e8d8552e-0072-4ec3-9769-e8af2198f4c6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-845-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 29.2.; 42.9.; 50.5.; 69 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. spalio 7 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio,     sekretoriaujant J. Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui adv. A.

Novikovui, atsakovo atstovui D. Lapinskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iÅ¡keldinimo ir skolos priteisimo, bei pagal atsakovės R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir sprendimo panaikinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-02-09 kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3-6), kuriuo prašė:

1) priteisti iš atsakovės 22 825,41 Lt įsiskolinimo;

2) nutraukti 2008-03-19 negyvenamosios patalpos (pusrūsio), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr.A466-2147(5.2-TR2.);

3) iškeldinti atsakovę iš 39,18 kv.m. negyvenamosios patalpos (pusrūsio), esančios (duomenys neskelbtini);

4) priteisti iÅ¡ atsakovės metines 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Å¡alys 2008-03-19 sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovei R. K. iÅ¡nuomotos 39,18 kv.m. ploto pusrÅ«sio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatytas įpareigojimas atsakovei mokėti nuompinigius po 1961,35 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovė tik 2008 m kovo mėnesį sumokėjo 588 Lt. Atsakovė R. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 36-37) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tvirtino, jog nuomotojas faktiÅ¡kai neperdavė atsakovei patalpų raktų ir atsakovė iÅ¡nuomotomis patalpomis negalėjo naudotis. Dar daugiau, nuomos sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovas nebuvo įregistravęs nuosavybės teise iÅ¡nuomotų patalpų, todėl nuomos sutartis yra niekinė ir nuomos mokestis negali bÅ«ti priteistas. Teigė, jog ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina faktÄ , esÄ atsakovė pradėjo mokėti nuomos mokestį, mokėjimas buvo atliktas pagal nuomos vieÅ¡ojo konkurso taisykles. Atsakovė R.

K. 2009-05-18 pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 106), kuriuo prašė: 2008-03-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti atsakovo sprendimÄ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais R5-11, įraÅ¡ymo į negyvenamÄ jį fondÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas negali nuomos sutarties naudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, nes nuomos sutarties sudarymo momentu savivaldybė nebuvo įsiregistravusi nuosavybės teisės ar valdymo teisės į iÅ¡nuomotas patalpas.

Todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. nuostatas nuomos sutartis yra niekinė. Vilniaus miesto valdyba 1994-09-15 potvarkiu Nr.1803V patalpas įrašė į gyvenamÄ jį fondÄ . Sprendimas dėl Å¡ių patalpų iÅ¡braukimo iÅ¡ gyvenamojo fondo nėra pateiktas, tačiau patalpoms 2000-03-14 suteiktas negyvenamųjų patalpų statusas.              IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 110-116) su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo patalpas nuo 2000-09-04 nebuvo išregistruota. Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Atsakovė kaip nuomos sutarties šalis negali būti laikoma trečiuoju asmeniu, kuris galėtų ginčyti sutartį remiantis nuomos sutarties neįregistravimu viešame registre.

Atsakovė klaidina teismÄ , kad nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės teisės į ginčo patalpas. Iki ginčijamos numos sutarties sudarymo atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas yra patalpų savininkas, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami (Vilniaus apygardos teismo 2005-02-08 nutartis c.b. Nr. 2A47-132/2005). Be to, neaiÅ¡ku kokiÄ reikÅ¡mę turi ginčo dalyko atžvilgiu ginčo patalpų, kaip negyvenamųjų patalpų, statuso ginčijimas.

Ginčo 2008-03-19 nuomos sutartis ir 2008-03-20 perdavimo-priėmimo aktas patvirtina faktÄ , kad atsakovė perėmė ginčo patalpas, o ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas atsakovės ginčijamÄ sutartį, imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.              Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-12-14 sprendimu (b.l. 178-182) ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį patenkino:

1) priteisė iš atsakovė R. K. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 17 823,38 Lt nuompinigių, 5002,03 Lt delspinigių, iš viso 22 825,41 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22 825,41 Lt sumos nuo 2009-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) nutraukė Å¡alių 2008-03-19 sudarytÄ Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr.A466-2147(5.2-TR2) dėl 39,18 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos;

3) iškeldino atsakovę iš 39,18 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, pažymėtų R-5, R-6, R-7, R-11, esančių (duomenys neskelbtini);

4) priteisė iš atsakovės 823,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai;

5) atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad Å¡alių 2008-03-19 sudaryta sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos atitinka įstatymų reikalavimus, o pripažinti, kad ieÅ¡kovas pažeidė pareigÄ perduoti atsakovei iÅ¡nuomotas patalpas, nėra pagrindo (CK 6.483 str.). Ginčo patalpos atsakovei perduotos 2008-03-20 perdavimo-priėmimo aktu, pasiraÅ¡ytu abiejų Å¡alių, kas atitinka CK 6.535 str. reikalavimus, Å¡is aktas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl yra galiojantis.

Teismas pažymėjo, jog Å¡iame akte atsakovė pasiraÅ¡ytinai patvirtino ginčo patalpų perdavimo-priėmimo faktÄ , juo labiau, sudariusi nuomos sutartį bei 2008-03-20 pasiraÅ¡iusi patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ , nekėlė klausimo dėl patalpų neperdavimo. PrieÅ¡ingai, jau 2008-03-31 kaip patalpų nuomininkė teikė praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui leisti rengti iÅ¡nuomotų patalpų pagerinimo, sujungimo su atsakovės butu projektavimo dokumentus ir Å¡ių darbų atlikimo metu atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo (b.l. 44).

Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nenurodyta ginčo patalpų trÅ«kumų, kurie kliudė jas naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytÄ paskirtį, ir už kuriuos atsakyti turėtų nuomotojas. Kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , teismas sprendė, jog atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovui 2008-03-19 sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį nuo patalpų nuomos pradžios iki 2008-12-31 (Sutarties 1 p., 3 p.), 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (Sutarties 11 p.) už laikotarpį nuo 2008-07-12 iki 2009-01-11 (b.l. 9).

Teismas konstatavo, kad nemokėdama nuomos mokesčio atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė nuomos sutartį, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ (CK 6.497 str. 1 d. 3 p.; Sutarties 14.3 p.), ir Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį nutraukė.              Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 189-190) praÅ¡o Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-14 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Tvirtina, jog iÅ¡nuomotomis ginčo patalpomis ji negalėjo tinamai naudotis, nes nuomotojas neperdavė jai ginčo patalpų raktų, tÄ patvirtina byloje esantys atsakovės raÅ¡tai, kuriuose ji reikalavo įvykdyti sutartį - perduoti raktÄ , kad ji galėtų pakliÅ«ti į patalpas. Pažymi, jog CK 6.484 str. numato nuomininkui teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei iÅ¡sinuomotas daiktas jam realiai neperduodamas. Teigia, jog ji negalėjo naudotis iÅ¡nuomotomis patalpomis, o už Å¡iuos nuomos sutarties trÅ«kumus yra atsakingas nuomotojas (CK 6.485 str. 1 d.).

Dėl to nuomos mokestis negali bÅ«ti priteistas. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas neketino realiai sudaryti nuomos sutarties, patvirtina ir atsakovo veiksmai – derybos dėl patalpų privatizavimo galimybės. Pažymi, jog pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Å¡iÄ aplinkybę konstatavo, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinį nemotyvuotai atmetė. Sutartis yra neteisėta nuo jos sudarymo momento, nes jos sudarymo momentu ieÅ¡kovas nebuvo įregistravęs nei nuosavybės, nei valdymo teisių į ginčo patalpas, dėl to nuomos sutarties negali naudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Todėl ginčo patalpų nuomos sutartis yra niekinė (CK 1.80 str. 1 d.) ir nuomos mokestis, remiantis Å¡ia sutartimi, negali bÅ«ti priteistas. Teismas netinkamai vertino ir į bylÄ pateiktus įrodymus – 2007-11-22 iÅ¡keldinimo protokolÄ (b.l. 39-40), VÄ® Registrų centro pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad ginčo patalpos yra gyvenamajame fonde, todėl negalėjo bÅ«ti nuomojamos kaip atskiras objektas, be to, nepagrįstai atsisakė priimti patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuris buvo pateiktas gavus papildomus įrodymus, tuo suvaržydamas atsakovės teises.             IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 115-118) praÅ¡o atsakovės R.

K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymi, jog Å¡alys pasirašė ginčo patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ , tokiu bÅ«du atsakovė patvirtino, kad priima daiktÄ , kuriuo naudosis. Apie tariamai netinkamÄ patalpų perdavimÄ atsakovė informavo 2008-10-31, kai eilę kartų ieÅ¡kovo buvo raÅ¡tu įspėta apie susidariusiÄ skolÄ už ginčo patalpų nuomÄ . Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2A47-132/2005, konstatavo, jog į ginčo patalpas galima patekti iÅ¡ atsakovės buto, t.y. ir be raktų, todėl jos teiginiai dėl negalėjimo naudotis iÅ¡nuomotomis patalpomis yra nepagrįsti, juo labiau, kad nuo 2008-03-19 iki 2008-10-31 atsakovė apie jokiu iÅ¡nuomotos ginčo patalpos trÅ«kumus ieÅ¡kovui nepranešė.

Todėl tariamas nuomotojo pažeidimas negalėjo sukliudyti atsakovei naudotis ginčo patalpa. Nurodo, jog ginčo patalpas ieÅ¡kovas perėmė LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr. 870 pagrindu ir pagal VÄ® „Registrų centras“ pateiktÄ iÅ¡raÅ¡Ä nuo 2000-09-04 ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas iÅ¡registruota nebuvo. Dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodo, kad jis buvo pateiktas teismui pažeidžiant CPK 143 str. nuostatas, nes buvo pateiktas jau pasirengus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje.

Byla teisme iÅ¡kelta 2009-02-11, o parengiamieji teismo posėdžiai įvyko 2009-04-10, 2009-05-18 bei 2009-08-24, todėl iki nutarties bylÄ nagrinėti teismo posėdyje skyrimo ieÅ¡kovė galėjo gauti visÄ reikiamÄ informacijÄ ir visiÅ¡kai suformuluoti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .                      Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.

Kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimus dėl skundų argumentų, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis buvo sudaryta apeliantės ginčijama nuomos sutartis, dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai motyvavo (CPK 185 str.). Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto 2008-03-19 nuomos sutarties (b.l. 17-19), sudarytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, vykdymo, jos pasibaigimo pagrindų – nutraukimo (pagal ieÅ¡kinį) arba pripažinimo negaliojančia (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį).Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad savivaldybė faktiÅ¡kai neperdavė jai patalpų raktų, dėl ko ji iÅ¡nuomotomis patalpomis negalėjo tinkamai naudotis, kas savo ruožtu sÄ lygojo jos pačios sutartinių prievolių savivaldybei nevykdymÄ , teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Apeliantė, grįsdama šį skundo argumentÄ CK 6.483 str. 3 d. bei 6.484 str. įtvirtinta nuomininko teise sutarties atsisakyti ir iÅ¡siieÅ¡koti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius, viena vertus, neįrodė tokių aplinkybių egzistavimo, t.y. paties daikto, jo dokumentų ir priedų neperdavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokius apeliantės teiginius paneigia ir Å¡alių kitÄ dienÄ po nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo, t.y. 2008-03-20 pasiraÅ¡ytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas (b.l.20), kuriame nėra jokių nuorodų ar pastabų apie kurio nors jo priedo (pavyzdžiui, rakto) neperdavimÄ nuomotojai, jos negalėjimÄ pateikti į Å¡ias patalpas ar kitas aplinkybes, kliudančias naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu.

Tokių užuominų apie daikto neperdavimÄ nesama ir apeliantės 2008-03-31 praÅ¡yme, adresuotame nuomotojui (b.l.44), kuriame iÅ¡dėstomi apeliantės planai iÅ¡sinuomotas patalpas pagerinti, jas remontuoti, sujungti su apeliantei nuosavybės teise priklausančiu butu, rengimosi darbams ir jų vykdymo laikotarpiu atleidžiant jÄ nuo nuomos mokesčio nuomotojui mokėjimo. Tokie patys apeliantės ketinimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti ir vėlesniame, 2008-04-15 praÅ¡yme (b.l.45), o 2008-06-03 praÅ¡yme (b.l.47-48) apeliantė pati pripažino tapusi Å¡io objekto nuomininke bei įgijusi teisę investuoti į jo pagerinimÄ , reikalaudama iÅ¡ nuomotojo neskubėti imtis veiksmų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu dėl nemokamo nuomos mokesčio, taip pat primindama nuomotojui, kad abi nuomos sutarties Å¡alis įstatymai įpareigoja jÄ vykdyti, o nuomos mokesčio nemokėjimÄ Ä—mė grįsti raktų nuo iÅ¡sinuomotų patalpų bei patalpų dokumentų negavimu.

Ginčo objektÄ kaip iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ apeliantė traktavo ir 2008-06-16 savo praÅ¡yme (b.l.51). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo ir tokias aplinkybes, kad apeliantė, iki 2007-11-22 buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ ginčo patalpų (b.l. 39-40) (c.b. Nr.2-537-11/2003), Å¡iomis patalpomis faktiÅ¡kai naudojosi ne vienerius metus, jas remontavo, įsirengė laiptus į Å¡ias patalpas iÅ¡ savo gyvenamųjų patalpų (b.l.21), taigi vien raktų neperdavimas, kaip vėliau ėmė tvirtinti apeliantė, realiai neįtakojo jos galimybių patekti į nuomos objektÄ ir juo naudotis pagal paskirtį.

Kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, t.y. kad ji pati ėmėsi bÅ«tinų veiksmų, siekdama ir norėdama patekti į patalpas, tačiau jų negalėjo realizuoti bÅ«tent dėl nuomotojo neveikimo - apie reikalavimÄ perduoti jai raktus ir Å¡io reikalavimo nepatenkinimÄ , apie įrengtÄ po iÅ¡keldinimo pertvarÄ tarp jai priklausančių nuosavybės teise gyvenamųjų patalpų bei nuomojamų patalpų, apie Å¡ios pertvaros patvarumÄ (kapitalinė siena ar laikina sienelė), apie galimybę jÄ paÅ¡alinti – apeliantė neįrodinėjo, nors susiklosčiusioje situacijoje bÅ«tent jai tenka pareiga paneigti patalpų perdavimo aktu įtvirtintÄ prieÅ¡ingÄ prezumpcijÄ bei įrodyti daikto ar jo bÅ«tinų priedų neperdavimÄ kaip sÄ lygÄ taikyti CK 6.484 str. numatytas teisines pasekmes (CPK 12 str., 178 str.).

Be to, teismo posėdyje ji pripažino net neketinusi sukurti su ieÅ¡kovu nuomos santykių, sÄ moningai nemokėjusi nuomos mokesčio (b.l.172, 174), o susisaisčiusi nuomos sutartimi siekdama apsaugoti savo ankstesnes investicijas į Å¡ias patalpas, ketindama jas privatizuoti kaip nuomininkė.  Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jokių objektyvių kliūčių apeliantei realiai naudotis iÅ¡sinuomotu turtu nebuvo, o jos atsikirtimų argumentai dėl raktų neperdavimo susiję tik su pačios apeliantės praÅ¡ymuose, kuriuos kolegija jau aptarė, bei teismo posėdyje įvardintu nenoru mokėti nuomos mokestį.

Todėl Å¡ie argumentai laikytini formaliais ir neapsprendžiančiais sutarties Å¡alių galėjimo vykdyti teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ nuomos sutarties, bei nepagrindžiančiais ieÅ¡kovo (nuomotojo) kurių nors prievolių pagal nuomos sutartį pažeidimo. Sandorio tariamumo pagal CK 1.86 str. nuostatas klausimas procesiniuose Å¡alių dokumentuose nebuvo keliamas, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako.              Įstatymu yra uždrausta vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Viena tokių iÅ¡imčių nustatyta CK 6.46 str., kurio 2 d. įtvirtinta skolininko teisė sustabdyti savo prievolės vykdymÄ , jeigu kreditorius neįvykdo skolininkui prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ir Å¡i teisės norma nepateisina nuomos mokesčio, kurio dydis, pažymėtina, buvo nustatytas pačios apeliantės pastangomis, vieÅ¡ame konkurse pakėlus 1 kv.m. bendrojo ploto kainÄ nuo 5 Lt (b.l.42) iki 50,06 Lt (b.l.17), nemokėjimo. Apeliantė byloje neįvardijo kokios sutartinės ar įstatymo įtvirtintos pareigos ieÅ¡kovas jai neįvykdė, iÅ¡skyrus jau aptartÄ raktų neperdavimo klausimÄ , ir kuo Å¡ios pareigos yra susijusios taip, kad galima pateisinti apeliantės sutartinės prievolės (nuomos mokesčio mokėjimo) vykdymo sustabdymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ sutarties, nuomos sutartimi apeliantei 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki iÅ¡nuomoto turto įtraukimo į privatizavimo programÄ , buvo perduotas naudotis nekilnojamasis turtas, t.y. 38,18 kv.m. ploto patalpos sandėliavimui pusrÅ«syje, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.p., 6 p.). Nuomininkui Å¡ia sutartimi uždrausta turtÄ iÅ¡sipirkti kitu, nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytu bÅ«du (7 p.). Be to, nuomininkui suteikta ir teisė, turint iÅ¡ankstinį nuomotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ , atlikti iÅ¡sinuomotų patalpų parastÄ jį, kapitalinį remontÄ ar rekonstravimo (daikto pagerinimo) darbus, tačiau tik savo sÄ skaita ir lėšomis, nuomotojui jų neatlyginant (sutarties 4 p., 17 p.).

Pastarosios sutarčių sÄ lygos neabejotinai patvirtina, kad remonto darbų kaÅ¡tų kompensavimas, nemokant nuomos mokesčio, sutartimi iÅ¡ viso nebuvo numatytas, taigi atitinkami apeliantės praÅ¡ymai atleisti nuo nuomos mokesčio ar kitaip jį užskaityti ginčo patalpų pagerinimo darbų projektavimo bei jų atlikimo terminui, prieÅ¡taravo pačių Å¡alių susitarimams (CK 6.492 str. 1 d., 6.493 str. 1d.), taip pat neatitiko vieÅ¡ojo intereso – sandoris buvo atlygintinis, o patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 22-23).Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuomos santykių pasibaigimÄ susiejo su sutarties nutraukimu, nuomininkei iÅ¡ esmės pažeidus sutarties sÄ lygÄ (CK 6.217 str. 4 d., 6.487 str. 1 d., 6.497 str.1 d. 3 p.).    Kolegija kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus vertina apeliantės skundo teiginius dėl nuomos sutarties negaliojimo nuo jos sudarymo momento, kuriuos Å¡i grindžia CK 4.27 str. 2 d. nuostatomis.

Apeliantė patalpų įregistravimo ieÅ¡kovo nuosavybės ar valdymo teise vieÅ¡ame registre momentÄ neteisingai sutapatina su ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į Å¡ias patalpas atsiradimu. Nekilnojamojo daikto valdymas yra savarankiÅ¡kas daiktinė teisė, o valdymo teisėtumÄ lemia jo įgijimas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.22 str. 1 d., 4.23 str. 2 d.). Nepaisant to, abu Å¡ie institutai - valdymas (CK 4 knygos II dalies IV skyrius) ir nuosavybė (CK 4 knygos II dalies V skyrius) – nėra tos pačios teisinės sÄ vokos.

Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, paskirtis yra tiesiogiai nustatyta įstatymo. Pagal CK 4.22 str. 1 d., valdymas sudaro prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį atsirasti (CK 4.47 str. 11 p.).Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra iÅ¡vardinti CK 4.47 str. Pabrėžtina, kad nuosavybės teisė į daiktÄ atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, o nekilnojamojo daikto teisinės registracijos kaip sÄ lygos nuosavybės teisei atsirasti, prieÅ¡ingai nei buvo reglamentuota 1964 m.

CK, dabar galiojančios materialinės teisės normos nenustato (CK 4.49 str.2 d., 1.75 str.1 d. ir 2 d.). Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad privaloma nekilnojamojo daikto registracija atlieka tik fakto apie savininkÄ (arba jo teisėtÄ valdytojÄ ) iÅ¡vieÅ¡inimo, o ne nuosavybės atsiradimo į tÄ daiktÄ funkcijÄ . Todėl net visiÅ¡kas tokios registracijos nebuvimas galėtų apspręsti nebent trečiųjų asmenų, o ne konkretaus sandorio Å¡alių teises arba pareigas. Apeliantė Å¡iuo atveju nėra tretysis asmuo CK 1.75 str. 2 d. prasme.

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl iÅ¡sinuomoto daikto teisinės registracijos ieÅ¡kovo vardu nebuvimo patys savaime neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo ir tokių aplinkybių, jog aktyviais veiksmais siekė, tačiau jai nepavyko įregistruoti vieÅ¡ame registre nuomos sutarties, ar kad Å¡i priežastis jai sukliudė sudaryti atitinkamas sutartis su komunalinių paslaugų bei energijos tiekėjais.

Todėl tokie jos skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Kolegija nagrinėjamame kontekste taip pat atkreipia dėmesį į byloje esantį VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä (su istorija), kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovo nuosavybę tretiesiems asmenims iÅ¡vieÅ¡inantis įraÅ¡as vieÅ¡ame registre buvo atkurtas 2008-10-29 (b.l. 22-23), tačiau Å¡io įraÅ¡o panaikinimÄ 2004-03-25, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2004-03-25 sprendimu, inicijavo pati apeliantė, kuri, bÅ«dama dalyvaujančiu toje civilinėje byloje asmeniu, neabejotinai žinojo ir tai, jog 2004-09-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, taip pat žinojo galutinį tos civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ . (b.l. 58; c.b.

Nr.2-537-11/2003 medžiaga). Kitas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuo esÄ buvo suvaržytos jos procesinės teisės, taip pat nepripažintinas teisingu. 2009-08-24 nutartimi (b.l. 135-138) teismas paskyrė Å¡ioje byloje teismo posėdį, konstatavęs, kad pasirengimo veiksmai nagrinėti bylÄ teismo posėdyje baigti. Patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis paduotas tik 2009-10-05 vykusio teismo posėdžio metu (b.l.140). Å alies procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarkÄ bei ribas nustato CPK.

IeÅ¡kinio, taigi ir prieÅ¡ieÅ¡kinio (CPK 143 str. 3 d.) reikalavimų padidinimo, ieÅ¡kinio pagrindo arba jo dalyko pakeitimo teisės įgyvendinimas ir jos apribojimai nustatyti CPK 141 str., t.y. Å¡i teisė nekliudomai gali bÅ«ti realizuojama tik iki įstatyme nurodyto momento - iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. BylÄ paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, toks pakeitimas galimas tik trim atvejais – jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, jeigu tam yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nenustatęs pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 151), taigi CPK nuostatos nebuvo pažeistos. Dėl VÄ® Registrų centro eksplikacijų netinamo vertinimo, iÅ¡ kurių, pasak apeliantės, matosi ginčo patalpų priskirtinumas gyvenamajam fondui, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo patalpų, kaip negyvenamųjų, statusas yra užregistruotas vieÅ¡ame registre (b.l. 22-23), ir tokiu atveju įstatymų leidėjo valia yra preziumuojamas registro duomenų teisingumas (CK 4.262 str.).

 Dėl apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinimo kolegija nurodo, kad pati apeliantė aktyviai siekė ginčijamos nuomos sutarties sudarymo, kÄ patvirtina ir jos siÅ«lymas aukcione mokėti net 10 kartų didesnį nuomos mokestį, nei pradinė aukciono kaina, taip pat savo ketinimų iÅ¡sipirkti iÅ¡sinuomotas patalpas kaip jų nuomininkei deklaravimas teisme. Tik nepavykus Å¡ių ketinimų realizuoti, apeliantė apsigalvojo dėl sutarties, ėmusi jÄ ginčyti nuomos santykių neteisėtumo aplinkybe, pastarÄ jÄ grįsdama pakankamai formaliu pagrindu – savininkÄ iÅ¡vieÅ¡inančios teisinės informacijos (registracijos) nebuvimu sutarties sudarymo momentu.

Tokia apeliantės, kaip sandorio Å¡alies, pozicija nesuderinama su sutartinių santykių stabilumo, jų apibrėžtumo principais.              Skundo netenkinus, iÅ¡ apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) 5,70 Lt (b.l. 125) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ R.

K. 5 (penkis) litus 70 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                                         Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                                    Neringa Å vedienė                                                                                                                       Henrichas Jaglinskis                                                                   Â