2025-10-08 Nr. AB-16337-3-64-3-01912-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-10-08 Nr. AB-16337-3-64-3-01912-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Mažeikių rajono mero (toliau – ir atsakovas, ir Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą – panaikinti 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą, vykdyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 2–4 p.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d., 2 d. 7–8 p. – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1112-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01912-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Mažeikių rajono mero (toliau – ir atsakovas, ir Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, patenkinti pareiškimą – panaikinti 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą, vykdyti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 2–4 p.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 1 d., 2 d. 7–8 p. – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsakovui Merui dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
Teismas paaiškino, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenys patvirtina, jog pareiškėjo analogiškas skundas (pareiškimas) dėl atsakovo Mero Rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (teismo nutartyje nurodytas teismo pavadinimas – Regionų apygardos administracinis teismas Vilniaus rūmai – laikytinas rašymo apsirikimu) 2025 m. vasario 4 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (administracinė byla Nr. eI3-8054-931/2025). Pareiškėjas minėtą nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2025 m. kovo 26 d. nutartimi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-374-1188/2025). Taigi, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
Teismas sprendė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. gautą pareiškimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundus su tapačiu reikalavimu jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-8672-631/2025, eI3-9045-621/2025, eI3-8054-931/2025 ir eI3-9357-931/2025, eI3-10002-809/2025 ir kt., kuriose teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo skundus. Visose bylose pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus.
Teismas pažymėjo, kad Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 kreipėsi į Regionų administracinį teismą inicijuodamas naujas bylas tapačiu reikalavimu, analogišku faktiniu pagrindu (pavyzdžiui, Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-12519-505/2025, Nr. eI3-12831-505/2025). Todėl teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale –neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025-08-14 nutartį visa apimtimi (ir, dalyje, neteisėtai, savivaldžiaujant, iš asmeninių paskatų, skirti 200 Eur baudą) ir grąžinti pareiškėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025), 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025), 2025-07-02 nutarties (eAS-634-575/2025) ir 2025-07-09 nutarties (eAS-558-1047/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą, (pagaliau gi, laikas SU-AUGTI), absurdiškai tuščią maratoną – 07-xx yra paskirti devyni kolegijų posėdžiai – gi, vis vien, visa tai jums yra DZIN – ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.
Pareiškėjo nuomone, teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą atsakovui Merui dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu ir pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. gautą pareiškimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025).
Teisėjų kolegija, remdamasi Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 24 d. padavė skundą teismui dėl Mero Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eI3-8054-931/2025 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį.
Taigi, nepriklausomai nuo to, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir dėl šios nutarties pareiškėjas buvo padavęs atskirąjį skundą, pareiškėjo skundas teisme nebuvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį pagal pareiškėjo skundą dėl Mero Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, administracinė byla nebuvo iškelta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Mero Raštu, priimtu 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau šioje byloje su skundu į teismą jis kreipėsi tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, be kita ko, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kaip paduotą teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, nesant nustatytų faktinių ir teisinių pagrindų jį atnaujinti.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, naikinti nėra pagrindo, tačiau pakeistinas nutartyje nurodytas atsisakymo priimti skundą pagrindas – pareiškėjo skundą atsisakytina priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į jo (pareiškėjo) inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.
Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Merui atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-575/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-794-520/2025, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-744-492/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-723-1047/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai nėra tenkinami.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama nurodant, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsisakyti priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė