statusui, naudojimo tvarkai, sąlygoms, režimui ir pan., egzistavo 2007 m. rugpjūčio 10 d. sandorio sudarymo metu. Ginčo žemės sklype esančių statinių pobūdis (gynybinei įtvirtinimai ir pan.) pats savaime patvirtina, kad pareiškėjui įsigyjant nuosavybėn ginčo žemės sklypą, buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad šiame sklype yra statiniai, į kuriuos jam nėra suteikiama nuosavybės teisė bei kad jie priklauso arba gali ateityje priklausyti kitiems asmenims.

30. Apibendrinus darytina išvada, kad aplinkybės, galėjusios sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes žemės sklypo vertės sumažėjimo prasme, egzistavo šio sklypo įsigijimo metu, o vėlesnis 2013 m. statinių ginčo žemės sklype įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas yra tik formalaus pobūdžio pasekmė, kurią ir lėmė minėtos ginčo žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn aplinkybės.

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnio nuostatas priežastinio ryšio buvimas tarp skolininko veiksmų ir nuostolių kreditoriui atsiradimo yra būtina sąlyga atsirasti skolininko turtinei atsakomybei.

32. Aptartų aplinkybių kontekste tai reiškia, kad priežastinio ryšio taikymo prasme, galimai neigiamos turtinės pasekmės pareiškėjui kilo iš sandorio, sudaryto 2007 m., kuriuo jis nuosavybėn įsigijo ginčo žemės sklypą. Ir priešingai, nėra priežastinio ryšio tarp statinių, esančių ginčo žemės sklype, 2013 m. įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto ir galimai atsiradusių neigiamų turtinių pasekmių pareiškėjui.

33. Teisė pasirinkti savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių teisminės gynybos būdą, apimtį ir sąlygas yra suteikta asmeniui, kuris kreipiasi į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 50 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko tokį gynybos būdą, kuriuo galimos žalos atsiradimą kildina iš statinių, esančių ginčo žemės sklype, 2013 m. įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto, tačiau 2007 m. sandorio, kuriuo jis nuosavybėn įsigijo ginčo žemės sklypą, neginčija. Tai, kad tokiu būdu pareiškėjas nesiekia ginti galimai pažeistų jo subjektinių teisių, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje duomenys Nr. 2-538-413/2015 duomenys.

34. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas pagal jo pasirinktą gynybos būdą neįrodė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo veiksmų, pastarajam 2013 m. įregistravus Nekilnojamojo turto registre statinius, esančius ginčo žemės sklype, ir galimai atsiradusios žalos, 2016 m. pardavus iš varžytinių žemės sklypą.

35. Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės byloje priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan