e8d7db6b-a99b-46fa-96c2-fa5da339919a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr.2A-1741-273/2011Proceso Nr. 2-05-3-03313-2010-3                                                      Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana LabokaitėProcesinio sprendimo kategorija 15.3.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „L.

B.“ atstovui A. L., atsakovo Kauno apskrities profesinės sÄ jungos pirmininkui A. D., trečiajam asmeniui I. J.vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „L. B.“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „L. B.“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sÄ jungai, tretysis asmuo I. J. dėl profesinės sÄ jungos komiteto nutarimo panaikinimo, ir nustatė:           ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymÄ duoti sutikimÄ paskirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui I.

J., įpareigoti atsakovÄ duoti sutikimÄ paskirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-5, 64-67, 77-81). Nurodė, kad 2010-01-21 UAB „L. B.“ degalinėje, esančioje Giraitės kaime, Kauno rajone, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu kasos operacijų atlikimo vietoje buvo rasta 51 Lt neapskaitytų pinigų. Pažeidimo nustatymo metu degalinėje dirbo R. Å . ir I. J.. IeÅ¡kovas nusprendė skirti jiems drausmines nuobaudas- papeikimus. I. J. yra profesinės sÄ jungos komiteto narė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ - profesinę sÄ jungÄ , praÅ¡ydamas sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ .

Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „L. B.“ ieÅ¡kinį atmetė.           Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2010-02-12 kreipėsi į profesinės sÄ jungos komitetÄ , praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ - komiteto narei I. J. ( t.1, b.l. 29). PraÅ¡yme nurodė, kad tretysis asmuo pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 21 punkto reikalavimus ir 2007-05-22 ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.38 patvirtinto UAB „L.

B.“ darbo tvarkos taisyklių priedo Nr.2 punktÄ 8.9, o bÅ«tent 2010-01-21 patikrinimo metu laikė priekasio stalčiuje 51 Lt įmonės buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų. Patikrinimo metu dirbo operatoriai R. Å . ir I. J. ( t.1, b.l.29). A. A. Kauno apskrities profesinės sÄ jungos UAB „L. B.“ profesinės sÄ jungos komitetas 2010-02-23 svarstė ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl sutikimo davimo ir nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui, kadangi nebuvo papildomai pateikta daugiau medžiagos tiesiogiai įrodančios UAB „L.

B.“ profesinės sÄ jungos įgaliotinės I. J. kaltę, todėl komitetas, nepažeisdamas esminių darbdavio interesų, vienbalsiai nusprendė neduoti sutikimo skirti jai drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ â€œ ( t.1, b.l. 149). Teismas nurodė, kad UAB „L. B.“ 2010-01-21 buvo atliekamas patikrinimas, tikrinami kasos aparatai, priekasio stalčiai, tačiau patikrinimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas. Liudytoju apklaustas A. A. paaiÅ¡kino, kad jis atvyko tikrinti ginčo degalinės iÅ¡ Vilniaus, degalinėje buvo apie 9-10 val.

Kiek yra kasų ginčo degalinėje, liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti. Teigė, kad prie kasos dirbo vyriÅ¡kis, tačiau buvo du operatoriai- vyriÅ¡kis ir moteris. Jie abu dirbo prie tos pačios kasos. Liudytoju apklaustas R. Å . paaiÅ¡kino, kad tikrinimas jau buvo prasidėjęs, kai į darbÄ atvyko I. J.. R. Å . pripažino, kad jis rado pinigus priekasio stalčiuje, prie kurio dirbo jis. Tretysis asmuo I. J. dirbo prie kito kasos aparato. IÅ¡ pateikto darbo grafiko teismas nustatė, kad R. Å . 2010-01-21 dirbo nuo 7 iki 19 val., o I.

J. dirbo nuo 9 iki 18 val. ( b.l. 24). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto patalpų plano matyti, kad ginčo degalinės prekybos salėje yra du kasos aparatai ( t.1, b.l. 145). Liudytojas R. Å . ir I. J. paaiÅ¡kino, kad po darbastaliu, ant kurio padėti kasos aparatai, yra Å¡eÅ¡i stalčiai. Pinigai buvo surasti stalčiuje po pirmuoju kasos aparatu, su kuriuo tÄ pamainÄ dirbo R. Å . . Teismas konstatavo, kad nesant patikrinimo akto nėra galimybės nustatyti, kuriÄ valandÄ buvo atliekamas patikrinimas ieÅ¡kovo degalinėje ir ar patikrinimo metu tretysis asmuo I.

J. jau buvo pradėjusi darbÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik tÄ kasos aparatÄ , kuriuo ji betarpiÅ¡kai dirbs, bet ir kitÄ kasos aparatÄ , kuriuo dirba kitas operatorius bei jo priekasio stalčius. Taip pat nepateikė įrodymų, kad abiem degalinėje esančiais kasos aparatais dirbo abu operatoriai pasikeisdami. Liudytojas A. A. aiÅ¡kino, kad degalinėje buvo vienas kasos aparatas, kuriuo dirbo abu operatoriai pasikeisdami.

Tretysis asmuo I. J., liudytojas R. Å . ir ieÅ¡kovo atstovas A. L. aiÅ¡kino, kad degalinėje buvo du kasos aparatai, ir operatoriai dirbo kiekvienas su atskiru kasos aparatu. Teismas nurodė, kad p2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintu „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraÅ¡u“ visi Å«kio subjektai įpareigoti laikytis Å¡io apraÅ¡o reikalavimų. Ūkio subjektai pagal šį apraÅ¡Ä yra juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla arba fiziniai asmenys, kurie savarankiÅ¡kai užsiima Å«kine-komercine veikla.

Teismas sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už Å¡io apraÅ¡o laikymÄ si. IeÅ¡kovas negali atsakomybės už Å¡io apraÅ¡o taisyklių pažeidimÄ perkelti savo darbuotojams. IeÅ¡kovas gen. direktoriaus įsakymu papildė vidaus darbo tvarkos taisykles 8.9p., nustatė reikalavimÄ nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje. Tretysis asmuo buvo supažindinta su Å¡iomis taisyklėmis. Tačiau darbdavys, nustatęs taisyklę nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje, nedetalizavo, kokios konkrečiai yra darbuotojo darbo vietos ribos tuo atveju, kai degalinėje yra du kasos aparatai, kuriais dirba skirtingi operatoriai.

Darbuotojas, nežinodamas tvarkos, negali jos ir laikytis. Spręstina, kad ieÅ¡kovas reikalavo laikytis taisyklių, kurios buvo neaiÅ¡kios (Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, ar darbuotoja privalėjo tikrinti pamainos pradžioje kito kasininko aptarnaujamo kasos aparato stalčių ir greta esančius stalčius). Be to, ieÅ¡kovas tiksliai nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kaltojo asmens, tačiau ketina skirti drausminę nuobaudÄ . Tokio darbdavio intereso teismas negali laikyti teisėtu. Nesant darbdavio teisėto ir pagrįsto intereso, teismas laikė, kad profesinės sÄ jungos komiteto sprendimas neduoti sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui I.

J. yra iÅ¡ esmės teisingas. Nesant teisėto intereso, nėra galimybės konstatuoti ir darbdavio esminio intereso pažeidimo faktÄ , bei nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčijamo nutarimo.           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „L. B.“ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje, todėl teismas neturi pagrindo laikyti Å¡ios aplinkybės neįrodyta vien dėl to, kad byloje nėra pateikta raÅ¡ytinio įrodymo - patikrinimo akto.

Liudytojas A. A. (pažeidimÄ nustatęs asmuo) byloje yra paaiÅ¡kinęs, kad darbo tvarkos pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje. Å i aplinkybė yra patvirtinta ir degalinės vadovo P. A. 2010-01-25 Tarnybiniame praneÅ¡ime. Liudytojas R. Å . ir tretysis asmuo paaiÅ¡kino, kad degalinės patikrinimas prasidėjo anksčiau nei tretysis asmuo pradėjo darbÄ , tačiau nepaneigė aplinkybės, kad pažeidimo nustatymo metu (t.y. neteisėtai laikomų pinigų radimo metu) tretysis asmuo dirbo degalinėje.

Tretysis asmuo savo 2010-01-29 pasiaiÅ¡kinime pripažino, kad kolektyvo bendru sutarimu ginčo pinigai buvo laikomi kasos stalo stalčiuje. Operatorius R.Å . 2010-01-29 pasiaiÅ¡kinime taip pat patvirtino, kad ginčo pinigai Å¡iame stalčiuje buvo daug metų ir visi apie tai žinojo. Taigi, tretysis asmuo I. J. pažeidė darbo tvarkÄ (kartu su kitais kolektyvo nariais laikė grynuosius pinigus neleistinoje vietoje), nepaisant aplinkybės, kad jai nebuvo nustatyta pareiga tikrinti visų kasos aparatų stalčius.

Teismas, spręsdamas ar tretysis asmuo turėjo pareigÄ nelaikyti neapskaitytų grynųjų pinigų kasos operacijų atlikimo vietoje, aiÅ¡kino 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintÄ Kasos aparatų diegimo ir naudojimo apraÅ¡Ä . Mano, kad toks teismo aiÅ¡kinimas yra netinkamas, atliktas neįvertinus trečiojo asmens, kaip profesionalaus specialisto statuso. ApraÅ¡as yra vienas iÅ¡ teisės aktų, reglamentuojančių darbo su kasa tvarkÄ , todėl tretysis asmuo, kaip profesionalus specialistas, turi pareigÄ Å¾inoti šį teisės aktÄ ir jo laikytis.

Bet kokiu atveju, draudimas laikyti neapskaitytus grynuosius pinigus kasos operacijų atlikimo vietoje yra inkorporuotas ir ieškovo (darbdavio) lokaliniuose teisės aktuose (t. 1, b.l. 20), su kuriais tretysis asmuo buvo pasirašytinai supažindintas. Vadinasi, trečiojo asmens pareiga laikytis tokio draudimo yra įrodyta, o tokios pareigos pažeidimas laikytinas darbdavio interesų (kuriuos darbdavys saugo išleisdamas lokalinius norminius aktus) pažeidimu. Teismas konstatavo, kad darbdavys nedetalizavo darbo vietos ribų, esant keliems kasos aparatams.

Atkreiptinas dėmesys, kad operatorių darbo vieta yra visa kasos operacijų atlikimo vieta, t.y. patalpos dalis nuo asmenų atskirta pertvara, prekystaliu (kaip tai yra apibrėžta ApraÅ¡o 3 punkte), nepriklausomai nuo kasos aparatų skaičiaus ant tokios pertvaros. Laikytina, kad trečiojo asmens darbo vieta buvo ne prie vienos konkrečios kasos, bet visoje kasos operacijų atlikimo vietoje (neatsižvelgiant į kasos aparatų skaičių). Toks darbo vietos aiÅ¡kinimas tik patvirtina, kad nei Vyriausybės teisės aktais, nei darbdavio lokaliniais aktais nebuvo pagrindo nustatyti specialiųjų normų, reglamentuojančių darbÄ kasos operacijų atlikimo vietoje, turinčioje kelis kasos aparatus.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kalto asmens, todėl drausminę nuobaudÄ ketina skirti neteisėtai. Byloje surinkti įrodymai paneigia tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ . Darbo tvarkos pažeidimas buvo nustatytas trečiojo asmens darbo laiku (tÄ patvirtina liudytojo A. A. parodymai, degalinės vadovo P. A. tarnybinis praneÅ¡imas, degalinių vadybininko L. N. tarnybinis praneÅ¡imas, o liudytojo R. Å . ir trečiojo asmens I. J. parodymai Å¡ių aplinkybių nepaneigia).

Pažeidimo padarymo vieta taip pat buvo tinkamai nustatyta - tai kasos operacijų atlikimo vieta (stalčius, esantis kasos operacijų atlikimo vietoje). TÄ patvirtino abu liudytojai, tretysis asmuo bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (tarnybiniai praneÅ¡imai). Darbdavys nustatė ir kaltus dėl pažeidimo asmenis - abu operatorius, dirbusius kasos operacijų atlikimo vietoje. Å ių asmenų kaltę patvirtina ne tik patikrinimo medžiaga (tarnybiniai praneÅ¡imai), bet netgi ir jų pačių 2010-10-29 paaiÅ¡kinimai, kuriuose abu asmenys pripažįsta, kad grynieji neapskaityti pinigai buvo laikomi stalčiuje prie kasos ir kad apie tai jiems buvo žinoma.

Apie operatorių bendrÄ disponavimÄ ginčo pinigais liudija ir sÄ siuvinis, rastas kartu su Å¡iais pinigais (originalas pateiktas byloje) - įraÅ¡ai sÄ siuvinyje patvirtina, kad visi operatoriai įneÅ¡inėjo pinigus į bendrÄ fondÄ , taigi Å¡is „fondas" buvo laikomas su operatorių žinia. Skunde taip pat teigia, kad teismas netinkamai sprendė, kas yra darbdavio interesas ir kokius pažeistus interesus ieÅ¡kovas ginčija Å¡ioje byloje, t.y. byloje dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ .

Atsakovas neduodamas sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ renkamojo organo narei, suvaržo darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamÄ elgesį, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymÄ si, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių kasos operacijų tinkamÄ atlikimÄ , laikymÄ si ir vykdymÄ . Teismas peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, iÅ¡ esmės tyrė pačios drausminės nuobaudos pagrįstumÄ .

Teismas, nagrinėdamas bylas dėl profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , turėtų visų pirma įvertinti, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra susijęs su darbuotojo dalyvavimu profesinės sÄ jungos veikloje. Teismas galėtų iÅ¡tirti drausminės atsakomybės taikymo aplinkybes, tačiau tik ta apimtimi, kuri leistų iÅ¡aiÅ¡kinti ar yra pagrindas (vada) drausminei atsakomybei atsirasti, t.y. ar yra pagrindas įtarti, kad drausminė atsakomybė taikoma už darbo tvarkos pažeidimus.

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities profesinė sÄ junga praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimÄ , įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino ir aiÅ¡kino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei pateiktus bylos Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, iÅ¡vadas padarė remdamasis visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliantas sÄ moningai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ teigdamas, jog ginčo byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje, todėl teismas neturi pagrindo laikyti Å¡ios aplinkybės neįrodyta vien dėl to, kad byloje nėra pateikta raÅ¡ytinio įrodymo - patikrinimo akto. PrieÅ¡ingai negu teigia Apeliantas, ginčo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tÄ faktÄ , kad tretysis asmuo ginčo sÄ siuvinio su pinigais radimo metu jau buvo pradėjusi dirbti pagal tos dienos darbo grafikÄ .

Pabrėžtina, kad ginčo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir liudininkų parodymų buvo nustatyta, kad tretysis asmuo pradėjo dirbti jau prasidėjus ginčo patikrinimui. Apeliantas nagrinėjant ginčo bylÄ teisme nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik tÄ kasos aparatÄ , kuriuo ji dirbs, bet ir kito kasos aparato kasÄ ir priekasį, kur dirba kitas ginčo degalinės operatorius. Bylos nagrinėjimo metu liudininkų parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinta, kad sÄ siuvinis su pinigais rasti po pirma kasa, prie kurios dirbo kitas operatorius.

Apeliantas netinkamai nustatė galimo darbo drausmės pažeidimo padarymo vietÄ , kadangi, kaip minėta, ginčo degalinėje yra dvi, o ne viena kasa. Kaip buvo nustatyta nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teisme, bÅ«tent ginčo degalinės operatoriaus R. Å . aptarnaujamos kasos priekasyje esančiame stalčiuje ir buvo rastas ginčo sÄ siuvinis su ginčo pinigais. Negali atsakyti tretysis asmuo už tai, kad kitas ginčo degalinės operatorius dirbdamas prie kitos kasos, Å¡ios kasos priekasio stalčiuje laikė ginčo pinigus, kurie buvo rasti tada, kai tretysis asmuo dar nebuvo pradėjusi savo darbo pamainos prie jai priskirtos kasos.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nustatė, kad ginčo byloje dėl paties apelianto, kaip darbdavio, veiksmų nėra teisėto ir pagrįsto apelianto intereso, kurį galėjo pažeisti atsakovo padalinio komiteto sprendimas neduoti sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui, nėra pagrindo konstatuoti ir apelianto esminio intereso pažeidimo faktÄ , taip pat nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčo nutarimo. Teismas negalėjo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų, nes nustačius, kad nėra drausminio nusižengimo sudėties, aiÅ¡ku, kad neįmanoma tirti pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo.

Ginčo bylos dalykas nėra drausminės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, todėl su tuo susijusių faktinių aplinkybių Å¡alys ir neįrodinėjo Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai ir skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl esminio darbdavio intereso, o ne dėl drausminės nuobaudos (beje, kuri dar nėra paskirta) pagrįstumo, kaip apeliacinės instancijos teismui bando įteigti apeliantas.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo I. J. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimÄ , tinkamai vertino ir aiÅ¡kino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei pateiktus bylos Å¡alių ir liudininkų žodinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡vadas padarė remdamasis visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apelianto siekis skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ yra neteisėtas ir visiÅ¡kai nepagrįstas. Ginčo degalinėje yra dvi kasos ir kiekvienas operatorius atsakingas tik už savo kasÄ ir kasos priekasį. SÄ siuvinis su ginčo pinigais buvo rastas pirmoje kasoje, o tretysis asmuo ginčo dienÄ dirbo prie antros kasos. Taigi ginčo pinigai buvo rasti kito, o ne trečiojo asmens, ginčo degalinės operatoriaus R. Å . darbo vietoje. Šį faktÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino Å¡ioje byloje liudininku iÅ¡kviestas minėtas operatorius R.

Å .. Ginčo dienÄ trečiojo asmens darbo pamaina prasidėjo 9:00 val., o sÄ siuvinį su ginčo pinigais iÅ¡ kitos pamainos priėmė nuo 7:00 val. ginčo degalinėje dirbęs operatorius R. Å .. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina įraÅ¡as ginčo sÄ siuvinyje. Ä® darbÄ ginčo dienÄ tretysis asmuo atvyko apie 8:40 val., ginčo degalinės patikrinimas jau buvo vykdomas. Šį faktÄ vėliau teisme patvirtino patikrinime dalyvavęs A. A., kuris ginčo byloje buvo iÅ¡kviestas liudininku, t. y. duodamas parodymus paaiÅ¡kino, kad jam atvykus patikrinimui į ginčo degalinę prie kasos stovėjo vyras.

Ginčo sÄ siuvinis su pinigais buvo rastas apie 8:55 val., t. y. dar neprasidėjus trečiojo asmens darbo laikui.Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtÄ teismo sprendimÄ .Byloje kilo ginčas dėl profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, iÅ¡rinktam į darbuotojų atstovaujamojo organo narius, pagrįstumo bei teisėtumo.Profesinių sÄ jungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sÄ jungoms ginant savo narių interesus, nustato Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas.

Å io įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktÄ ir savo valia, negavęs tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad profesinės sÄ jungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimÄ si dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, turi iÅ¡spręsti jo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ â€“ patikrinti tik tai, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose.

Profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys gali ginčyti. Spręsdamas šį ginÄÄ , teismas neturi nagrinėti bÅ«simų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo. AiÅ¡kinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimÄ skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000). Profesinės sÄ jungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , drausminio nusižengimo faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar nuobaudos skyrimo darbuotojui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, procedÅ«ra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių.

Tokiais darbdavys turi įrodyti :

a) darbdavio nurodyto intereso (intereso) buvimo faktÄ , intereso teisėtumÄ ir svarbÄ ;

b) ginčijamo sprendimo pagrįstumÄ ;

c) darbdavio nurodytÄ jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktÄ ir Å¡io fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu (DK 134 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44, 5.3 punktas).Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo I. J. dirba UAB „L. B.“ degalinės, esančios Giraitės kaime, Kauno rajone, operatore. 2010 02 12 įvykusio Kauno apskrities profesinės sÄ jungos padalinio UAB „L. B.“ profesinės sÄ jungos susirinkimo metu iÅ¡rinktas profesinės sÄ jungos komitetas, kurio narė yra I.

J. (b.l. 46). IeÅ¡kovas 2010 02 12 kreipėsi į profesinės sÄ jungos komitetÄ , praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ komiteto narei I. J. 9b.l. 29 ). PraÅ¡yme nurodoma, kad tretysis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 08 13 nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 21 punkto reikalavimus ir 2007 05 22 ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinto UAB „L. B.“ darbo tvarkos taisyklių priedo Nr. 2 punktÄ 8.9, o bÅ«tent 2010 01 21 patikrinimo metu laikė priekasio stalčiuje 51 Lt įmonės buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų.

Patikrinimo metu dirbo operatoriai R. Å . ir I. J. (b.l. 29).A. K. apskrities profesinės sÄ jungos UAB „L. B.“ profesinės sÄ jungos komitetas 2010 02 23 svarstė ieÅ¡kovo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl sutikimo davimo ir nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui, kadangi „nebuvo papildomai pateikta daugiau medžiagos tiesiogiai įrodančios UAB „L. B.“ profesinės sÄ jungos įgaliotinės I. J. kaltę, todėl komitetas, nepažeisdamas esminių darbdavio interesų, vienbalsiai nusprendė neduoti sutikimo skirti jai drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€œ(b.l. 149 ).Byloje nustatyta, kad UAB „L.

B.“ 2010 01 21 buvo atliekamas patikrinimas, tikrinami kasos aparatai, priekasio stalčiai, tačiau patikrinimo metu aktas nebuvo suraÅ¡ytas. Teismas apklausė liudytoju A. A., kuris paaiÅ¡kino, kad jis atvyko tikrinti degalinės iÅ¡ Vilniaus, degalinėje buvo apie 9-10 val.. Nurodė, kad prie kasos dirbo vyriÅ¡kis, tačiau pagal darbo grafikÄ dirbo du operatoriai. Jie abu dirbo prie tos pačios kasos. Liudytoju apklaustas R. Å . paaiÅ¡kino, kad tikrinimas jau buvo prasidėjęs, kai į darbÄ atvyko I. J..

R. Å . parodė, kad jis rado pinigus priekasio stalčiuje, prie kurio dirbo jis. Tretysis asmuo dirbo prie kito kasos aparato. (t.2, b.l. 8-9).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad nesant patikrinimo akto nėra galimybės nustatyti, kuriÄ valandÄ buvo atliekamas patikrinimas ieÅ¡kovo degalinėje ir ar patikrinimo metu tretysis asmuo I. J. jau buvo pradėjusi darbÄ . Liudytojai A. A. ir R. Å . skirtingai nurodo atlikto patikrinimo laikÄ , iÅ¡ byloje esančio P. A. tarnybinio praneÅ¡imo esančio byloje (t.1, b.l.

22) matosi, kad patikrinimo laikas iÅ¡ viso nenurodytas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad įrodymų visuma(A. A. liudijimas, P. A. tarnybinis praneÅ¡imas) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tretysis asmuo dirbo degalinėje tuo metu, kai buvo nustatytas pažeidimas. Be to, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik kasos aparatÄ , kuriuo ji betarpiÅ¡kai dirbs, bet ir kitÄ kasos aparatÄ , kuriuo dirba kitas operatorius bei jo priekasio stalčius.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pripažįsta, kad trečiajam asmeniui I. J. nebuvo nustatyta pareiga tikrinti visų kasos aparatų stalčius, tačiau nurodo, kad ji pažeidė darbo tvarkÄ , nes kartu su kitais kolektyvo nariais laikė grynuosius pinigus neleistinoje vietoje. Tačiau Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes darbuotojo drausminė atsakomybė yra individuali, o nenustačius trečiojo asmens kaltės jo drausminė atsakomybė negalima.Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už 2002 08 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimosi apraÅ¡u“ apraÅ¡o laikymÄ si.

Nors ieÅ¡kovas gen. direktoriaus įsakymu papildė darbo tvarkos taisykles 8.9 p., kuriuo nustatė reikalavimÄ nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečiai yra darbuotojo darbo vietos ribos tuo atveju, kai degalinėje yra du kasos aparatai, kuriais dirba skirtingi operatoriai. Darbuotojas nežinodamas tvarkos, negali jos ir laikytis. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas reikalavo laikytis taisyklių, kurios buvo neaiÅ¡kios. Be to, ieÅ¡kovas tiksliai nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kaltojo asmens, tačiau ketina skirti drausminę nuobaudÄ .

IÅ¡ Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nesant teisėto intereso, nėra galimybės konstatuoti ir darbdavio esminio intereso pažeidimo fakto, bei nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčijamo nutarimo. Esant Å¡iems duomenims taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas iÅ¡ esmės tyrė pačios drausminės nuobaudos pagrįstumÄ .Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.Nors Kauno apskrities profesinė sÄ jungÄ pateikė mokėjimo nurodymÄ , pagal kurį Jungtinei profesinei sÄ jungai sumokėjo 600 litų už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti Å¡ias iÅ¡laidas nėra pagrindo, nes atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pasirašė atsakovo pirmininkas A.

D., o į bylÄ nėra pateikta jokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovas bÅ«tų pavedęs kitam asmeniui atlikti procesinį veiksmÄ byloje, kaip Å¡iuo atveju, suraÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:                          Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ UAB „L.

B.“ (į.k. 110441713) 10,65 Lt iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.                         Kolegijos pirmininkė                                                                  Izolda Nėnienė Kolegijos teisėjai                                                                        Galina Blaževič                                                                                                      Neringa Venckienė