e8dbbd41-12e8-4f21-bc59-1e6c7bc45b6e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1368-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03855-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. (S.) skundÄ (patikslintÄ ) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (patikslintu), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo 2019 m. balandžio 1 d. – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., kai buvo suimtas ir kalėjo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeistos jo teisės. Visų pirma, nurodo, kad buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis kamerose, kurių plotas apytiksliai yra 5 – 7 kvadratiniai metrai; jose nuolat buvo laikoma po 2 asmenis, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ .

Kameroje, kurios plotas 7 kvadratiniai metrai, o sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 2 kvadratiniai metrai, jam likdavo mažiau nei 5 kvadratiniai metrai ploto; pažymėjo, kad didžioji dalis kameros buvo užstatyta baldais, daiktais, todėl nebuvo galimybės laisvai judėti. Antra, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K antro, trečio ir ketvirto aukÅ¡tų gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , be to, iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvo duÅ¡e ir kt. vietose; pažymėjo, kad, norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tekdavo gana ilgai trankyti duris, o nesant iÅ¡kvietimo mygtukų kildavo pavojus sveikatai ir saugumui.

Trečia, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama tik per langÄ , todėl patalpose drėgna ir tamsu. Be to, langus uždengia dviejų – keturių eilių grotos, todėl buvo ribojamas vėjo ir natÅ«ralios Å¡viesos patekimas į patalpÄ , dėl ko puvo čiužiniai, veisdavosi parazitai, rÅ«dydavo metalinės lovos. Ketvirta, teigia, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, žiemÄ nebÅ«davo pakankamai Å¡ildoma, o vasarÄ nebÅ«davo atvėsinama. Be to, kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų matėsi pelėsis, jautėsi drėgmė.

Penkta, nurodo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ , naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymi, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti tik sienele, tačiau nebuvo jokios kabinos; pareiÅ¡kėjui ne kartÄ naudojantis tualetu, pareigÅ«nai, įskaitant moteris, atidarydavo duris; taip pat nebuvo jokios patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ . Å eÅ¡ta, teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K esančioje parduotuvėje buvo didesnės kainos nei nustatyta įstatyme; be to, pirkdamas limonadus ar kitus gėrimus turėdavo mokėti už tarÄ , tačiau vėliau nebÅ«davo galimybės jos grÄ Å¾inti ir taip atgauti pinigus (depozitÄ ).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų jis patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ bei nepatogumus.

2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su patikslintu skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas A. S. 2018 m. liepos 27 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322, plotas – 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 28 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikomas kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 307, plotas – 8,22 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d.

– 2018 m. rugpjūčio 12 d. laikomas kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 14 d. kameroje Nr. 307 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 15 – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 256, plotas – 23,32 m2 (6 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 24 d. kamera Nr. 256 (6 asmenys); 2018 m. rugpjūčio 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d. kamera Nr. 256 (5 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 27 d. kamera Nr. 256 (4 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 28 d. kamera Nr. 256 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 262, plotas – 7,86 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d.

– 2018 m. rugsėjo 4 d. kamera Nr. 262 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 26 d. A. S. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių. Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kokio ploto kamerose ir kokiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų nurodo, kad pareigÅ«nai, siekdami užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, tektų ne mažiau kaip 3,6 kvadratiniai metrai ploto. Dėl asmenų stebėjimo kamerose bei privatumo nurodo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus ir siekiant užkardyti konfliktines situacijas įstaigoje.

Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Tačiau, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, nes priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Vilniaus PN korpusų, esančių LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių kalėjimų, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, o karÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenumato. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Dėl Å¡varos palaikymo kamerose ir vykdomų patikrinimo nurodo, kad tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei jose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, į visas gyvenamÄ sias kameras yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės:

Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Taip pat, asmeniui per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui; be to, į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindims, sienoms, indams ir kitiems vandeniui atspariems pavirÅ¡iams. Pažymėjo, kad į LukiÅ¡kių TI-K gyvenamÄ sias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės iÅ¡duodamos du kartus per mėnesį – mėnesio pradžioje ir viduryje, tačiau gavus nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus dėl minėtų priemonių trÅ«kumo jos nedelsiant atneÅ¡amos.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad jos įrengtos, vadovaujantis Taisyklėmis, kur nurodyta, jog kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėjo, kad visose kamerose yra reikalingi baldai, lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ar higienos priemonėms susidėti; kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių ar kitų baldų.

Taip pat kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, visose kamerose yra centrinio Å¡ildymo įranga, o Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Atsakovės atstovo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , tačiau kai kurie suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Taip pat pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau ir Å¡iÄ signalizacijÄ neretai piktybiÅ¡kai gadina suimtieji ar nuteistieji. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Taigi kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas ir jas tvarko, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Dėl apsipirkimo parduotuvėje nurodo, kad asmeniui pagrįstai (kai atneÅ¡ama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista jos pakuotė ar produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dienÄ ) atsisakius paimti prekę, suderinus su pareigÅ«nais, galimas prekių grÄ Å¾inimas; prekės grÄ Å¾inamos, pinigai nuo sÄ skaitos nenuskaičiuojami.

Tačiau Å¡iuo atveju įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl nepagrįstai nuraÅ¡omų piniginių lėšų ar dėl netinkamos kokybės parduotuvės prekių. Dėl neturtinės žalos nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, jo patirtos žalos dydis iÅ¡ esmės nėra grindžiamas jokiais įrodymais, todėl atsakovo atstovas mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė jo patirtos žalos fakto ir dydžio.

Teismas konstatuoja:

3. PareiÅ¡kėjas A. S., minėta, praÅ¡o teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas jo laikymo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktikÄ , neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga, todėl Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).

5. Pirmiausia pareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis 5 – 7 kvadratinių metrų ploto kamerose, kuriose bÅ«davo laikoma po du asmenis, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ . Be to, sanitarinis mazgas užimdavo 2 kvadratinius metrus, tad pareiÅ¡kėjui likdavo mažiau nei 5 kvadratiniai metrai ploto. Pažymėjo, kad didžioji dalis kameros bÅ«davo užstatyta baldais, daiktais, todėl jam nebuvo galimybės laisvai judėti ir pasimankÅ¡tinti. IÅ¡ Vilniaus PN atsiliepime pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 27 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 27 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 322, plotas – 7,77 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 28 d.

– 2018 m. rugpjūčio 2 d. laikomas kameroje Nr. 322 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 3 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 307, plotas – 8,22 m2 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 12 d. laikomas kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 14 d. kameroje Nr. 307 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 15 – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 307 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 256, plotas – 23,32 m2 (6 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 22 d.

– 2018 m. rugpjūčio 24 d. kamera Nr. 256 (6 asmenys); 2018 m. rugpjūčio 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 26 d. kamera Nr. 256 (5 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 27 d. kamera Nr. 256 (4 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 28 d. kamera Nr. 256 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 262, plotas – 7,86 m2 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d. kamera Nr. 262 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 5 d. – 2018 m. rugsėjo 25 d. kamera Nr. 262 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 26 d.

A. S. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-Ä jį sektorių. PareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų neginčija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) naujausioje savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT minėtoje byloje, be kitų aktualių kalinimo sÄ lygų vertinimo aspektų, paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnį; EŽTT tvirtinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui.

Tiek Å¡is teisės aktas, tiek ir kiti nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad, apskaičiuojant asmeniui tekusį kameros plotÄ tardymo izoliatoriuje, bÅ«tų iÅ¡skaičiuojamas plotas, tenkantis sanitariniams įrenginiams, taip pat baldams ir kitiems daiktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis EŽTT sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018; 2018 m. sausio 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017).

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant jam tekusį kameros plotÄ tardymo izoliatoriuje iÅ¡skaičiuoti plotÄ , tenkantį baldams ir kitiems įrenginiams (ne sanitariniams įrenginiams), vadovaujamasi nacionalinės teisės aktais bei minėta EŽTT praktika, t. y. baldai ir kiti daiktai nėra iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ bendro ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kiekvienoje kameroje buvo įrengta sanitarinio mazgo su klozetu patalpa, jos matmenys sudarė apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, konstatuotina, kad skaičiuojant pareiÅ¡kėjui tekusį kamerų, kuriose jis buvo uždarytas ginčo laikotarpiu, plotÄ , jis (plotas) visiÅ¡kai atitiko tiek nacionalinius teisės aktus (virÅ¡ijo minimalų 3,6 kv. m plotÄ ), tiek ir Konvencijos 3 straipsnį (virÅ¡ijo 3 kv. m plotÄ , netgi iÅ¡skaičiavus 0,56 kv. m plotÄ , kurį užėmė sanitariniai įrenginiai).

Taigi, byloje nenustatyta neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su pareiškėjui reikiamo ploto užtikrinimu.

6. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K antro – ketvirto aukÅ¡tų gyvenamosiose kamerose kaliniams nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , be to, iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvo duÅ¡e ir kt. vietose; norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tekdavo gana ilgai trankyti duris, o nesant iÅ¡kvietimo mygtukų kildavo pavojus sveikatai ir saugumui. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 14.4 punkte buvo nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).

Tuo tarpu teisės aktai nenumato, kad toks mygtukas turėtų bÅ«ti įrengtas duÅ¡e ar kitoje pareiÅ¡kėjo nurodomoje vietoje. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . PareiÅ¡kėjas savo teiginio dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo nedetalizuoja, be to, byloje nėra duomenų, kad Å¡iuo klausimu jis bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ .

Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko ir dėl to jam tekdavo ilgai belstis, trankyti duris, o nesant iškvietimo mygtukų kildavo pavojus. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kai dėl realios grėsmės jis neturėjo galimybės iškviesti pareigūnų ar jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Tad teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengti ir veikė aliarminiai iškvietimo mygtukai.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Kita vertus, net ir nustačius, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar jis neveikė gyvenamosiose kamerose, pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tai nereiÅ¡kia, jog automatiÅ¡kai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala; vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ ; argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Gi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, minėta, tik abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas saugumas, tačiau Å¡ių savo teiginių niekaip nedetalizuoja, kad jam dėl to bÅ«tų kilę kokių nors grėsmių ir pan. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos kilimo faktÄ iÅ¡ esmės sieja vien tik su teorine galimybe, kad jam galėjo bÅ«ti sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės.

7. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, vėdinama tik per langÄ , todėl patalpose drėgna ir tamsu. Be to, langus uždengia grotos, todėl taip buvo ribojamas vėjo ir natÅ«ralios Å¡viesos patekimas į patalpÄ , dėl ko puvo čiužiniai, veisdavosi parazitai, rÅ«dydavo metalinės lovos. Taip pat teigė, kad kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, žiemÄ nebÅ«davo pakankamai Å¡ildoma, o vasarÄ nebÅ«davo atvėsinama. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, kameros buvo neremontuotos, ant lubų ir sienų matėsi pelėsis.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, konkrečiai jų 13 – 17 punktai. Pagal Taisyklių 14.1 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti langas, kad patektų natÅ«rali dienos Å¡viesa; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat kameroje turi bÅ«ti: dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 punktas); natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas (14.10 punktas); patalpos Å¡ildymo įranga (14.11 punktas).

Lietuvos higienos normos Nr. HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas).

Taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal to paties teisės akto 20 punktÄ Laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Visų pirma teismas pažymi, kad atsakovas neigia pareiškėjo nurodomus pažeidimus. Antra, pareiškėjo nusiskundimai dėl kamerose įmontuotų grotų ir dėl mechaninės vėdinimo sistemos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes, minėta, teisės aktai nustato, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos, be to, gyvenamosios patalpos vėdinimas gali vykti ir per langus, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta; tad mechaninis vėdinimas nėra būtinas.

Trečia, kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas penkiose skirtingose kamerose, tad apskritai neaiÅ¡ku, kokioje kameroje galėjo bÅ«ti nurodomi pareiÅ¡kėjo pažeidimai, susiję su per didele drėgme, nepakankamos Å¡viesos buvimu, netinkama oro temperatÅ«ra, pelėsio ir kenkėjų buvimu ir kt. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis tuo klausimu į įstaigos administracijÄ ar kuriÄ nors kitÄ minėtas sÄ lygas kontroliuojančiÄ institucijÄ ;

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teismui pateiktame rašte (b. l.

36) aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis nebuvo gavęs A. S. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26. Tad konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nėra įvykdęs savo įrodinėjimo pareigos - detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , t. y. aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes; kitaip tariant neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Ketvirta, byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2018 m. sausio 8-16 dienomis atliko operatyvųjį patikrinimÄ kameroje Nr. 322, kurioje vėliau buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir nustatė, kad ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta; kameroje buvo iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė, t. y. 41 proc., kas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 35 proc. ir ne didesnė kaip 65 proc.

Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros Nr. 322 lango stiklai neÅ¡varÅ«s, tačiau pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles patalpas valo jose laikomi asmenys; patalpoje buvo visos reikalingos valymo priemonės. Be to, kameroje ant lango buvo įmontuotos grotos. Nustatyta, kad yra galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ , jį galima atidaryti ir uždaryti; tai atitinka reikalavimus. Be to, į bylÄ pateiktas LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. sausio 26 d. raÅ¡tas „Dėl atliktų patikrinimų“, iÅ¡ kurio matyti, kad 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akte nurodyti trÅ«kumai paÅ¡alinti, t. y. kameroje Nr. 322 iÅ¡valyti langai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2018 m. vasario 12-13 dienomis atliko pakartotinį patikrinimÄ kameroje Nr. 322 ir nustatė, kad 2018 m. sausio 8-16 dienomis patikrinimo metu užfiksuotas pažeidimas (neÅ¡varÅ«s lango stiklai) buvo paÅ¡alintas. Tai rodo, kad atlikus patikrinimÄ reikÅ¡mingų pažeidimų nenustatyta; o nedideli pažeidimai, už kuriuos iÅ¡ esmės buvo atsakingi patys kalinamieji asmenys, nedelsiant buvo paÅ¡alinti. Tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai reaguodavo į situacijÄ ir imdavosi reikiamų veiksmų.

Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir vėlesnis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, t. y. iÅ¡ 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 322 ir 18 posto duÅ¡inėje ant sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsio požymių nenustatyta; padaryta iÅ¡vada, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmuose nenustatytas neteisėtumas.

8. Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies (tik sienele), todėl kameroje nuolat tvyrojo blogas kvapas, be to, jam naudojantis sanitariniu mazgu galėjo stebėti pareigūnai ir kiti asmenys. Atsakovės atstovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta ir negali būti numatyta, jog kamerose esantys sanitariniai mazgai privalėtų būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

PrieÅ¡ingu atveju, posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, daroma iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2018 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018; 2017 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; ir kt.).

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, esantis sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, tačiau įėjimas į sanitarinį mazgÄ nebuvo niekaip uždengtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017; ir kt.).

Atsakovės atstovas į bylÄ yra pateikęs tris fotonuotraukas (b. l. 62-64), iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo bendros kameros erdvės ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis; nuotraukose nurodyta, kad tai yra tipinis gyvenamosios kameros vaizdas pro atidarytas duris. Tačiau teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad atsakovas nėra nurodęs, kada toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto buvo įrengtas. Antra, Å¡ios nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas buvo bÅ«tent kamerose Nr. 104, 302, 307, 256 ir 262, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu.

Trečia, pats atsakovo atstovas savo paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės neneigia, pripažįsta, kad įėjimas į sanitarinį mazgÄ pareiÅ¡kėjo kamerose nebuvo atskirtas nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros dalies ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele ir įėjimÄ Ä¯ sanitarinį mazgÄ niekaip neuždengiant, - pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu).

Kitaip sakant, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

9. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K esančioje parduotuvėje buvo didesnės kainos nei nustatyta įstatyme; be to, pirkdamas limonadus ar kitus gėrimus jis turėjo mokėti už tarÄ , tačiau vėliau nėra galimybės jos grÄ Å¾inti ir taip atgauti pinigus (depozitÄ ). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 87 punktas nustatė, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius.

Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172, nustato areÅ¡tinėse, pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose veikiančiose parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarkÄ .

Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , visų pirma pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai iÅ¡ esmės yra abstraktÅ«s ir jie nėra siejami konkrečiai su pačiu pareiÅ¡kėju. A. S. tik nurodo, kad parduotuvėje kainos buvo didesnės, tačiau Å¡io teiginio nedetalizuoja, nenurodo, kokios konkrečiai prekės buvo brangesnės; kokias bÅ«tent prekes didesnėmis kainomis pirko, kada tai darė ir pan. Tad Å¡ia pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pirkdamas gėrimus jis mokėdavo ir už tarÄ , tačiau nebuvo sudaryta galimybė susigrÄ Å¾inti už depozitinę tarÄ mokamÄ užstatÄ .

Tačiau Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys taip pat yra per daug abstraktus. PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kada pirko gėrimus, kaip dažnai, kokiomis kainomis ir pan. Be to, skunde nenurodė, kad jis bÅ«tų pildęs praÅ¡ymus grÄ Å¾inti tarÄ ir atgauti sumokėtÄ užstatÄ bei kad Å¡ie jo praÅ¡ymai bÅ«tų netenkinti. Tad ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, net ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos nevirÅ¡ytų Å¡ių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaÅ¡i, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius, - automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjui.

Teismas nenustatė, kad tokia žala pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradusi. Tas pats pasakytina ir dėl galimybės susigrÄ Å¾inti už depozitinę tarÄ mokamÄ užstatÄ .

10. Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) neužtikrinimo nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis (jam neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) nuo 2018-07-27 iki 2018-09-26, t. y. 60 parų. Tad teismo nuomone, Å¡ioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebÅ«tų tinkamas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos kompensavimo bÅ«das.

Tad spręstinas klausimas dėl neturinės žalos kompensavimo pinigais. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017;; ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis du mėnesius, tam tikrais laikotarpiais kamerose jis buvo kalinamas tik vienas, tad jo pažeidžiamų teisių intensyvumas nebuvo didelis (privatumas buvo pažeidžiamas tik dėl to, kad pareigÅ«nai turėjo galimybę stebėti, kai jis naudojosi tualetu), į tai, jog byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų stengęsis sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėtas pažeidimas bÅ«tų neigiamai atsiliepęs pareiÅ¡kėjo sveikatai, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 125 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. S. (S.) skundÄ (patikslintÄ ) dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 125 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis