2017-10-18 Nr. AB-18808-3-61-3-03242-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-891-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03242-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą patikslinti 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 17.2.-7415, aiškiai, argumentuotai ir išsamiai atsakant į pareiškėjo 2017 m. liepos 16 d. skundo dalį (klausimą Nr. 7) ir nurodant teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo atliktas patikrinimas ir netaikyta atsakomybė darbo pažeidimus padariusiems darbuotojams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, gavęs Generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakymą į jo 2017 m. liepos 16 d. skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, iš esmės reikšdamas reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, siekia, kad būtų atsakyta į jo 2017 m. liepos 16 d. skundo 7 klausimą, t. y. išsamiai paaiškinta, kodėl prokuratūra nepaiso nustatytos tvarkos ir pareiškėjui prašant pažyma nepatvirtina skundo priėmimo fakto, atsakymą siunčia ne jai žinomu pareiškėjo elektroninio pašto adresu, bet paštu. Teismas sprendė, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl atsisakymo atlikti tokius veiksmus, kuris yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida.

III. Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 5 str.), prigimtinę teisę į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d.), padarė turtinės (papildomos laiko, darbo sąnaudos) ir neturtinės (nepatogumai, išgyvenimai) žalos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-783-442/2017 ir pažymi, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, privalėjo vertinti jo atitikimą ABTĮ 24-25 straipsnių nuostatoms, o ne vertinti pareiškėjo materialiosios reikalavimo teisės turėjimą, kas negali būti patikrinta skundo priėmimo stadijoje. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas tik pateikė informaciją, kurios pareiškėjas neprašė. Kadangi atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundo dalį, nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis rėmėsi, vertindamas skundo turinį, pareiškėjas kreipėsi telefonu į atsakymą rengusią darbuotoją, kuri pažadėjo pareiškėjo prašymus išspręsti su atsakingais vadovais. Kitą dieną pareiškėjas buvo informuotas, kad atsakovas atsisako patikslinti atsakymą pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas atsakymas yra neišsamus, jį patikslinti buvo atsisakyta, todėl ginčas yra akivaizdus. Pareiškėjo teigimu, minėti atsakovo veiksmai yra vilkinimas ir numatytų viešojo administravimo funkcijų nevykdymas. Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė, jog atsakovas atsakymą į pareiškėjo skundo dalį pateikė netinkama forma, t. y. pateikė el. parašu nepatvirtintą el. bylą su dokumento vaizdu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalo teikti atsakymą į skundą įstatymo nustatyta forma be atskiro pareiškėjo reikalavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skundu kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekė inicijuoti ginčą dėl Generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 17.2.-7415, prašydamas įpareigoti Generalinę prokuratūrą šį raštą patikslinti. Įvertinusi pareiškėjo skundo Generalinei prokuratūrai bei Generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 17.2.-7415 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis raštas nepatvirtina pareiškėjui kylančių materialinių teisinių pasekmių fakto. Šiuo raštu Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo skundą, suteikė pareiškėjui informaciją apie atliktą darbuotojų, atliekančių duomenų valdymo funkcijas, galimo darbo pareigų pažeidimo, patikrinimą bei apie jo metu nustatytus pažeidimus. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad darbo pažeidimus padariusiems asmenims nurodyta, jog už pakartotinius darbo pareigų pažeidimus jiems gali grėsti atleidimas iš darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsniu, taip pat šiems už dokumentų valdymą atsakingiems darbuotojams nurodyta atidžiau vykdyti bendrąsias darbuotojų pareigas bei pareigybės aprašymuose nurodytas funkcijas.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad, patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigojus Generalinę prokuratūrą patikslinti 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 17.2.-7415 išsamiau atsakant į pareiškėjo skundą (klausimą Nr. 7) ir nurodant teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo atliktas patikrinimas bei netaikyta atsakomybė darbo pažeidimus padariusiems darbuotojams, jokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai apginti nebūtų. Pažymėtina ir tai, kad tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Šiuo atveju Generalinėje prokuratūroje, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą, buvo atliktas patikrinimas dėl darbuotojų, atliekančių dokumentų valdymo funkcijas, galimo darbo pareigų pažeidimo. Pareiškėjas Generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 17.2.-7415 buvo informuotas apie atlikto patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog skundo dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą patikslinti 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 17.2-7415 išnagrinėjimas iš esmės sukeltų jam apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjas, neturėdamas teisės apskųsti tokio pobūdžio Generalinės prokuratūros rašto, neturi ir teisės reikalauti įpareigoti Generalinę prokuratūrą šį raštą patikslinti. Generalinės prokuratūros ginčo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Paminėtu raštu atsakyta į pareiškėjo skundą, tačiau jame nėra suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais motyvais, tačiau priėjo teisingą išvadą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas