e8db3d6a-90d0-40fe-8a2c-cec30005be41 · Vilniaus apygardos teismas

Adm. byla Nr. ATP-545-195/2011Teisminio proceso Nr. 4-03-3-02668-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A S 2011 m. rugsejo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal V. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d. 100 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., subendrinus paskirtas nuobaudas, V. K. paskirta galutine nuobauda 3000 Lt dydžio bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, n u s t a t e : V. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d. apie 13.47 val. Liepkalnio-Žirniu g. Vilniuje, vairuodamas automobili Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaike atstumo, nesugebejo automobilio sustabdyti, atsitrenke i sustojusi automobili Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu 132 p. reikalavimus.

Po to jis, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 232 p. reikalavimus, pasišalino iš eismo ivykio vietos. Šalindamasis iš eismo ivykio vietos, kirto sankryža degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu 78.11 p. reikalavimus.Apeliaciniu skundu V. K. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarima dalyje del nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje byla jo atžvilgiu nutraukti. Sušvelninti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracine nuobauda, baudos sumokejima išdestyti vieneriu metu laikotarpiui.

V. K. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, nepagristai vadovavosi išimtinai nukentejusiojo parodymais, netyre apelianto pateiktos ivykio versijos, neapklause jo nurodyto liudytojo. Teigia, kad ivykio diena jis labai skubejo, nes veže krovinio dokumentus prie Baltarusijos sienos Medininku posto stovincio vilkiko vairuotojui A. L.. Prieštaravimu del eismo ivykio aplinkybiu nebuvo, todel jis, pasitikedamas nukentejusiuoju, paliko savo draudimo polisa ir, pasirašes ant abieju pateiktu deklaraciju, iš eismo ivykio vietos išvažiavo.

Su nukentejusiuoju susitare, kad jei kils neaiškumu, jis susisieks su apeliantu draudimo polise nurodytu telefonu. Nukentejusysis teisme patvirtino, kad paeme iš V. K. draudimo polisa, o persigalvojes, V. K. negirdint, iškviete policija. Visa tai, apelianto manymu, patvirtina, kad jis nepadare pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. K. teigia, kad nukentejusiojo aiškinimas apie ivykio aplinkybes neatitinka tikroves. Jei pripažinti, kad pastarasis nuo pat pradžiu nesutiko pildyti deklaraciju ir V. K. ant ju nepasiraše, lieka neaišku, kodel nukentejusysis po avarijos paeme iš jo draudimo polisa, kodel siule susimoketi 1000 litu ir iš viso neforminti autoivykio, kodel kviete policijos pareigunus negirdint V.

K.. Apeliantas tvirtina, jog, jis pateike nukentejusiajam draudimo polisa, kuriame buvo visi jo asmeniniai duomenys. Jis nevenge atsakomybes, tiesiog skubedamas nesulauke, kol bus užpildyta deklaracija. Mano, jog ta aplinkybe, kad nukentejusysis paeme jo draudimo polisa patvirtina, kad abu eismo ivykio dalyviai susitare del visu aplinkybiu ir buvo pradeje vykdyti Keliu eismo taisykliu 232 p. nustatytus reikalavimus. Netikslus šio punkto reikalavimu vykdymas, apelianto manymu, negali užtraukti atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

V. K. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., neatsižvelge i liudytojo policijos pareiguno E. R. parodymus, kad V. K. buvo nufotografuotas stacionaraus greicio matuoklio, nes viršijo leistina greiti. Apeliantas pažymi, jog jis šiuo metu yra bedarbis, sunki jo finansine padetis. Vairuotojo pažymejimas užtikrintu greitesni darbo susiradima ir greitesni paskirtos pinigines nuobaudos sumokejima. Atsiliepime i V. K. apeliacini skunda Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyrius prašo apeliacini skunda atmesti.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo išsamiai ir objektyviai, priimtas nutarimas yra teisetas ir pagristas. Teigia, jog pagal KET 232 p. sutarimas nekviesti policijos i eismo ivykio vieta iforminamas eismo ivykio deklaracija arba eismo ivykio aplinkybes aprašomos ant švaraus popieriaus lapo. Jeigu del eismo ivykio nesutariama, su eismo ivykiu susije eismo dalyviai kviecia policija i eismo ivykio vieta. Bylos duomenimis irodyta, kad eismo ivykio deklaracijos V. K. ir A. P. neužpilde, todel negali buti laikoma, kad jie sutare del eismo ivykio aplinkybiu.

Priešingu atveju A. P. nebutu kreipesis i policija. Pažymi, kad V. K. nesieme priemoniu pranešti apie eismo ivyki policijai ar susisiekti su nukentejusiuoju net ir išnykus jo nurodytoms svarbioms aplinkybems, todel teismas pagristai konstatavo, jog V. K. veike tycia. V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posedyje ištirtais irodymais, pagristai konstatavo, kad V. K., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimus apgadino kitiems asmenims priklausancia transporto priemone ir pasitrauke iš eismo ivykio, su kuriuo buvo susijes, vietos pažeidžiant Keliu eismo taisykles, teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir už šiuos pažeidimus pagristai paskyre šiu istatymu sankcijose numatytas minimalias administracines nuobaudas.

V. K. neneigia padares administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., taciau tvirtina, jog jo veiksmuose nera administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudeties. Šis V. K. skundo argumentas nepagristas. Jo kalte padarius ši administracini teises pažeidima pilnai irodyta byloje surinktais irodymais. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybe už pasitraukima iš eismo ivykio, su kuriuo vairuotojas yra susijes, vietos pažeidžiant Keliu eismo taisykles.

Keliu eismo taisykliu 232 p. reglamentuoja, kad tais atvejais, kai eismo ivykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo ivykiu susije eismo dalyviai sutaria del eismo ivykio aplinkybiu ir nekviecia policijos i eismo ivykio vieta, pastarieji privalo eismo ivykio deklaracijoje, o jei jos neturi – ant švaraus popieriaus lapo, nubraižyti eismo ivykio schema, aprašyti eismo ivykio aplinkybes, ir patvirtinti jas savo parašais. Jeigu del eismo ivykio aplinkybiu nesutariama, su eismo ivykiu susije eismo dalyviai kviecia policija i eismo ivykio vieta.Kaip matyti iš administracinio teises pažeidimo bylos medžiagos, liudytojas A.

P. nuosekliai tvirtino, kad jo automobili apgadines vairuotojas, neišlipes iš automobilio, padave jam Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties liudijima, praše susitarti ir policijos nekviesti. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, liudytojas nenorejo tartis ir nutare kviesti policija, apie tai informavo pažeideja. V. K. dar kelias minutes pabuvo ivykio vietoje, o po to išvažiavo (b.l. 5, 39). Netiketi šiais A. P. parodymais nera jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, t.y. liudytojos D.

S. 2011-04-02 rašytiniame paaiškinime užfiksuoti duomenys, kad ivyki sukelusio automobilio vairuotojas nenorejo išlipti iš savo transporto priemones, atrode neblaivus. Iškvietus policija jis eme sprukti (b.l. 6); ivykiu suvestines išrašas, iš kurio matyti, kad iš karto po ivykio, t.y. 2011-04-02 13.47 val., D. S. praneše apie eismo ivyki ir nurode, kad eismo dalyviai del ivykio aplinkybiu nesutaria, automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš ivykio vietos (b.l. 10). Aplinkybes, kad iš ivykio vietos išvažiavo neužpildes eismo ivykio deklaracijos, neneige ir pats V.

K..Taigi, aptarti faktiniai duomenys rodo, kad V. K., suprasdamas, jog sukele eismo ivyki, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir žinodamas, jog pagal Keliu eismo taisykliu reikalavimus jis kartu su kitais eismo ivykio dalyviais, sutarus del ivykio aplinkybiu, privalo užpildyti eismo ivykio deklaracija, arba kviesti policijos pareigunus, jei del ivykio aplinkybiu yra nesutarimu, samoningai šiu reikalavimu nevykde ir iš ivykio vietos išvažiavo. Todel V. K. veiksmuose yra visi administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., požymiai.

V. K. skunde nurodytos aplinkybes, kad jis ivykio diena labai skubejo, paliko nukentejusiajam civilines atsakomybes draudimo liudijima ir negirdejo, kaip A. P. telefonu kviete policijos pareigunus, nepaneigia apelianto nustatytu veiksmu neteisetumo, nes Keliu eismo taisykliu 232 p. nenumato jokiu išimciu eismo ivykio dalyviams, o objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad apeliantas ivykio metu veike butinojo reikalingumo salygomis, byloje nera. V. K. apeliacinio skundo argumentai, kad jis A. P. paliko savo parašu patvirtinta eismo ivykio deklaracija, o nukentejusysis reikalavo sumoketi 1000 Lt ir siule iš viso neforminti eismo ivykio, yra niekuo nepagristi, prieštarauja byloje surinktu, teismo posedyje ištirtu ir nutarime aptartu irodymu visetui.

Kaip matyti iš byloje esancio teismo posedžio protokolo, teismo posedžio metu nei V. K., nei jo gynejas jokiu prašymu apklausti liudytojus nepareiške. Duodamas parodymus teisme V. K. lakoniškai paaiškino, jog skubejo, taciau jokiu konkreciu priežasciu teismui nenurode, versija del krovinio dokumentu iškele tik apeliaciniame skunde. Taigi nepagristas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas administracine byla, nebuvo objektyvus ir nesieme priemoniu visapusiškai ir išsamiai išnagrineti byla.

Pagristas V. K. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nesurinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu jo kalte padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d.V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-04-02 apie 13.47 val. Vilniuje, Liepkalnio g.- Žirniu g., vairuodamas automobili Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalindamasis iš eismo ivykio vietos, kirto sankryža degant raudonam šviesoforo signalui.Šis kaltinimas buvo grindžiamas liudytoju A. P. ir D. S. paaiškinimais, kad eismo ivyki sukeles vairuotojas eme sprukti degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 5, 6) ir policijos administraciniu teises pažeidimo ir eismo ivykiu registro duomenimis, kad 2011-04-02 13.51 val. kelio Vilnius-Minskas, 8,90 km esantis stacionarus greicio matuoklis užfiksavo V.

K. vairuojama automobili Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes pastarasis viršijo leistina greiti (b.l. 12-14). Teisme liudytojas Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyriaus specialistas patvirtino tai, kad po ivykio V. K. buvo užfiksuotas stacionaraus greicio matuoklio, nes viršijo leistina greiti (b.l. 39). Apylinkes teismas, ištyres ir ivertines šiuos irodymus, konstatavo, kad ju visuma patvirtina, jog V. K., šalindamasis iš eismo ivykio vietos, kirto sankryža degant raudonam šviesoforo signalui.

Ši teismo išvada nepagrista.Asmuo gali buti pripažintas kaltu padares administracini teises pažeidima tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltes irodymu. Duomenu, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teises pažeidimas galejo buti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltuma padaryti ir skirti administracine nuobauda. Asmens kalte gali buti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus irodymus, nelieka jokiu abejoniu, kad traukiamas atsakomyben asmuo padare veika, už kuria turi buti skiriama nuobauda.

Kaip jau mineta, V. K. kalte padarius administracini teises pažeidima buvo grindžiama A. P. ir D. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybemis. Šie liudytojai nurode tik tiek, kad V. K. eme sprukti degant raudonam šviesoforo signalui, taciau nepatvirtino, kad degant draudžiamam šviesoforo signalui jis ivažiavo i sankryža ir ja kirto. Netiketi liudytoju paaiškinimuose užfiksuotais duomenimis nera jokio pagrindo, taciau pastarieji negali buti vertinami kaip pakankamas ir neabejotinas V. K. kaltes kirtus sankryža degant draudžiamam šviesoforo signalui irodymas.

Pats V. K. neigia padares ši jam inkriminuojama administracini teises pažeidima. Kitu objektyviu duomenu, neabejotinai patvirtinanciu jo kalte, byloje nera. Faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina tik ta aplinkybe, kad V. K., važiuodamas iš ivykio vietos, viršijo leistina greiti, taciau šioje byloje esanciame administracinio teises pažeidimo protokole tai nenurodyta. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nutarimo dalis, kuria V. K. pripažintas kaltu padares administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., ir nubaustas 100 Lt bauda, naikintina.

Administracinio teises pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teises pažeidimo ivykio ir sudeties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. K. praÅ¡o teismo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti jam teises vairuoti transporto priemones atemimo. Toks apelianto praÅ¡ymas nepagristas, todel atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas bylas del nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne karta konstataves, kad administracine nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklemis, gali buti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N146-436/2009, N62-409/2009 ir kt.).

Šiuo konkreciu atveju jokiu išimtinu aplinkybiu byloje nenustatyta. Bylos duomenimis V. K. praeityje ne karta buvo pažeides Keliu eismo taisykles ir už tai buvo baustas administracine tvarka (b.l. 21-25), taciau jam taikytos poveikio priemones nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro administracinius teises pažeidimus. Taigi apylinkes teismo V. K. paskirtos minimalios sankcijose nustatytos administracines nuobaudos tikrai nera per griežtos. Apelianto nurodytos aplinkybes, kad jis yra bedarbis, o turedamas vairuotojo pažymejima jis greiciau susiras darba, negali buti vertinamos kaip išimtines ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Del paskirtos baudos mokejimo išdestymo apeliantas turi teise per 40 dienu nuo šios nutarties gavimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis i nutarima priemusi teisma (Lietuvos Respublikos ATPK 313str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p. n u t a r e:              V. K. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.Panaikinti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimo dali, kuria V. K. pripažintas kaltu padares administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., ir už ši pažeidima jam paskirta 100 Lt bauda.

Administracinio teises pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d. V. K. atžvilgiu nutraukti.Pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarima dalyje del paskirtu nuobaudu subendrinimo:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., subendrinti V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas ir galutine nuobauda nustatyti 3000 Lt dydžio bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 (trejiems) metams.Kita nutarimo dali palikti nepakeista.

Nutarimas neskundžiamas. Teisejas                                                                                                                      Arturas Šumskas