2020-03-10 Nr. CB-2864-2-06-3-05725-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1088

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05725-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. kovo 3 d. gautu suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS invest 2“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS invest 2“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal fizinio asmens D. B. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 punktą. Suinteresuotas asmuo mano, kad sprendžiant dėl gaunamų pajamų, kartu turi būti vertinamos ir nurodomos mokumo atkūrimo priemonės, atsižvelgiama, kad būtent dėl šių priemonių įgyvendinimo pajamos gali kisti. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti naujas bankrutuojančio asmens pajamas. Teismas padarė FABĮ 8 straipsnio 8 dalies taikymo ir aiškinimo pažeidimą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Plano nepatvirtinimą lėmė daugiausiai balsų turinti kreditorius, kuris nebuvo sąžiningas ar suinteresuotas bankroto bylos procesu, tačiau nebuvo pasisakyta dėl bankroto administratoriaus išvados dėl plano tinkamumo. Teismas, nustatęs, jog kreditoriai neturėjo galimybės susidaryti pilno vaizdo apie bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas ir plane nurodytų priemonių veiksmingumą, turėjo ne nutraukti bankroto bylą, bet panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą atsisakyti tvirtinti planą ir įpareigoti bankrutuojantį asmenį planą papildyti nauja informacija. Plano netvirtinimo priežastys buvo įvertintos formaliai, neatsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus. Teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ 1 straipsnio 1 dalį ir neužtikrino hipotekos ir likusių kreditorių interesų pusiausvyros. Teismai, priimdami sprendimus, vadovavosi tik vieno iš kreditorių argumentais ir užtikrino tik šio kreditoriaus interesus, neatsižvelgdamas į tai, jog šis kreditorius neturi intereso, kad bankroto byla tęstųsi.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas