e8dfa750-fd38-4359-bedf-7dfdf07a6808 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-49-577-2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15801-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 121.18; 121.21.  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 17d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo  2012 m. kovo 27  d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. R., AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. J.  kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

2) priteisti iš atsakovo V. R. 8 274 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007-02-26 apie 11.10 val. Kalvarijų g., Vilniuje, ties 172A namu, atsakovas V. R., vairuodamas automobilį „CHEVROLET SPARK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles ir partrenkė ieÅ¡kovę, ėjusiÄ pėsčiųjų perėja. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Gydymosi metu paaiÅ¡kėjo, kad trauma sukėlė rimtas komplikacijas, kurios jaučiamos iki Å¡iol. Eismo įvykio metu automobilio savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Baltic polis“ (dabartinis pavadinimas – AAS „Gjensidige Baltic“). 2007-08-17 Vilniaus m. VPK pareigÅ«no nutarimu atsakovas V. R. buvo pripažintas kaltu dėl sukelto eismo įvykio bei ieÅ¡kovei padaryto sveikatos sutrikdymo ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų įvairiose kÅ«no vietose jautė fizinius skausmus, pykinimÄ , teko priverstinai bÅ«ti namuose, iÅ¡gyveno nerimÄ dėl sveikatos, gydymo eigos ir ateities.

IeÅ¡kovei dėl eismo įvykio buvo padaryta 1 656,53 Lt turtinė žala, kuriÄ draudimo bendrovė visiÅ¡kai atlygino. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į eismo įvykio pasekmes, įvykio pobÅ«dį, kaltininko neatsargumÄ ir prisiimtų vairuotojo pareigų nevykdymÄ , padarytÄ neturtinę žalÄ vertino 10 000 Lt. Draudimo bendrovė neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei iÅ¡mokos, skirtos neturtinei žalai atlyginti. Pasak ieÅ¡kovės, draudėjas privalo atlyginti žalÄ tiek, kiek jos neatlygina draudikas, todėl draudimo bendrovė privalėjo ieÅ¡kovei atlyginti 1 726 Lt neturtinės žalos, o likusiÄ neturtinės žalos dalį (8 274 Lt) turėjo atlyginti įvykio kaltininkas atsakovas V.

R.. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio draudimo bendrovės atžvilgiu, nes draudimo bendrovė įvykdė reikalavimus. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2009-06-10 draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 1 864,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ : atlygino 40,89 Lt už vaistus, 12,74 Lt už įtvarÄ , 1291 Lt už dantų taisymÄ ir 520 Lt neturtinės žalos. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs prie ieÅ¡kinio pateiktus medicininius dokumentus, nustatė papildomÄ neturtinės žalos sumÄ â€“ 1 206,40 Lt.

IeÅ¡kovei jos reikalaujama 1 726 Lt suma iÅ¡mokėta. Atsakovas V. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pripažįsta savo kaltę. Sutiko, kad jo lengvabÅ«diÅ¡ki veiksmai sukėlė ieÅ¡kovei tam tikras pasekmes ir teigė suprantantis ieÅ¡kovės patirtÄ diskomfortÄ dėl traumos. Tačiau atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti pinigų suma, kadangi ji perdėta ir nereali, prieÅ¡tarauja proporcingumo, teisinių interesų pusiausvyros bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nors ieÅ¡kovė dėl įvykusio autoįvykio patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, nuogÄ stavimų dėl sveikatos, ateities ir kt., tačiau ji neįrodė, kad tai turėjo tiesioginį ryšį su įvykusiu autoįvykiu, nepateikė iÅ¡samių nuostolių (žalos) dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į atitinkamas gydymo įstaigas tik praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

BylÄ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. R. vairuodamas automobilį nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo dalyviams, pažeidė KET. Pažymėjo, kad jokie įrodymai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi KET ar toje situacijoje elgusis neatsargiai, teismui nebuvo pateikti, todėl ieÅ¡kovės kaltė dėl įvykio nenustatyta. Pasak pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovė patyrė neturtinės žalos, o dėl sužalojimų ir jų gydymo patyrė fizinį skausmÄ , taip pat dėl staigaus jos partrenkimo ieÅ¡kovė patyrė dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ .

Buvo subjaurota ieÅ¡kovės iÅ¡vaizda. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl traumos ieÅ¡kovė turėjo gydytis namuose, todėl sumažėjo bendravimo galimybių, nukentėjo ieÅ¡kovės mokslas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės teiginius dėl kelio sÄ nario pakenkimo įvykio metu, kaip neįrodytus. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobÅ«dį, ieÅ¡kovės patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , likusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus geriausiai atitiktų neturtinės žalos įvertinimas 5 000 Lt suma.

Priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimÄ panaikinti, o bylÄ nutraukti. Apelianto manymu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis pripažįsta savo kaltę, suvokia lengvabÅ«diÅ¡kus savo veiksmus.

Atsakovas V. R. nesutinka su teismo priteista pinigų suma ir teigia, kad ji yra perdėta ir nereali. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo rasta nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., požymių. Remdamasis tuo, kad pagal LR BK nuostatas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai sužalojimas ar susargdinimas sveikatÄ sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda daugiau kaip 5 proc. profesinio arba bendro darbingumo, teigia, kad ieÅ¡kovei padaryti sužeidimai negalėjo bÅ«ti ilgalaikio pobÅ«džio.

Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė ne tik neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinių įgyvenimų ir nuogÄ stavimų dėl ateities, tačiau nepateikė iÅ¡samių nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų ir melagingai liudijo. Pasak apelianto, visi nukentėjusios parodymai dėl ilgalaikės galvos traumos neigiamų pasekmių nėra paremti medikų iÅ¡vadomis ar medicininiais dokumentais, o tik nukentėjusios teiginiais. Dantų vainikų lūžių neginčija, tačiau prieÅ¡tarauja, kad kai kurie burnos gedimai yra eismo įvykio metu patirtos traumos padarinys.

Apeliantas nurodo, kad pažyma, kuriÄ ieÅ¡kovė pristatė dėl paskaitų nelankymo, yra neiÅ¡sami ir netiksli. Mano, kad ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys suponuoja galimÄ ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir galimybę tikėtinai pasipelnyti iÅ¡ atsitikusios nelaimės. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi tik praėjus ketveriems metams po įvykio ir bylos nenutraukė. Atsakovas AAS „Gjendsidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo neginčija, sprendimas draudimo bendrovės atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas.

Draudimo bendrovė savo sutartinius įsipareigojimus yra visiÅ¡kai įvykdžiusi, todėl dėl atsakovo V. R. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų – nepasisako. IeÅ¡kovė I. J. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo V. R. pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad 2007-02-26 apeliantas V. R., vairuodamas automobilį „Chevrolet Spark“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles ir partrenkė ieÅ¡kovę I.

J., ėjusiÄ pėsčiųjų perėja. Apelianto draudikas, t.y. atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 2009-06-10 iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 1 864,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 47). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės ginčija neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas.

Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus atlyginta. Pagal KonstitucijÄ asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti realus ir teisingas. Ä®statymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalÄ , be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai, taip pat proporcingumo principo. Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v.

L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai.

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ , kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Byloje esantys įrodymai, taip pat ir ginčijamame sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovei patekus į eismo įvykį, ji patyrė neigiamÄ poveikį, kuris vertintinas kaip neturtinė žala. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo priteista pinigų suma yra perdėta ir nereali, be to prieÅ¡tarauja proporcingumo, teisinių interesų pusiausvyros bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams, atmestini, kadangi žemesnės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika analogiÅ¡kose bylose ir sprendime iÅ¡analizavo daugybę panaÅ¡ių bylų, kuriomis remdamasis nustatė, apeliacinės instancijos teismo manymu, teisingÄ neturtinės žalos dydį.

Nors konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas kurioje nors byloje negali bÅ«ti precedentu kitoje byloje, teismai vis tik turi atsižvelgti į jos nustatymo kriterijus bylose su panaÅ¡iomis ar visiÅ¡kai tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog apelianto turtinė padėtis yra sunki ir todėl jis neturės galimybės atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ .

Apelianto teiginiai, jog ieÅ¡kovė į odontologus kreipėsi tik 2007-03-05 ir kad jai papildomai buvo estetiÅ¡kai plombuojami 33 ir 34 dantys, nors medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodoma, jog ieÅ¡kovei lūžo 11 ir 31 dantų vainikai, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovė neprašė priteisti iÅ¡ atsakovų turtinės žalos atlyginimo, be to, kaip pats apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, turtinę žalÄ ieÅ¡kovei atlygino draudimo bendrovė, todėl dėl iÅ¡vardintų apelianto teiginių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, 2007-12-12 VPU Socialinės komunikacijos instituto iÅ¡duota pažyma apie tai, kad ieÅ¡kovė nelankė paskaitų 2 mėnesius, vertinama kaip įrodymas, kuris patvirtina ieÅ¡kovės patirtÄ traumÄ , bÅ«senÄ po eismo įvykio bei eismo įvykio sukeltus sužalojimus, todėl apelianto teiginiai, jog ieÅ¡kovė nelankė paskaitų be pateisinamos priežasties, yra atmestini. CPK 312 str. numato draudimÄ apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir bylÄ nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog praÅ¡ymas taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ turėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki sprendimo priėmimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovo parengtų procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, bei posėdžio protokolų atsakovas pirmosios instancijos teisme taikyti ieÅ¡kinio senatį nereikalavo; praÅ¡ymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui, skundžiant jau priimtÄ procesinį sprendimÄ .

Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas apelianto reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nevertina ir dėl jo nepasisako (CPK 312 str.). Dėl apelianto praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pažymėtina, jog CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė forma. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Apeliantas praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nesudarė galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti baigiamajai kalbai ir iÅ¡sakyti savo galutinę pozicijÄ . PraÅ¡ymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu, kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.).

Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų iÅ¡dėstymas žodžiu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo. Esant nurodytam, apelianto praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                         Jadvyga Mardosevič Kolegijos teisėjai                                                                                  Vilija Mikuckienė                                                                                                                                                                                                                                                              Virginijus Kairevičius