e8da8baf-56c4-4e01-8d41-7a65744bfad6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2564-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25816-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

B. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo M. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė D. B. (toliau – ieÅ¡kovė) kraipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. P. (toliau – atsakovas), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 300 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę, 3 300 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir prašė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, atitinkamai - 2200 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas yra Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus S. P. tėvas, su ieÅ¡kove ir sÅ«numi kartu negyvena nuo 2019 metų spalio mėnesio, iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui neteikia. Nurodė, kad mažiausia suma, tenkinanti bÅ«tiniausius vaiko poreikius, yra 607 Eur per mėnesį. Teigė, kad ieÅ¡kovės pajamų neužtenka tam, kad pilnai bÅ«tų patenkinti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus poreikiai. IeÅ¡kovė teigė, jog dirba, tačiau jos pajamas po mokesčių sumokėjimo sudaro 485 Eur. SudėtingÄ ieÅ¡kovės turtinę padėtį pagrindžia ir tai, kad ieÅ¡kovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti; teismui, patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisti 110 Eur iÅ¡laikymo, mokamo kas mėnesį; ieÅ¡kinį dėl 3 300 Eur įsiskolinimo atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas pripažino savo pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ S. P. ir teigė, kad savo pareigÄ vykdo nuo nepilnamečio vaiko gimimo. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti 300 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, manė, kad jis yra per didelis, neatitinkantis nei vaiko poreikių, nei jo paties materialinių galimybių. Be to, praÅ¡ymas priteisti nepilnamečiui vaikui 300 Eur iÅ¡laikymÄ nebuvo pagrįstas dar ir dėl to, kad vaikas iÅ¡ esmės gyvena su abiem tėvais vienodÄ laikÄ , t. y. po 2 savaites, todėl ieÅ¡kovė nepatiria jokių didesnių vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų nei atsakovas.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių tikslių duomenų, kokius poreikius turi nepilnametis vaikas, kokias pagrįstas ir protingas vaiko poreikiams skirtas iÅ¡laidas patiria ieÅ¡kovė. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui bet kokiu atveju yra skiriamos lėšos jo bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau, atsakovo teigimu, tai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos pateikti tokių iÅ¡laidų skaičiavimus ir pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovės nurodomos 150 Eur iÅ¡laidos maistui yra nepagrįstai didelės, nes vaikas lanko darželį, kur visÄ dienÄ gauna maitinimÄ , o iÅ¡laidas už darželį padengia atsakovas, maistas vaikui yra perkamas tik savaitgaliui ir vakarui užkandžiams, todėl nevirÅ¡ija 90 Eur per mėnesį.

Vertino, kad išlaidos drabužiams, avalynei taip pat yra aiškiai per didelės, išlaidų kompiuteriui ir internetui vaikui taip pat nėra, nes jis juo nesinaudoja.

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat sutiko su sveikatos priežiūros išlaidomis, tačiau pažymėjo, kad nėra pateikta buto ar kokių panašių išlaidų pagrindimo, taip pat neaišku, kokį gimtadienį kas mėnesį švenčia vaikas, tačiau atsakovas pripažino, kad vaiko išlaidos, skirtos pramogoms, per mėnesį siekia apie 10 Eur. Atsakovas, nesutikdamas, kad per mėnesį vaiko lavinimui reikia 20-30 Eur, teigė, kad iš esmės vaikui yra perkami pieštukai ir panašios kanceliarinės išlaidos, o spalvinimo knygelės yra atsispausdinamos nemokamai internete, todėl išlaidos siekia apie 10 Eur.

Atsakovas neginčijo, kad vaikui reikalingi baldai, tačiau tai nėra kasdienės iÅ¡laidos ir dėl padengimo yra galimybė Å¡alims susitarti individualiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokias iÅ¡laidas patiria ir atsakovas. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ iÅ¡laidų lentelę bei jos analizę matyti, kad ji vaiko poreikiams yra preliminariai paskaičiavusi 150 Eur per mėnesį, todėl tai reiÅ¡kia, kad atsakovas turėtų skirti 75 Eur per mėnesį. Pateikti skaičiavimai rodo, kad praÅ¡ymas priteisti 300 Eur iÅ¡laikymÄ yra nepagrįstas.

Sprendžiant pagal pateiktus bylos dokumentus bei informacijÄ apie ieÅ¡kovės gaunamas pajamas, menkai tikėtina, kad ji pati nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui gali teikti ir teikia 303 Eur per mėnesį arba tai daro Å¡iuo metu. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad, įvertinus abiejų tėvų materialines galimybes, vaiko poreikiams tenkinti yra skiriama mažesnė pinigų suma nei yra paskaičiavusi pati ieÅ¡kovė. Atsakovo skaičiavimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra skiriama 276,50 Eur.

Å iÄ sumÄ sudaro: maistas 90 Eur, drabužiai 20 Eur, avalynė 10 Eur, lavinimo priemonės, žaislai 10 Eur, iÅ¡laidos higienai 10 Eur, bÅ«sto iÅ¡laidos 25 Eur, vaistai ir gydymo iÅ¡laidos 10 Eur, pramogos 10 Eur, iÅ¡laidos už darželį 73,50 Eur, iÅ¡laidos už bÅ«relį 18 Eur. Abu tėvai, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, turi skirti nepilnamečiam vaikui po 138,25 Eur per mėnesį, kadangi 60,06 Eur valstybė skiria vaiko paramÄ , tai kiekvienam iÅ¡ tėvų vaiko iÅ¡laikymui tenka po 108,25 Eur.

6. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį papildomai nurodė, kad yra sudaręs su AB „Swedbank“ Kredito sutartį Nr. 19-045621-FA bÅ«stui su priklausiniu įsigyti ir yra prisiėmęs 50 000 Eur kreditorinį įsipareigojimÄ , taip pat sudaręs su AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį Nr. 20-022280-GV dėl 5 000 Eur kredito, kuris buvo paimtas buto remontui. Atsakovas yra apdraudęs nepilnametį vaikÄ nuo nelaimingų atsitikimų ir per metus moka po 45,35 Eur. Å iuo metu atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimų kreditoriams 304,88 Eur sumai. Atsakovas taip pat moka kas mėnesį po 20 Eur už namo, kuriame yra butas renovacijÄ , komunalines iÅ¡laidas – apie 4,53 Eur už vandenį, 39,30 Eur už telefonÄ ir internetÄ , 19,11 Eur už daugiabučio namo bendrÄ sias iÅ¡laidas. IÅ¡ pateikto matyti, kad atsakovas skiria 391,60 Eur kas mėnesį bÅ«sto iÅ¡laikymui, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, vaiko draudimui.

7. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti įsiskolinimÄ už 11 mėn., (11*300 = 3 300 Eur), kadangi, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, jis visada iÅ¡laikė ir iÅ¡laiko vaikÄ , o ieÅ¡kovė niekada nėra pareiÅ¡kusi, kad skiriamo iÅ¡laikymo pageidauja daugiau. Be to, nepilnametis vaikas gyvena su abiem Å¡alimis vienodÄ laiko tarpÄ ir tuo laikotarpiu kiekviena iÅ¡ Å¡alių vaikÄ iÅ¡laiko. Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 260 Eur, todėl dalis vaiko pinigų ieÅ¡kovei yra pervesta ir sumokėta.

Atsakovas taip pat skiria lėšų nepilnamečio vaiko aprangai, kirpyklai, vaistams. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kinyje nėra pateikta jokių duomenų, kad tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Å iuo metu abi Å¡alys yra bendrai sutarusios, kad nepilnametis vaikas praleidžia su ieÅ¡kove ir atsakovu vienodÄ laikotarpį, t. y. po dvi savaites iÅ¡ eilės. Nuo 2019 m. spalio mėnesio Å¡alys susitarė, kad nepilnametis vaikas gyvens su kiekviena iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis – po 4 dienas pas kiekvienÄ iÅ¡ Å¡alių, o 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantinÄ bei Å¡alims nusprendus dalyvauti mediacijoje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo dydžio bei kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, Å¡alys kartu nusprendė, kad nepilnametis vaikas pas kiekvienÄ iÅ¡ jų gyvens po 2 savaites iÅ¡ eilės. Tokia bendravimo tvarka yra realiai įgyvendinama ir Å¡iuo metu.

Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ matyti, kad vaikÄ ir tėvÄ sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai bÅ«na skyrium nuo jo, tuo tarpu mamos nepasiilgsta. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitiktų vaiko interesus.

8. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti nepilnamečio S. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu atsakovu; nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tokiu bÅ«du:

1) ieÅ¡kovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. kiekvieno mėnesio antrÄ savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro;

2) ieškovė, iš anksto suderinusi su atsakovu, turi teisę bendrauti su S. P. kitu laiku;

3) ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Motinos dienÄ ;

4) ieÅ¡kovė, norėdama laikinai iÅ¡vykti su S. P. už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieÅ¡ 30 dienų suderinti iÅ¡vykimo datÄ ir kelionės vietÄ su atsakovu. Å alims susitarus, iÅ¡vykos data gali bÅ«ti suderinta ir prieÅ¡ trumpesnį laiko tarpÄ ;

5) ieÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informacijÄ , susijusiÄ su S. P. kiek tai susiję jo interesų bei poreikių (informacijÄ apie sveikatos bÅ«klę, ugdymo pasiekimus ir pan.);

6) S. P. esant su vienu iÅ¡ tėvų, kitam tėvui turi bÅ«ti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryÅ¡io priemonėmis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. P. iÅ¡laikymui po 130 Eur, mokamų kas mėnesį, iki S. P. sulauks pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymÄ teisės aktų nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti atsakovo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui gautas lėšas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

9. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad po ieÅ¡kinio pateikimo teismui Å¡alių nustatyta bendravimo tvarka laikinai kito, nes ieÅ¡kovė turėjo sveikatos problemų ir negalėjo pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, tačiau vėliau ir Å¡iuo metu nepilnametis vaikas ir toliau praleidžia po dvi savaites, gyvendamas su kiekvienu iÅ¡ tėvų. Susiklosčiusi situacija turi bÅ«ti pakeista, kadangi jau kurį laikÄ nepilnametis vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti su atsakovu ilgiau ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sÄ lygas nepilnamečiam vaikui savo aplinkoje.

Atsakovas manė, kad nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su tėvu, kadangi, vaikui augant, matyti, jog jis nori daugiau laiko praleisti su atsakovu, ir atsakovas turi galimybę užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas. Nuo pat nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas intensyviai dalyvavo jo auklėjime, nuolat juo rÅ«pinosi, todėl vaikas yra labai prisirišęs prie tėvo ir labai nori su juo bÅ«ti kiek įmanoma daugiau. Tarp tėvo ir sÅ«naus yra nusistovėjęs itin stiprus emocinis ryÅ¡ys, kuris nuolat yra stiprinamas, jiems bÅ«nant kartu.

Atsakovas, bÅ«damas su nepilnamečiu vaiku, ne tik rÅ«pinasi jo gerbÅ«viu, tačiau taip pat jis nuolat su juo užsiima, žaidžia įvairius ugdymÄ skatinančius žaidimus, bendrauja, skaito knygas, kitaip lavina. Atsakovas labai aktyviai domisi vaiko ugdymu, nuolat teiraujasi darželio auklėtojų apie nepilnamečio vaiko pasiekimus, nuotaikas, atsakovas taip pat rÅ«pinasi ir nepilnamečio vaiko sveikatos bÅ«kle, bÅ«tent atsakovas nuolat lydi nepilnametį vaikÄ Ä¯ poliklinikÄ . Nepilnametis vaikas yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėvu ir su juo daugiau praleisti laiko.

Kai atsakovas atveža vaikÄ pas ieÅ¡kovę, jis visada verkia ir nenori skirtis su tėvu, ir, bÅ«damas su atsakovu, vaikas bÅ«na labai laimingas. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad vaikÄ ir tėvÄ sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai bÅ«na skyrium nuo jo, tuo tarpu mamos nepasiilgsta. Atsakovas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ ir tai sudaro jam geras sÄ lygas dalyvauti vaiko užklasiniuose renginiuose ar, esant bÅ«tinumui, kur nors jį nuvežti dienos metu.

Atsakovas Å¡iuo metu yra įsigijęs nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dviejų kambarių butÄ , kurį įsirenginėja, vienas kambarys bus skirtas vaikui, taigi, vaikas po 1 mėnesio jau turės savo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir komfortiÅ¡kÄ aplinkÄ . Atsakovas nepilnamečiam vaikui gali užtikrinti geresnes gyvenimo, ugdymo ir kitas sÄ lygas. Atsakovas turi galimybę dirbti nuotoliniu bÅ«du, todėl kartu su nepilnamečiu vaiku labai dažnai vyksta ir gyvena pas atsakovo motinÄ B. P.

10. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vadoje Nr. 1SD-7116-(8.1.27) dėl nepilnamečio S. P. nurodė, kad lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, iÅ¡tyrė Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, surašė Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . Apsilankymo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi S. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., gyvena 1 kambario apie 35 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pasak ieÅ¡kovės, bÅ«stas yra nuomojamas (nuomos kaina yra 200 Eur/mėn.). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir Å¡varu. IeÅ¡kovė nurodė, jog su vaiko tėvu sutaria gražiai, nekonfliktuoja, pavyksta susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos bendru sutarimu, keičiasi informacija apie vaikÄ , bendradarbiauja. 2 savaites vaikas buvo su motina, kitas 2 savaites bÅ«na su tėčiu. Tarnybos darbuotojai telefonu susisiekus su atsakovu, Å¡is paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu jo bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta remonto darbai ir vaikui svečiuotis bei likti su nakvyne nėra sudarytos sÄ lygos, Å¡iuo metu svečiuojasi pas močiutę, gyvenančiÄ adresu Å ilalės rajone, (duomenys neskelbtini).

Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo mamos B. P. gyvenamojoje vietoje, iÅ¡tyrė Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, surašė Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . Apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu sÅ«numi S. bei savo mama B. P. gyvena 5 kambarių apie 100 kv. m ploto name su visais patogumais. Prie namo yra 60 arų sklypas. Anot B. P., bÅ«stas priklauso jai. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, jog visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kiniu, jis netgi daugiau prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo.

Dvi savaites S. gyvena su juo ir tas dvi savaites vaikas be pirkinių yra visiškai ir pilnai jo išlaikomas. Nepilnametis S. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (apie 70 Eur/mėn.), darželyje papildomai lanko sporto pamokas (apie 10 Eur/mėn.). Berniuko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Apsilankymo metu S. bendravo noriai, sakė, kad patinka pas močiutę. Berniukas teigė, jog labai myli tėtį, tėtis jį išmokė skaičiuoti ir skaityti.

Jei tėtis iÅ¡vyksta į Vilnių, jis jo labai pasiilgsta ir liÅ«di. Paklausus vaiko, ar jis pasiilgo mamos ir nori važiuoti pas jÄ , berniukas papurtė galvÄ ir nurodė, kad nepasiilgo mamos bei nenori pas jÄ važiuoti. Apsilankymo metu pastebėta, jog tėvÄ ir sÅ«nų sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus. LemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Vaiko iÅ¡laikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys iÅ¡laikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikÅ¡mės priteistinam iÅ¡laikymo dydžiui, todėl visapusiÅ¡kas jos nustatymas yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamai įgyvendinant tėvų iÅ¡laikymo pareigÄ . Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio turėtų bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba iÅ¡vadoje Nr. lSD-9282-(8.1.27) dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, jog abiejų tėvų gyvenamoji aplinka yra tinkama augti Å¡alių nepilnamečiam vaikui.

Taip pat pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų apie kurios nors iÅ¡ Å¡alių netinkamÄ elgesį su vaiku ar apie padarytus vaiko teisių ar interesų pažeidimus. Tarnybos nuomone, abu tėvai geba tinkamai pasirÅ«pinti savo sÅ«numi S. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė bendrautų su sÅ«numi S. kiekvieno mėnesio antrÄ savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro. Patenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ , vaikas su mama bendrautų tik 1 savaitę per mėnesį.

Bylos duomenimis, Å¡alių bendru sutarimu S. jau ilgÄ laikÄ 2 savaites per mėnesį gyvena su tėvu, 2 savaites - su motina. Taigi Å¡iuo metu kiekvienas iÅ¡ tėvų su vaiku praleidžia panaÅ¡iai laiko. Nei viena iÅ¡ Å¡alių neužsiminė, jog tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka bÅ«tų netinkama vaikui ar keltų kokių nepatogumų.

11. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus yra mažas, todėl turi bÅ«ti su mama. Vaiko ryÅ¡ys su mama yra labai stiprus, abu gamina valgyti, pramogauja, atlieka namų darbus ir pan. Vaikas turi bendraamžių draugų, su kuriais bendrauja, eina į gimtadienius vieni pas kitus. Utenos rajone yra močiutės sodyba, kurioje taip pat daug laiko praleidžia. Močiutė padeda prižiÅ«rėti vaikÄ . Atsakovo dabartinė draugė su jos sÅ«numi elgiasi netinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta neturėtų bÅ«ti nustatyta su atsakovu.

Nors atsakovas su vaiku elgiasi gerai, bet jos atžvilgiu buvo smurtaujama, dėl ko jie ir iÅ¡siskyrė. Dabar jos atlyginimas, atskaičius mokesčius yra 500 Eur, 235 Eur moka už buto nuomÄ , 160 Eur skiriami komunaliniams mokesčiams, apie 140 Eur kiekvienÄ mėnesį iÅ¡leidžiama vaiko poreikiams. Valstybės skiriamus „vaiko pinigus“ gauna atsakovas, iÅ¡ kurių apmoka vaiko darželį. Å iuo metu gyvenimo draugo neturi, gyvena viena su sÅ«numi. Å iai dienai su atsakovu dėl bendravimo su vaiku ginčų nėra.

Nuo 2021 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovės darbo grafikas yra nuolatinis, nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val., savaitgaliais nedirbs. Darželyje vaikas yra nepaklusnus, kandžiojasi, susimuÅ¡a su kitais vaikais. Už gerÄ vaiko elgesį stengiasi palepinti saldumynu, leidimu suptis ir pan. Apie pusmetį, iki karantino 2020 m. kovo mėnesį, vaikas buvo po dvi savaites su kiekvienu iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė buvo gavusi ilgÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , kai nebuvo galimybės niekur palikti vaiko, tai Å¡ituo laikotarpiu vaikas taip pat su abiem tėvais buvo po dvi savaites.

IeÅ¡kovei grįžus į darbÄ , jos darbo grafikas buvo slenkantis (kas keturias dienas), todėl sutarė su atsakovu, kad per jos laisvas dienas vaikas bus su ja, o kai ji dirbs – vaikas bus su tėvu. Dabar Å¡alys susitarė, kad vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bus po savaitę. Atsakovas ir pernai, ir Å¡iemet pirko vaikui ir drabužius, ir batus. Teigė, jog Å¡alys sulygo, kad kai vaikas bÅ«na su ieÅ¡kove, visas vaiko iÅ¡laidas dengia ji, o kai vaikas bÅ«na pas atsakovÄ â€“ visas vaiko iÅ¡laidas dengia jis.

Vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bÅ«na vienodÄ laiko tarpÄ .

12. IeÅ¡kovės atstovas advokatas Bogdanas Chranovskis baigiamosiose kalbose palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Atsižvelgiant į pakankamai maÅ¾Ä vaiko amžių, vaiko atskyrimas nuo motinos tokiame amžiuje padarys jam daugiau nepataisomos žalos nei naudos. Vaikui augant, vaiko interesai gali keistis, paaugęs vaikas pats gali iÅ¡reikÅ¡ti norÄ gyventi su tėvu, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje ateityje gali bÅ«ti keičiamas, priklausomai nuo vaiko nuomonės. Atsakovas neįrodė, kad vaiko elgesys po pabuvimo su motina kardinaliai pasikeičia į neigiamÄ pusę ir tai nėra pagrindas dėl Å¡ios priežasties nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu. Yra visos sÄ lygos vaiko gyvenamajai vietai nustatyti su motina.

13. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, jog iÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomojamo su ieÅ¡kove buto 2019 m. rugsėjo mėnesį. Kadangi tuo metu ieÅ¡kovė dirbo kas keturias dienas, tai vaikas taip ir buvo kas keturias dienas tai pas vienÄ , tai pas kitÄ . VaikÄ iÅ¡laiko po lygiai, vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų laiko praleidžia po lygiai. Teigė, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra. Su auklėtojomis jis bendrauja, žino vaiko problemas, stengiasi jas spręsti. Manė, kad vaiko globa turėtų bÅ«ti priskirta jam, su vaiku jis turėtų praleisti 2/3 laiko.

Po buvimo su juo vaikas darželyje bÅ«na labiau disciplinuotas, o po buvimo su mama – labiau iÅ¡siblaÅ¡kęs ir iÅ¡dykęs. Atsakovo mama gyvena Laukuvoje, ilgus metus dirbo pedagoge, ji moka užimti vaikÄ , daro teigiamÄ Ä¯takÄ vaikui. Jis su vaiku lavina vaiko rankÄ , kad galėtų raÅ¡yti, kirpti, mintinai skaičiuoja lengvas matematines užduotis, laisvai skaito lengvesnį tekstÄ . Nuo 2019 m. spalio mėnesio iki pirmo karantino 2020 m. kovo mėnesį vaikas po keturias dienas buvo su kiekvienu iÅ¡ tėvų, vėliau tai pasikeitė į savaites, kiekvienu kartu Å¡alys tariasi tarpusavyje dėl konkrečių savaičių.

14. Atsakovo atstovė advokatė Birutė Strimaitytė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. Rėmėsi iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentai, papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė labiau žaidžia su vaiku, o atsakovas vaikÄ auklėja, ugdo. Byloje esanti vaiko buvimo su kiekvienu iÅ¡ tėvų lentelė parodo, kad procentine iÅ¡raiÅ¡ka vaikas daugiau buvo su tėvu, todėl ir toliau bÅ«tų tinkama nustatyti, kad vaikas su ieÅ¡kove bÅ«tų savaitę, o su atsakovu – tris savaites. Teigė, kad tokia tvarka atitinka vaiko interesus. Vertino, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad vaiko poreikiai yra tokie, kad iÅ¡ atsakovo reikėtų priteisti 200 Eur.

15. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę iÅ¡vadÄ , kad gyvenamosios vietos nustatymas nėra svarbus kriterijus, nes abi Å¡alys sutinka, kad bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti po lygiai su abiem tėvais. Abu geba tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, pas abu yra geros sÄ lygos vaikui augti. Bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta savaitėmis su vienu ir su kitu, atskirai aptariant mamos gimtadienį, tėvo gimtadienį, vaiko gimtadienį ir panaÅ¡ias Å¡ventines dienas. Nustačius su bet kuriuo, ar tėčiu, ar mama, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiant į bendravimo dažnumÄ , iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti adekvatus.

Be to, turi bÅ«ti įvertinta ta aplinkybė, kad, augant, vaiko poreikiai keisis, pradėjus lankyti mokyklÄ ir mokamus bÅ«relius, iÅ¡laidos didės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nustatė nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui S. P. po 83 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ir nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi S. P. tvarkÄ , pagal kuriÄ 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. nuo kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmadienio 8 val. ryto iki antros savaitės sekmadienio 20 val. vakaro, o kitas po to einančias dvi savaites S. P. gyvena motinos namuose.

Toliau atsakovas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu;

2) atsakovas, iš anksto suderinęs su ieškove, turi teisę bendrauti su S. P. kitu laiku;

3) atsakovas su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Tėvo dienÄ ir atsakovo gimimo dienÄ ;

4) ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Motinos dienÄ ir ieÅ¡kovės gimimo dienÄ ;

5) atsakovas, norėdamas laikinai iÅ¡vykti su S. P. už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieÅ¡ 30 dienų suderinti iÅ¡vykimo datÄ ir kelionės vietÄ su ieÅ¡kove. Å alims susitarus, iÅ¡vykos data gali bÅ«ti suderinta ir prieÅ¡ trumpesnį laiko tarpÄ ;

6) ieÅ¡kovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informacijÄ , susijusiÄ su S. P., kiek tai susiję su jo interesais bei poreikiais (informacija apie sveikatos bÅ«klę, ugdymo pasiekimus ir pan.);

7) S. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 180 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo naudai iš ieškovės 444 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas sudaro tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas emociÅ¡kai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai ir 11 mėnesių), iÅ¡sakytÄ nuomonę, įvertinant Tarnybos iÅ¡vadÄ bei posėdžio metu iÅ¡sakytÄ nuomonę, į tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikui augti ir vystytis, bei į tai, kad atsakovas linkęs klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku spręsti vienaÅ¡aliÅ¡kai, kas galimai ateityje lemtų konfliktų kilimÄ ir bÅ«tų apsunkintas lygiavertis ieÅ¡kovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku, darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka daugiau nei metus yra nusistovėjusi, nepilnametis vaikas prie tokios tvarkos pripratęs, tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiek ieškovės namuose, tiek atsakovo namuose nepilnamečiam vaikui sudaryta įprasta aplinka, todėl, atsižvelgdamas į geriausius S. P. interesus, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies.

19. Darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodÄ pareigÄ iÅ¡laikyti vienÄ , specialių poreikių neturintį, vaikÄ , galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų iÅ¡laikyti save ir savo nepilnametį vaikÄ . Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodyti sÅ«naus kasdieniai poreikiai, susiję su maistui 150 Eur, yra pagrįsti, o atsakovo nurodomas aplinkybes, jog sÅ«nus pavalgo darželyje ir maistui namie reikalingi tik užkandžiai ir maistas savaitgaliais, vertino kritiÅ¡kai, kadangi vaikas ne visuomet bÅ«na darželyje, vaikui reikalinga vakarienė, pilnavertis maistas savaitgaliais, atostogų ar ligos metu. IeÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas drabužiams, avalynei laikė neįrodytomis, todėl mažino.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaikas turi turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , todėl gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laidos (bÅ«sto nuomos) įskaičiuotinos į vaiko poreikius, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pateikė tik bÅ«sto nuomos sutartį, o duomenų, pagrindžiančių kokios vidutiniÅ¡kai patiriamos iÅ¡laidos komunaliniams mokesčiams, byloje nepateikta. Atsižvelgęs į tai, iÅ¡laidas, tenkančias nepilnamečio vaiko bÅ«stui, mažino. Nurodytas patiriamas iÅ¡laidas darželiui, bÅ«reliui, vaiko lavinimui, žaislams, pramogoms, gydymo iÅ¡laidoms, laikė realiomis ir pagrįstomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė patiria iÅ¡laidas transportui. Atsakovas pagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtraukė iÅ¡laidas vaiko higienos priemonėms.

21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nurodydama išlaidas nepilnamečiui vaikui, jas padidino, o atsakovas, nurodydamas išlaidas nepilnamečiui vaikui, jas sumažino. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus S. P. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, poilsis, laisvalaikis) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 400 Eur.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias iÅ¡laidas ji patyrė per laikotarpį nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, vykdydama ir už atsakovÄ prievolę iÅ¡laikyti jų nepilnametį vaikÄ . Be to, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad vaikas ginčo laikotarpiu vienodai praleisdavo laiko tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu, taip pat patvirtino, kad atsakovas mokėjo už vaiko darželį, pirko drabužius ir avalynę vaikui, į bylÄ pateikti atsakovo raÅ¡ytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtino jo teiginius dėl pirkinių pirkimo ir sÄ skaitų apmokėjimo ginčo laikotarpiu, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡io savo reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 23. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – nustatyti nepilnamečio S. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu S. P., kokios reikalavo atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1.

IÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, nurodė vienintelį kriterijų – prielaidÄ , kad ateityje gali kilti tariamų konfliktų tarp Å¡alių. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek prioritetiniam vaiko teisių apsaugos ir gynimo principams, vaiko nuomonei, tiek byloje surinktiems įrodymams dėl vaiko gyvenimo sÄ lygų pas kiekvienÄ iÅ¡ Å¡alių, jų indėlį į vaiko ugdymÄ , laiko sÄ naudas, skiriant bendravimui su juo ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu ir tai patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kompleksiÅ¡kai. 23.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo teikti prioritetÄ raÅ¡ytinėms iÅ¡vadoms, kuriose taip pat buvo užfiksuota ir nepilnamečio vaiko nuomonė, o ne žodiniu Tarnybos paaiÅ¡kinimu teisme, kadangi teisme dalyvavusi Tarnybos atstovė betarpiÅ¡kai nebendravo su nepilnamečiu vaiku, todėl neturėjo galimybės komentuoti vaiko iÅ¡sakytos nuomonės, o tik jÄ interpretuoti.

Kadangi to padaryta nebuvo, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 23.3. Atsakovo pateiktų ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai, vertinant jų visetÄ , patikimumÄ bei nuoseklumÄ , patvirtina prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , todėl tai reiÅ¡kia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji negalėjo bÅ«ti pakeista ir nustatyta su ieÅ¡kove, kadangi nepilnametis vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti su atsakovu ilgiau, ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sÄ lygas nepilnamečiam vaikui savo aplinkoje. 23.4.

Nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neįvertino aplinkybės, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Å iÄ aplinkybę pagrindžia ne tik vaiko deklaruota vieta pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir tai, kad atsakovas, o ne ieÅ¡kovė, gauna iÅ¡mokas už vaikÄ . Todėl, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ ginčo byloje ir nustatydamas jÄ su ieÅ¡kove, pirmosios instancijos teismas pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau nenurodė jokių priežasčių ar kriterijų, bÅ«tinų tokiam sprendimo priėmimui pagal formuojamÄ teismų praktikÄ .

Å alių nepilnametis vaikas nori gyventi su atsakovu, jų tarpusavio emocinis ryÅ¡ys yra itin tvirtas ir tai užfiksuota oficialiuose dokumentuose, prieÅ¡ingai, nei nustatytas vaiko ryÅ¡ys su ieÅ¡kove. 23.5. IÅ¡ pateiktų kiekvienos iÅ¡ Å¡alių gyvenimo sÄ lygų apraÅ¡ymo, akivaizdu, kad vaikas, gyvendamas su ieÅ¡kove, neturi savo asmeninės erdvės, nuomojamas butas neužtikrina pastovios gyvenamosios vietos bei gyvenimo sÄ lygų stabilumo. Be to, Å¡iuo metu nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra pas atsakovÄ , tai suteikia galimybes pasirinkti ugdymo įstaiga pagal nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsakovas turi galimybę užtikrinti stabilesnę ir patogesnę vaiko gyvenimo aplinkÄ bei ugdymo sÄ lygas. 23.6. Atsakovo darbo sÄ lygos sudaro jam galimybes daugiau laiko praleisti su nepilnamečiu vaiku. 23.7. Atsakovas gyvena vienas, asmenys, su kuriais jis bendrauja, nedaro jokios įtakos vaiko ir tėvo tarpusavio santykiams. IeÅ¡kovės teiginys apie tariamÄ konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ tarp nepilnamečio vaiko ir jo draugės nebuvo patvirtintas jokiais kitais įrodymais, o atsižvelgiant į kilusį tarp Å¡alių ginÄÄ teisme, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, negali bÅ«ti vertinami, kaip visiÅ¡kai objektyvÅ«s. Nesutiktina su tuo, kad vaiko amžius turi įtakÄ , sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . 23.8.

IÅ¡ pateiktų Å¡alių charakteristikų akivaizdu, kad daugiau teigiamų savybių, kurios leidžia pripažinti prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, turi atsakovas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) d. deklaruota adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Å alių nepilnametis sÅ«nus nuo pat gimimo iki 2019 metų spalio mėnesio, kai Å¡alys nusprendė gyventi atskirai, nuomojamame bute gyveno su tėvais. Atsakovui ir ieÅ¡kovei pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena vieno kambario nuomojamame bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iki Å¡alių ginčas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pasiekė teismÄ , vaiko gyvenamoji vieta faktiÅ¡kai niekada nustatyta ar patvirtinta nebuvo, nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.

27. Tarnybos 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. 1SD-7116-(8.1.27) nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena 1 kambario apie 35 kv. m ploto bute su visais patogumais, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Kambaryje yra kampinė sofa-lova, fotelis-lova, rašomasis stalas, televizorius, komoda, lentynos su vaiko žaislais ir ugdymo priemonėmis, žaislų dėžė. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Tarnybos pateiktame 2021 m. kovo 16 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte Nr. 1TSD-1018 nurodyta, kad atsakovas gyvena apie 44 kv. m dviejų kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu, bÅ«stas suremontuotas, apstatytas baldais. Vaikui yra padarytas atskiras kambarys (asmeninė erdvė), kuriame yra viengulė lova, radijas, žaislai, kiliminė danga, rÅ«beliai, knygos, ugdymo priemonės. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra dirbantys, gaunantys nuolatines pajamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė dirba pilnÄ darbo dienÄ pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , atsakovas taip pat dirba pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , ir Å¡iuo metu dirba nuotoliniu bÅ«du.

IÅ¡ pateikiamų duomenų galima spręsti, kad tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė deda pastangas nepilnamečiui vaikui užtikrinti saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ . Duomenų, kad kuri nors iÅ¡ Å¡alių netinkamai rÅ«pinasi nepilnamečiu vaiku ar veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams, byloje nėra. IeÅ¡kovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui teiktuose dokumentuose, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad po sprendimo gyventi skyriumi visada derino bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku, dažniausiai susitarti pavykdavo.

IeÅ¡kovės nuomone vaiko gyvenamoji vieta turėjo bÅ«ti nustatyta su ja, kadangi vaikas yra pakankamai mažas, jam reikia pastovios mamos priežiÅ«ros, o atsakovas turi naujÄ draugę, kuri sunkiai sutaria su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas vertino, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo, nes jis gali užtikrinti geresnes sÄ lygas vaikui, vaikas nori gyventi su juo, juos sieja stiprus emocinis ryÅ¡ys, o po pabuvimo su juo, vaikas darželyje bÅ«na labiau disciplinuotas, o po mamos – labiau iÅ¡siblaÅ¡kęs ir iÅ¡dykęs. Å ių aplinkybių nei viena iÅ¡ Å¡alių įrodymais nepagrindė.

28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesus labiau atitiks jo gyvenimas su ieÅ¡kove, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo ir ieÅ¡kovės nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, kartu nustatant ir bendravimo su vaiku tvarkÄ .

29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių gali kilti konfliktų, yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja prioritetiniams vaiko teisių apsaugos ir gynimo principams, ir Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų vaiko interesus. Taip pat atsakovas teigia, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ ginčo byloje ir nustatydamas jÄ su ieÅ¡kove, pirmosios instancijos teismas pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau nenurodė jokių priežasčių ar kriterijų, bÅ«tinų tokiam sprendimo priėmimui pagal formuojamÄ teismų praktikÄ ; Å¡alių nepilnametis vaikas nori gyventi su atsakovu, jų ryÅ¡ys stiprus, prieÅ¡ingai, nei nustatytas vaiko ryÅ¡ys su ieÅ¡kove.

30. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi rėmėsi iÅ¡imtinai Tarnybos atstovės teiginiais, o ne raÅ¡ytinėmis iÅ¡vadomis, kuriose užfiksuota Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus nuomonė. Kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai pagrindžia prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , bÅ«tent tai, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su atsakovu, kadangi jis turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sÄ lygas. Vaikas, gyvendamas su ieÅ¡kove, neturi savo asmeninės erdvės, nuomojamas butas neužtikrina pastovios gyvenamosios vietos bei gyvenimo sÄ lygų stabilumo. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

31. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

32. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

33. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

34. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

35. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien geresnė vieno iÅ¡ tėvų materialinė padėtis ir atskiro kambario įrengimas vaikui negali bÅ«ti laikomi esminiais ar vieninteliais kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama, sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vienos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų.

36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, argumentus posėdžio metu, nurodė, kad buvo pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, nes vaiko interesus geriau atitiko jo gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove, jog ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikui augti ir vystytis bei tai, kad atsakovas linkęs klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, spręsti vienaÅ¡aliÅ¡kai, kas galimai ateityje lemtų konfliktus tarp Å¡alių ir bÅ«tų apsunkintas lygiavertis ieÅ¡kovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

38. Atsakovas, praÅ¡ydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė (nurodo ir apeliaciniame skunde), jog vaiko interesai bus pažeisti, kadangi jis geriau sutaria su tėvu, nori su atsakovu gyventi, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkos, kurioje gyvena Å¡alių vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas jo psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos nustatymo su kitu tėvu galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai.

40. Å iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi, ar vaikas susigyvena su aplinka atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip pat vertino, ar nepilnamečio vaiko motina (ieÅ¡kovė) užtikrintų saugų, stabilų ir disciplinuotÄ vaiko gyvenimÄ . Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas sudaro tinkamas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, vaikas emociÅ¡kai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių ( 4 metai ir 11 mėnesių), pagrįstai sprendė, jog Å¡iuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove, bendravimo su vaiku tvarka yra lankstesnė bei užtikrinanti maksimalų vaiko bendravimÄ su atsakovu. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia bylos duomenys, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, vaikas turi savo kambarį, nes atsakovo finansinės padėties pagerėjimas savaime neįrodo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su atsakovu atitiktų geriausius jo interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ su vienu iÅ¡ tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes.

41. Vertinant apelianto argumentus dėl vaiko iÅ¡sakyto noro gyventi su jo, pažymėtina, kad vaiko norai negali bÅ«ti tapatinami su vaiko interesais. EŽTT savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio jÄ pareikÅ¡ti tiesiogiai ar per atstovÄ ) apsvarstymÄ , o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomijÄ (žr. pirmiau nurodytÄ sprendimÄ byloje M. ir M. ir kt.). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 18249/02; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 20739/05) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas bÅ«tų tinkamiausias byloje (pvz., 2013 m. kovo 7 d. sprendime byloje Raw and Others prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 10131/11, EŽTT nurodė, kad nors taikant reglamentÄ â€žBriuselis II a“ vaiko nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡klausyta ir jos turi bÅ«ti paisoma, tai nereiÅ¡kia, kad vaiko prieÅ¡taravimas dėl grÄ Å¾inimo yra pakankamas tam, kad teismas priimtų sprendimÄ atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ ).

42. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ (Konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu dėl vaiko amžiaus ir atitinkamai su tuo susijusios brandos, abejotina, kad vaikas galėtų objektyviai įvertinti ginčo aplinkybes ir tuo pagrindu susidaryti nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo su atsakovu ir galimų tokio pokyčio pasekmių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko S. P. emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais, vaikas abu tėvus myli, vienareikšmės nuomonės su kuriuo gyventi neturi. Bylos duomenimis nepilnamečio vaiko S. P. nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R.

K. S. P. močiutės B. P. gyvenamojoje vietoje (2020 m. rugsėjo 21 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas). Vaikas noriai bendravo, sakė, kad patinka pas močiutę. Labai myli tėtį, jis jį iÅ¡mokino skaičiuoti ir skaityti. Vaikas laisvai jautėsi namų aplinkoje, buvo judrus, linksmas, bendraujantis. S. teigė, kad jei tėtis iÅ¡vyksta į Vilnių, jis jo labai pasiilgsta ir liÅ«di. Paklausus S. ar pasiilgo mamos ir ar nori važiuoti pas jÄ â€“ vaikas papurtė galvÄ ir sakė, kad nenori važiuoti ir mamos nepasiilgo. 2021 m. kovo 16 d.

Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte Nr. 1TSD-1019 vyriausioji specialistė A. B. pakartotinai iÅ¡klausė nepilnamečio vaiko S. P. nuomonę. Akte nurodo, kad S. pasakojo, jog su tėčiu kartu žaidžia, tėtis veda į darželį, o su mama lipdo iÅ¡ plastilino. S. sakė, jog nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Pasak vaiko, jam smagiau, linksmiau, skaniau, juokingiau ir pas mamÄ , ir pas tėtį. Anot berniuko, ramiau jis jaučiasi pas tėtį. S. teigė, jog jam patinka abu butai, tik lova minkÅ¡tesnė yra tėčio ir jo.

Berniukas teigė, kad jam viskÄ perka ir mamytė, ir tėtukas.

45. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vien tai, kad atsakovo lūkesčių netenkina skundžiamas sprendimas, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

47. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

48. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kaip nepagrįstÄ vertina apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma detalizuoti, kokie konkrečiai Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovės bei atsakovo, paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡ytiniai įrodymai, Tarnybos atstovės teiginiai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, tačiau iÅ¡ esmės neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų bÅ«ti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios iÅ¡vados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, padarytinos.

Vien teiginiai, kad vaikas labiau nori gyventi su tėvu, kad tėvo geresnė materialinė padėtis, savaime nelemia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, taigi ir skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl atsakovo teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

50. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu netenkinamas, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniu skundu atskirai nustatytos bendravimo tvarkos turinio ir jos pagrįstumo neginčija. Dėl procesinės bylos baigties.

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

52. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas priteisia teismas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Rosita Patackienė