e8e46930-8f49-4aef-88e2-d623c19d33b0 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2088-660/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01684-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Mazur, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

P. B. 2014-02-26, 16.05 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamÄ ja juosta kairė pusė) 10 km, vairuodamas automobilį MAN 33.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad Å¡is nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama iÅ¡daužė iÅ¡ paskos važiavusio automobilio priekinį stiklÄ ir jį apgadino. Tokias veiksmais jis pažeidė KET 9, 210.4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. paaiÅ¡kino, kad pažeidimo nepripažįsta.

Nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta Kauno vakariniu apvažiavimu, o automobilis VW Passat važiavo antra eismo juosta, atsilikęs apie 300-400 metrų ties NoreikiÅ¡kėmis. VW Passat vairuotojas prisivijo ir parodė jam sustoti. Sustojus vairuotojas aiÅ¡kino, kad iÅ¡Å¡oko molis iÅ¡ priekabos ir iÅ¡daužė jų maÅ¡inos langÄ . Jis nesutiko su vairuotojo pasakymais, iÅ¡ jo vairuojamo automobilio vežamos medžiagos iÅ¡kristi negalėjo, nes molis nekrenta. Prikrovus pilnÄ maÅ¡inÄ , gautųsi 30 tonų, tačiau maÅ¡inos svoris gali bÅ«ti tik 26 tonos.

Kėbulo aukÅ¡tis yra 1,5 metro, jis pakraunamas iki pusės, todėl niekas iÅ¡kristi negalėjo. Matė, kad langas buvo įmuÅ¡tas, tačiau matėsi, kad jis iÅ¡ seniau yra įtrÅ«kęs, nes nauji įtrÅ«kimai bÅ«na pilki, o ten jau buvo pajuodavę. IÅ¡klausęs vairuotojÄ ir nesutikdamas su juo pretenzijom nuvažiavo. Policijos jis nekvietė, pasakė, kad neiÅ¡sigalvotų nesÄ monių. VW „Passat“ vairuotojas iÅ¡kvietė policijÄ , o jis tuo metu važiavo iÅ¡sikrauti krovinio. Po 5-10 min. jį pasivijo policija.Liudytojas E. M. paaiÅ¡kino, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje.

Buvo gautas praneÅ¡imas, kad iÅ¡ sunkvežimio kažkas iÅ¡krito ir iÅ¡daužė kito automobilio langÄ , vairuotojas bando pasiÅ¡alinti. Nurodytu adresu Raudondvario pl. rado sunkvežimio vairuotojÄ ir nukentėjusįjį. IÅ¡ sunkvežimio vežamas krovinys – žemė su moliu – jau buvo iÅ¡pilta. Nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ Å¡io sunkvežimio priekabos iÅ¡krito akmuo ir iÅ¡daužė jo automobilio stiklÄ . Sunkvežimio vairuotojas kaltę neigė. PareigÅ«nai nufotografavo sunkvežimį.

Jie nenustatė, ar iÅ¡ to sunkvežimio kažkas iÅ¡krito ir iÅ¡daužė langÄ . Ar buvo priekaboje daug žemių, jie nenustatė. Matė, kad VW Passat automobiliui buvo įtrÅ«kęs stiklas, nustatyti ar jis naujas ar senas, negali. Liudytojas Ž. P. parodė, kad jis važiavo su A. Ž., kuris vairavo jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmoje eismo juostoje važiavo sunkvežimis, kurio priekaba buvo prikrauta žemių su kaupu. Jie važiavo paskui jį pirma juosta, kai iÅ¡ sunkvežimio priekabos ėmė kristi vežamos žemės. Ä® jų automobilio vairuotojo pusės langÄ krito didelis molio gabalas ir iÅ¡daužė stiklÄ .

Jie susistabdė sunkvežimio vairuotojÄ , pasakė, kad kvies policijÄ . Vairuotojas nesutiko, kad iÅ¡ maÅ¡inos galėjo iÅ¡kristi molis ir pabėgo, jis vos spėjo pasitraukti nuo jo automobilio. Iki tol automobilio lango stiklas buvo sveikas. Važiuojant paskui jį paskambimo policijai. Sunkvežimio vairuotojas sustojo Raudondvario plente, paskui juos atvažiavo policija. Vairuotojas Raudondvario pl. aikÅ¡telėje iÅ¡pylė krovinį – žemę, molį, žvyrÄ (stambų ir smulkų). Liudytojas A. Ž. parodė, kad važiuojant Kauno aplinkkeliu, prieÅ¡ juos važiavo sunkvežimis, iÅ¡ kurio priekabos krito akmuo ar grumstas ir iÅ¡daužė jų automobilio priekinį stiklÄ .

Sustabdę vairuotojÄ , paaiÅ¡kino jam kas atsitiko, tačiau vairuotojas nepatikėjo. Draugas pasakė, kad kvies policijÄ , tada sunkvežimio vairuotojas pasiÅ¡alino. Jis nebuvo priėjęs pažiÅ«rėti į stiklÄ , net neiÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Sunkvežimio priekaba buvo pilnai pakrauta. Ratai buvo molini. Jie važiavo 85-90 km/h greičiu. Vėjas nuo sunkvežimio priekabos ir nuo ratų kėlė žemes. Iki tol automobilio lango stiklas buvo sveikas. Kai atvyko policija, sunkvežimio vairuotojas pylė krovinį.

Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba „NK statyba“ transporto priemonės „MAN“ vairuotoju. P. B. yra jo bendradarbis. IÅ¡ tokios maÅ¡inos niekas kristi negalėjo, nes jam vaikÅ¡tant po maÅ¡inos priekabÄ , jo nesimato. Be to, tos maÅ¡inos iki virÅ¡aus prikrauti negalima, nes ji nepavažiuotų. TÄ dienÄ jis dirbo kartu su P. B., vežė molį iÅ¡ Raudondvario pl., jis važiavo pirmas, o P. B. iÅ¡ paskos. Sunkvežimyje buvo pakrautas tik molis, jis buvo ir skystas, ir kietas. Atvykus policijai jis jau buvo iÅ¡vykęs.Liudytojas P. V. parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje.

Dirbant kartu su E. M., gavo praneÅ¡imÄ , kad iÅ¡ sunkvežimio kažkas iÅ¡krito, galimai akmuo ar kitas daiktas, ir iÅ¡daužė iÅ¡ paskos važiavusio automobilio stiklÄ . Buvo praneÅ¡ta, kad sunkvežimio vairuotojas bando pasiÅ¡alinti, tačiau nukentėjusysis važiuoja paskui jį. Sunkvežimį rado Raudondvario plente. Jis vežė molį ar kažkÄ panaÅ¡aus. Vairuotojas nesutiko, kad jis galėjo apgadinti kitÄ automobilį. Jis matė stiklo įtrÅ«kimÄ , negali pasakyti, ar jis senas, nes ne ekspertas.

Sunkvežimyje jau nebuvo vežamų žemių. Nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ krovininio automobilio iÅ¡krito didelis akmuo ir atsitrenkė į jo automobilio stiklÄ . Jis susistabdė vairuotojÄ , tačiau Å¡is numojo ranka ir nuvažiavo toliau. Kurioje tiksliai vietojo buvo eismo įvykis, nežino, ant kelio nesimatė, kad bÅ«tų byrėjęs molis. Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje. Kiek pamena, iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡krito akmuo ar žvyro gabalas ir įskėlė stiklÄ .

Vairuotojai sustojo, tarp jų įvyko konfliktas, tada buvo iÅ¡kviesta policija. Sunkvežimio vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Kai atvyko patruliai, jis jau buvo iÅ¡pylęs krovinį. Patruliai matė, kad jis vežė krovinį, iÅ¡pylinėjo žvyrÄ ar molį. Eismo įvykio vieta buvo nustatyta pagal lengvojo automobilio vairuotojo parodymus. Lengvojo automobilio priekinis stiklas buvo įskeltas, įsikilimas buvo nedidelis, nemano, kad jis buvo senas. Protokole padaryta klaida, įskeltas ne galinis, o priekinis lengvojo automobilio stiklas, nes važiuojant iÅ¡ paskos neįmanoma įskelti galinio stiklo.

Jis į įvykio vietÄ vyko ne įvykio dienÄ , daug vėliau. Schema yra tik formalumas, nes įvykio vietoje automobiliai nesustojo, važiavo toliau.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Daiva Mazur paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ki, kada ir kokioje vietoje buvo padarytas pažeidimas ir ar jis buvo padarytas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta eismo įvykio vieta kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 10 kilometras, tačiau kaip paaiÅ¡kino liudytojos V.

D., į įvykio vietÄ jis vyko vienas ir jis schemÄ subraižė pagal aplinkybes. Liudytojai Ž. P. ir A. Ž. parodė, kad jie važiavo apie 20-30 metrų atstumu nuo automobilio MAN, iÅ¡ kurio smarkiai byrėjo krovinys ir įskėlė priekinį stiklÄ . Jų parodymai prieÅ¡taringi, tiek aiÅ¡kinant aplinkybes iÅ¡ karto policijos pareigÅ«nams, tiek teismo posėdžio metu. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kurioje vietoje buvo sugadintas automobilio priekinis stiklas, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir neaiÅ¡ku kaip krovinys pradėjo kilti iÅ¡ priekabos ar byrėjo, koks buvo krovinys.

Policijos pareigÅ«nas įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinti negalėjo, nes eismo įvykio dalyvius rado Kauno mieste Raudondvario pl. 167 lauko aikÅ¡telėje, kurioje buvo pilamas įvairus gruntas, tirÅ¡tas molis. ApžiÅ«rėjus automobilį jis buvo Å¡varus, jokio grunto ar molio nesimatė, su kuo buvo įskeltas stiklas nežino ir apie tai nieko negali pasakyti. Surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl ko buvo atvykę į vietÄ ir vairuotojams pasakė vykti į kelių policijÄ . Ä® įvykio vietÄ nevažiavo, nes net nežinojo, kur važiuoti.

Atvažiuojant nurodytu adresu iÅ¡byrėjusio krovinio niekur nepastebėjo ir pagal iÅ¡dėstytas aplinkybes negalėjo vertinti, kad tai eismo įvykis, todėl nurodė vykti į kelių policijÄ . Medžiagoje yra eismo įvykio vietos schema, tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio eismo įvykio tai schema ir kas jame dalyvavo. Nėra nurodyta kokios buvo transporto priemonės, nei viena transporto priemonė nepažymėta, nes pagal visas aplinkybes jų ten ir nebuvo. Transporto priemonės nufotografuotos, tačiau nebuvo apžiÅ«rėtos, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie sugadinimai ir kur padaryti, nes medžiagoje nėra nei vienos transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto.

Iš nuotraukų, kuriose nufotografuotas automobilis VW „Passat“, net negalima nuspėti, kad ant jo krito molio, automobilis švarus. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad byrėjo krovinis, net ir eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota, kad buvo išbyrėjęs krovinys. Iš liudytojų parodymų visiškai neaišku, koks buvo krovinys. Kaip ir neaišku, kodėl eismo įvykio schema nubraižyta būtent toje vietoje, net nedalyvaujant vairuotojams. Teoriškai vertinant aplinkybes, akmuo galėjo būti nuo kelio.

Automobilio stiklo sugadinimo aplinkybės ir priežastys neaiÅ¡kios. Nepadarius eismo įvykio P. B. neprivalėjo pasilikti sustabdytoje vietoje. Jam sustabdymo priežastys buvo neaiÅ¡kios, tÄ patvirtina ir liudytojai Ž. P. bei A. Ž.. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad buvo eismo įvykis ir, kad su tuo bÅ«tų susijęs traukiamas atsakomybėn asmuo P. B.. Pats P. B. įsitikinęs, kad kito automobilio jo vežamas krovinys negalėjo apgadinti, nes jis iÅ¡ priekabos negalėjo byrėti, kadangi jo buvo pakrauta tik pusę priekabos ir jis buvo vientisa masė, kÄ patvirtino ir policijos pareigÅ«nas atvykęs nurodytu adresu ir matęs koks krovinys buvo iÅ¡verstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. PareigÅ«nai, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių aplinkybių.

Atvykę į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo pareigas, tik formaliai pagal turimÄ informacijÄ , kad galimai krentantis krovinis apgadino kitÄ transporto priemonę, surašė tarnybinius praneÅ¡imus ir administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Å iuo atveju esant prieÅ¡taravimams, nenustačius eismo įvykio aplinkybių, kad P. B. veiksmai buvo tiesioginė priežastis jam kilti, praÅ¡o teismo administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti nesant nagrinėjamų pažeidimų sudėties.ATPK 127 str. 2 d. pažeidimų faktÄ ir P. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), Ž.

P. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad važiuojant iÅ¡ ta pačia kryptimi važiuojančio sunkvežimio pradėjo byrėti krovinys. IÅ¡girdo smarkų garsÄ , pamatė trÅ«kusį galinį stiklÄ . Draugas sustabdė sunkvežimį, kol jis kalbėjo su vairuotoju, jis paskambino į policijÄ . Jam pasakius, kad tuoj bus policija, vairuotojas nieko nelaukdamas pradėjo važiuoti, jie sekė jį (b. l. 5), A. Ž. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad artėjant prie ta pačia kryptim važiuojančio sunkvežimio, priekaboje buvęs krovinys pradėjo kilti.

IÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ . Sustabdę sunkvežimio vairuotojÄ jam pasakė, kas atsitiko, tačiau vairuotojas neigė savo kaltę. Važiavo paskui sunkvežimį, paskambino policijai (b. l. 6), P. B. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad iÅ¡ paskos važiavęs automobilis paprašė jį sustoti. Du vaikinai pasakė, kad iÅ¡ jo maÅ¡inos konteinerio iÅ¡kritęs akmuo iÅ¡daužė jų automobilio langÄ . Jis negalėjo tuo patikėti, nes konteineris yra 1,5 m aukščio, o buvo pasikrovęs tik 12 kubų molio.

Todėl nieko nesakęs nuvažiavo (b. l. 7), fotonuotraukos (b. l. 8-10), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio (b. l. 11), pažyma apie asmens baustumÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad P. B. baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (b. l. 14-17), kita bylos medžiaga. Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sÄ voka – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pažeidimo faktas patvirtintas byloje surinkta medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų E. M., Ž. P., A. Ž., G. G. ir P. V. parodymais.Ä®vertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus duomenis ir nustačius, kad P. B. 2014-02-26, 16.05 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamÄ ja juosta kairė pusė) 10 km, vairuodamas automobilį MAN 33.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad Å¡is nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama iÅ¡daužė iÅ¡ paskos važiavusio automobilio priekinį stiklÄ ir jį apgadino.

Teismas laiko, kad P. B. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Administracinis teisės pažeidimas P. B. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad Å¡is nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama iÅ¡daužė iÅ¡ paskos važiavusio automobilio priekinį stiklÄ ir jį apgadino.

Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos į įvykio vietÄ ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 201.4, 232 punktų reikalavimus. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Byloje nustatyta, kad iÅ¡ P. B. vairuojamo sunkvežimio iÅ¡kritusi krovinio dalis krisdama iÅ¡daužė iÅ¡ paskos važiavusio Ž.

P. priklausančio automobilio priekinio lango stiklÄ . Ž. P. sustabdžius P. B. ir jam pasakius apie įvykį, P. B. nesutiko su tuo, kad jis apgadino automobilį ir nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose užfiksuotas automobilio VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas nėra žymus – matosi įskilimo žymės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. B. po to, kai jį sustabdė Ž. P., apžiÅ«rėjo automobilį, nusprendęs, kad iÅ¡ jo sunkvežimio krovinys negalėjo byrėti ir, kad įskilimas yra nenaujas, nuvažiavo bÅ«damas įsitikinęs, kad iÅ¡ jo sunkvežimio krovinys nebyrėjo ir negalėjo apgadinti kitiems asmenims priklausančio turto. Aptartos aplinkybės paneigia P. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasiÅ¡alinimÄ ir pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos.Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis apgadinimo kitÄ automobilį ir sÄ moningai (tyčia) iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad P. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog P. B. veiksmuose tyčios, pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad iÅ¡ jo vairuojamos transporto priemonės iÅ¡kritusi krovinio dalis apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ ir nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. B. padarė ATPK 127 str. 2 d., numatytÄ pažeidimÄ , todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. B. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. B. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 302 str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas n u t a r i a :

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų 00 ct) baudÄ .NutarimÄ vykdyti nukreipti protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Kauno apskrities VPK.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                   Larisa Tamulionienė Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudÄ iÅ¡ karto, pažeidėjas turi teisę, LR ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudÄ paskyrusį teismÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas iÅ¡siunčiamas vykdyti antstoliui (LR ATPK 314 str. 1 d.).