2016-11-02 Nr. AB-20689-3-64-3-01535-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-3044-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01535-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–7), prašydamas panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad jam minėtu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutiko. Pareiškėjo teigimu, jo galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) nevertino jo paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių, kad 2015 m. vasario 3 d. jis jautėsi blogai, buvo padidėjęs jo kraujospūdis, jis vartojo vaistus. 2015 m. vasario 4 d. ryte atvykęs į darbą pareiškėjas taip pat jautėsi blogai. Be to, Komisija nevertino aplinkybės, kad skyriaus vedėja D.

T. jam buvo davusi nurodymą dalyvauti Kelmės rajono policijos komisariate (toliau – ir Kelmės r. PK) vykdomoje nepilnamečio apklausoje, neužsiminė apie dalyvavimą teismo posėdyje. Nevertino ir to, kad Kelmės r. PK tyrėja patvirtino faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas, dalyvavęs nepilnamečio apklausoje, jautėsi blogai. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad viena iš Komisijos narių – L. T. – atkreipė dėmesį į tai, jog policijos pareigūnė minėjo faktinę aplinkybę dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei gydytoja nustatė jo nedarbingumą.

Policijos pareigūnė taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, kad skambino laidiniu telefonu į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir atsiliepusiai moteriai nurodė, kad kitą dieną yra reikalingas specialistas. Nors visos skyriaus darbuotojos to fakto nepripažino, pareiškėjo manymu, buvo galima pateikti pokalbių išklotines ir tuo įsitikinti, tačiau Komisija šios aplinkybės netyrė. Komisija taip pat netyrė aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apie sutrikusią sveikatą (pareiškėjas skambino D. T. apie 11.30 val.). Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad Komisijos narys P. B. minėjo, jog tyrimo metu nustatyta labai daug prieštaravimų, o Komisijos pirmininkas teigė, kad pareiškėjas buvo ne visai sveikas, taip pat įžvelgė ir D.

T. didelę kaltę, t. y. netinkamai organizuotą darbą, iš ko seka, kad faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo išdėstytus faktus, o ne vedėjos versijas. Pareiškėjui, be kita ko, iškilo abejonių, ar galėjo Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja J. K.-B. atlikti tyrimą dėl jo nedalyvavimo 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje ir inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju tikėtina, jog šioje nagrinėjamoje byloje buvo suinteresuotumas, kadangi minėta teisėja atliko tyrimą ir inicijavo tarnybinį patikrinimą tik po Radviliškio rajono apylinkės teismo (jos asmeniškai) priimtos 2015 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą toliau nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas manė, kad nagrinėjamu atveju galima teigti, jog Komisija labai formaliai atliko savo darbą, apsiribojo tik tarnautojo (pareiškėjo) neveikimo konstatavimu, atmestinai tyrė faktines aplinkybes, jų nevertino, netyrė ir nevertino pačios Komisijos narių pastebėtų prieštaravimų, nebuvo analizuojamos tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės, Komisija nenurodė, kokios kilo pasekmės. Tuo tarpu realiai pasekmių šiuo atveju neatsirado, kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti tam pačiam teismui, todėl Įsakymo 2 punkte nurodytos pasekmės, jog buvo pažeisti vaiko interesai, yra be pagrindo ir neteisėtos.

Be to, pareiškėjas akcentavo, kad jis nebuvo supažindintas nei su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, nei su kita tarnybinio tyrimo medžiaga, o 2015 m. balandžio 20 d. jis buvo supažindintas tik su ginčijamu Įsakymu.

Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 67–68) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą buvo laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Komisijos protokoluose ir motyvuotoje išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjo padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai.

Komisijos protokole ir motyvuotoje išvadoje taip pat nustatyta ir pareiškėjo kaltė. Atsakovo teigimu, minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, protokolai ir išvada yra tinkami tiek turinio, tiek formos prasme. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. buvo informuotas apie 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. posėdį Radviliškio rajono apylinkės teisme ir pasirašė ant pranešimo. Tačiau, žinodamas apie teismo posėdį, pareiškėjas netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) Kelmės r.

PK, bet nenuvykdamas į tęstinį teismo posėdį Radviliškio rajono apylinkės teisme. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, negalėdamas vykti į teismo posėdį, apie tai privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą (skyriaus vedėją). Taip pat pareiškėjas, supratęs, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, galėjo apie tai informuoti teismą ar prašyti atidėti teismo posėdį. Taigi, atsakovas manė, jog šiuo atveju pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), t. y. nedalyvavo teisme byloje dėl motinos valdžios apribojimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo (pareigybės aprašymo 16 p.).

Dėl tokio pareiškėjo neveikimo atsirado žala – buvo pažeisti vaiko interesai, t. y. vaiko interesas augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Komisija išnagrinėjo galimą tarnybinį pažeidimą, buvo apklausti skyriaus darbuotojai, policijos pareigūnas, apklaustas gydytojas, pas kurį pareiškėjas buvo atvykęs tą dieną. Komisija tyrimą atliko pilnai, parengė išvadas, kuriomis remdamasi Administracijos direktorė priėmė skundžiamą Įsakymą dėl nuobaudos skyrimo.

Taip pat akcentavo, kad 2015 m. vasario 4 d. nepilnamečio apklausoje policijos įstaigoje galėjo dalyvauti bet kas, o į teismą vykti galėjo tik pareiškėjas arba vedėja.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu (b. l. 168–178) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už tai, jog 2015 m. vasario 4 d. jis nedalyvavo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, neinformavo teismo apie neatvykimą, dėl to buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys ir buvo pažeisti vaiko interesai. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr. (7.27) S-983 pagrindu (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, dėl aplaidaus pareigų vykdymo 2015 m. vasario 4 d. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 1 dalies 6 punkte (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 16 ir 17 punktuose nustatytas funkcijas (atstovauti teismuose ir dalyvauti bylose dėl tėvų, kurių vaikams nustatyta globa (rūpyba), valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos (rūpybos) nustatymo, globėjų (rūpintojų) ir vaikų turto administratoriaus skyrimo; rengti ir teikti teismui pareiškimus ir atstovauti teismuose dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo; vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, kai nustatoma nuolatinė vaiko globa (rūpyba); vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimo iš pareigų arba nušalinimo nuo jų, kai šis jų nevykdo ar vykdo netinkamai; globotinio (rūpintojo) turto administravimo), dėl to buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys ir pažeisti vaiko interesai.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 6 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija gavo iš Radviliškio rajono apylinkės teismo informaciją apie tai, jog teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Ieškovas) ieškinį atsakovei I. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams, išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau į minėtą teismo posėdį neatvyko Ieškovo atstovas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Kadangi 2015 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo Ieškovo atstovas T. B. (pareiškėjas), Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, jam 2015 m. sausio 14 d. buvo įteiktas pranešimas apie būsimą 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdį, kurį jis pasirašė. 2015 m. vasario 4 d. teismas telefonu susisiekė su T. B. (pareiškėju), pastarasis tik tada informavo teismą, kad į posėdį neatvyks, nes dalyvauja Kelmės r. PK vykdomoje nepilnamečio apklausoje, ir pasiūlė teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. vasario 4 d. teismo nutartimi Ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Tuo tarpu 2015 m. vasario 17 d. teismui pateiktas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirasis skundas, kuriame pateikta informacija, neva į 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. numatytą teismo posėdį įstaigos atstovas neatvyko dėl pablogėjusios sveikatos būklės.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A-204 buvo sudaryta Komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Minėtas įsakymas buvo patikslintas Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. ir 2015 m. kovo 23 d. įsakymais Nr. A-231 ir Nr. A-255. 2015 m. kovo 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. (7.44) S-741 apie tarnybinį nusižengimą – nedalyvavimas Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje 2015 m. vasario 4 d. bei VTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų, Darbo tvarkos taisyklių (Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. A-1461) 126.1, 126.2, 126.3, 126.5 punktų, pareigybės aprašymo (Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. A-1012 ) 16, 17 punktų nuostatų netinkamas vykdymas, ir paprašyta iki 2015 m. kovo 17 d. pateikti paaiškinimą. 2015 m. kovo 17 d. pareiškėjas Administracijos direktoriui raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015 m. vasario 3 d. vakare jautėsi blogai dėl padidėjusio kraujospūdžio, išgėrus vaistų buvo šiek tiek geriau. 2015 m. vasario 4 d., kai atvyko į darbą, jo sveikatos būklė vėl buvo bloga, net ir išgėrus vaistų sveikata nepagerėjo. Apie 8 val. 30 min.–9 val. iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. gavo nurodymą dalyvauti Kelmės r. PK vykdomoje nepilnamečio apklausoje, neužsiminta apie dalyvavimą teismo posėdyje. Nurodymus apie vyksiančius teismo posėdžius, dalyvavimą apklausoje ir kt. gauna iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos. Taip pat paaiškino, kad 10 val. 15 min. jam paskambinus teismo posėdžių sekretorei, nurodė, jog išėjo iš įvykusios nepilnamečio apklausos Kelmės r. PK, nelabai atsimena, apie ką su ja kalbėjo, tik pasijuto dar blogiau. Į gydymo įstaigą nuvyko apie 11 val.–11 val. 30 min., kur medicinos darbuotojams suteikus jam pagalbą ir pagerėjus sveikatos būklei iki 12 val. paskambino D. T. bei informavo apie sutrikusią sveikatą. Nukritus kraujospūdžiui, gerai nepamena, galbūt dar iki 12 val., skambino ir Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžių sekretorei.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 25 d. protokolo Nr. VK-155 teismas nustatė, kad posėdyje dalyvavo I. K., Kelmės ligoninės šeimos gydytoja, D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, V. Č., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Apklausta I. K., kuri suteikė medicininę pagalbą pareiškėjui, paaiškino, kad pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į registratūrą, kabinete pasirodė po 11 val., buvo iki 12 val. (tarp 11 val. ir 12 val.), laikas užregistruotas kompiuterinėje sistemoje.

Pareiškėjas buvo susijaudinęs, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, širdies plakimu. Ji atliko apžiūrą, nustatė padidėjusį kraujospūdį, davė vaistų, suleido raminamųjų vaistų, išdavė biuletenį, kad būtų galima pakartotinai įvykdyti apžiūrą ir stebėti tolesnę būklę. Paklausus gydytojos, ar pareiškėjas buvo tokios būsenos, kad galėjo suprasti savo veiksmus, juos valdyti, ar nekilo įtarimų, kad jis gali būti „pusiau pakaltinamas“, ar jis galėjo tuo metu normaliai mąstyti, ar jo veiksmai atitiko realią situaciją, I.

K. paaiškino, kad neturi psichiatro licencijos, tačiau, pasak jos, pareiškėjas į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, žinojo savo vardą, pavardę, su kuo bendrauja, kur reikia nueiti ir pan. Gydytoja patvirtino, kad tuo metu pareiškėjas elgėsi sąmoningai, adekvačiai reagavo į situaciją. Apklausta skyriaus vedėja D. T. nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ji siuntė jį dalyvauti apklausoje, ir paaiškino, kad pareiškėjas turėjo dalyvauti teisme. Ji sakė, kad pareiškėjas apie teismo posėdį tikrai žinojo, nes apie tai informavo grįžęs iš 2015 m. sausio 14 d. posėdžio.

Paklausta, kas turi informuoti teismus apie negalėjimą dalyvauti posėdžiuose, D. T. paaiškino, kad žodiniu susitarimu tai turi padaryti pareiškėjas. Ji teigė, kad pareiškėjo tą dieną nematė, iš jo gavo pranešimą (telefonu), tačiau neatsimena, kurią dieną (4 d. ar 5 d.). Paklausta apie apklausas policijoje, vedėja paaiškino, kad policijos tyrėjas paprastai skambina jai, klausia, kuris specialistas galėtų ateiti. Jeigu T. B. dalyvauja apklausose arba būna teisme, dažnai skambina jam pačiam. Būna, kad ieško, nes T. B. nenueina į teismą arba į apklausą.

Atsižvelgusi į šią situaciją, ji kreipėsi į Kelmės teismą dėl informacijos apie posėdžius, dabar žino, kur galima rasti informaciją apie numatytus teismų posėdžius. „Kadangi su apklausomis vyko negeri dalykai“, kovo mėn. ji prašė policijos komisariato, kad informaciją apie apklausas teiktų jai, o ne pareiškėjui. Paklausta apie tai, kas dar gali dalyvauti apklausose, D. T. sakė, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. apklausose galės dalyvauti ir V. Č.. Paklausta, kaip atsitiko, kad T. B. nuėjo į apklausą, vedėja pasakė, jog negali atsakyti į šį klausimą, nes pareiškėjas turėjo būti išvažiavęs į Radviliškį.

Ji nežinojo, kad T. B. dalyvavo apklausoje. D. T. buvo priminta (dokumentų pateikimo metu) apie užsimintą T. B. prisipažinimą, kad jis užmiršo apie teismo posėdį. Vedėja pažymėjo, kad tai buvo per jos gimtadienį, ji paklausė pareiškėjo, kodėl jis nenuvyko į teismą, o pastarasis pasakė, kad pamiršo, tai girdėjo kiti skyriaus darbuotojai. Apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. Č., atsakydama į klausimą, ar pareiškėjas kalbėjo, kad užmiršo nuvykti į teismą, paaiškino, jog pertraukėlės metu švenčiant vedėjos gimtadienį, vedėja paklausė T.

B., kodėl jis nedalyvavo teisme, o pastarasis pasakė, kad pamiršo. Paklausta, ar matė T. B. 2015 m. vasario 4 d., V. Č. paaiškino, kad tą dieną jo nematė.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 30 d. protokolo Nr. VK-164 teismas taip pat nustatė, kad posėdyje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja S. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. B.. Apklausta S. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, apie pokalbį pertraukėlės metu Komisijai paaiškino, kad tai buvo labai seniai, sunku „atgaminti“, kas buvo kalbama. Kiek atsimena, tai įvyko vedėjos kabinete, buvo visi keturi darbuotojai.

Atsimena, kad buvo kalbama apie nenuvykimą (į teismą), bet negalėjo patvirtinti, kad buvo pasakytas žodis „pamiršau“. Paklausta apie dalyvavimą teismų posėdžiuose, ji paaiškino, kad iki 2015 m. sausio mėn., vedėjos pavedimu, nesant T. B., dalyvaudavo ji ir V. Č.. Vedėja pakeitė sprendimą, nuo 2015 m. sausio mėn. įgaliojimo joms nebeišdavė, nesant T. B., posėdžiuose dalyvaus vedėja. Apklausose, nesant T. B., nuo šiol dalyvauja V. Č., anksčiau eidavo ir ji (pagal teritorijas). Paklausta apie teismui adresuotą atskirąjį skundą, ji sakė prisimenanti tą faktą, kad raštą rengė T.

B., prisipažino, kad teisinių dalykų neišmano, mažai susiduria su tuo, trūksta žinių šiuo klausimu. Tuo tarpu apklaustas T. B., paaiškino, kad viskas yra išdėstyta jo paaiškinime. Nurodė, kad dažniausiai į teismo posėdžius atstovauti savivaldybės administracijai vyksta jis pats. Jeigu sutampa valandos, tada vyksta kitas darbuotojas. Paprašytas patikslinti, ar gali vykti visi skyriaus darbuotojai, pareiškėjas atsakė teigiamai. Paklaustas, kas gali eiti į apklausas, pareiškėjas atsakė, kad bet kas. Paklaustas apie pirmąjį teismo posėdį, pareiškėjas pasakė, kad jame dalyvavo, bet nepamena, kada jis vyko, pripažino, kad buvo informuotas apie kito posėdžio datą, pasirašė ir apie tai informavo vedėją.

Paklaustas apie nenuvykimo į teismą priežastis, pareiškėjas atsakė, kad dėl pašlijusios sveikatos ir dėl to, jog gavo informaciją iš vedėjos vykti į apklausą. Paklaustas, ar vedėjai pasakė, kad vyksta teismo posėdis ir reikia dalyvauti ten, pareiškėjas atsakė, kad dėl pašlijusios sveikatos tuo metu tikrai nieko jai nepasakė, nuvyko į policijos apklausą. Paklaustas, ar pasakė vedėjai apie sveikatą, atsakė, kad ne, nes manė, kad praeis. Paklaustas, kada gavo nurodymą vykti į apklausą, pareiškėjas sakė, kad nepamena – 8 val. ar 8 val. 30 min.

Paklaustas apie tai, kad pareigybės aprašyme yra nurodyta, jog valstybės tarnautojas privalo gebėti planuoti savo veiklą ir nusistatyti veiklos prioritetus, kad skyriaus darbuotojai paliudijo, jog jis sakė pamiršęs nuvažiuoti į teismą, pareiškėjas paaiškino, kad negali nei paneigti, nei patvirtinti tokio pasakymo. Pakomentavus teismo 2015 m. kovo 4 d. pranešimą Nr. 2-56-856-14 ir paklausus pareiškėjo, ar jis pripažįsta, kad buvo taip, kaip nurodyta pranešime, pareiškėjas sakė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti. Paklaustas apie situaciją, jeigu kalendoriuje užrašyta, kad vasario 4 d. turi būti teisme, ar reikalingas vedėjos nurodymas, pareiškėjas paaiškino, kad nesupranta, kodėl vedėja neinformavo jo, nors visada informuodavo, dar kartą pakartojo, kad buvo sutrikusi jo sveikata.

Paklaustas, kiek laiko gydėsi ir ar buvo pakartotinai nuėjęs pas gydytoją, pareiškėjas paaiškino, kad biuletenis buvo išrašytas 2 paroms, nepamena, ar kitą dieną buvo pas gydytoją. Pakartotinai apklausta D. T. sakė, kad ji negalėjo duoti pareiškėjui jokio nurodymo, nes jo tą dieną darbe nematė, jis nebuvo pasirodęs kabinete. Jos žiniomis, pareiškėjas turėjo būti išvykęs į teismą (dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo). Paklausta, ar specialistas, dalyvavęs ne pirmame teismo posėdyje kokioje nors konkrečioje byloje, pasirašęs apie atvykimą, turi gauti kokius nors nurodymus iš vedėjos vykti į kitą posėdį, vedėja paaiškino, kad ne, nes posėdis tęstinis.

Paklausta, kada sužinojo, kad specialistas nenuvyko į teismą, D. T. sakė, jog vasario 6 d. iš teismo nutarties, sakė, kad neprisimena jokio skambučio. Paklausta, kokie būna jos veiksmai, kai sužino, kad darbuotojas serga, D. T. paaiškino, kad posėdžiuose dalyvauja pati, tačiau šiuo atveju ji nežinojo, kad T. B. serga.

Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 31 d. protokolo Nr. VK-166 teismas nustatė, kad posėdyje dalyvavo I. B., Kelmės r. PK vyresnioji inspektorė, D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, S. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Č., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Apklausta I. B. paaiškino, kad iškilus būtinybei baudžiamojoje byloje apklausti nepilnametį vaiką, ji paskambino telefonu į Vaiko teisių apsaugos skyrių, juo atsiliepusiai moteriai (negali pasakyti, kas tokia) pasakė, kad kitą dieną reikalingas specialistas. Jai buvo atsakyta, kad bus specialistas, kas konkrečiai, nepasakė. Kaip teigė inspektorė, ji paprastai skambina anksčiau, pagal galimybes iš ryto, kad darbuotojai susiplanuotų savo darbotvarkę. Paklausta, ar nekalbėjo su vyriškiu, I. B. patikino, kad buvo kalbėta su moterimi. Apklausta V. Č. paaiškino, kad su policijos pareigūnais nekalbėjo, apie apklausą nežinojo. Apklausta S. V. paaiškino, kad neprisimena, jog būtų vykęs pokalbis su policijos pareigūnais, taip pat neprisimena, kad būtų perdavusi nurodymą T. B. dalyvauti apklausoje. Pakartotinai apklausta D. T., paklausta, ar vasario 4 d. ar anksčiau ji gavo prašymą telefonu iš policijos pareigūno, kad skyriaus darbuotojas turi dalyvauti apklausoje, atsakė, jog negavo. Ji parašė raštą policijai, siekdama išsiaiškinti, kam skambino tyrėjas. Tikino, kad apie apklausą nežinojo. Paklausta, ar vedėja nebuvo išvykusi 2015 m. vasario 3 d., ar telefonas skyriuje vienas, D. T. atsakė, kad išvykusi nebuvo, telefonas vienas, jei ji neatsiliepia, telefonas persijungia, atsiliepia kiti specialistai ir perduoda informaciją.

Teismas pažymėjo, kad Komisija, atlikusi tyrimą dėl T. B. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, 2015 m. kovo 31 d. išvadoje konstatavo:

1) T. B. 2015 m. sausio 14 d. teismo buvo informuotas apie vasario 4 d. vyksiantį posėdį ir pasirašė ant pranešimo.

2) T. B., žinodamas apie teismo posėdį, netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą, bet nenuvykdamas į tęstinį teismo posėdį, kaip ankstesniame posėdyje dalyvavęs Ieškovo atstovas. 2015 m. vasario 4 d. teismo posėdis neįvyko, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Dėl to (veiklos nevykdymo) buvo pažeisti vaiko interesai.

3) T. B. neinformavo savo tiesioginio vadovo apie sveikatos būklę, neprieštaravo dėl galimo nurodymo vykti į apklausą, nepriminė tiesioginiam vadovui, kad tuo pačiu metu turi dalyvauti teismo posėdyje.

4) T. B. neinformavo teismo, kad negalės dalyvauti posėdyje, nes yra pasiųstas dalyvauti apklausoje.

Komisija pripažino, kad T. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. PA-108, atsižvelgdamas į Išvadą bei vadovaudamasis VTĮ 15 straipsnio 1 dalies, 4, 6 punktais, pareigybės aprašymo 16, 17 punktais, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad šalys pripažįsta, jog T. B. 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. į Radviliškio rajono apylinkės teismą neatvyko ir nei pats, nei per kitus asmenis nepranešė apie neatvykimo priežastis, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Iš Kelmės rajono policijos komisariato ir VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos informacijos matyti, jog 2015 m. vasario 4 d. T. B. nuo 9 val. 35 min. iki 10 val. 7 min. dalyvavo nepilnamečio apklausoje, kuri vyko Kelmės r. PK, o į gydymo įstaigą pareiškėjas kreipėsi 12 val. 50 min. Be to, iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo Nr. VK-155 matyti, kad I. K. (Kelmės ligoninės šeimos gydytoja) nurodė, jog T. B. pirmiausia kreipėsi į registratūrą, kabinete pasirodė po 11 val. ir buvo iki 12 val. (tarp 11 val. ir 12 val.), taip pat nurodė, jog laikas registruojamas kompiuterinėje sistemoje. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. vasario 4 d. ryte apie 8.00–8.30 val. gavo iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos D. T. nurodymą vykti į ikiteisminio tyrimo apklausą Kelmės r. PK 9.30 val., teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertino kritiškai, nes iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos posėdžių protokolų matyti, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 4 d. darbe niekas nematė. Tą pačią aplinkybę 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja D. T.. Taigi, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam 2015 m. vasario 4 d. skyriaus vedėja D. T. davė nurodymą vykti į Kelmės r. PK ikiteisminio tyrimo apklausą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Komisija nevertino jo paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių dėl jo blogos savijautos, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas jau 2015 m. vasario 3 d. jausdamasis blogai turėjo informuoti savo tiesioginį vadovą (skyriaus vedėją D. T.), jog negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Tačiau pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog vedėjai neužsiminė apie savo sveikatos būklę, o iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisijos 2015 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo Nr. VK-155 matyti, jog posėdyje apklausta I. K. (Kelmės ligoninės šeimos gydytoja) dėl pareiškėjo sveikatos būklės paaiškino, kad T. B. į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, žinojo savo vardą, pavardę, su kuo bendrauja, kur reikia nueiti ir pan. Gydytoja patvirtino, kad tuo metu T. B. elgėsi sąmoningai, adekvačiai reagavo į situaciją. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog Komisija nevertino jo sveikatos būklės, vertino kritiškai ir atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas kartu akcentavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą nuvyko po to, kai sudalyvavo nepilnamečio apklausoje Kelmės r. PK, t. y. atliko tam tikrus veiksmus. Taigi, teismo vertinimu, po ikiteisminio tyrimo apklausos pareiškėjas galėjo išspręsti klausimą dėl dalyvavimo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, žinodamas, kad tą pačią dieną, t. y. 2015 m. vasario 4 d. 9 val. 30 min., turi dalyvauti ikiteisminio tyrimo apklausoje, o 10 val. 15 min. – nagrinėjamos bylos Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, turėjo iš anksto informuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Ieškovas galėtų į ikiteisminio tyrimo apklausą ar bylos nagrinėjimą atsiųsti kitą atstovą. Tuo tarpu byloje nustatyti pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis ne tik nepaisė darbo drausmės, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, bet tai sukėlė ir neigiamas pasekmes – 2015 m. vasario 4 d. nutartimi Ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog T. B., žinodamas apie teismo posėdį, netinkamai planavo savo veiklą ir netinkamai pasirinko veiklos prioritetus, nuvykdamas į apklausą, bet nenuvykdamas į tęstinį teismo posėdį, kaip ankstesniame posėdyje dalyvavęs Ieškovo atstovas, T. B. neinformavo savo tiesioginio vadovo apie sveikatos būklę, neprieštaravo dėl galimo nurodymo vykti į apklausą, nepriminė tiesioginiam vadovui, kad tuo pačiu metu turi dalyvauti teismo posėdyje, taip pat neinformavo teismo, kad negalės dalyvauti posėdyje, nes yra siunčiamas dalyvauti apklausoje, dėl aplaidaus pareigų vykdymo padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies, 4, 6 punktuose, pareigybės aprašymo 16, 17 punktuose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl T. B. padaryto tarnybinio pažeidimo, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių įtvirtintų reikalavimų, T. B. tarnybinis nusižengimas turi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, dėl to pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Taigi, teismas sprendė, kad skundžiamas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas T. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 180–184), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. PA-108.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teigia, jog aplinkybę, kad būtent vedėja jam nurodė vykti į apklausą policijoje, patvirtina tai, jog policijos pareigūnė apie apklausą jo neinformavo ir nurodė telefonu kalbėjusi su moterimi. Be to, pažymi, kad skyriaus darbuotojų D. T., V. Č. ir S. V. parodymai negali būti objektyvūs, esant tarnybiniam pavaldumui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat abejoja teismo nešališkumu.

Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 188–189) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Tuo tarpu pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tarnybinį nusižengimą – VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų bei pareigybės aprašymo (Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. A-1012) 16 ir 17 punktų nuostatų netinkamą vykdymą, kadangi jis 2015 m. vasario 4 d. nedalyvavo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, neinformavo teismo apie neatvykimą, dėl to buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys ir buvo pažeisti vaiko interesai, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis VTĮ 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ ir Komisijos 2015 m. balandžio 1 d. išvada Nr. (7.27) S-983. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčija faktinės aplinkybės, jog jis 2015 m. vasario 4 d. nedalyvavo Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdyje, apie kurį buvo informuotas pasirašytinai. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad posėdyje nedalyvavo dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir dėl to, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T. nurodė jam dalyvauti Kelmės r. PK vykdomoje nepilnamečio apklausoje.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 8–61, 69–123, 141–158, 160–163), kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pritardamas ginčijamo sprendimo motyvams, jų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

Pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamia, visapusiška ir aiškia ginčui aktualių teisės aktų bei byloje nustatytų aplinkybių analize ir vertinimu pagrįsta išvada, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas pasirašytinai informuotas apie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. posėdį, tačiau jame nedalyvaudamas ir neinformuodamas teismo apie neatvykimą, dėl ko buvo paliktas nenagrinėtas paties Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

Tuo tarpu pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kas jam nurodė dalyvauti Kelmės r. PK vykdomoje nepilnamečio apklausoje, šiuo atveju esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi nurodytos išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareiškėjas, negalėdamas dalyvauti minėtame Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. posėdyje, galėjo imtis atitinkamų priemonių ir iš anksto apie tai informuoti teismą bei pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad į ikiteisminio tyrimo apklausą ar civilinės bylos nagrinėjimą atsiųstų kitą atstovą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, o dėl to atsirado atitinkamos pasekmės – Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, kuria minėtas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ir civilinė byla grąžinta toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą. Juolab kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad nustatytas Ieškovo atstovo (T. B. – pareiškėjo) elgesys yra netoleruotinas, o institucijos, kuri gina ir atstovauja vaikų interesus, atstovas turi būti ypač atsakingas ir atidus proceso dalyvis, žinodamas, kad tą pačią dieną, t. y. 2015 m. vasario 4 d., 9 val. 30 min. turi dalyvauti ikiteisminio tyrimo apklausoje, o 10 val. 15 min.

– teismo posėdyje, turėjo iš anksto informuoti apie tai teismą ir paprašyti atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai arba informuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Ieškovas galėtų į ikiteisminio tyrimo apklausą ar bylos nagrinėjimą atsiųsti kitą atstovą. Atitinkamai minėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis iš esmės buvo panaikinta konstatavus, kad nors ji formaliai įstatymo nuostatų nepažeidžia, tačiau neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principų, svarbiausia – nepilnamečio vaiko interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir pareiškėjo teiginiai, jog jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. posėdyje nedalyvavo dėl pablogėjusios sveikatos būklės, kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas nurodytą dieną pirmiausia kreipėsi į registratūrą, gydytojos I. K. kabinete pasirodė po 11 val., buvo iki 12 val. (tarp 11 val. ir 12 val.), pasak gydytojos, į klausimus atsakinėjo pagal prasmę, žinojo savo vardą, pavardę, su kuo bendrauja, kur reikia nueiti ir pan., t. y. tuo metu pareiškėjas elgėsi sąmoningai, adekvačiai reagavo į situaciją, registratūroje asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė buvo užvesta 12 val. 50 min.

Be to, kaip matyti iš Telšių AVPK Kelmės r. PK 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. 86-S-9225, 2015 m. vasario 4 d. nepilnamečio ikiteisminio tyrimo apklausa, kurioje dalyvavo pareiškėjas, vyko nuo 9 val. 35 min. iki 10 val. 7 min., t. y. kitame mieste, nei numatytas teismo posėdis, vykusi nepilnamečio apklausa baigėsi iki teismo posėdžio likus 8 min. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo dar iki 2015 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. paskirto Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžio imtis atitinkamų veiksmų, siekiant išvengti pasekmių dėl neatvykimo į teismo posėdį, tačiau to nepadarė.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo atliktas laikantis VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad nors Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 punktas, kaip nurodo pareiškėjas, numato, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę <...>, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui siekiant pasinaudoti šia teise ir susipažinti su nurodytais duomenis, atsakovas nebūtų leidęs jam to padaryti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl, jo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu padarytų pažeidimų, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. PA-108 „Dėl tarnybinės nuobaudos T. B. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas