e8d614ff-830c-41fa-a47a-47a2f0504e8c · Kauno apygardos teismas

?Teikimas NrTeikimas Nr. T-116-238/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.6; 2.5.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei R. S., bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei G.

M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – ir Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas n u s t a t ė : R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8, 12 punktÄ , 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta iÅ¡imtinė mirties bausmė.

Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 26 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi BK 16 straipsnio 2 dalis, 272 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Pagal BK 105 straipsnio 5, 8, 12 punktÄ nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi iÅ¡ dalies pridėta 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1995 m. liepos 15 d. Institucija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl nuteistajam R.

M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi gerai, greitai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, greitai orientuojantis situacijoje, ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais, visada išlieka mandagus ir pagarbus, kalba sklandžiai ir aiškiai.

Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultÅ«ros elgesio tradicijos ir taisyklės nuteistajam nėra svarbios, jis jų nesilaiko. Iki nuteisimo įgijo spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi statybininko specialybę. Iki suėmimo dirbo apie metus, tačiau neoficialiai. Atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2004 m. lapkričio 10 d. dirbo staliumi valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų LukiÅ¡kių filiale Nr. 2, vėliau dirbo skalbykloje, o po to vėl staliumi iki 2019 m. vasario mėnesio.

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nedirba. Pajamų šaltinis iki suėmimo buvo darbinės pajamos. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pragyveno iš darbo užmokesčio. Teismo nuosprendžiu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kurį nuteistasis teigia yra padengęs. Nuteistojo vardu įstaiga nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Nuteistasis dėl nužudymo savo kaltės nepripažino, dėl turto užvaldymo pripažino iš dalies. Pokalbio metu savęs neteisina, bet mano, kad yra nuteistas per griežtai.

Per bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis vienÄ kartÄ baustas drausmine nuobauda, dvideÅ¡imt du kartus skatintas. Atliekant bausmę su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie smurto prevencijÄ , taip pat kalbėta savižudybių ir savęs žalojimo tematika, nuteistajam nuolat teikiama informacija apie bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės pakeitimus, su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kas, jų neigiamÄ Ä¯takÄ resocializacijos procesui bei kaip jas atpažinti.

Nuteistasis yra skatinamas nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, žargono bei pravardžių. Atliekant bausmę su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos dėl nusikaltimo elgesio analizės, atsakomybės už savo veiksmus ir kaltės pripažinimo. Tiek LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje, tiek PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, ypatingai mėgsta dalyvauti sportinėse varžybose. Su nuteistuoju vykdomos individualios konsultacijos apie alkoholio vartojimÄ ir pasekmes jį vartojant.

Nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikÄ buvo baustas už apsvaigimÄ nuo alkoholio, dėl ko labai gailisi. Supranta ir pripažįsta alkoholio žalÄ jį vartojančiam asmeniui bei aplinkiniams. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvauja psichologinėse konsultacijose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodikÄ OASys, nustatyta vidutinė rizika – 48 balai.

Kadangi atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis raÅ¡tu buvo atsisakęs, kad jam bÅ«tų atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl rizikos pokyčio nustatyti nėra galimybės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vienÄ kartÄ ), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku), mÄ stymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius).

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai – gyvenimo sÄ lygos, nusiteikimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Teismo posėdyje PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė paliko teismui spręsti klausimÄ dėl bausmės pakeitimo, prokurorė prašė teikimÄ netenkinti. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. anksčiau teistas vienÄ kartÄ , o Å¡iuo metu bausmę atlieka ne tik už apysunkį, bet ir labai sunkų nusikaltimÄ â€“ bÅ«damas anksčiau teistas už tyčinį nužudymÄ , vėl tyčia, itin žiauriai ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė nukentėjusįjį. Tokio pobÅ«džio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinama.

Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (48 balai pagal OASys metodikÄ ). Nusikalstamo rizikos pokyčio nustatyti negalima, kadangi nuteistasis nusikalstamo rizikos vertinamo buvo atsisakęs, be to, Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, todėl pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Sprendžiant šį klausimÄ kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvideÅ¡imt du kartus skatintas, tačiau taip pat buvo vienÄ kartÄ pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimÄ , dėl ko jam buvo paskirta viena griežčiausių nuobaudų – 15 parų karceris, ir nors nuteistasis Å¡iuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti ir nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas vienÄ kartÄ ), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku), mÄ stymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius), kas neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ . Nors nuteistasis atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2004 m. lapkričio 10 d. dirbo staliumi, vėliau dirbo skalbykloje, po to vėl dirbo staliumi iki 2019 m. vasario mėnesio, tačiau Å¡iuo metu pataisos namuose nedirba, kas neleidžia daryti iÅ¡vados apie jo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ .

Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Å iuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytÄ dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kuomet nuteistasis gali teikti praÅ¡ymÄ pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 1671 straipsnio 1 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimÄ , priima sprendimÄ .

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo nuteistajam R. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a :

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti. Å i nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė