Legislator Case Law & Legislation
e8dca3d3-3a05-4886-a338-09e2ebd344ed AI generated

e8dca3d3-3a05-4886-a338-09e2ebd344ed · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e8dca3d3-3a05-4886-a338-09e2ebd344ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės Daivos Milevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, suinteresuoti asmenys V.

Legislator headnote

AI generated

e8dca3d3-3a05-4886-a338-09e2ebd344ed · Vilniaus apygardos teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. L. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį ir leisti iÅ¡keldinti atsakovus I. V. ir A. V. su nepilnamete dukra I. V. iÅ¡ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo nutartis pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas, o bÅ«tent atsakovai I. ir A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2S-1769-450/2012                                                            Teisminio proceso Nr.2-52-3-00907-2009-9                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.23.; 122.2.; 122.4.(S)        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 15 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės Daivos Milevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, suinteresuoti asmenys V.

L., I. V. ir A. V., n u s t a t ė:I. Ginčo esmė              Antstolė Daiva Milevičienė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu Nr. 2-260-341/2010 iÅ¡ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su I. V., A. V., I. V., D.V., J. K., O. K. turi bÅ«ti iÅ¡keldinta ir I. V. Nurodė, kad, vykdydama vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-260-341/2010, nustatė, kad iÅ¡keldinamoji I.

V. turi nepilnametę dukrÄ I. V., kuri teismo sprendime nėra nurodyta kaip iÅ¡keldinamoji. Å is vaikas gimė civilinės bylos dėl iÅ¡keldinimo eigoje, todėl reikalavimas ieÅ¡kinyje jÄ iÅ¡keldinti nebuvo pateiktas. Kadangi mažametis vaikas turi gyventi kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, todėl pareiÅ¡kėjos teigimu, esant teismo sprendimui iÅ¡keldinti I. V., turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinta ir jos mažametė dukra I. V. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų iÅ¡ieÅ¡kotojo teisę į kuo greitesnį ir realų teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tačiau vadovaujantis CPK 769 str. 1 d. pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų turi bÅ«ti iÅ¡keldinti tik vykdomajame raÅ¡te nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Esant tokiai nuostatai, susiklostytų situacija, jog mažametė I. V. liktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o jos motina iÅ¡ Å¡io namo bÅ«tų iÅ¡keldinta. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė            Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi antstolės Daivos Milevičienės praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad antstolė pateikė įrodymus, jog I. V. po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ gyvenamojo namo, priėmimo susilaukė dukters I. V. Spręsdamas dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar kartu su sprendime nurodytais asmenimis turi bÅ«ti iÅ¡keldinta ir minėta mažametė, teismas atkreipė dėmesį, kad nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus nustato LR CPK LVII skyrius, LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Pati antstolė praÅ¡yme citavo CPK 769 str. 1 d., kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pagal teismo sprendimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų turi bÅ«ti iÅ¡keldinti tik vykdomajame raÅ¡te nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Nagrinėjamu atveju, priimant teismo sprendimÄ pirmosios instancijos teisme, I. V. net nebuvo gimusi, todėl reikalavimai jos atžvilgiu nebuvo pareikÅ¡ti, teismo sprendime dėl vaiko teisių ir pareigų nepasisakyta. Nepilnametės I. V. įtraukimas skolininku vykdymo procese reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ , todėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas Å¡iuo atveju netaikytinas.

Esant ginčui, nepilnamečio vaiko, t.y. I. V. iÅ¡keldinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas kitais civilinių teisinių santykių gynimo bÅ«dais - pareiÅ¡kiant naujÄ ieÅ¡kinį teisme ar pan. Teismas pažymėjo, kad 2010-05-04 teismo sprendimo vykdymo tvarka yra aiÅ¡ki - vykdytiname teismo sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyti iÅ¡keldintini asmenys, duomenys apie gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ kurio minėti asmenys turi bÅ«ti iÅ¡keldinti. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, todėl jis atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. L. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį ir leisti iÅ¡keldinti atsakovus I. V. ir A. V. su nepilnamete dukra I. V. iÅ¡ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo nutartis pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas, o bÅ«tent atsakovai I. ir A.

V. visÄ laikÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos vilkino procesÄ . IeÅ¡kinys teisme priimtas 2009 m. spalio mėn., o sprendimas priimtas tik 2010 m. gegužės 4 d. Dėl atsakovų kaltės neįvyko keli teismo posėdžiai, kurie vis buvo atidedami. Teismo sprendimo priėmimo metu vaikas nebuvo gimęs. Jis gimė tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl objektyviai negalėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ . Pažymėjo, kad atsakovai savo elgesiu pažeidžia dispozityvumo principÄ , t.y. piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindami teismo sprendimo įvykdymÄ .

Vadovaujantis LR CK 3.168 str., 2.14 str. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi logiÅ¡ka iÅ¡vada yra ta, kad iÅ¡keldinat tėvus iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, kartu iÅ¡keldinami ir jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus (CK 3.165 str.), o CPK 679 str. 1 d. nuostatos Å¡iuo atveju netaikytinos. Taigi vadovaujantis CK numatytais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis neatitinka nurodytų principų ir pažeidžia CPK numatytÄ koncentruotumo principÄ , todėl naikintina.             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolė Daiva Milevičienė prašė skundžiamÄ nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡aiÅ¡kinimo.

Antstolės teigimu, teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, ko pasėkoje yra nepagrįsta ir neteisėta. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168 str., 2.14 str.), todėl iÅ¡keldinat tėvus iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, kartu turėtų bÅ«ti iÅ¡keldinami ir jų nepilnamečiai vaikai - tėvai yra atsakingi už savo vaikus (CK 3.165 str.), o CPK 679 str. 1 d. nuostatos Å¡iuo atveju netaikytinos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, nes I.

V. ir A. V. gali ir toliau vilkinti teismo sprendimo įvykdymÄ , toliau kasmet prieÅ¡ teismo sprendimo įvykdymÄ gimdyti vaikus, o ieÅ¡kovai kiekvienÄ kartÄ turės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl kiekvieno vaiko iÅ¡keldinimo. Tokiu bÅ«du teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, o nuosavybės institutas netektų prasmės, nes turto savininkas neturėtų galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, antstolės teigimu, teismo nutartis prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta, kas sudaro pagrindÄ jÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - nustatyti, jog kartu su tėvais turi bÅ«ti iÅ¡keldinta ir nepilnametė I.

V.              Suinteresuoti asmenys I. V. ir A. V. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka nėra aiÅ¡ki, LR CPK 589 str. 1 d. numatyta, kad antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr.2-260-341/2010 pagrindu iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), be kitų asmenų kartu su I. V. turi bÅ«ti iÅ¡keldinta jos nepilnametė dukra I.

V. Nurodytas vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas pagal įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimÄ . Kaip matyti iÅ¡ antstolės priimto vykdyti vykdomojo raÅ¡to, jame be kitų asmenų nurodyta iÅ¡ konkretaus gyvenamojo namo iÅ¡keldinti I. V., t.y. mažametės I. V. motinÄ . Byloje esantis LR Gyventojų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iÅ¡keldinamosios I. V. mergaitė gimė 2010-09-22, t.y. po pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl I.

V., A. V., I. V., D.V, J. K., O. K. iÅ¡keldinimo, priėmimo. Nurodytas teismo sprendimas dėl asmenų iÅ¡keldinimo įsiteisėjo 2011 m. balandžio 7 d., apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus atsakovės I. V. skundÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad susiklosčiusioje situacijoje teismo sprendimas dėl mažametės I. V. iÅ¡keldinimo objektyviai negalėjo bÅ«ti priimtas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ji dar nebuvo gimusi. Vienok, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolės praÅ¡ymas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡aiÅ¡kinimo negali bÅ«ti tenkinamas vien tuo pagrindu, jog jo turinys, t.y. iÅ¡ kokio gyvenamojo namo ir kurie asmenys turi bÅ«ti iÅ¡keldinti, yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mažametės I. V. įtraukimas vykdymo procese reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ , todėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo institutas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas. Mergaitės iÅ¡keldinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas kitais civilinių teisinių santykių gynimo bÅ«dais, t.y. pareiÅ¡kiant naujÄ ieÅ¡kinį teisme ar pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms faktinėms aplinkybėms [LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.].

             Antstolės pareiÅ¡kime nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad mergaitės motina I. V., ignoruodama teismo sprendimÄ , remiasi tuo motyvu, kad reikalavimas dėl jos mažametės dukros iÅ¡keldinimo nebuvo pareikÅ¡tas ir iÅ¡nagrinėtas. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien iÅ¡ pastarųjų aplinkybių nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡keldinamoji piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau nepaneigtina, kad susidariusi situacija sudaro prielaidas vilkinti teismo sprendimo vykdymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ tiesų teismo sprendimo, kuriuo I. V. bÅ«tų iÅ¡keldinama iÅ¡ gyvenamojo namo, nebuvimas yra teisine kliÅ«timi iÅ¡keldinti iÅ¡ Å¡io buto mažametę mergaitę pagal LR CPK 769 str. 1 d., kuri, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, taikytina ir nagrinėjamai situacijai, tačiau nėra kliÅ«timi iÅ¡keldinti vykdomajame raÅ¡te nurodytus asmenis, įskaitant I. V. Ta aplinkybė, kad sprendžiant tėvų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo klausimÄ dėl objektyvių aplinkybių nebuvo priimtas sprendimas iÅ¡keldinti ir jų mažametę dukterį, nereiÅ¡kia, jog motinos priverstinio iÅ¡keldinimo atveju ji negali pasiimti ir savo jauniausios dukros.

Tokiu bÅ«du visiÅ¡kai neiÅ¡kiltų realaus vaiko ir motinos atskyrimo klausimas. Pažymėtina, kad bÅ«tent tėvai, remiantis LR CK 3.155 str., turi pareigÄ pasirÅ«pinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprÅ«pinant vaikÄ bÅ«stu. Tuo tarpu situacijos, kai iÅ¡keldinamosios dukrÄ bÅ«stu turi aprÅ«pinti visiÅ¡kai paÅ¡aliniai asmenys (namo savininkai – iÅ¡ieÅ¡kotojai) sudarymas gali bÅ«ti vertintinas kaip iÅ¡ esmės dirbtinis, siekiant iÅ¡vengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

Å iuo atveju pagrįsta manyti, kad dukters gyvenimu name manipuliuojama kaip aplinkybe, neva tai sudarančia kliÅ«tį iÅ¡keldinti motinÄ , kurios atžvilgiu sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas I. V. skundÄ dėl priimto apylinkės teismo sprendimo, atsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė turi tris vaikus, todėl savo iniciatyva teismo sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ atidėjo vienerių metų laikotarpiui.

Taigi iÅ¡keldinamajai buvo sudarytos sÄ lygos bei duotas protingas terminas iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, tačiau sprendimas gera valia ir per suteiktÄ papildomÄ vienerių metų terminÄ nepagrįstai nebuvo įvykdytas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.]Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                   Asta Radzevičienė