2013-12-18 Nr. AB-10535-3-62-3-01227-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-1001/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01227-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M., J. M., I. B., G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., J. M., I. B., G. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. M., J. M., I. B., G. M. su skundu (b. l. 2−7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau – ir NŽT Vilkaviškio skyrius) vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 19VĮ-(14.19.2)-1434 (toliau – ir NŽT Vilkaviškio skyrius įsakymas);

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) suteikti P. M. nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotuose žemės sklypuose.

Taip pat pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 49−50) atsisakė priimti V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teismas darė nuorodą į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjų skundžiamu NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymu buvo panaikinta Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 3 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Šis panaikintas dokumentas savo esme yra dokumentas, priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso metu iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Atsižvelgiant į tokį šio dokumento pobūdį, jį panaikinęs įsakymas taip pat laikytinas aktu, priimtu iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Todėl pareiškėjai, ginčydami šį įsakymą iš esmės kelia ginčą nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalys nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų keliamas ginčas patenka į šią ginčų kategoriją, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjai minėta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nėra pasinaudoję. Ta aplinkybė, jog ginčijamas administracinis aktas buvo rimtas vadovaujantis NŽT 2013 m. liepos 2 d. direktoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nesudaro pagrindo netaikyti nagrinėjamam ginčui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-333/2013 yra išreiškęs analogišką nuomonę bei pažymėjęs, jog įstatymas nenumato išimčių, kurioms esant nagrinėjamam ginčui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka galėtų būti netaikoma.

Antruoju reikalavimu pareiškėjai prašė įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suteikti P. M. nuosavybės teises į 27,99 ha žemės sklypą suformuotuose žemės sklypuose. Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 35 straipsniu, vertino, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus NŽT Vilniaus rajono skyrių, kurio buveinė yra Vilniuje, todėl pagal ABTĮ 35 straipsnį šio skundo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai V. M., J. M., I. B., G. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52−54), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2)-1434 panaikinimo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymas savo esme ir pobūdžiu yra sprendimas priimtas valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procese, kurį reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, o ne teismo minimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Pažymi, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos negali būti tapatinamos su nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimu, nes Atkūrimo įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą į Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A3-1189/2007). Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese, o valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai procese, patvirtina teismui kartu su skundu pateikti rašytiniai įrodymai bei pačios ginčijamu Įsakymu panaikintos pažymos dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų Nr. 3 turinys, kurios rezoliucinėje dalyje yra parašyta „P. M. <...> pagal Žemės reformos įstatymo 7 str. 3 p. turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintai 27,99 ha žemės“.

2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia Vilkaviškio skyriaus direktoriaus įsakymą, kuriuo yra panaikinta pažyma dėl P. M. teisės gauti neatlygintinai nuosavybėn 27,99 ha žemės, t. y. skundžiamas sprendimas yra sprendimas dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Toks administracinis aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Akcentuoja, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Aiškinant šią normą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal šią nuostatą tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant Žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Be to, Žemės reformos 3 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad sprendimai dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai nėra privalomai skundžiami ikiteismine tvarka NŽT.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – 2013 m. spalio 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti dėl dviejų priežasčių − dėl pirmojo skundo reikalavimo nurodydamas, kad pareiškėjai nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o dėl antrojo skundo reikalavimo nurodė, kad jis turi būti reiškiamas kitam – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti pareiškėjų skundą dėl pirmojo reikalavimo, argumentų ir reikalavimų, susijusių su antruoju reikalavimu nepateikia. Atsižvelgusi į tai, patikrinusi nutarties dalį dėl antrojo skundo reikalavimo ir pritardama šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsižvelgiant į subjektą, kurį prašoma įpareigoti atlikti veiksmus, tokio reikalavimo nagrinėjamas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši nutarties dalis teisėta, pagrįsta ir dėl jos plačiau nepasisako.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija, pažymi, jog nors, kaip teisingai pažymi pareiškėjai, NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymas savo esme ir pobūdžiu yra sprendimas priimtas valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai procese, kurį reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, ir jis negali būti tapatinamas su sprendimu, priimtu nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procese, tokio sprendimo apskundimui, taip pat taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjai apeliaciniame skunde patys remiasi teisės normomis, numatančiomis tokią skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką, tačiau netinkamai jas aiškina.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomas panaikinti NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymas (b. l. 30) yra sprendimas priimtas iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis, t. y. tai vienas iš procedūrinių (tarpinių), tačiau ne galutinis sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Todėl jis nepatenka į Žemės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies išimtį, kuriai netaikomas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme reikalavimas. Siekdami teisme apginti savo galimai NŽT Vilkaviškio skyriaus įsakymu pažeistas teises ir/ar teisėtus interesus, pareiškėjai pirmiausia turėjo jį ikiteismine tvarka apskųsti NŽT. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai šia įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka pasinaudojo, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir šioje dalyje.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų V. M., J. M., I. B. ir G. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė