e8dd7599-e2bc-48fb-940e-4527a62f2ae7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-890-1100/2021 Proceso Nr. 1-01-1-43005-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.2.25.4.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajam R. L. (nuotoliniu bÅ«du), nukentėjusiajai A. S. (nuotoliniu bÅ«du), jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui RaiÅ¡učiui (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės R. L. 2020 m. spalio 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė A. S. į veido sritį, dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ ir jai buvo padaryti veido sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste ir nosies srityje, taip pat odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

R. L. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad jokių santykių tarp jo su A. S. nebuvo. Tai buvo spontaniÅ¡kas, neapgalvotas veiksmas, juo buvo siekiama pasinaudoti. Su A. S. gyveno gal tris dienas. Ji kiekvienÄ dienÄ dirbo, penktadienį iÅ¡siskyrė. Su nukentėjusiÄ ja jiedu nebuvo sugyventiniai, apie mokesčius nekalbėjo, maisto kartu nepirko.

PrieÅ¡tarauja dėl sugyventinių statuso. Ä®vykis įvyko spalio 23 d. penktadienį. Jis pasitiko A. S., tuo metu buvo gavęs pinigų, todėl ji paprašė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis nupirko maisto ir alkoholio už 40 Eur. IÅ¡ jo buvo siekiama naudos, nes tik įžengusi namo A. S. iÅ¡ karto atsidarydavo butelį vyno. Ji vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad jaudinasi dėl darbo, kad jÄ gali atleisti, nes ne kartÄ buvo iÅ¡gėrusi. Meluodavo, kad serga, bet gerdavo namuose.

Jis pasiÅ«lė jai atsipalaiduoti, matė, kad nerimauja, galvojo gal reikia iÅ¡eiti „pasižmonėti“, tuo metu ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. IÅ¡lipę (duomenys neskelbtini) norėjo užsukti į barÄ , bet teko laukti, todėl A. S. pasiÅ«lė kitÄ vietÄ , ten ir nuvyko. Baras buvo (duomenys neskelbtini). Ä® barÄ nuvyko po 23 val. Jis iÅ¡gėrė lengvo alaus, o A. S. – vyno ir kažkokio kokteilio. Bare nieko neįvyko, konflikto nebuvo, ji nuėjo į tualetÄ , po to, iÅ¡lėkė, nuėjęs pastebėjo, kad ji lekia, buto raktai buvo pas jį.

Jos namai buvo kitoje pusėje, ji ėjo gilyn į (duomenys neskelbtini). Nežino, kur ji ėjo, gal viena norėjo atsipalaiduoti. Prašė palaukti, klausė, kur ji lekia, bet ji tiesiog iÅ¡lėkė. Jis pradėjo jÄ sekti, neturėjo tikslo jos pasivyti, norėjo pažiÅ«rėti, kur ji eina. Tyrėja nepaminėjo svarbios detalės, kad A. S. buvo užsiminusi, kad turi sveikatos problemų ir labai dėl to pergyvena. Grįžusi po darbo kiekvienÄ dienÄ ji atsidaro vyno. Jis negeria jokių vaistų, o ji turi daug visokių receptinių vaistų.

Jis pasivijo jÄ prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pasivijęs paklausė, kur ji eina, Å¡i sakė, kad norėjo jam paraÅ¡yti žinutę, pasiteiravo, kokiÄ dar žinutę, negalėjo net taksi iÅ¡sikviesti. Pasivijęs jÄ , pastebėjo, kad ji blogos nuotaikos, kilo didžiulė agresija, gal ji buvo pavartojusi kokių vaistų, nes matė, kad ji turi vaistus, kuriuos vartodavo prieÅ¡ miegÄ . Ji puolė draskytis, jis buvo apdraskytas. (duomenys neskelbtini) arkoje ji pasitraukė tos arkos link ir pargriuvo, prasidėjo isterija, kad jis pargriovė jÄ .

Pamatė, kad žmogus neišsilaikė, neneigia, kad kontaktas buvo. Ji traukėsi nuo jo ir pargriuvo, nes buvo pakankamai išgėrusi. Atsistojusi ji sakė, kad nori namo, jis teigė, kad nori valgyti, tada ji pasakė, kad namo eis viena, bet jis neleido, nes buto raktai buvo pas jį, tai – jo atsakomybė, Senamiestyje buvo daug žmonių. Jie nuėjo iki greito maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, tačiau net nėjo maisto. Jis iškvietė taksi ir jie nuėjo namo. Vakaras buvo sugadintas, todėl iš naktinės parduotuvės jis pasiėmė dar alaus, ir grįžo namo.

Jam iÅ¡gėrus vienÄ alaus, jie nuėjo miegoti. Daugiau jis negėrė, bare vienÄ alaus iÅ¡gėrė ir paskui dar vienÄ iÅ¡gėrė. Nebuvo tiek iÅ¡gėręs, kad kažko neatsimintų ar nekontroliuotų veiksmų. A. S. pasidarė agresyvi, klausė, kodėl jis lenda prie jos, jam pasirodė, kad ji neatpažino jo. A. S. pradėjo mojuoti rankomis, apdraskė jam ausį, nosį, bet jis vyras, pareiÅ¡kimų dėl tokių nereikÅ¡mingų dalykų nerašė. Jam svarbiau buvo jÄ apsaugoti, kad ji kur nors nenueitų, galvojo, kad ji iÅ¡siblaivys ir ateis į sveikÄ protÄ .

Toje vietoje smurtaujama nebuvo, buvo girto žmogaus agresija prieÅ¡ jį. Jos mėlynÄ nosį matydavo, bet ji naudodavo kosmetikÄ . Ji turi kraujosruvų, ar jos prigimtinės, ar dėl alkoholio vartojimo, nežino. Kiek kam rodė jas, sakė mato, kad geriantis žmogus. Jis – ne ekspertas, kad tai nustatytų. Jos veidas nebuvo sumuÅ¡tas, jei buvo sena mėlynė, tai gal su kokiu kaimynu susipliekė, gal neatsimena. Skara jam neatrodė kaip skara, ji kaip gražus elementas. Jis taip neužfiksuoja žmogaus aprangos.

Atsimena, kad ji buvo palaida striuke, o detalių neatsimena. Jos akinių tÄ vakarÄ nematė. Tuo labiau ji neÅ¡ioja nemažus akinius, todėl bÅ«tų pastebėjęs juos. Jis kaltinamas tuo, kad specialiai suduoti jai norėjo, smaugti, nors to nebuvo. Jis kairiarankis, raÅ¡o kaire ranka, nors teigiama, kad trenkė deÅ¡ine ranka. Ä® smurtÄ atsainiai nežiÅ«ri, turi bÅ«ti rimta priežastis gintis, tuo nepiktnaudžiauja. Nebuvo smÅ«gio į veido sritį. Bandė sulaikyti jos rankas, kad ji liautųsi save ir jį žaloti.

Rankos sužalojimas atsirado, nes ji krito, paslydo. Pasak kaltinamojo, žinutėse minėjo, kad ne kartÄ buvo matęs ant jos kaklo mėlynes, ant kojų taip pat, klausė iÅ¡ kur jos, sakė, kad jis padarė jas, o pasirodo su kaimynu buvo, ar iÅ¡gėrusi neiÅ¡laikė pusiausvyros. Ryte atsikėlęs jis nematė jokio sužalojimo, suprato, kad gal bÅ«dama iÅ¡gėrusi susižeidė, davė jai kremo pasitepti. Kaimynai matė kremÄ , bet ne jos sumuÅ¡imus. Negali pasakyti, kad specialistas nematė anksčiau padarytos žalos, ji juk pagalbos telefonu galėjo skambinti visÄ dienÄ , nes jis buvo bute.

A. S. pasikvietė kaimynÄ , iÅ¡gėrė ir nusprendė pasipelnyti. Jo bÅ«das ramus, matant neteisybę jo temperamentas ganėtinai aukÅ¡tas, nėra konfliktiÅ¡kas. Anksčiau teistas, nes „ėjo“ iki bankroto su žmona, kuri, siekdama greitai iÅ¡siskirti, apkaltino jį smurtautoju. Jis nėra sumušęs nė vieno žmogaus, nėra trenkęs į veidÄ Å¾mogui. Tada jis sudavė per kojas žmonai, nes buvo konfliktas, tai buvo kita situacija. R. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis nurodė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis buvo su A.

S., duris. Kaltinamasis parodė (duomenys neskelbtini) kurioje, išėjęs iÅ¡ baro, pamatė tolstančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . R. L. ėjo paskui jÄ (duomenys neskelbtini) ir pasivijo ties (duomenys neskelbtini) 5 namu, arčiau arkos. Joje prasidėjo konfliktas, nes A. S. buvo suirzusi. Kur nukentėjusioji išėjo, negalėjo pasakyti, nes namai yra kitoje pusėje. Konflikto metu A. S. neiÅ¡laikė koordinacijos ir parkrito (galimai dėl neblaivumo ir nelygaus grindinio (1 t., b. l. 77–82). Nukentėjusioji A.

S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesieja jokie santykiai su kaltinamuoju. Nagrinėjamo įvykio metu gyveno su juo. Jie pradėjo gyventi kartu pirmadienį, o įvykis įvyko iš penktadienio į šeštadienį (gyveno keturias – penkias dienas). Iki nagrinėjamo įvykio buvo pažįstami apie mėnesį. Meilės nebuvo, bet nukentėjusiajai patiko R. L., norėjo pabandyti būti kartu – buvo bendras sprendimas apsigyventi kartu, galvojo, kad taip būtų paprasčiau bendrauti. Ketino gyventi kaip pora.

Kadangi kaltinamojo gyvenamoji vieta nebuvo itin gera, todėl ji pasiÅ«lė gyventi kartu. Jie kartu pirko maistÄ , bet už nuomÄ R. L. nespėjo duoti pinigų, nors žadėjo. Už butÄ turėjo mokėti per pusę. Kartu ėjo į parduotuvę. Turėjo vienus raktus nuo buto. Palikdavo buto raktus jam. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. spalio 23 d. Vakare (apie 23 val.) nusprendė važiuoti į centre esantį barÄ . Iki važiavimo į barÄ jie buvo pavartoję alkoholio. Taip pat vartojo alkoholio bare.

Mano, kad R. L. buvo labiau apsvaigęs, nes daugiau iÅ¡gėrė (kaltinamasis gėrė alų, o ji – dvi taures vyno ir bare vienÄ bokalÄ alaus). (duomenys neskelbtini) esančiame bare kaltinamasis pradėjo aiÅ¡kinti, kad ji yra bloga, todėl nenorėdama girdėti jo pasakymų nukentėjusioji išėjo iÅ¡ Å¡ios vietos. Nesakė jam, kad iÅ¡eina iÅ¡ baro. R. L., pavartojęs alkoholio, bÅ«na agresyvus. Ji ėjo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) po to, (duomenys neskelbtini) perėjo (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tę per pievÄ , pakilo iki (duomenys neskelbtini), pasiekė (duomenys neskelbtini) rÅ«mus, ėjo cerkvės link ir tada pamatė R.

L.. Jai Å¡is marÅ¡rutas yra įprastas, puikiai žino jį, nes visada vaikščiodavo pėsčia. IÅ¡eidama iÅ¡ baro jautėsi saugi. Jei bÅ«tų žinojusi, kad yra sekama, bÅ«tų iÅ¡sikvietusi taksi automobilį. Netoli (duomenys neskelbtini) rÅ«mų R. L. aplenkė jÄ , jis buvo agresyvus, piktas, kad jis buvo paliktas. Norėdama iÅ¡vengti konflikto ji ėjo cerkvės link ir prie stotelės prasidėjo incidentas. Ji įvykio metu buvo užsimetusi skarÄ , taip pat neÅ¡iojo akinius. Kadangi ignoravo jį, tada jis truktelėjo jai už skaros ir pradėjo smaugti jÄ .

Nukentėjusioji iÅ¡sigando, iÅ¡sitraukė telefonÄ ir sakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . R. L. tada paėmė iÅ¡ jos telefonÄ ir norėjo mesti, tačiau įsidėjo šį daiktÄ Ä¯ kiÅ¡enę. Be to, kaltinamasis nuėmė jos akinius, perlaužė per pusę ir iÅ¡metė. Nukentėjusioji bandė stabdyti automobilius, bet niekas nestojo. Ji ėjo Å¡alia ilgo pastato, R. L. sekė iÅ¡ paskos ir arkoje pajuto, kad ji guli ant žemės. Nesuprato, kaip tai įvyko. Neatsimena, kad ji pati galėjo nugriÅ«ti.

Ji bandė atsisėsti, atsirėmė kaire ranka (dėl to atsirado nubrozdinimas ant Å¡ios rankos) ir tada kaltinamasis sudavė dar du smÅ«gius (galimai iÅ¡ deÅ¡inės rankos) jai į deÅ¡inę veido pusę. Jai labai skaudėjo smilkinį, pradėjo stipriai bėgti kraujas. Prašė, kad R. L. nemuÅ¡tų, bet Å¡is sakė, kad paims plytÄ ir užmuÅ¡. Tada jis sudarė dar vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai. Pamatęs, kad A. S. pradėjo bėgti kraujas, jis iÅ¡sigando ir apsiramino. Po to, R. L. paėmė jos rankinę, joje buvo sudėti visi asmeniniai daiktai.

Jis nusprendė, kad reikia kur nors nueiti iÅ¡gerti. A. S. bijojo R. L., todėl darė viskÄ , kÄ Å¡is sakė. Jie nuėjo iki (duomenys neskelbtini), tačiau nerado baro. Nukentėjusioji iÅ¡prašė jo važiuoti namo. Buvo iÅ¡kviestas taksi automobilis, dar nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kad kaltinamasis nusipirktų alkoholio. Ryte ji prabudo apie 9 val., paprašė R. L., kad atiduotų telefonÄ , nes norėjo paieÅ¡koti akinių (pirmadienį reikėjo dirbti).

Gavusi telefonÄ , ji nuėjo į tualetÄ , užsirakino ir parašė kaimynui E. G. žinutę dėl pagalbos. Kaimynas pakankamai greitai atėjo, maždaug po 5–10 minučių. Ji atidarė buto duris ir iÅ¡bėgo basa. Kaimynui sakė, kad pažiÅ«rėtų, kÄ R. L. padarė su ja. E. G. klausė, ar kaltinamasis namie, užėjo į butÄ ir paprašė iÅ¡sikraustyti jo. R. L. tylėjo, niekaip nereagavo, pasiėmė dalį daiktų ir išėjo. Kreipėsi į policijÄ po trijų dienų, nes bijojo, kas gali bÅ«ti po to.

Ilgai mÄ stė, kaip jai elgtis, bet kai suprato, kad R. L. pradėjo persekioti jÄ , kad žmonės turi lydėti jÄ Ä¯ darbÄ ir po darbo, tada nusprendė, kad turi kreiptis pagalbos į teisėsaugÄ . Pirmadienį vakare kolegė pasakė, kad kažkas laukia prie darbovietės. Nukentėjusioji paprašė apibÅ«dinti asmenį. Kolegei apibÅ«dinus, A. S. suprato, kad tai buvo kaltinamasis. Vėliau kaimynas atėjo jÄ palydėti namo. Antradienį, kai buvo policijoje, jai skambino kolega, kuris sakė, kad laukia R.

L. prie biuro durų ir vartoja alkoholį. Ji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį, yra girdėjusi apie kažkokiÄ bylÄ , bet ji turi darbÄ ir pakankamai uždirba, todėl neturi tikslo pasipelnyti iÅ¡ R. L.. Ji nėra agresyvi ir anksčiau neturėjo konfliktų. Dėl R. L. veiksmų ji juto fizinį skausmÄ . A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantį barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Apie 1 val. pabuvusi bare, A.

S., išėjusi į laukÄ parÅ«kyti, nusprendė, kad į barÄ grįžti nebenori ir eis namo. Nukentėjusioji namų link pradėjo eiti iÅ¡ pradžių eidama (duomenys neskelbtini) link. Tada, priėjusi (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , pasuko į kairę (duomenys neskelbtini) link. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pasukusi į (duomenys neskelbtini) priėjo (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , perėjo pėsčiųjų perėjÄ , įėjo į (duomenys neskelbtini) skverÄ .

Pakilusi aukščiau laipteliais, pasuko kairiau (duomenys neskelbtini) al. link. (duomenys neskelbtini) al.– (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , toliau nuėjo į (duomenys neskelbtini). Maždaug tarp (duomenys neskelbtini) ambasados ir (duomenys neskelbtini) rÅ«mų, prie betoninės tvoros, nukentėjusioji pirmÄ kartÄ suprato, kad R. L. eina Å¡alia, jis tuo metu aplenkė jÄ . Aplenkęs atsisuko į jÄ . R. L. jau buvo agresyvus, supykęs, kažkÄ visÄ laikÄ aiÅ¡kino. Kad iÅ¡vengtų konflikto, A. S. perėjo nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir ėjo link (duomenys neskelbtini) esančios cerkvės. Nukentėjusiajai bÅ«nant ties (duomenys neskelbtini) esančia stotele „(duomenys neskelbtini)“, R.

L. pačiupo jÄ už Å¡aliko, bandė smaugti. Kadangi pajuto smaugimÄ , A. S. užkiÅ¡o rankÄ už Å¡aliko, kad atsitrauktų kaltinamÄ jį nuo savęs. Tuo metu ji numetė Å¡alikÄ ant grindinio. Nukentėjusioji, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ rankinuko iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pasakė R. L., kad skambins į policijÄ , o jis tuo metu atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir juo užsimojo. Vykstant tolimesniam konfliktui, kaltinamasis atsistojo prieÅ¡ A.

S. ir viena ranka nuėmė jos tuo metu dėvimus regėjimo akinius bei dviem rankomis sulaužė juos (jų dalis tiesiog iÅ¡mėtė). Tada nukentėjusioji iÅ¡sigandusi pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, tačiau niekas nestojo. Suprato, kad turi eiti į namus ir pradėjo tai daryti. R. L. visÄ laikÄ Ä—jo Å¡alia nurodydamas, kad ji viena namo eiti negali. Nukentėjusioji nurodė į (duomenys neskelbtini), esančiÄ arkÄ teigdama, kad pirmas suvokimas, jog ji guli ant žemės, kaip ir kas įvyko nesuprato.

Kur smÅ«gis buvo suduotas, nesuprato. Bandė kaire ranka remtis ir atsisėsti. Tuo metu sėdint, R. L. sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius A. S. į veido sritį. Labiausiai sudavė į deÅ¡inę veido sritį. PrieÅ¡ paskutinį smÅ«gį suduodamas, kaltinamasis kartojo, kad „aÅ¡ paimsiu plytÄ ir tu Å¡iandien nebegyvensi“. Tada nustojo muÅ¡ti, atsitraukė ir nukentėjusioji atsistojo. Toje vietoje R. L. paėmė rankinukÄ , kuriame buvo piniginė, raktai nuo namų, darbo raktai ir neatidavė tų daiktų.

Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, bijojo pasiprieÅ¡inti kaltinamajam ir sutiko su juo vaikščioti po Senamiestį. A. S. nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link ir ja nuėjo iki pat (duomenys neskelbtini) pr. Kiek laiko vaikščiojo, nesiorientuoja, laiko nematė, tik visÄ laikÄ galvojo, kaip grįžti į namus. Nukentėjusioji nurodė, kad, bÅ«dama (duomenys neskelbtini) pr., prie kažkokios parduotuvės, jos nurodyti negali, prisėdo pasėdėti ir pasakė, kad daugiau vaikščioti nebegali, nori grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) pr. R.

L. iÅ¡kvietė taksi automobilį ir, užsukę pakeliui į naktinę parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), jis nusipirko alkoholio, tada grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–29). Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tyrėja, funkcijos – ikiteisminių tyrimų pradėjimas, asmenų apklausa. Atsimena, kad ji apklausinėjo moterį dėl įvykio (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

Moteris atėjo po dienos ar kelių po įvykio. Neprisimena, kaip ji atrodė, ar ant jos kÅ«no buvo matyti kokie nors sužalojimai. Ta moteris labai painiojosi duodama parodymus, taip pat kalbėjo neriÅ¡liai. Vizualiai atrodė ji blaivi. Neatrodė iÅ¡sigandusi, gal įbauginta. Daugiau neatliko jokių veiksmų su moterimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti Å¡ios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad atsimena, jog jai paskambino ir pasakė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose yra pareiÅ¡kėja, su kuria reikia atlikti įvykio aplinkybių patikslinimÄ .

Užlipus į viršų, jÄ pasitiko moteris ir vyras. Duomenų jų neatsimena, jei gerai atsimena, pareiÅ¡kėjos pavardė buvo A. S.. Bendraujant moteris nurodė, kad jos sugyventinis panaudojo fizinį smurtÄ prie jÄ . Kokias tiksliai įvykio aplinkybes nurodė, neatsimena, viskas yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Bendraudama su ja, moteris atrodė įbauginta, nerimavo. Ä® komisariatÄ atėjo su kaimynu, nes bijojo, kad jos sugyventinis vėl bandys su ja susisiekti ar kitaip sukontaktuoti ir vėl bandys panaudoti prieÅ¡ jÄ fizinę jėgÄ .

Bendraujant su nukentėjusiÄ ja, alkoholio kvapas nebuvo juntamas. Atlikdama procesinius veiksmus, liudytoja prašė nurodyti kÅ«no vietas, kuriose yra galimo smurto požymių, tačiau moteris nieko nenurodė, tik pasakė, kad jis smÅ«giavo į veidÄ . Ant veido smurto žymės buvo matyti, tačiau Å¡iai dienai neatsimena, kuriose vietose ir kokios jos buvo. Kiek prisimena, mėlynių ar kitokių rimtų sužalojimų nebuvo. Bendraudama su nukentėjusiÄ ja, akivaizdžiai buvo matyti, kad ji nesiorientavo laike, dažnai keitė parodymus, kadangi sunkiai nuosekliai galėjo nupasakoti įvykio vietÄ ir kur bÅ«tent viskas įvyko.

Duodama parodymus, ji iÅ¡ pradžių nurodė, kad įtariamasis atėmė akinius (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) rÅ«mų, o kai ji bėgo į namus, ties (duomenys neskelbtini) namu, jis smÅ«giavo jai smÅ«gius į veidÄ . Tačiau bandant patikslinti laikÄ , laike taip pat nesiorientavo, dažnai keitė parodymus ir buvo neužtikrinta. Kad prieÅ¡ tai buvo fizinis smurtas, ji nepatvirtino, tačiau pasakė, kad bÅ«davo žodinių konfliktų. Kadangi jos parodymai buvo neužtikrinti ir nenuoseklÅ«s, kartu su nukentėjusiÄ ja vyko į įvykio vietÄ , kurioje įvyko konfliktas.

Pati nukentėjusioji nurodė jai, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), ir bÅ«tent nurodė į tuo adresu esančiÄ arkÄ , kurioje įvyko konfliktas. IÅ¡ pradžių tik atvykus nukentėjusioji nurodė vienÄ arkÄ , tačiau nuėjus į jÄ , ji pasakė, kad suklydo ir nuvedė prie (duomenys neskelbtini), esančios arkos ir nurodė, kad viskas įvyko ten. O dėl to, kad po muÅ¡tynių ji dar laikÄ leido su įtariamuoju naktiniame bare ir po to už parankės su juo nuėjo iki (duomenys neskelbtini) kol negrįžo į namus ir nuėjo miegoti, moteris nurodė, kad bijojo kažkÄ pasakyti įtariamajam, kad jis vėl jos nesumuÅ¡tų (1 t., b. l. 45–47).

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad perskaityti parodymai yra jos ir teisingi. Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. yra jo kaimynė, pažįsta apie dvejus metus (ji nekonfliktiÅ¡ka asmenybė), o R. L. pažįsta iÅ¡ matymo. Nagrinėjamo įvykio dienÄ 14.07 val. jis gavo iÅ¡ nukentėjusiosios SMS žinutę „labas, padėk man“. Jam nebuvo įprasta žinutė. A. S. yra sakiusi jam dėl R. L. grasinimų, todėl suprato, kad kažkas atsitiko.

Liudytojas atrašė į SMS žinutę, tačiau negavo atsakymo. Tada jis paskambino, bet nukentėjusioji taip pat nepakėlė ragelio. E. G. maždaug po penkių minučių nuėjo iki nukentėjusiosios buto, pasibeldė, iÅ¡girdo, kaip ji atbėgo prie durų, matė, kad staigiai atidarė duris ir basa išėjo. E. G., eidamas iÅ¡ paskos, sakė, kad Å¡i apsimautų bent Å¡lepetes. Nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur A. S. atsisuko ir pasakė pažiÅ«rėti, kÄ padarė R. L.. Pamatė mėlynes ant jos veido (buvo mėlynė ant nosies, paraudęs deÅ¡inės pusės žandas, vos nepradėjęs geltonuoti), taip pat pastebėjo nubrozdintÄ kairę rankÄ .

Ji klausė, kaip kaltinamÄ jį iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ buto. A. S. buvo iÅ¡sigandusi, visa drebėjo, sakė, kad R. L. sumušė jÄ , sulaužė akinius. Tuo metu nukentėjusioji buvo blaivi. Tada E. G. nuėjo į nukentėjusiosios butÄ , paklausė, kÄ R. L. daro čia (kaltinamasis atsakė „pats žinai, kokia boba iÅ¡gėrus yra“) ir paprašė susirinkti daiktus bei iÅ¡eiti. Kaltinamasis susirinko daiktus ir paliko butÄ . Pirmadienį liudytojas lydėjo A. S. į darbÄ , nes ji bijojo eiti, kad nesutiktų kaltinamojo.

Antradienį jis su A. S. ėjo į policijos komisariatÄ . Nukentėjusiajai paskambino iÅ¡ darbo ir pasakė, kad R. L. atvyko prie jos darbo. A. S. paprašė liudytojo palydėti iki policijos komisariato. Eidama žvalgėsi, kad nesutiktų kaltinamojo. Jis lydėjo A. S. į darbÄ ir atgal apie savaitę. Jai stiprÅ«s atsiminimai dėl Å¡io įvykio, nelengva pamirÅ¡ti. PrieÅ¡ kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio buvo sutikęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nematė ant jos veido jokių sužalojimų.

Nukentėjusiosios A. S. 2020 m. spalio 27 d. protokole–pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. nakties metu (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinis R. L. griebė jÄ už skaros, kuri buvo apvyniota aplink kaklÄ , ir pradėjo jÄ smaugti, po to, tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį. Nuo tokių veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , jai taip pat buvo padaryti veido sužalojimai (1 t., b. l. 3). 2020 m. spalio 27 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra arka (duomenys neskelbtini). Įėjimai į minėtÄ arkÄ yra du. Pirmas – iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės; Å¡is įėjimas yra laisvas, nesaugomas, neaptvertas. Minėto pastato virÅ¡uje kairėje pusėje ant kampo yra vaizdo stebėjimo kamera; kuri nukreipta į įėjimÄ Ä¯ „(duomenys neskelbtini)“. Antras įėjimas – iÅ¡ kiemo pusės, netoli pastato (duomenys neskelbtini); Å¡is įėjimas yra laisvas, nesaugomas, nepatvertas; virÅ¡ antro įėjimo yra vaizdo stebėjimo kamera.

Arka neapšviesta; viduje nefilmuojama; jos sienos apipieštos piešiniais. Kelio danga sudaryta iš cemento. Kitų daiktų objektų ar pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti neaptikta (1 t., b. l. 10–14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 3175/2020 (01) (toliau – 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 3175/2020 (01)) nurodyta, kad A. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu bÅ«du ir laiku. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Dėl patirtų sužalojimų A. S. galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 35–36). Kaltinamasis R. L. pateikė susiraÅ¡inėjimÄ tarp jo ir nukentėjusiosios (1 t., b. l. 182–218). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.

Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R.

L., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ , padarė A. S. sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , taip pat sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, kad R. L. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. S.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini) esančio pastato arkoje kaltinamasis tris kartus deÅ¡ine ranka sudavė jai į deÅ¡inę veido sritį.

Po suduotų smÅ«gių jai pradėjo bėgti kraujas. Pasak A. S., dėl R. L. panaudoto smurto ji juto fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 19–21), taip pat patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (1 t., b. l. 22–29). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių A. S. bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti, nes jis yra minėjęs, jog byloje jam gali bÅ«ti priteista pinigų suma.

Kita vertus, R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė tik abstrakčiai Å¡iÄ aplinkybę, be to, vien dalyvavimas byloje (pavyzdžiui, nukentėjusiuoju, civiliniu ieÅ¡kovu) savaime nereiÅ¡kia, kad asmeniui bus priimtas palankus procesinis sprendimas ir jam bus priteista praÅ¡oma pinigų suma. Å iame kontekste pasakytina ir tai, kad pati A. S. bylÄ nagrinėjant teisme neigė turinti minėtÄ interesÄ , juolab jai pakanka uždirbamų pinigų iÅ¡silaikyti. Todėl kaltinamojo minėtas teiginys dėl A. S. suinteresuotumo atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, R. L. abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl nukentėjusiosios gyvenimo būdo, jos psichinės sveikatos taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. S. parodymai yra neobjektyvūs. Šioje byloje yra objektyvus įrodymas – 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 3175/2020 (01), kurioje užfiksuota, kad A. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir nosies srityje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Dėl patirtų sužalojimų A. S. galėjo justi fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 35–36). Teismas nenustatė priežasčių abejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada. Taigi Å¡is įrodymas patvirtina A. S. padarytų sužalojimų lokalizacijÄ , kuriÄ minėjo nukentėjusioji (veido sritį, taip pat kairę plaÅ¡takÄ , kai nukentėjusioji buvo atsirėmusi ant žemės nagrinėjamo įvykio laiku).

Byloje nenustatyta, kad A. S. turėjo sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialistės, iki nagrinėjamo įvykio. Nukentėjusioji taip pat nenurodė, kad ji iki nagrinėjamo įvykio turėjo kokius nors sužalojimus. Å iame kontekste yra svarbÅ«s liudytojo E. G. parodymai, pagal kuriuos Å¡is liudytojas prieÅ¡ kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio buvo sutikęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nematė ant jos veido jokių sužalojimų. Be to, tas pats liudytojas kitÄ dienÄ po įvykusio konflikto tarp R.

L. ir A. S. gavo iÅ¡ nukentėjusiosios SMS žinutę su pagalbos praÅ¡ymu. Pasak liudytojo, jis praėjus neilgam laikui (po 5–10 minučių) nuėjo iki A. S. buto, iÅ¡ kurio nukentėjusioji iÅ¡bėgo basa, buvo iÅ¡sigandusi ir drebėjo, sakė, kad R. L. sumušė jÄ , Å¡i prašė pagalbos, kad R. L. iÅ¡eitų iÅ¡ buto. Be to, E. G. matė ant nukentėjusiosios veido sužalojimus (mėlynę ant nosies, paraudusį deÅ¡inės pusės žandÄ ), kurie atitinka tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų, tiek minėtoje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas aplinkybes.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti liudytojo E. G. parodymais, taip pat manyti, kad jis yra suinteresuotas duoti R. L. nepalankius parodymus. Teismo vertinimu, abejotina, kad nukentėjusioji bÅ«tų praÅ¡iusi liudytojo E. G. pagalbos, jei R. L. nebÅ«tų padaręs jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojo apibÅ«dinta A. S. emocinė bÅ«sena leidžia pripažinti, kad ji bijojo kaltinamojo. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiosios ir liudytojo tarpusavio santykių (girtavimo kartu) neleidžia pripažinti, kad liudytojas yra linkęs apkalbėti kaltinamÄ jį, juolab Å¡i aplinkybė neįrodyta.

Teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad R. L. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu. Kaltinamojo pateiktų susiraÅ¡inėjimų tarp jo ir A. S. turinys, taip pat jo teiginys, kad jei jis bÅ«tų panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , bÅ«tų padaręs jai stipresnius sužalojimus, nepaneigia padarytos iÅ¡vados. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. S. iÅ¡ tiesų kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ ne 2020 m. spalio 24 d., kai įvyko nagrinėjamas įvykis, o 2020 m. spalio 27 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po konflikto.

Kita vertus, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji bijojo, kas gali bÅ«ti po to, kai kreipsis į policijÄ . A. S. ilgai mÄ stė, kaip elgtis, tačiau kai suprato, kad R. L. pradėjo persekioti jÄ , kad žmonės turi lydėti jÄ Ä¯ darbÄ ir po darbo, tada nusprendė, kad turi kreiptis pagalbos į teisėsaugÄ . Tai, kad nagrinėjamas įvykis sukėlė iÅ¡gyvenimus nukentėjusiajai, patvirtina liudytojo E. G. parodymai (jis, be kita ko, nurodė, kad turėjo lydėti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ darbÄ ir iÅ¡ darbo, kartu vyko į policijÄ ), kitos liudytojos J.

J. parodymai (ji nurodė, kad nukentėjusioji atrodė įbauginta, painiojosi nurodydama įvykio aplinkybes, kalbėjo neriÅ¡liai). Taigi Å¡iuo atveju teismas neabejoja, kad A. S. nesikreipė iÅ¡ karto į policijÄ dėl didelio iÅ¡gÄ sčio, streso, kuriuos sukėlė įvykęs konfliktas su R. L.. Todėl vien tai, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ ne iÅ¡ karto, o po kelių dienų (praėjęs laikas nelaikytinas itin ilgu), savaime nereiÅ¡kia, kad jos parodymai yra neobjektyvÅ«s. Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3175/2020 (01) nurodyta, kad A.

S. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2020 m. spalio 24 d., t. y. nagrinėjamo įvykio dienÄ . Todėl pripažintina, kad net ir po tam tikro laiko nukentėjusiosios kreipimasis į policijÄ , įvertinus minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad jai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitu, nei nagrinėjamas įvykis, laiku. Nukentėjusioji, po nagrinėjamo įvykio duodama parodymus, iÅ¡ tiesų nebuvo nuosekli nurodydama, kur prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ R. L., tačiau teismas pradinių parodymų neatitikimÄ jos vėlesniems parodymams, kai buvo atliekamas jų patikrinimas vietoje, vėlgi vertina kaip sukelto streso, patirtų iÅ¡gyvenimų po nagrinėjimo įvykio rezultatÄ .

Kita vertus, teismui nesudaro pagrindo abejoti, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. S.. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu nukentėjusioji apdraskė jo veidÄ (ausį, nosį), tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokiÄ aplinkybę. Kaltinamasis nesikreipė į policijÄ dėl galimai A. S. neteisėtų veiksmų. Todėl teismas atmeta R. L. teiginius dėl nukentėjusiosios agresyvaus elgesio. Be to, kaltinamasis baudžiamojo proceso metu teigė, kad A.

S., bÅ«dama agresyvi (draskydama jį bei atlikdama kitokio pobÅ«džio smurtinio veiksmus) ir traukdamasi nuo jo, pati pargriuvo. IÅ¡ kaltinamojo parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu nukentėjusioji stovėjo prieÅ¡ais R. L.. Å iuo atveju neįtikėtina, kad ji, bÅ«dama tokioje pozicijoje, pati savaime krito ir susižalojo. Å iame kontekste pasakytina, kad kaltinamasis baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kur įvyko konfliktas tarp jo ir A. S.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus, jis teigė, kad jis pasivijo nukentėjusiÄ jÄ ties (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡kvietė taksi automobilį (1 t., b. l. 71–73).

Kita vertus R. L., atliekant jo parodymų patikrinimÄ vietoje, jau nurodė, kad visas konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), arčiau arkos (1 t., b. l. 77). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra gana nutolusios vietos viena nuo kitos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio dienÄ mažai vartojo alkoholio. Teismas abejoja, ar R. L., vartodamas mažai alkoholio, galėjo nurodyti gerokai besiskiriančias konflikto vietas. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

S.. R. L. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobÅ«dis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kad jai bus padaryti sužalojimai bei ji pajus fizinį skausmÄ , ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinime nurodyta, kad R. L. bylai reikÅ¡mingu laiku (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė A.

S. į veido sritį. Kita vertus, nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė tokiÄ pačiÄ aplinkybę ir bylÄ nagrinėjant teisme. Todėl teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo vietÄ . BylÄ nagrinėjant teisme, teismas įspėjo kaltinamÄ jį apie tokios aplinkybės tikslinimÄ , todėl nemano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Teismas taip pat paÅ¡alina aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime, kad R.

L. galimai „griebė A. S. už skaros, kuri buvo apvyniota aplink jos kaklÄ , ir pradėjo jÄ smaugti“. PrieÅ¡ingai, nei smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajai į veidÄ atveju, byloje be nukentėjusiosios parodymų nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl jos smaugimo. Liudytojas E. G. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad matė ant A. S. kaklo kokius nors sužalojimus. 2020 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3175/2020 (01) taip pat neužfiksuota, kad nukentėjusiajai buvo padarytos smaugimo žymės. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais.

Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Todėl teismas konstatuoja, kad R. L. inkriminuota aplinkybė, jog jis galimai griebė A. S. už skaros, kuri buvo apvyniota aplink jos kaklÄ , ir pradėjo jÄ smaugti, laikytina neįrodyta. Taigi pripažintina, kad byloje įrodyta, jog R. L. 2020 m. spalio 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tris kartus deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė A.

S. į veido sritį, dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ ir jai buvo padaryti veido sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste ir nosies srityje, taip pat odos nubrozdinimai kairėje plaÅ¡takoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . R. L. inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalis. Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nebuvo apraÅ¡ytas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis (nusikalstamos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui). Prokurorė tik prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ nurodė, kad jis nusikalto prieÅ¡ artimÄ giminaitę A.

S.. Pirma, nukentėjusioji nelaikytina R. L. artima giminaite, nes jų nesieja jokie kraujo ar kitokio pobÅ«džio giminystės ryÅ¡iai. Antra, teismas, vertindamas, ar kaltinamasis nusikalto prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

IÅ¡samų Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi. Sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto.

Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų vieno kitam prisiėmimÄ , o vien tik faktas apie asmenų bendrÄ gyvenimÄ viename bÅ«ste nėra pagrindas daryti besÄ lygiÅ¡kos iÅ¡vados, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumÄ tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitÄ požiÅ«rį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant Å¡eimos bÅ«dingų santykių turinį atitinkančius santykius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2013, 2K-231-489/2020).

Nagrinėjamu atveju A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji iki nagrinėjamo įvykio gyveno kartu su R. L. itin trumpÄ laikÄ â€“ keturias ar penkias dienas. Nukentėjusioji pažinojo kaltinamÄ jį apie vienÄ mėnesį iki fizinio smurto panaudojimo. R. L. bylÄ nagrinėjant teisme taip pat nurodė iÅ¡ esmės tokį patį pažinties ir gyvenimo su A. S. laikÄ . Teismo vertinimu, toks itin trumpas gyvenimo kartu laikas nelemia Å¡eiminių santykių tarp asmenų buvimo, t. y. nelaikytina, kad tarp R.

L. ir A. S. buvo susiformavusi tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraiÅ¡umas, tarpusavio pagalba ir kt. Akivaizdu, kad tam bÅ«tina santykių tęstinumo. Vien aplinkybė, kad R. L. ir A. S. nusprendė kartu apsigyventi, savaime nėra pagrindas daryti besÄ lygiÅ¡kos iÅ¡vados, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių. Svarbu ir tai, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad meilės tarp jos ir R. L. nebuvo, jai tik patiko kaltinamasis, A. S. norėjo pabandyti bÅ«ti kartu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad jis laikė nukentėjusiÄ jÄ savo Å¡eimos nare.

Vien A. S. ketinimas gyventi su R. L. kaip pora negali bÅ«ti vertinamas kaip artimų santykių turėjimas su R. L.. Kadangi abu asmenys itin trumpai gyveno kartu, todėl buto raktų dalijimasis, ketinimas mokėti bÅ«sto nuomÄ per pusę, maisto prekių pirkimas taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip pareigų tarp Å¡eimos narių turėjimas. Teismas pažymi, kad asmenų bendras gyvenimas, juolab bendro gyvenimo pradžia, negali bÅ«ti formaliai pripažįstama kaip Å¡eimos santykių buvimas. PrieÅ¡ingai, turi bÅ«ti neabejotinai nustatytas Å¡eimos santykių turinys.

Å iuo atveju tarp R. L. ir A. S. tokių santykių nebuvo. Todėl kaltinamajam nepagrįstai inkriminuota BK 140 straipsnio 2 dalis. Teismas bylÄ nagrinėjant teisme įspėjo kaltinamÄ jį, kad jo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju R. L. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas R. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ R. L. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ konflikto metu prieÅ¡ A. S., jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nenustatyta, kad dėl R. L. veiksmų nukentėjusiajai bÅ«tų sukelta ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai. R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad R. L. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ atliko bausmę 2019 m. lapkričio 17 d.). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. L. anksčiau teistas (1 t., b. l. 62–63), trauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 61), nedirba (1 t., b. l. 59), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ir įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ areÅ¡to bausmę.

Kaip minėta, R. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už fizinio smurto naudojimÄ (BK 140 straipsnio 2 dalis) laisvės apribojimo bausme, tačiau, nepraėjus nė vieniems metams po nusikalstamos veikos padarymo, R. L. vėl nusikalto už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymÄ . Akivaizdu, kad laisvės apribojimo bausmė nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, todėl prokurorės siÅ«lomos analogiÅ¡kos bausmės rÅ«Å¡ies taikymas nelaikytinas kaip efektyvi priemonė, kuria galima bÅ«tų pasiekti bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimÄ nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant 50 parų areÅ¡to bausmę. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. L. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad R. L. piktybiÅ¡kai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymÄ 7 mėnesiams.

Teismas, atidėdamas R. L. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , paskiria:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant R. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A. S. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. Civilinis ieÅ¡kinys Byloje buvo pareikÅ¡tas nukentėjusiosios A. S. vardu jos atstovo advokato padėjėjo D. RaiÅ¡učio civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo nukentėjusiajai praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. L. 140 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 152–159).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iÅ¡ įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). A. S. vardu pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ R. L. 140 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro nukentėjusiosios sulaužyti akiniai (akinių rėmeliai ir lęšiai).

Teismas pažymi, kad šioje byloje R. L. buvo pareikštas kaltinimas ir jis pripažintas kaltu dėl A. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo jai. Kaltinamajam nebuvo inkriminuotas svetimo (nukentėjusiosios) turto sugadinimas kaip nusikalstama veika (BK 187 straipsnis), taip pat kaltinime nenurodyta jokia aplinkybė, susijusi su akinių sulaužymu. Be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu, kaltinamasis konflikto metu nuėmė nuo jos veido akinius ir sulaužė juos.

Remiantis tokiais A. S. parodymais, akivaizdu, kad nukentėjusiosios akiniai galimai sulūžo ne nuo kaltinamojo smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajai į veidÄ , o nuo kitokio pobÅ«džio jo veiksmų. ReikÅ¡minga ir tai, kad R. L. galimai sulaužė akinius nukentėjusiajai kitoje vietoje, nei panaudojo fizinį smurtÄ , įrodytÄ Å¡ioje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju akinių sulaužymas nėra tiesioginė R. L. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Sprendžiant klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo baudžiamajame procese, negalima plėsti civilinio ieÅ¡kinio priteisimo ribas, pavyzdžiui, priteisti turtinę žalÄ iÅ¡ kaltininko, kuris galimai padarė kitokio pobÅ«džio veiksmus, nesudarančius konkrečios nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl aptartų priežasčių civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ R. L. atmetama. Nukentėjusioji A. S. dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad jai sumuÅ¡imas nepraėjo ilgÄ laikÄ (apie mėnesį), jį turėjo slėpti makiažu, taip pat labai skaudėjo smilkinio sritį. Ji iki Å¡iol neatsigavo psichologiÅ¡kai – ramiai negali vaikščioti gatvėmis, bijo kaltinamojo, jaučiasi emociÅ¡kai sužlugdyta. Iki dabar atsimena įvykį, pradėjo gal daugiau sirgti, emocinė bÅ«klė pradėjo veikti jos sveikatÄ , pradėjo praÅ¡yti laisvadienių, anksčiau iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Jaučiasi pažeminta. Buvo susiradusi psichologę, tačiau nenuėjo pas jÄ , nes buvo gėda, dar negalėjo apie tai kalbėti. Dėl praÅ¡omos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė tris kartus A. S. į veido sritį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ .

Tai įrodo ir tai, kad A. S. tam tikrÄ laikÄ po nagrinėjamo įvykio į darbÄ ir iÅ¡ jo lydėjo liudytojas E. G., su juo taip pat vyko į policijos komisariatÄ dėl pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo. Kita vertus, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. sumuÅ¡imas nepraėjo mėnesį, kaip teigė nukentėjusioji. Taip pat nėra objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad ji pradėjo vartoti vaistus dėl suprastėjusio miego ar kitų (pavyzdžiui, psichikos) ligų simptomų, lankėsi pas psichologÄ (nukentėjusioji savo iniciatyva atsisakė susitikti su juo).

Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo A. S. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. To negalima pripažinti vien remiantis nukentėjusiosios parodymais ar civilinio ieÅ¡kinio bendro pobÅ«džio teiginiais. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad nukentėjusiÄ jÄ persekiojo kaltinamasis, tačiau nenustatyta, kad R. L. po nagrinėjamo įvykio tiesiogiai kontaktavo su ja ar persekioja jÄ iki Å¡iol. Kaltinamasis nedirba. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokie dydžiai yra įvairÅ«s, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Teismų praktikoje paprastai nėra priteisiama 3000 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių turi bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, Å¡ioje byloje nėra.

Nei A. S., nei jos atstovas taip pat nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų pagrindas priteisti praÅ¡omÄ 3000 Eur sumÄ . Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ teismų praktikÄ , taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios A.

S. praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iÅ¡ R. L. priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis. VI. Kiti klausimai R. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 74–75). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Nukentėjusiosios A. S. atstovas advokato padėjėjas D. RaiÅ¡utis pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas už atstovavimÄ Å¡ioje byloje, iÅ¡ viso 510 Eur (2 t., b. l. 4–8, 27–29).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017).

Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011). Nėra abejonių, kad A. S., kaip nukentėjusioji, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis, taip pat patyrė tam tikrų iÅ¡laidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajai atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokato padėjėjas D.

RaiÅ¡utis pradėjo atstovauti A. S. 2020 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 95), kai ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡ esmės baigtas ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiÄ ja nebebuvo atliekami. Atstovas ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra didelės apimties (1 tomo). Advokato padėjėjas D. RaiÅ¡utis surašė 8 lapų civilinį ieÅ¡kinį, tačiau pastebėtina, kad didžiÄ jÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio sudaro faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas.

Teismo vertinimu, tokio civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iÅ¡ dalies tenkino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį byloje (teismas atmetė civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – gerokai sumažino). BylÄ nagrinėjant teisme, vyko du teisiamieji posėdžiai (nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko), A.

S. atstovas nebuvo ypatingai aktyvus atstovaudamas nukentėjusiosios interesams. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusioji, pasinaudodama savo teise turėti atstovÄ , iÅ¡ tiesų patyrė tam tikrų iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajai iÅ¡ R. L. 400 Eur iÅ¡laidų atstovavimo paslaugoms apmokėti. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. L. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant R. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiÄ ja A. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiosios A. S. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 140 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti, o civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ R.

L. nukentėjusiajai A. S. 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ R. L. priteisti nukentėjusiajai A. S. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų atstovavimo (advokato padėjėjo) paslaugoms Å¡ioje byloje apmokėti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis