e8de88ae-99bb-4ffa-8784-cb27f70a9ea0 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-593-238/2015;Teisėja: Leonora Jakubauskienė             Proceso Nr. 1-09-3-00010-2013-0;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant nuteistajai D.

J., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistosios I. V. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai D. B., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D. J. ir nuteistosios I. V. gynėjo advokato Vyto Kantaravičiaus apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:D. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 val. per 9 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei atlyginti nukentėjusiajai D.

B. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;I. V. nuteista pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nukentėjusiajai D.

B. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistųjų D. J. ir I. V. priteista nukentėjusiosios D. B. naudai 30 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 320 Eur proceso iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. J. ir I. V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistos už tai, kad kartu su nenustatytu asmeniu, 2013 m. birželio 28 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), įsiveržė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t. y. lauko virtuvę, D.

J. stvėrė lovoje gulinčiÄ D. B. už plaukų, iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ lovos ant grindų. D. J. pradėjo kumščiais daužyti į galvos, veido sritį, sudavė smÅ«gius į galvos ir veido sritį, t. y. iÅ¡ viso sudavė apie 5 smÅ«gius, garsiai keikėsi, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. I. V. kumščiais smÅ«giavo į pilvo, raktikaulio ir Å¡onkaulio sritis, beiÅ¡einant I. V. dar koja spyrė gulinčiai ant grindų D. B. į deÅ¡inį Å¡onÄ , pataikė į Å¡onkaulius, t. y. sudavė iÅ¡ viso ne mažiau kaip 3 smÅ«gius, dėl ko D.

B. pajuto didelį skausmÄ . Tokiu bÅ«du D. J. ir I. V. bendrai sudavė D. B. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. B. kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairiame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, pilvo deÅ¡inėje pusėje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimÄ kairiame skruoste, kraujosruvas virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų kairės pusės gleivinėje, pilvo deÅ¡inėje pusėje, tarp vidurinės raktikaulinės linijos ir vidurinės pažastinės linijos bei žemiau apatinių Å¡onkaulių lanko padarytos 12x14 cm plote dauginės kraujosruvos, tuo padarė nukentėjusiajai D.

B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde nuteistoji D. J. praÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, taip pat priteisti jos naudai iÅ¡ D. B. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajai D. J. procesinių teisių (teisės atsisakyti duoti parodymus ar atsakinėti į atskirus klausimus), numatytų LR BPK 272 straipsnyje, neiÅ¡aiÅ¡kino.

Negana to, teismas kaltinamÄ jÄ D. J. prisaikdino, įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal LR BK 235 str. bei iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ duoti parodymus, įspėjo dėl atsakomybės už vengimÄ duoti parodymus, t. y. kaltinamoji D. J. buvo apklausta pagal liudytojo apklausai taikomas taisykles. Tokie teismo veiksmai ne tik suvaržė kaltinamosios D. J. įstatymo garantuojamas teises, bet ir privertė jÄ duoti parodymus prieÅ¡ save pačiÄ , kas tiek Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, tiek tarptautinio reglamentavimo lygmeniu laikoma grubiu kaltinamojo teisių pažeidimu.

Kaltinamojo (įtariamojo) teisė neduoti parodymų apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ suprantama kaip viena fundamentaliausių baudžiamojo proceso nuostatų. Å i baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta privataus kaltinimo tvarka, kai prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ (kaltinimÄ ) buvo pareiÅ¡kusi ir kaltinamoji D. J.. Tokio pobÅ«džio bylose ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumui ir rungimosi principo užtikrinimui. Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. balandžio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo, D.

B., kurios procesinė padėtis buvo tokia pati, kaip ir kaltinamosios D. J., kaltinamojo teisės iÅ¡aiÅ¡kintos buvo, kas rodo akivaizdų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Taigi nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , vienai iÅ¡ kaltinamųjų (turinčiai prieÅ¡ingÄ materialinį ir procesinį suinteresuotumÄ ) buvo grubiai suvaržytos įstatymo garantuojamos teisės, kas lėmė rungimosi ir Å¡alių lygybės principų pažeidimus. Nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ panaikinti teismo nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent D.

J. sudavė D. B. 5 smÅ«gius į galvos sritį. 2014 m. balandžio 1 d. apklausiant D. B., ji parodė, kad „D. laikė už plaukų. J. ir D. pagrindiniai smÅ«giai buvo į kairę pusę“. Teisiamojo posėdžio metu D. B. nenurodė, kiek tiksliai smÅ«gių jai sudavė D. J.. Apklausti liudytojai ir kiti proceso dalyviai taip pat nenurodė, kas, kiek ir į kokias vietas sudavė smÅ«gius (jeigu jie iÅ¡ viso buvo suduoti) D. B.. Privataus kaltinimo skunde D. B. nurodė, kad „į kairės pusės skruostÄ , kairę akį ir kairės rankos žasto sritį po vienÄ smÅ«gį jai sudavė I.

D.“. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu akcentuoti tai, kad 2013-07-02 specialisto išvadoje Nr. G646/13 (06) nurodyta, kad „D. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje ir apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje“. Taigi, nors pati D. B. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad jai specialisto išvadoje nurodytos pasekmės kilo nuo I. D. suduotų smūgių į veido ir žasto kairę pusę, tačiau teismas, neaišku kokiais įrodymais remdamasis, konstatuoja, kad šiuos smūgius sudavė būtent kaltinamoji D.

J.. Pažymėtina ir tai, kad 2014-04-01 teisiamajame posėdyje D. B. nurodė, jog D. J. jÄ laikė už plaukų, tačiau teismui nekilo klausimų, kaip galima vienu metu laikyti asmenį už plaukų ir tuo pačiu metu suduoti smÅ«gius. 2013-07-02 specialisto iÅ¡vadoje sužalojimai dėl „laikymo už plaukų“ nekonstatuoti, kas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad, netgi jeigu D. B. kalbėtų tiesÄ , tai D. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., požymių (laikymas už plaukų nesukėlė Å¡io nusikaltimo pasekmių).

Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, kad dėl vienų ar kitų veiksmų D. B. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, ko, beje, savo apklausos metu neminėjo ir pati D. B.. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl D. J. pareikÅ¡to kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis nepasisakė, t. y. iki Å¡iol nežinomi teismo motyvai, kodėl D. B. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos buvo iÅ¡teisinta. Tačiau dėl D. B. pareikÅ¡to kaltinimo D. J. pasisakyta pakankamai plačiai, kas taip pat sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliaciniame skunde nuteistosios I.

V. gynėjas advokatas Vytas Kantaravičius praÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl I. V. nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, taip pat priteisti iÅ¡ D. B. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. balandžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiama D. B. nenurodė, kad I. V. jai bÅ«tų sudavusi tris smÅ«gius kumščiais į pilvo, raktikaulio ir Å¡onkaulio sritis.

Pabrėžia, kad Å¡ių aplinkybių nenurodė ir baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti asmenys. Tiek D. B., tiek liudytojai nurodė, kad vyko grumtynės, buvo triukÅ¡mas, keiksmažodžiai, tačiau nei vienas asmuo, net ir pati kaltintoja, nenurodė, kas konkrečiai ir į kurias kÅ«no vietas sudavė. Taigi, nors baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau iÅ¡nagrinėta, tačiau iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas kaltinamajai I. V. inkriminavo konkrečių smÅ«gių sudavimÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad vien sužalojimų konstatavimas ir konflikto buvimas dar nereiškia, kad konkrečius sužalojimus D. B. patyrė būtent nuo I. V. veiksmų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, konflikte tarp D. B. iš vienos pusės ir I. V. bei D. J. iš kitos pusės dalyvavo dar vienas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas asmuo, kuris, D. B. teigimu, taip pat sudavėsmūgius. Tai reiškia, kad nesant motyvuotų ir įrodymais pagrįstų išvadų dėl I. V. kaltės, kyla pagrįstų abejonių, kad I.

V. nuteista už kito asmens sukeltas baudžiamojo įstatymo draudžiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie buvo iÅ¡kviesti iÅ¡karto po konflikto, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad „ant D. B. kÅ«no sužalojimų nesimatė“. Å iuos policijos pareigÅ«nų parodymus vertinant kartu su bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad tÄ patį mėnesį tarp D. B. ir jos sugyventinio R. J. taip pat vyko konfliktas, kurio metu buvo sužalota D.

B., kyla ypatingai didelių abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisingumu. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį I. V. atžvilgiu, pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įrodymų vertinimo taisykles, kas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nuosprendį.Atsikirtimuose į nuteistosios D. J. ir I. V. apeliacinius skundus nukentėjusioji D. B. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir priteisti turėtas iÅ¡laidas už teisinės pagalbos teikimÄ lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų apeliančių.

Nurodo, kad D. J. ir I. V. padarė konkrečius joms inkriminuotus tyčinius smurtinius veiksmus. Sužalojimai konstatuoti eksperto iÅ¡vadoje, vėlesniuose medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose, kurie buvo padaryti apsilankius pas traumatologÄ , konstatuotas deÅ¡inės pusės VIII Å¡onkaulio lūžis. Nukentėjusios aiÅ¡kinimÄ apie jos sužalojimo aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose apraÅ¡yti nukentėjusiosios sužalojimai. Teigia, kad ji savo skunde nurodo smÅ«gių sudavimo aplinkybes, teisme duodama parodymus nurodo poveikių skaičių, į kurias vietas smÅ«giuota, duoda tuos pačius parodymus, jie nesiskiria, yra aiÅ¡kÅ«s, nesikeičiantys, juos galima sugretinti su specialisto iÅ¡vadoje nurodytas kÅ«no sužalojimo vietomis.

Kaltinamajai D. J. procesinės teisės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, jos įstatymu garantuojamos teisės nebuvo suvaržytos, nebuvo priversta duoti parodymus prieÅ¡ save, ji nebuvo teisme apklausiama kaip liudytoja (LR BPK 80 str.), kÄ nurodo D. J. savo skunde.Teismo posėdžio metu nuteistoji D. J. ir jos gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė D. J. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistosios I. V. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas prašė nuteistosios I. V. gynėjo advokato Vyto Kantaravičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nukentėjusioji D. B. ir jos atstovė advokatė Roma Katilovskienė prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistosios D. J. ir nuteistosios I. V. gynėjo advokato Vyto Kantaravičiaus apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Be to, pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva, todėl tai, jog teismo iÅ¡vados nesutampa su apeliantų subjektyviu duomenų vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai iÅ¡tirti ir įvertinti netinkamai, o nuosprendis nepagrįstas.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog D. J. ir I. V. padarė LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pripažindamas nuteistÄ sias kaltomis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.Byloje nustatyta, kad D. J. ir I. V. 2013 m. birželio 28 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), įsiveržė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t. y. lauko virtuvę, D.

J. stvėrė lovoje gulinčiÄ D. B. už plaukų, iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ lovos ant grindų. D. J. pradėjo kumščiais daužyti į galvos, veido sritį, sudavė smÅ«gius į galvos ir veido sritį, t. y. iÅ¡ viso sudavė apie 5 smÅ«gius, garsiai keikėsi, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. I. V. kumščiais smÅ«giavo į pilvo, raktikaulio ir Å¡onkaulio sritis, iÅ¡eidama I. V. dar su koja spyrė gulinčiai ant grindų D. B. į deÅ¡inį Å¡onÄ , pataikė į Å¡onkaulius, t. y. sudavė iÅ¡ viso ne mažiau kaip 3 smÅ«gius, dėl ko D.

B. pajuto didelį skausmÄ . Tokiu bÅ«du D. J. ir I. V. bendrai sudavė D. B. ne mažiau kaip 8 smÅ«gius, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors apeliantai ginčija nuteistųjų kaltę, tačiau kolegija konstatuoja, kad jų kaltę visiÅ¡kai patvirtina byloje surinkta ir teisme iÅ¡tirta medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 646/13(06) konstatuojama, kad D.

B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatinio vokuose, kairiame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, pilvo deÅ¡inėje pusėje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruvos virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų kairės pusės gleivinėje, sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimai padaryti veikiant galvÄ , kairę rankÄ ir pilvo deÅ¡inę pusę kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smÅ«giuojant rankomis ar kojomis nukentėjusiosios nurodomu laiku, t. y. 2013-06-28, apie 19-20 val. (1 t., b. l. 5, 6).

Nukentėjusioji D. B. duodama parodymus teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2013-06-28, apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu R. J. lauko virtuvėje miegojo, kuomet pro duris įbėgo D. J., I. D. ir I. V.. D. J. į lauko virtuvę įėjo pirma, pribėgo prie lovos ir griebė jÄ gulinčiÄ už plaukų, nutempė jÄ ant žemės ir pradėjo smÅ«giuoti į galvÄ , į kairę veido pusę, į Å¡onÄ . Pirma jai trenkė D. J., ji bandė gintis, bet jÄ beveik visÄ laikÄ laikė už plaukų.

Daugiausiai smÅ«gių buvo į galvÄ kairės pusės ir veidÄ , rankomis. I. V. stovėjo deÅ¡inėje pusėje, mušė rankomis, iÅ¡eidama spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ (1 t., b. l. 177-180). Liudytoja V. J. paaiÅ¡kino, kad viskas vyko 2013-06-28, tarp 17-18 val. Įėjusi į lauko virtuvę pamatė D. B., gulinčiÄ ant grindų, aplinkui buvo trys girtos moterys. Galvojo, kad D. B. užmuÅ¡ta, nes buvo sumuÅ¡ta, vaizdas buvo baisus, o tos trys moterys plÅ«dosi, rėkė, Å¡aipėsi, iÅ¡ jų pažinojo tik D.

J. (1 t., b. l. 180-182). Liudytojas J. J. parodė, kad 2013 m. birželio 28 d. jam atėjus į lauko virtuvę pamatė D. B. gulinčiÄ ant grindų, jÄ buvo apstojusios trys moterys, viena iÅ¡ jų D. J., o kita, kaip vėliau sužinojo, I. V.. Tos moterys keikėsi, buvo iÅ¡gėrusios, viena dar stovėjo už gulinčios D. B., o norėdama peržengti spyrė jai į deÅ¡inį Å¡onÄ (1 t., b. l. 184, 185). Liudytojas R. J. paaiÅ¡kino, kad matė D. B. gulinčiÄ ant žemės. I. V., I. D. ir D. J. puslankiu jÄ apstojusios spardė kojomis, spardydamos jÄ vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais.

Jis nuo triukÅ¡mo prabudo, kai tas visas veiksmas vyko. IÅ¡eidama I. V. peržengdama D. B. dar įspyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ (1 t., b. l. 185-187). Apeliacinio teismo nuomone, Å¡ių nukentėjusiosios ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, kurie yra patvirtinti specialisto iÅ¡vada ir iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų (1 t., b. l. 5-10), visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai, jog D. J. ir I. V. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jÄ sužalojo, taip padarė joms inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistosios I. V. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, kurie buvo iÅ¡kviesti iÅ¡karto po konflikto, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad „ant D. B. kÅ«no sužalojimų nesimatė“. Tačiau kolegija pažymi, kad Å¡ie liudytojų parodymai savaime nepaneigia anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, kurie neabejotinai patvirtino, jog nuteistosios vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. B., be to, policijos pareigÅ«nai sužalojimų galėjo nepastebėti ir dėl to, kad kraujosruvos atsirado vėliau po įvykio, kÄ patvirtino ir liudytoja V.

J., kuri teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tÄ patį vakarÄ D. B. mėlynės nebuvo ryÅ¡kios, o iÅ¡ryÅ¡kėjo tik kitÄ dienÄ (1 t., b. l. 182). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusioji ir minėti liudytojai siektų melagingai apkalbėti nuteistÄ sias nebÅ«to nusikaltimo padarymu, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų galėję padaryti kiti asmenys. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nėra aiÅ¡ku, kas ir kiek konkrečiai smÅ«gių sudavė D.

B., taip pat nėra aiÅ¡ku, ar nukentėjusioji sužalojimus patyrė bÅ«tent nuo D. J. ir I. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog nuteistosios vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , abi sudavė tam tikrÄ skaičių smÅ«gių, o specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad sužalojimai tiek visi, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Darytina iÅ¡vada, kad smÅ«gių skaičius Å¡iuo atveju nėra esminis kriterijus, siekiant pripažinti D.

J. ir I. V. padariusias nusikalstamas veikas, kadangi kiekvienas padarytas smÅ«gis sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o tokia veika užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistosios padarė bendrais veiksmais, o visi bendrai veikę asmenys atsako pagal tÄ patį LR BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, kad nuteistosios D.

J. ir I. V. veikė bendrininkų grupėje, tačiau tai akivaizdžiai matyti tiek iÅ¡ privataus kaltinimo skundo, tiek iÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų, taigi nuteistųjų atsakomybę lėmė ne kiekvienos iÅ¡ jų suduotų smÅ«gių skaičius, o bendros nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai D. B. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistosios D. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajai D. J. procesinių teisių, numatytų LR BPK 272 straipsnyje, neiÅ¡aiÅ¡kino, jÄ prisaikdino, įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ duoti parodymus, įspėjo dėl atsakomybės už vengimÄ duoti parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylas, kuriose paduotas prieÅ¡prieÅ¡inis skundas, asmenys tam tikrais atvejais įgauna dvigubÄ statusÄ â€“ tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad tokiais atvejais asmenys įspėjami ir prisaikdinami tik toje bylos dalyje, kurioje jie duoda parodymus kaip nukentėjusieji apie kito asmens galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau toje dalyje, kurioje Å¡is asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jam yra iÅ¡aiÅ¡kinamos kaltinamojo teisės. IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad visoms kaltinamosioms buvo iÅ¡aiÅ¡kintos kaltinamojo teisės, numatytos LR BPK 22 straipsnyje.

Taigi nagrinėjamuoju atveju D. J. buvo įspėta bei pareigos jai iÅ¡aiÅ¡kintos kaip nukentėjusiajai dėl jos pačios pateikto skundo, kuriame ji kaltino D. B. nusikalstamos veikos padarymu. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įspėjo D. J. dėl melagingų parodymų davimo, iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ duoti parodymus ir įspėjo dėl atsakomybės už vengimÄ duoti parodymus tik toje bylos dalyje, kuri buvo pradėta pagal jos pateiktÄ skundÄ . Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinamojo teisių, numatytų LR BPK 272 straipsnio 1 dalyje, neiÅ¡aiÅ¡kinimas apklausos metu yra baudžiamojo proceso pažeidimas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai nėra tas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris bÅ«tų sutrukdęs teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, įvertinti surinktus įrodymus, priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės duoti paaiÅ¡kinimus ir užduoti klausimus, kurios yra numatytos ir LR BPK 22 straipsnyje.Nuteistosios D. J. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad dėl D.

J. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė, t. y. iki šiol nežinomi teismo motyvai, kodėl D. B. dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinta. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės išvada nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. J., kaip privati kaltintoja, privalėjo teismui pateikti D. B. kaltumo įrodymus ir įrodyti jos kaltę nusikaltimų padarymu, tačiau jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai.

Tai, kad dėl D. B. pareikÅ¡to kaltinimo D. J. pasisakyta gana plačiai, patvirtina ne tai, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o tai, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. J. kaltę, taigi teismas, pripažindamas kaltinamÄ jÄ kalta, turėjo iÅ¡samiai apraÅ¡yti įrodymus bei priimti motyvuotÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat kelia apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ . Å ie skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl apeliantės kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.

IÅ¡ teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, jog teismas nuteistųjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su nukentėjusiÄ ja leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistosioms nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , ir nesudaro pagrindo manyti, jog buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos ar kiti principai.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkal­ti­na­mÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistųjų kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai moty­vavo, todėl apeliacinių skundų argumentai atmestini. Skirdamas nuteistosioms bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistųjų D.

J. ir I. V. asmenybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino Å¡ių aplinkybių visumÄ ir pagrįstai skyrė bausmę – laisvės apribojimÄ su įpareigojimais, bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, artimÄ vidurkiui. Konstatuojama, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendis dėl D. J. ir I. V. nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Taigi jį naikinti apeliacinių skundų motyvais įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai D. B. atstovavo advokatė Roma Katilovskienė. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 795560 (2 t., b. l. 129) patvirtina, kad 2015 m. birželio 17 d. už dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas nukentėjusioji D. B. advokatei Romai Katilovskienei sumokėjo 300 eurų. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė pateikė šį dokumentÄ ir prašė iÅ¡ nuteistųjų D.

J. ir I. V. lygiomis dalimis priteisti 300 eurų nukentėjusiajai D. B.. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi nuteistųjų D. J. ir I. V. apeliaciniai skundai yra atmetami, o nukentėjusioji turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, taigi jos išieškotinos iš nuteistųjų D. J. ir I. V., iš kiekvienos išieškant po 150 eurų (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teisme 2015 m. liepos 14 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajai I.

V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios 23,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Å is praÅ¡ymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistosios nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistosios D. J. ir nuteistosios I. V. gynėjo advokato Vyto Kantaravičiaus apeliacinius skundus atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. J. nukentėjusiosios D. B. naudai jos turėtas proceso iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti – 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų).IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I.

V. nukentėjusiosios D. B. naudai jos turėtas proceso iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti – 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų). Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                     RamÅ«nas Antanavičius                                                                  Gytis Večerskas