e8d49a07-32cf-4bb7-994b-629bee5330bf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. (R. R.) praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. R. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu.

Å is juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. PareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motinos mama (senelė) A. Č.. Po pastarosios mirties atsirado palikimas, kurį sudaro butas su rÅ«siu, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat pareiÅ¡kėjo senelės asmeniniai daiktai: indai, drabužiai, avalynė bei kitos buitinės smulkmenos. Palikėja A. Č. turėjo du vaikus – L. R. (pareiÅ¡kėjo motinÄ ), kuri mirė (duomenys neskelbtini)ir V.

Č. (V. Č.), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina mirė anksčiau nei palikėja, todėl pareiškėjas, būdamas mirusios L. R. sūnus bei A. Č. vaikaitis, yra mirusiosios senelės palikimo paveldėtojas, kadangi V. Č. palikimo nepriėmė, palikimu nesirūpino. V. Č. mirė išsituokęs ir vaikų neturėjo. Pareiškėjas rūpinosi senele bei jai priklausančiu turtu. Pareiškėjas su savo žmona bei palikėja gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Mirus palikėjai, pareiÅ¡kėjas ir toliau minėtame bute gyvena. Pažymi, kad rÅ«pinosi ir rÅ«pinasi Å¡iuo turtu kaip savo – atliko bÅ«sto remontÄ , moka komunalinius mokesčius, todėl palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .PareiÅ¡kimas, teismo praneÅ¡imas atsiliepimams pateikti suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankas įteikti 2016-08-01 (b. l. 50). Per teismo nustatytÄ terminÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus praÅ¡ymo tenkinimui.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 42-43).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 47-48).PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių gimimo liudijimų bei asmens tapatybės kortelės duomenų (b. l. 8-11, 15) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas R.

R. yra palikėjos A. Č. vaikaitis. Byloje pateikti mirties liudijimai rodo, kad pareiškėjo senelė (palikėja) ir jos vaikai - L. R. (pareiškėjo motina) ir V. Č. yra mirę (b. l. 16-18). L. R. be pareiškėjo kitų vaikų neturėjo (b. l. 40). V. Č. mirė ištuokoje ir vaikų neturėjo (b. l. 6). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. Č. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 str. 3 d., b. l. 52). Iš byloje esančio 2016-03-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausė palikėjai A.

Č. (b. l. 21). IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po senelės mirties visÄ laikÄ minėtÄ butÄ prižiÅ«rėjo – remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 23-35). IÅ¡ Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 7). Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A.

T. 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus A. Č. pareiÅ¡kėjas ir toliau aukščiau minėtÄ butÄ valdė, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po senelės (A. Č.) mirties likusį palikimÄ , t. y. jai priklausiusį butÄ su rÅ«siu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas po palikėjos A. Č. mirties turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu – prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ (CK 5.11 str. 1 d. 2 p., 5.12 str.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl R. R. po A. Č. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ pastarosios palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

Lietuvos A. T. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos A. T. 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi bÅ«ti iÅ¡siųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) po senelės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                            Rima LipeikienėÂ