e8e657bb-8772-4eba-b150-bebc83eca64c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-98-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04743-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.;3.26.1.;2.7.4.2.; 2.7.4.4. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnasteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo G. J. nubaustas pagal ATPK 1241 str. 8 d. 5 Eur bauda, pagal ATPK 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams, galutine nuobauda G. J. paskirta 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu G. J. nubaustas pagal ATPK 1241 str. 8 d., 127 str. 3 d. už tai, kad 2016-12-04 1.00 val.

Klaipėdos r. sav., L. Priekulio g., kelyje Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas, privažiuojamame kelyje prie Agluonėnų, vairavo automobilį BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,16 prom.), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje esantį kelio ženklÄ , nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas KET 14, 131 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu G. J. praÅ¡o nutraukti bylos dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 8 d., o pagal ATPK 127 str. 3 d. neskirti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai individualizavo nuobaudÄ ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ATPK 301 str. nuostatų, be to, mano, jog skiriant nuobaudÄ už ATPK 1241 str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , nebuvo laikytasi ATPK 30 str. 1 d. nuostatų. Pasisakydamas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 8 d., nurodo, jog Å¡ioje straipsnio dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, iÅ¡skyrus numatytuosius Å¡iame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimÄ arba baudÄ nuo 5 iki 11 eurų.

Nagrinėjamu atveju už ATPK 1241 str. 8 d. numatytÄ pažeidimÄ â€“ vairuotojo pažymėjimo nepateikimÄ skundžiamu nutarimu buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda, nors jis policijos pareigÅ«nei pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ ir jis yra saugomas Klaipėdos Kelių policijos biure, tai matyti ir iÅ¡ liudytojos A. B. tarnybinio praneÅ¡imo, todėl mano, kad Å¡io pažeidimo nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai. Pasisakydamas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 3 d., nurodo, kad Å¡ioje dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių sugadinimÄ (apgadinimÄ ) užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Pažymi, kad byloje nėra pridėtas asmens blaivumo testas, o tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų galima suprasti, kad alkotesteris parodė 1,16 promilės alkoholio. Be to, iÅ¡ praneÅ¡imų matoma, kad Å¡ie parodymai alkotesteryje buvo užfiksuoti 2.12 val., nors pats autoįvykis ir policija į įvykio vietÄ atvyko 1.00 val. Atkreipia dėmesį, kad pažeidimo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visÄ eilę nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių nutarė, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos paskyrimo tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ .

Tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad buvo geranoriÅ¡kai atlyginta visa jo teisės pažeidimu padaryta žala, kas gali bÅ«ti pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). G. J. savo noru atlyginus žalÄ , jis neabejotinai patyrė neigiamas savo neteisėto poelgio pasekmes ir tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies buvo pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Be to, nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudÄ nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino viso komplekso aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreipia dėmesį, kad autoįvykio metu padaryta žala – 60,56 Eur - yra nežymi, pats autoįvykis kilo esant slidžiai kelio dangai, nevirÅ¡ijus leistino greičio, o tik neįvertinus kelio dangos, kuri nebuvo pabarstyta ir dėl to buvo labai slidi.

Vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis – darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis charakterizuojamas tik teigiamai, yra betarpiÅ¡kai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, ir atėmus teisę vairuoti, Å¡is pragyvenimo Å¡altinis bus prarastas. Nurodo, jog administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų – įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos (LAT nutartis Nr. 2AT-3-2011), todėl mano, kad egzistuojančios aplinkybės – yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, leidžia taikyti ATPK 301 str. nuostatas.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl G. J. kaltės padarius ATPK 1241 str. 8 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , taip pat dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 str. 2 d. 3 p. be kita ko numato, kad perkvalifikuojant veikÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡velnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytÄ veikÄ ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu deÅ¡imt eurų mažesnis. ANK 417 str. 8 d. už veikÄ , dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas G.

J. (kodekse nenumatyti KET pažeidimai), numato baudÄ nuo 10 iki 12 Eur, tuo tarpu ATPK 1241 str. 8 d. už analogiÅ¡kÄ veikÄ numatė baudÄ nuo 5 iki 11 Eur. ANK 423 str. 3 d. už veikÄ , dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. (eismo įvykio sukėlimas bÅ«nant neblaiviam), numato baudÄ nuo 1200 iki 1400 Eur su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, tuo tarpu ATPK 127 str. 3 d. už analogiÅ¡kÄ veikÄ numatė baudÄ nuo 1158 iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Kaip matyti, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto G. J. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. prasme, nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas be pagrindo nubaudė G. J. pagal ATPK 1241 str. 8 d. dėl to, jog jis prašomas pareigūnų nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009).IÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų A.

B. ir E. N. 2016-12-04 tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog papraÅ¡ius G. J. pateikti dokumentus, jis iÅ¡kart pateikė visus dokumentus, iÅ¡skyrus vairuotojo pažymėjimÄ , kurio teigė nerandantis, ir kurį pateikė policijos pareigÅ«nams jau suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (b. l. 5, 6). Tai, jog vairuotojo pažymėjimo iÅ¡ pradžių nerado, o vėliau jį pateikė policijos pareigÅ«nams savo apeliaciniame skunde nurodo ir G. J.. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. inter alia numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ .

Tai, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, numatyta ir KET 16 p. IÅ¡ iÅ¡vardintuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų matyti, jog vairuotojas turi dvi pareigas: turėti su savimi vairuotojo pažymėjimÄ ir pateikti vairuotojo pažymėjimÄ praÅ¡ant policijos pareigÅ«nams. Å ioje byloje susiklostė tokia situacija, jog G.

J. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau jo iÅ¡ karto nerado, ir todėl jį pateikė pareigÅ«nams vėliau, kai jau buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. TeleologiÅ¡kai analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų pateikimÄ transporto priemonę sustabdžiusiam policijos pareigÅ«nui matyti, jog toks reikalavimas nustatytas ne tam, jog pareigÅ«nai apskritai galėtų nustatyti ar transporto priemonė apdrausta, techniÅ¡kai tvarkinga, ir ar vairuotojas turi teisę jÄ vairuoti, tačiau tam, jog Å¡ių duomenų patikra galėtų bÅ«ti atlikta per kuo trumpesnį laikÄ , nes informacija apie Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių privalomÄ jį draudimÄ , taip pat ir privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ bei asmenis, kuriems suteikta teisė vairuoti, kaupiama ir policijos pareigÅ«nams prieinama atitinkamai Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje, Centralizuotoje techninės apžiÅ«ros duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre.

Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju G. J. laiku nepateikus vairuotojo pažymėjimo, policijos pareigÅ«nai papildomo laiko nesugaiÅ¡o, jie 2016-12-04 1.00 val. pastebėję nuo kelio nuvažiavusį automobilį (b. l. 5, 6), nustatė automobilį vairavusio asmens asmenybę, ir jau 2016-12-04 1.12 val. patikrino G. J. padarytus pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų registre (b. l. 18-31). Be to, G. J. sukėlė eismo įvykį bÅ«damas neblaivus, todėl policijos pareigÅ«nai bet kokiu atveju bÅ«tų turėję aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, tikrinti pažeidėjÄ (ir jo baustumÄ ) duomenų bazėse, o tai taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl iÅ¡ karto nepateikto vairuotojo pažymėjimo policijos pareigÅ«nai papildomo laiko nesugaiÅ¡o.

Taip pat pažymėtina, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l.

3) nurodyta, jog padarytas ATPK 1241 str. 8 d. pažeidimas, numatantis atsakomybę už kitus KET pažeidimus, tačiau ATP protokolo dalyje, kurioje nurodomi teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis ir punktai, nurodytas tik KET 14 p., kuris draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigusiems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims, ir KET 131 p., numatantis maksimalų greitį, kuriuo leidžiama važiuoti ne gyvenvietėse, taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog asmuo pažeidė KET 16 p., kuris numato pareigÄ policijos pareigÅ«nui pateikti vairuotojo pažymėjimÄ .Apibendrinant iÅ¡vardytÄ , matyti, kad Å¡iuo atveju G.

J. su savimi turėjo vairuoto pažymėjimÄ , prisistatė ir suteikė galimybę policijos pareigÅ«nams patikrinti jį ir jo automobilį duomenų bazėse, todėl vien tai, kad G. J., bÅ«damas neblaivus, nesugebėjo iÅ¡ karto tarp savo daiktų atrasti ir pateikti pareigÅ«nams savo vairuotojo pažymėjimÄ , dėl ko jį pateikė Å¡iek tiek vėliau, pareigÅ«nams jau suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

G. J. nepažeidė pareigos su savimi turėti pažymėjimo, taip pat nepažeidė pareigos jį pateikti pareigÅ«nams, o vien tai, jog jis pažymėjimÄ to paties patikrinimo metu pateikė ne iÅ¡ karto pareigÅ«nui pareikalavus (nes iÅ¡ karto pažymėjimo tarp kitų dokumentų nerado), o Å¡iek tiek vėliau, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai preciziÅ¡kai tiksliai nereglamentuoja dokumentų pateikimo laiko, o konkretus KET pažeidimas (16 p.) nenurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nelaikytina KET 16 p. numatytų vairuotojo pareigų pažeidimu.

Tokiu būdu, apylinkės teismas G. J. veiksmus laiku nepateikiant vairuotojo pažymėjimo nepagrįstai pripažino KET pažeidimu, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir be pagrindo G. J. nubaudė pagal ATPK 1241 str. 8 d.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 8 d. naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti G.

J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino savo pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , ir taikant ATPK 301 str., neskirti už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymÄ numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Kaip minėta ATPK 127 str. 3 d. sankcija pažeidėjui numato baudÄ nuo 1158 iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu, nustačius vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, į nustatytÄ lengvÄ (1,16 prom.) girtumo laipsnį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G.

J. paskyrus ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ â€“ 1158 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tačiau iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų: PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (b. l. 56), kasos pajamų orderio kvito (b. l. 57), VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ raÅ¡to, kuriame nurodoma, kad padaryti nuostoliai įmonei atlyginti (b. l.

58) matyti, jog G. J. iki administracinės bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino padarytÄ Å¾alÄ VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“, todėl yra pagrindas pripažinti dar vienÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru atlygino žalÄ (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Tačiau, nepaisant nustatytos dar vienos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dar labiau Å¡velninti jam pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtÄ administracinę nuobaudÄ nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, G.

J. už padarytÄ teisės pažeidimÄ ir taip buvo paskirta Å¡velniausia iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytų nuobaudų.ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014). Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. G. J. padarytas ATPK 127 str. 3 d. numatytas pažeidimas yra itin Å¡iurkÅ¡tus – jis sėdo už vairo bÅ«damas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka (kelyje tuo metu nepasitaikė kitų eismo dalyvių) jis, sugadinęs kelio ženklÄ , iÅ¡vengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio pasekmių.

G. J. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant tiesiogines darbo pareigas, nes dirbant reikalinga vairuoti transporto priemones, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis gali netekti darbo bei savo pragyvenimo Å¡altinio, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo už vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiÅ«rį į savo darbÄ , kuris yra jo pragyvenimo Å¡altinis.

Tuo pačiu pastebėtina, jog prie apeliacinio skundo pateikiamoje G. J. charakteristikoje nurodoma, kad jis yra tvarkingas, draugiÅ¡kas, darbus laiku ir nepriekaiÅ¡tingai atliekantis, gerai savo darbÄ iÅ¡manantis darbuotojas. Vis dėl to, nors charakteristikoje nurodoma, kad neturint teisės vairuoti G. J. pajamos sumažės, tačiau nenurodoma, jog teisės vairuoti netekimas sÄ lygos jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog netekęs teisės vairuoti G.

J. neteks pragyvenimo Å¡altinio. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog į charakteristikoje nurodomus duomenis bei gyvenimiÅ¡kai įprastas pažeidėjo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes (yra darbÅ¡tus ir pareigingas, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe) atsižvelgiama individualizuojant skiriamÄ nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 32-46), G.

J. ir praeityje yra ne kartÄ baustas už KET pažeidimus (už važiavimÄ su netvarkingais žibintais, be Å¡viesų, be skiriamojo ženklo „klevo lapas“, už važiavimÄ su vasarinėmis padangomis, greičio virÅ¡ijimÄ 32 km/h neturint 2 metų vairuotojo stažo, už automobilio vairavimÄ neturint teisės vairuoti, greičio virÅ¡ijimÄ 24 km/h, greičio virÅ¡ijimÄ 21 km/h, greičio virÅ¡ijimÄ 35 km/h, nedrausto automobilio vairavimÄ , už sustojimÄ neleistinoje vietoje). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra pridėtas asmens blaivumo testas, o tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų galima suprasti, kad alkotesteris parodė 1,16 promilės alkoholio, taip pat tai, kad iÅ¡ Å¡ių praneÅ¡imų matoma, kad Å¡ie parodymai alkotesteryje buvo užfiksuoti 2.12 val., nors pats autoįvykis ir policija į įvykio vietÄ atvyko 1.00 val.

Apygardos teismas pažymi, jog Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos nustatinėjant G. J. kaltės klausimÄ , tačiau, kaip jau minėta, jis savo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ neginčija. Minėtos apelianto skunde nurodomos aplinkybės niekaip neatskleidžia mažesnio G. J. padaryto pažeidimo ar jo asmenybės pavojingumo, jos nelaikytinos ir iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

G. J. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe (pastebėtina, jog atliekant ne tiesiogines direktoriaus pareigas, o vykstant į darbÄ ar susitikimus), ir tai leidžia jam gauti pajamas, nepaisydamas to jis girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. G. J. privalėjo iÅ¡ anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – galimybė prarasti pajamas ar jų dalį – nelaikytinas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ Å¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ .

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo motyvais Å¡ioje dalyje nėra pagrindo keisti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimÄ , kaip skundu praÅ¡o apeliantas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimÄ dalyje dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 8 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡ioje dalyje G. J. atžvilgiu nutraukti. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį dėl subendrintos administracinės nuobaudos skyrimo ATPK 33 str. nustatyta tvarka.Pripažinti G.

J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nuostolį (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).KitÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį (dėl G. J. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 3 d. 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams) palikti nepakeistÄ . Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas