e8d497aa-87eb-41ca-b814-6bdbcd8affd8 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-813-1072/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36389-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui D. Ž., kaltinamajam N. A., jo gynėjai advokatei V. B., nukentėjusiajai Z. G., jos atstovei advokatei V.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis N. A. sunaikino didelės vertės svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: jis, 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 00 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žiebtuvėliu padegė Z.

G. priklausančiÄ 18 043 eurų vertės karvidę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu sunaikino karvidės stogÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį Å¡ieno rulonų ir grÅ«dų, sugadino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės daiktus: 3 vaizdo kameras, 2 vnt. melžimo variklius „Delovar“, t. y. tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du, padegant, sunaikino svetimÄ â€“ nukentėjusiajai Z. G. priklausantį turtÄ . Taip pat kaltinamasis N. A. sunaikino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent: jis, 2018 m., naktį iÅ¡ gruodžio 26 d.

į gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės Z. G. priklausantį tvartÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu buvo sugadintos tvarto durys, Å¡iferinis stogas, 6 mediniai laikomieji rastai ir tvarte buvusio Å¡arnyrinio krautuvo „Giant“ 3 483,42 eurų vertės galinė dalis, t. y. tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du, padegant, sugadino svetimÄ â€“ nukentėjusiajai Z. G. priklausantį turtÄ . Byloje surinkti duomenys Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. A. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2018 m. vasarÄ , liepos mėnesį, gali bÅ«ti 21 diena, naktį, jis padegė Z.

G. priklausantį Å«kinį pastatÄ . Jis tai padarė dėl tarp jo ir Z. G. esančių nesutarimų dėl darbo apmokėjimo, nes anksčiau pas jÄ uždarbiavo, bet ji nemokėjo jam uždarbio grynais pinigais, dėl to jautė nuoskaudÄ . Dienos metu gėrė alkoholį pas savo draugÄ J., jam nematant jis iÅ¡ 5 litrų talpos indo, stovėjusio kieme prie Å«kinio pastato, į plastikinį 2 litrų talpos butelį įsipylė apie 200 ml benzino ir paslėpė krÅ«muose, nes buvo sugalvojęs padegti Z.

G. karvidę. IÅ¡ J. namų išėjo apie 00 val. 00 min. nakties, pasiėmė paslėptÄ benzinÄ iÅ¡ krÅ«mų ir ėjo link Z. G. fermos. Užėjo iÅ¡ tos pusės fermos, kur nėra filmavimo kamerų, Å¡liÅ«kÅ¡telėjo benzino ir mestelėjo degtukÄ ant ten gulėjusių sukrautų medinių lentų. Kilusio gaisro žiÅ«rėti neliko. Pasislėpė miÅ¡ke, ten iÅ¡metė ir butelį nuo benzino. 2018 m. gruodžio 26 d. naktį, po 23 val. 00 min., tikslaus laiko neprisimena, tyčia iÅ¡ kerÅ¡to padegė Z.

G. priklausantį tvartÄ . Tai padarė taip pat iÅ¡ kerÅ¡to dėl to, kad ji nesumokėjo viso jam priklausančio atlyginimo, dėl to jis pyko. 2018 m. gruodžio 26 d., jis maždaug 17 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. buvo pas draugÄ R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su juo gėrė alkoholį. Išėjęs užėjo pas J., pareiÅ¡kė užuojautÄ dėl uoÅ¡vienės mirties, ėjo tiesiai link (duomenys neskelbtini) gyvenančios Z. G.. Jau išėjęs iÅ¡ R. buvo nusprendęs padegti jos turtÄ .

Niekam apie tai nepasakojo. Nuėjęs prie Z. G. tvarto jis su žiebtuvėliu uždegė Å¡ienÄ pastogėje, esančioje virÅ¡ tvarto. ŽiÅ«rėti neliko. Apsilydžiusį nuo karščio žiebtuvėlį iÅ¡metė laukuose, eidamas nuo G. sodybos. Batus, kuriuos avėjo padegimo metu iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, nes buvo žiema ir liko pėdsakai. Gailisi dėl to, kÄ padarė, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, žada atidirbti, pripažįsta, kad padarė žalÄ , tik nesutinka su jos dydžiu dėl Å¡ieno rulonų, grÅ«dų, padangų, stogo kainos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams (t. 3., b. l. 101-103, 119-124). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Dėl 2018 m. liepos 21 d. epizodo Nukentėjusioji Z. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 10 min., jai bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvenantis sÅ«nus V. G. iÅ¡girdo, kad lauke kažkas Å¡audo. IÅ¡bėgęs į laukÄ pamatė, kad dega jų tvartai. VisiÅ¡kai sudegė 200 rulonų Å¡ieno. Vieno rulono vertė 20 eurų. 4 traktoriaus padangos, bendros 800 eurų vertės. Kiekvieno jų vertė po 200 eurų. 4 kombaino padangos, bendros 600 vertės. Vienos padangos vertė 150 eurų. 2 vnt. melžimo variklių „Delovar“ bendros 4 000 eurų vertės. Vieno vieneto vertė 2 000 eurų. 5 tonos grudų, bendros 750 eurų vertės. Vienos tonos vertė 150 eurų.

Taip pat visiÅ¡kai sudegė tvarto (karvidės) Å¡iferinis tvarto stogas 47 770,8 eurų vertės. Per du mėnesius nuo gaisro, įvairiomis dienomis krito 10 jaunučių verÅ¡elių. KiekvienÄ verÅ¡elį vertina 200 eurų. Viso dėl verÅ¡elių netekimo patyrė 2 000 eurų žalos. Gaisro metu visiÅ¡kai sudegė 2 vaizdo kameros ir 3 vaizdo kameros buvo sulietos vandeniu, kurios jau nebetinkamos naudoti. Dėl to padaryta 1 600 eurų žalÄ . Vieno vieneto vertė – 325 eurų. Viso to gaisro metu jai padaryta 57 720,8 eurų turtinė žala.

Tvarte paskutinį kartÄ ji buvo 2018 m. liepos 20 d., apie 20 val. 00 min. – 20 val. 30 min. Tuo metu viskas buvo tvarkinga. Kieme paskutinį kartÄ ji buvo 23 val. 00 min., viskas buvo tvarkinga, ramu. Padegimu ji įtaria marčiÄ V. G., savo buvusį darbuotojÄ N. A. (t. 1., b. l. 22-24, 46-47, 48-50). Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 10 min., jam miegant automobilyje Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame namo kieme, jis iÅ¡girdo Å¡audymÄ , ir pagalvojo, kad kažkur Å¡audo fejerverkus, bet, pažiÅ«rėjęs į Å«kinio pastato pusę, pamatė, kad jis dega.

Jis įbėgo į namus, ir pasakė apie tai savo motinai Z. G.. Nubėgęs prie Å«kinio pastato jis pamatė, kad atvira ugnimi dega pastato pastogė. Jis įbėgo į pastato vidų, į pirmÄ aukÅ¡tÄ , ir pradėjo paleidinėti gyvulius. Pastato pastogė degė nuo miÅ¡ko pusės. Pastogėje buvo laikomi Å¡ieno ritiniai, traktoriaus bei automobilių padangos, melžimo įranga, grÅ«dai. Jie bandė gesinti degantį pastatÄ aplink duris, kad galėtų iÅ¡eiti gyvuliai. Netrukus atvyko gaisrininkai.

Nuo gaisro pilnai sudegė pastato pastogė, stogas, liko tik pirmas aukštas. Jis mano, kad pastatas buvo padegtas, nes jis pradėjo degti nuo pastogės, o pastogėje nebuvo nei elektros, nei kitų savaime užsidegančių daiktų. Jis mano, kad su padegimu gali būti susijusi jo brolio S. G. žmona V. G., nes jie su ja nesutaria (t. 1., b. l. 64-65). Liudytoja V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra ištekėjusi už S. G., kuris yra Z. G. sūnus. Tarp jos ir Z. G. nuolat kyla įvairūs šeimyniniai konfliktai.

Kuomet vyko gaisras, nuo 19 val. 00 min. ji ir S. G. buvo namuose. Apie gaisrÄ ji sužinojo sekančios dienos ryte. Dėl ko kilo gaisras Z. G. fermos dalyje, ji nežino. N. A. ji pažįsta, nes jis dirbo Z. G. Å«kyje. N. A. prieÅ¡ gaisrÄ , ji (V. G.) buvo sutikusi 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val. 30 min. – 18 val. 00 min., jis buvo girtas. N. A. ji sutiko po automagistralės Vilnius – Panevėžys pravažiavimu, kai automobiliu važiavo pas draugę. N. A. 2017 m. vasarÄ tris savaites gyveno jos namuose. Su N. A. ji bendrauja iki Å¡iol (t. 1., b. l. 85-86).

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo namų iki ūkininkės Z. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), yra nuo 1,5 km iki 2 km. Kad degė jos ūkinis pastatas, jis sužinojo 2018 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) gyventojo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio pabaigos, pas jį namuose apsigyveno N. A.. Naktimis N. A. miegodavo daržinėje ant šieno, o jis su žmona apačioje toje pačioje daržinėje.

Su N. A. jis kartais iÅ¡gerdavo alkoholio. TÄ naktį, kai pas Å«kininkę Z. G. kilo gaisras, N. A. buvo kartu su juo, jo namuose. N. A. pasakojo, kad tarp jo ir Z. G. buvo kažkokie piktumai, kad jis lygtais buvo apsivogęs, kai kažkada dirbo pas jÄ (t. 1., b. l. 58-59, 60-61). Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasarÄ , beveik mėnesį laiko N. A. gyveno jų namuose. Dienos metu N. A. ne visada bÅ«davo jų namuose, jis iÅ¡eidavo į (duomenys neskelbtini), pas G. G.. Beveik kiekvienÄ dienÄ N. A. grįždavo neblaivus, sakydavo, kad gėrė kartu su G.

G.. Kartais N. A. vartodavo alkoholį jų namuose, t. y. jie gerdavo kartu. Apie tai, kad degė Z. G. ferma ji sužinojo iÅ¡ savo vyro J. M., kuris dviračiu važiuodamas į (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs kaimynÄ V. U., kuris jam apie tai ir pasakė, t. y. kad prieÅ¡ dvi dienas degė Z. G. ferma. Tomis dienomis N. A. dar nakvodavo jų namuose. N. A. nebuvo grįžęs nakvoti į jų namus tik vienÄ kartÄ . Vėliau N. A. sakė, kad miegojo pas G. G.. BÅ«davo, kad N. A. grįžta vėlai. N. A. yra sakęs, kad Z.

G. jam dar yra skolinga, tačiau kiek, nesakė. Kas padegė Z. G. fermÄ , ji nežino ir nieko neįtaria (t. 1., b. l. 76-77). Liudytojas G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. vasaros pradžios pas D. ir J. M. apsigyveno N. A.. Jis buvo svečiuose pas M. ir ten susipažino su N. A.. Susipažinę pradėjo artimiau bendrauti, t. y. dažniau kartu iÅ¡gerdavo alkoholio. N. A. buvo sakęs, kad jis anksčiau dirbo pas Å«kininkę Z. G., tačiau, dėl ko išėjo iÅ¡ darbo, nesakė.

N. A. niekada nieko nekalbėjo, kad Z. G. jam yra skolinga, t. y. nesumokėjo pinigų už darbÄ . Apie tai, kad degė Z. G. ferma jis (G. G.) sužinojo iÅ¡ savo tėvų. Apie sudegusiÄ fermÄ jis kalbėjo su N. A., t. y. jo klausė, kas galėjo jÄ padegti, N. A. sakė nežinÄ s, kas galėjo padegti fermÄ (t. 1., b. l. 79-80). Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Z. G. namuose jis gyvena nuo 2017 m. pavasario, kadangi draugauja su jos dukra L. ir gyvena Z. G. namuose. Gaisro nakties iÅ¡vakarėse, į Z.

G. namus jis grįžo apie 22 val. 00 min., iki panaÅ¡iai 23 val. 00 min., žiÅ«rėjo televizorių, o užmigo apie 23 val. 30 min. Vakare iki užmiegant į kiemÄ išėjęs nebuvo. Naktį jį pažadino V. G., kuris suÅ¡uko, kad degam. Jis tuoj pat iÅ¡bėgo į kiemÄ ir pamatė, kad dega fermos stogas. IÅ¡ žarnos jis liejo vandenį ant durų į fermÄ , o V. G. įbėgęs į fermÄ paleidinėjo gyvulius (t. 1., b. l. 70-71). Liudytojas V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio pradžios jis dirba Å«kininkės Z.

G. Å«kyje. Nuo jo namų iki Z. G. Å«kio yra apie 3 km atstumas. 2018 m. liepos mėn. kilo gaisras Z. G. fermoje. Gaisro iÅ¡vakarėse jis dirbo Z. G. Å«kyje, o sekančiÄ dienÄ važiavo į anÅ«kės krikÅ¡tynas. Apie 09 val. 00 min. jam paskambino Z. G. ir pasakė, kad užsidegė jos ferma, kad nebėra stogo. Z. G. bei jos artimieji dėl kilusio gaisro įtarinėja V. G. ir N. A. (t. 1., b. l. 73-74). Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, jis sužinojo, kad degė Z.

G. tvartas. Tvartas yra buvusioje fermoje, kurios viena dalis priklauso Z. G., kita jam. Nuvykęs ir apžiÅ«rėjęs pastatÄ jis pamatė, kad sudegė tik Z. G. pusė, jo dalis nenukentėjo. Dėl kilusio gaisro jam padaryta turtinė žala yra mažareikÅ¡mė, skilo tik keli lapai Å¡iferio, kuriuos jis jau sutvarkė, todėl civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, jo atsisako, taip pat nepageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl ko galėjo kilti gaisras, jis nežino (t. 1., b. l. 55). Liudytojas R.

G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 10 val. 00 min., jis, bÅ«damas Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi, atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ patikrinimÄ , t. y. tikslino 2018 m. liepos 21 d. naktį kilusio gaisro aplinkybes. Gaisravietės apžiÅ«rÄ atliko Å¡viesiu paros metu ir surašė aktÄ dėl kilusio gaisro, kurio Å¡eÅ¡toje pastraipoje „Gaisro padariniai“ įrašė duomenis, kurie buvo užfiksuoti gaisrų iÅ¡vykčių apskaitos sistemoje.

Å iuos duomenis į gaisravietę atvykusi komanda perduoda į BPC. Jis nematavo sudegusio stogo ploto, o matmenis – 40 x 30 m. įrašė iÅ¡ BPC esančių duomenų. Gaisravietės apžiÅ«ros metu pats asmeniÅ¡kai buvo užlipęs ant fermos. Jam niekas nerodė, pro kur galima užlipti ant fermos, kadangi jis pats vienas atliko Å¡iÄ apžiÅ«rÄ , kurioje niekas daugiau nedalyvavo. Fermos viduje, prie pat įėjimo pastebėjo angÄ fermos lubose, prie Å¡ios angos buvo pastatytos kopėčios. Å iomis kopėčiomis jis užlipo ant fermos.

Fermos virÅ¡utinė dalis buvo visiÅ¡kai tuščia, t. y. gaisravietė buvo iÅ¡valyta nuo gaisro likučių. Tačiau ant grindų dar buvo matyti truputi sudegusių grÅ«dų bei Å¡iaudų liekanų. Kadangi fermos stogas buvo sudegęs, todėl daugiau nebuvo įmanoma nustatyti kitų kelių, pro kur dar bÅ«tų galima patekti ant fermos. Po to, kai apžiÅ«rėjo gaisro vietÄ , jis nuvyko pas Z. G., kuri paaiÅ¡kino, kas gaisro metu sudegė. KÄ Z. G. sakė, tÄ jis ir įrašė į aktÄ , t. y. kad sudegė 200 rulonų Å¡ieno, 6 t. grÅ«dų, melžimo elektros varikliai, įvairÅ«s Å«kio apyvokos daiktai bei padangos.

Padarytas nuostolis apie 10 000 eurų. Jis Z. G. klausė, ar fermos pastogėje buvo įvesta elektra, krosnis, Å¡ildymo įrenginiai. Z. G. paaiÅ¡kino, kad nei elektros, nei krosnių ant fermos nebuvo. Z. G. iÅ¡sakė vienintelę versijÄ , t. y. kad jos fermos pastogė buvo padegta. Z. G. sakė tiksliai nežinanti, kas galėjo padegti, tačiau iÅ¡ jos kalbos suprato, kad ji dėl kilusio gaisro įtaria giminaičius. Kadangi dėl visiÅ¡kai iÅ¡degusios gaisro vietos nebuvo galimybės nustatyti gaisro kilimo priežastį, be to nebuvo įvesta elektra, nebuvo krosnių ir kitų Å¡ildymo įrenginių, todėl remdamasis Z.

G. teigimu, jis padarė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis, t. y. gaisras kilo nuo ugnies Å¡altinio, kur jo bÅ«ti negalėjo (t. 1., b. l. 67-68). IÅ¡ 2018 m. liepos 21 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atliko protokolo nustatyta, kad 2018 m. liepos 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pareiÅ¡kėjos Z. G. pareiÅ¡kimas, kad 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 10 min., jai bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvenantis sÅ«nus V.

G. iÅ¡girdo, kad lauke kažkas Å¡audo. IÅ¡bėgęs į laukÄ , pamatė, kad dega jiems priklausantis tvartas. Sudegė visas tvarto stogas, pastogėje buvę Å¡ieno rulonai, melžimo aparatų du varikliai, traktorinės ir kombaino padangos (8 vienetai), apie 5-6 tonas grÅ«dų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad tvartÄ kažkas galėjo padegti (t. 1., b. l. 23-27). IÅ¡ 2018 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančios fermos yra už 25 m nuo kelio, lygiagrečiai keliui.

Pastatas mÅ«rinis Å¡laitiniu stogu. ŽiÅ«rint nuo kelio kairėje pastato pusėje sudegęs stogas, ant stogo matosi rusenantis Å¡ienas. Nudegę apie 24 m ilgio stogo. Pastato perdanga iÅ¡ betoninių plokščių. Aplink gaisravietę prie pastato primesta Å¡ieno, Å¡lapia. ŽiÅ«rint nuo kelio pusės, fermos kairėje už maždaug 100 m yra Z. G. gyvenamasis namas. Nuo fermos matoma tik dalis namo, užstoja augmenija ir sukrauti Å¡ieno rulonai. Įėjimo į fermÄ durys yra nuo Z. G. namo pusės. ŽiÅ«rint nuo kelio kairėje pastato pusėje.

Durys sudegusios. Å alia durų deÅ¡inėje pusėje mėtosi vaizdo filmavimo kamera. Įėjus pro duris į patalpÄ Nr. 1, ant žemės matomos apdegusios stogo konstrukcijos. Å ios patalpos priekyje yra praėjimas į tvartÄ , kurio matmenys 24 x 24m. Viduje yra sudėti Å¡ieno rulonai, jie neapdegę. Nuo lubų visoje patalpoje teka vanduo. Ant priekinės sienos yra trys vaizdo filmavimo kameros, kurios nukreiptos nuo įėjimo link galinės sienos. Aplink fermÄ gyvenamųjų namų nėra. Pastato deÅ¡inėje pusėje stogas neapdegęs (t. 1., b. l. 28-29, 30-38).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rint iÅ¡ Z. G. paimtÄ vaizdo įraÅ¡o filmavimo priedėlį HIKVISION Nr. C13801757 informacijos, kuri padėtų nustatyti asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ negauta (t. 1., b. l. 39-42). IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 10 d. pakvitavimo nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡o filmavimo priedėlis HIKVISION Nr. C13801757 gražintas Z. G. (t. 1., b. l. 43). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo nustatyta, kad Z.

G. pripažinta nukentėjusiuoju (b. l. 32). IÅ¡ 2018 m. liepos 21 d. akto dėl kilusio gaisro Nr. (25)53-132(8.186.-25) nustatyta, kad 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 28 min., prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai praneÅ¡ta apie gaisrÄ , kilusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos atvyko 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 44 min. Gaisras lokalizuotas – 2018 m. liepos 21 d., 00 val. 42 min. Gaisras užgesintas – 2018 m. liepos 21 d., 16 val. 03 min. Gaisro padariniai – sudegė apie 40 x 30 stogo konstrukcijų ir apie 200 rulonų Å¡ieno.

Gaisro kilimo priežastis – spėjama paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis (t. 1., b. l. 117). BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Aptariamo straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iÅ¡ alternatyvių veikų, požymiai – turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai tokio sugadinimo bÅ«das yra visuotinai pavojingas.

Nagrinėjamoje byloje tyčinį turto sunaikinimÄ kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo bÅ«das (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra bÅ«tinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013). Vadinasi tam, kad veika bÅ«tų kvalifikuojama pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti ne bet kokį turto sunaikinimÄ , bet visuotinai pavojingu bÅ«du, tokiu atveju, turto vertė nėra kvalifikuojamos veikos bÅ«tinas požymis.

Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmuo nuo 14 metų amžiaus. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. Å ios nusikalstamos veikos motyvai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s: kerÅ¡tas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad N. A. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. A. pilnai pripažino kaltę dėl Z. G. priklausančios karvidės, esančios apie 50 metrų nuo jos gyvenamojo namo, padegimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai Z. G. priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, vaizdo kameros, melžimo varikliai, šienas, grūdai) buvo sudeginti arba apdegę. Dalis jų nebegali būti apskritai naudojami, dalis – privalo būt remontuojami.

Iš byloje esančių duomenų, tai yra, įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1., b. l. 28-29, 30-38), Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 67-68) nustatyta, jog neabejotinai sudegė pastatato stogas, šienas, grūdai, apdegė vaizdo kameros, buvusios pastate, melžimo varikliai. Tai patvirtina, jog teisiamojo veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtini įstatyme numatyti padariniai – sunaikintas turtas.

Kadangi teisiamojo sukeltas padegimas sunaikino arba apgadino turtÄ , jo įvykdytas nusikaltimas laikytinas baigtu. Nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. N. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvartÄ padegė tyčia, iÅ¡ nuoskaudos ir kerÅ¡to, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nusikaltimÄ Ä¯vykdė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad tokiu bÅ«du bus sunaikintas turtas ir to siekė. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu bÅ«du.

Visuotinai pavojingas bÅ«das yra toks, kai kaltininkas Å¡iÄ veikÄ padaro panaudodamas didelę griaunamÄ jÄ jėgÄ , sukelia visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Å is bÅ«das labai padidina veikos pavojingumÄ jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių. Teisiamasis turtÄ naikino jį padegdamas ir tai laikytina visuotinai pavojingas bÅ«das, nes padegimas yra nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei.

Kaltinime nurodyta, kad 2018 m. liepos 21 d. N. A. padegė Z. G. priklausantį tvartÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausantis pastatas įvardintas karvide bei nurodyta, kad objektui adresas nesuteiktas, jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 4., b. l. 57), Ukmergės rajonas, todėl kaltinimas tikslintinas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkÅ«rimo (atstatymo) sÄ naudomis (kaÅ¡tais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).

IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausančio pastato – karvidės – vidutinė rinkos vertė – 18 043 eurai (t. 4., b. l. 57). Tam, kad įrodyti kaltinamojo visas kaltinamajame akte nurodytos veikos sudėties požymius, visi įrodymai įrodomÄ ja prasme turi bÅ«ti stiprÅ«s, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Ä®rodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamajame akte kaltinamajam inkriminuojamÄ veikÄ . Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro karvidės patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamaje akte Å¡ie nurodyti daiktai: 800 eurų vertės 4 vnt. traktoriaus padangos (vieno vieneto vertė – 200 eurų), 600 vertės 4 vnt. kombaino padangos (vieno vieneto vertė – 150 eurų).

Å ie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti, apžiÅ«rėti ir jų apžiÅ«ra nebuvo užfiksuota nei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, nei daiktų apžiÅ«ros protokole. Å ioje byloje valstybinis kaltintojas, nurodydamas kaltinamajame akte, kad kaltinamasis be pastato sugadinimo, sunaikino ar sugadino visÄ kitÄ kaltinamajame akte nurodytÄ turtÄ , teismui turėjo pateikti tai patvirtinančius neginčijamus įrodymus. Nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad minėti daiktai buvo patalpoje gaisro metu, kokia tų daiktų vertė, vadovaujantis non bis in idem principu, Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo.

Pažymėtina ir tai, jog patalpose esančio turto vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pagal paties nukentėjusiosios subjektyvų daiktų įvertinimÄ . Jokių kitų duomenų – specialisto ar eksperto iÅ¡vados ar kitų įrodymų, kokia buvo sugadinto turto: Å¡ieno rulonų, grÅ«dų, vaizdo kamerų, melžimo variklių rinkos vertė veikos padarymo metu, valstybinis kaltintojas nepateikė, todėl kaltinimas Å¡ioje dalyje tikslintinas. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti tiksliai nustatyti ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: arba turto sunaikinimas, arba jo sugadinimas, kaltinamajame akte konkrečiai nurodoma, kad kaltinamasis visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ne tik karvidės stogÄ , bet ir kitÄ karvidėje buvusį turtÄ .

Iš bylos duomenų: įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentėlėmis (t. 1., b. l. 28-29, 30-38) matyti, kad toks turtas, kaip vaizdo kameros (t. 1., b. l. 34, 37), melžimo varikliai (t. 1., b. l.

35) buvo sugadintas, o ne sunaikintas, todėl Å¡i aplinkybė dėl objektyviosios pažeidimo pusės taip pat tikslintina. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis). Dėl 2018 m. gruodžio 27 d. epizodo Nukentėjusioji Z. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), jai nežinomas asmuo padegė tvartÄ .

Apdegė Å«kinio pastato durys – 200 eurų vertės, apdegė Å¡iferinis stogas – 700 eurų vertės, 6 mediniai laikomieji rastai (vieno jų vertė – 304,35 eurai) bendrai pagal vertintojus dėl apdegusio tvarto ji patyrė 2 726,13 eurų žalÄ . Apdegė, tai yra buvo apgadintas, Å¡arnirinio krautuvo „Gigant“ galinė dalis, dėl ko jai padaryta 5 000 eurų žala. Dėl apdegimo traktorius važiavo, tačiau reikėjo keisti tam tikras detales už 5 000 eurų. Dėl ko jai buvo padaryta 7 726,13 turtinė žala.

Taip pat už turto vertinimÄ ji vertintojams sumokėjo 400 eurų. Padegimu ji įtaria N. A., savo sÅ«nų S. G. ir marčiÄ V. G. (t. 2., b. l. 49-50, 53-54). Liudytoja L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. apie 00 val. 05 min., ji prabudo nuo garso, panaÅ¡aus į Å¡iferio spragsėjimÄ , atsikėlė ir ėjo link tualeto, pro virtuvės langÄ , kuris yra į kiemo pusę, pamatė, kad dega tvartas ir liepsna jau matėsi tvarto antrame aukÅ¡te. Tada pažadino visus, kas buvo namuose, tuo metu namie buvo mama Z.

G., sesuo J. G. ir A. S.. Tada ji kartu su sese Janina iÅ¡bėgo į laukÄ , o mama Z. G. skambino 112. Ji su sese pradėjo gesinti gaisrÄ . Å arnyrinis krautuvas stovėjo tvarte, tam, kad iki jo prieiti ir iÅ¡varyti gesino liepsnÄ . Ji įtaria, kad padegimÄ galėjo padaryti jos brolio Å¡eima, gal jis kerÅ¡tauja. Dar įtaria N. A., nes jis kažkurį tai laikÄ dirbo jų Å«kyje, pagalbiniu darbininku, todėl viskÄ Å¾inojo. Kai jam nusibodo dirbti pas Z. G., jis išėjo gyventi pas jos brolį S. G.. Ji mano, kad jie bendrai galėjo tai padaryti (t. 2., b. l. 60-61).

Liudytojas G. G., 2018 m. gruodžio 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. jis pažįsta. Jį paskutinį kartÄ matė prieÅ¡ mėnesį, kur gyvena N. A. nežino. Kad buvo padegtas Z. G. tvartas, girdėjo. Kas tai galėjo padaryti, jis nežino (t. 2, b. l. 63-64). Liudytojas E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasarÄ jis iÅ¡ Å vedijos parsivežė žalios spalvos 42-44 dydžio darbinius batus. Jo mama tuos batus davė N. A., o Å¡is jų negrÄ Å¾ino.

N. A. jis asmeniÅ¡kai nepažįsta. Jis žino, kad buvo padegtas Z. G. tvartas. Kas tai padarė, jis nežino (t. 2., b. l. 66-67). Liudytoja S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. ji pažįsta. Jam kažkada davė sÅ«naus batus ir rÅ«bų. Ji mano, kad Z. G. tvartÄ padegti galėjo N. A., kadangi su ja tÅ«rėjo piktumų dėl pinigų (t. 2., b. l. 69-70). Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vasarÄ jis penkių litrų talpos bakelyje turėjo benzino.

TÄ benzinÄ naudojo žolei, malkom pjaut. PanaÅ¡iu laiku, kai degė Z. G. tvartas liepos mėnesį, jis (J. M.) pasigedo tame bakelyje maždaug apie litro benzino. Jis to nesureikÅ¡mino, pagalvojo, gal pats kada iÅ¡naudojo, ar duktė kam paskolino. Tas bakelis su benzinu stovėjo prie neužrakinto Å«kinio pastato durų, kuriame laiko įvairius nenaudojamus buities daiktus, Å¡iukÅ¡les. 2018 m. vasarÄ N. A. dažnai pas jį ant Å¡ieno miegodavo. PanaÅ¡iu laiku, kai degė Z. G. tvartas, vasaros metu, N. A. lankydavosi jo namuose.

Jam atrodo, kad bÅ«tent tÄ dienÄ jis su N. A. namuose gėrė alkoholį. KÄ bÅ«tent gėrė, tiksliai jau neprisimena. Vakare jis, jo žmona ir N. A. nuėjo miegoti ant Å¡ieno daržinėje. Jis su žmona miegojo vienoje vietoje, o N. A. miegojo kitoje vietoje, tačiau toje pačioje daržinėje. Jis nepastebėjo kelintÄ valandÄ N. A. atsikėlė ir išėjo iÅ¡ daržinės. Jis neatsimena kelintÄ valandÄ miegoti nuėjo. Po kažkiek dienų praėjus po Z. G. tvarto gaisro N. A. vėl pas jį atėjo.

Nuo jo drabužių jis neužuodė gaisro dÅ«mų kvapo. N. A. nesakė, kad padegė kokius tai tvartus. 2018 m. gruodžio 26 d. pas jį į namus buvo atėjęs N. A.. Jis atėjo gal apie 22 val. 00 min., gal truputį vėliau. Atsimena, kad buvo numirusi jo uoÅ¡vienė. N. A. jam pareiÅ¡kė užuojautÄ ir išėjo. Kur jis išėjo, nežino. Jis taip ir nesuprato, ar jis buvo blaivus tuo kartu, ar ne. N. A. išėjo maždaug po pusvalandžio link tos pusės, kur yra (duomenys neskelbtini). Jis nežiÅ«rėjo, kur N. A. toliau nuėjo.

Apie tai, kad degė dar vienas Z. G. tvartas, jis sužinojo 2018 m. gruodžio 27 d. (t. 2., b. l. 82-83). Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. pažįsta. N. A. galėtų apibÅ«dinti kaip draugiÅ¡kÄ Å¾mogų. IÅ¡ bendravimo su juo neįtarė, kad jis gali bÅ«ti tas padegėjas, kuris degino Z. G. tvartus. N. A. su juo apie Z. G. tvartų gaisrus niekada nekalbėjo. Jis nukentėjusiÄ jÄ Z. G. pažįsta. Kažkada N. A. pas jÄ dirbo. N. A. apie Z. G. nieko nepasakodavo.

Po Kalėdų, kurios buvo 2018 metais, iÅ¡ kaimo žmonių sužinojo, kad antrÄ kartÄ degė Z. G. tvartas. 2018 m. per kažkuriÄ Kalėdų dienÄ pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo N. A. vakare, buvo jau tamsu, gal 18 val. 00 min., gal 17 val. 30 min. Jie iÅ¡gėrė degtinės, alaus, dar kažkokio raudono gėrimo. IÅ¡gėrė nemažai. Jis nežino kelintÄ valandÄ N. A. išėjo. Tada N. A. jam paskambino po kelių dienų. Jis skambino iÅ¡ savo draugo M., tai yra M., kurio pavardės nežino, telefono ir paklausė, ar jis, t. y.

N. A., gali ateiti švęsti Naujųjų metų. Tuo metu jis jau iš žmonių kaime girdėjo, kad N. A. ieško policijos pareigūnai. N. A. pas jį į namus atėjo jau 2018 m. gruodžio 31 d. pavakarį, tikslaus laiko neprisimena. Jie sėdėjo, šventė, gėrė alkoholį, tačiau N. A. reikalų neaptarinėjo. Švenčiant naujus metus nuo N. A. sklido tik cigarečių, bet ne ugnies dūmų kvapas (t. 2., b. l. 90-91). Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. jis pažįsta.

Jis kartais ateina pas jį į svečius, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). N. A. pasirodo kaip jaunas mėnulis ir vėl iÅ¡eina. Jis su N. A. alkoholio negeria. N. A. padeda jam darbuose. Apie tai, kad porÄ kartų degė Z. G. tvartai jis girdėjo. Kažkas iÅ¡ kaimo gyventojų papasakojo. Pats N. A. jam nesakė nieko apie Z. G. tvartus, nesakė, kad juos padegė. 2018 m. gruodžio mėn. pas jį atėjo N. A.. Kokia tai buvo diena ir kiek buvo valandų, jis neprisimena. Jie pakalbėjo ir viskas.

N. A. kažkiek laiko pas jį pabuvo ir išėjo. N. A. pasislėpęs galėjo miegoti jo tvarte. Tvartas nerakinamas. Kad N. A. smirdėtų dÅ«mais, jis neužuodė (t. 2., b. l. 78-79). Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jis, bÅ«damas Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi, atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ patikrinimÄ , t. y. tikslino 2018 m. gruodžio 27 d. naktį (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro aplinkybes.

Gaisravietės apžiÅ«rÄ atliko Å¡viesiu paros metu ir surašė aktÄ dėl kilusio gaisro, kurio Å¡eÅ¡toje pastraipoje „Gaisro padariniai“ jis įrašė duomenis, kurie buvo užfiksuoti gaisrų iÅ¡vykčių apskaitos sistemoje. Å iuos duomenis į gaisravietę atvykusi komanda perduoda į BPC, t. y, kad apdegė pastato durys, nudegė ir iÅ¡ardyta apie 6 kvadratiniai metrai stogo dangos, apdegė ir sudegė apie 200 kilogramai Å¡ieno. Jis nematavo sudegusio stogo ploto, o matmenis įrašė iÅ¡ BPC esančių duomenų.

ApžiÅ«ros metu į pastato pastogę nelipo ir jos neapžiÅ«rinėjo. Pastato stogÄ apžiÅ«rėjo vizualiai iÅ¡ lauko pusės. ApžiÅ«ros metu dalyvavo pastato savininkė Z. G.. Jis klausė Z. G., kokia jos nuomonė dėl kilusio gaisro. Z. G. iÅ¡sakė vienintelę versijÄ , t. y. kad jos fermos pastogė buvo padegta. Techninių gaisro kilimo priežasčių jis nenustatė, padarė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis, t. y. gaisras kilo nuo ugnies Å¡altinio, kur jo bÅ«ti negalėjo (t. 2., b. l. 99-100).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 27 d. protokolo-pareiÅ¡kimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pareiÅ¡kimas, kuriame pareiÅ¡kėja Z. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), jai nežinomas asmuo, nežinomu bÅ«du padegė jos Å«kinį pastatÄ , tvartÄ . Apdegė durys, stogas, sienos kampas ir Å¡arnyrinio krautuvo „Giant“ galinė dalis. Ūkinis pastatas nedraustas. Krautuvas draustas technikos draudimu.

Padaryta žala apytiksliai siekia 1 000 eurų (t. 1., b. l. 181-183). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad Å«kininko sodyboje esantis tvartas yra prie namo, pažymėto 15-uoju numeriu. Aplink tvartÄ , kieme ir aplink namÄ daug įvairios technikos, žemės Å«kio agregatų. Tvartas yra dalinai rastinis, jame stovi apie 16 verÅ¡iukų. Priestate iÅ¡ kiemo pusės prie įėjimo į tvartÄ paliktas baltos spalvos „Bopcat“ mini krautuvas. Apėjus aplink tvartÄ matomos kitos atviros durys.

ŽiÅ«rint į jas matoma, kad kairios durys stipriai apdegusios bei kairėje kampas irgi stipriai apdegęs. Medinis aptvaras nuo durų, esantis tvarto viduje, apdegęs. Stogas prie apdegusių durų irgi apgadintas ugnies. Nuo stipriai apdegusio tvarto kampo link laukų yra žmogaus batų pėdsakai, rodantys atėjimÄ ir išėjimÄ . Vėliau einant paskui juos patenkama prie Alionių g. 9 negyvenamo namo, ten jie baigiasi ant iÅ¡tirpusio asfaltuoto kelio. Matosi, jog ateita nuo magistralinio kelio Vilnius – Panevėžys, o iÅ¡eita link Antakalnio III k.

Bato pėdsakas užfiksuotas nuotraukoje, jis yra apie 32 cm ilgio. PanaÅ¡us raÅ¡tas į policijoje naudojamų žieminių aulinių batų raÅ¡tÄ , skirtumas kad įspaustame sniego pėdsake, jo kulne yra dvi žvaigždutės. Prie tvarto uždegimo įrankių nerasta. Grįžus į kiemÄ , prie gyvenamojo namo stovi geltonos spalvos krautuvas „Giant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Krautuvo deÅ¡inys galinis žibintas iÅ¡silydęs, gale įmontuotas oro filtras iÅ¡silydęs, taip pat iÅ¡silydę galinio deÅ¡inio Å¡ono dažai.

Ä®vykio vietoje nusikalstamos veikos įrankių nerasta ir nepaimta (t. 2., b. l. 24-26, 27, 28-38). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad nuvykus į įvykio vietÄ papildomai apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , rasti žmogaus batų pėdsakai. Sniege matomas įspaustas bato pėdsakas, kurio kulno dalyje raÅ¡te matomo, dvi žvaigždutės, o priekinėje pėdos įspaudo dalyje įžiÅ«rimos 5 žvaigždutės, bendras pėdsako ilgis 30 cm, kulno plotis 9 cm, puspadžio plotis 11 cm, pado sÄ smaukos plotis 9 cm (t. 2., b. l. 39-40, 41-44).

IÅ¡ 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo nustatyta, kad Z. G. pripažinta nukentėjusiuoju (t. 2., b. l. 56-57). IÅ¡ 2018 m. gruodžio 27 d. akto dėl kilusio gaisro Nr. (25)53-198(8.186.-25) nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 05 min., prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai praneÅ¡ta apie gaisrÄ , kilusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos atvyko 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 18 min. Gaisras lokalizuotas – 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 31 min. Gaisras užgesintas – 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 45 min.

Gaisro padariniai – apdegė pastato durys, nudegė ir iÅ¡ardyta apie 6 kvadratinius metrus stogo dangos, apdegė ir sulieta apie 200 kilogramų Å¡ieno. Gaisro kilimo priežastis – spėjama paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis (t. 2., b. l. 95-96). Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis N. A. tyčia, turėdamas tikslÄ sunaikinti svetimÄ turtÄ , padegdamas Z. G. priklausantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės tvartÄ , visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino Z.

G. turtÄ . Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios turto sugadinimo, yra priežastinis ryÅ¡ys. Tokie kaltinamojo N. A. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 187 straipsnį veika kvalifikuojama ne pagal padarytos žalos dydį, o pagal sunaikinto ar sugadinto turto vertę. Pagal BK 187 straipsnį turto dydis nustatomas tik atsižvelgiant į sunaikinto ar sugadinto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. pagal veikos padarymo momentu buvusiÄ turto rinkos vertę ir turto vertę pagal jo realizavimo kainas, ar atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų iÅ¡vadas, ar turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, BTA Insurance company draudimo įmonė įvertino sugadinto krautuvo „Giant“ galinę dalį 3 343,42 eurų suma su 140 eurų iÅ¡skaita, todėl kaltinime nurodyta Å¡ios detalės 5 000 eurų vertė tikslintina į 3 483,42 eurus. Pastebėtina, jog iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame nėra tokiu adresu įregistruoto pastato (t. 4., b. l. 61-62), kÄ teisiamojo posėdžio metu parodė ir nukentėjusioji Z.

G., apklausta dėl civilinio ieškinio, jo vertė nėra nustatyta. Valstybės kaltintojas, nurodydamas kaltinime sugadintas pastato dalis, rėmėsi subjektyviais nukentėjusiosios vertinimais, byloje yra duomenys tik apie padarytos žalos dydį, byloje nėra atlikta ekspertizė dėl sugadinto turto vertės, remiantis šiomis aplinkybėmis, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, šalinant kaltinime nurodytas pastato dalies vertes. Kaltinime nurodyta, jog naktį iš gruodžio 26 d. į gruodžio 27 d. gaisro metu buvo sugadintas tvarte buvusio šarninio krautuvo „Gigant“ galinė dalis.

IÅ¡ defektavimo akto (t. 2., b. l. 167), krautuvo įsigijimo dokumentų (t. 4., b. l. 11-28) matyti, jog traktoriaus-savaeigės maÅ¡inos pavadinimas yra Å¡arnyrinio krautuvo „Giant“, todėl kaltinimas tikslintinas. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis). Dėl bausmės skyrimo ir kardomosios priemonės BK 187 straipsnio 2 dalis numato sankcijÄ už jame įvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Vadovaujnatis BK 11 straipsnio 4 dalimi, tai apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus turtui. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. A. padarė dvi nusikalstamas veikas pagal 187 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. A. yra teistas, teistumas iÅ¡nykęs (t. 3., b. l. 37), duomenų, kad bÅ«tų baustas administracine tvarka, nėra (t. 3., b. l. 35).

Yra gydytojo psichiatro, narkologo įskaitoje, t. y. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ir VšĮ Ukmergės PSPC (t. 3., b. l. 48, 53). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. Specialisto išvados Nr. 89TPK-93/2019 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad N. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, N. A. konstatuota – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), todėl N. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3., b. l. 151).

N. A. nedirba (t. 3., b. l. 39), darbo biržoje neregistruotas (t. 3., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena uždarbiaudamas ir gyvendamas pas Å«kininkus, pastovios gyvenamosios vietos neturi (t. 3., b. l. 36). Nusikalstamos veikos padarytos dėl neblaivumo bÅ«senos (t. 3., b. l. 159), pats kaltinamasis nurodė, kad iÅ¡gėręs alkoholio nesusivaldė, dėl savo poelgių labai gailisi, todėl Å¡iuo metu apsisprendė keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Teismas, atsižvelgia į tai, jog N. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas N. A. bausmės rūšį ir jos dydį, vertina tai, kad kaltinamasis neturi iÅ¡skirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios kilęs konfliktas dėl neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalies, dėl jų gailisi, žadėjo pagal finansines iÅ¡gales atlyginti nukentėjusiajai kilusiÄ Å¾alÄ , atidirbti, atsižvelgiant į tai, N. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri teismo nuomone, padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, N. A. už nusikalstamas veikas, skirtinas mažesnis bausmės dydis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam N. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis N. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (t. 3., b. l. 80-89). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 3 d., ji pratęsta 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nutartimis (t. 3., 88-89, 130-131, 134-135).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomoji priemonė nekeistina. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į N. A. skiriamos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (dvi dienos), taip pat suėmime nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. iÅ¡bÅ«tas laikas (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AAS „BTA Baltic I. C.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 343,42 eurų sumai turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad draudimo bendrovėje buvo atliktos nuostolių atlyginimo procedūros, apskaičiuotas žalos dydis 3 483,42 eurų, iš kurios išskaičiuota 140 eurų išskaita, pagal Specializuotos technikos draudimo sutartį, kuri 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM186500 išmokėta draudėjai Z. G. (t. 3., b. l. 20-21, 23-26, 27, 28, 29).

Teismui nekyla abejonių, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų sukeltų pasekmių turtui patirtos Å¡ios iÅ¡laidos, jos pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusioji Z. G. teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį 63 928,48 eurų turtinei žalai ir 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 4., b. l. 55-56). Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti žalÄ , tačiau nesutiko su ieÅ¡kinio dydžiu dėl Å¡ieno rulonų, grÅ«dų, melžimo variklių ir padangų, taip pat dėl neturtinės žalos dydžio.

IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę – iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų iÅ¡imčių, pagal bendrÄ taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009). AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetÄ ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.). Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė pilnai neįrodė, kad ji turėjo visus ieÅ¡kinyje paminėtus sudegusius daiktus, tai yra, neįrodytas kombaino padangų (4 vnt.) bei traktoriaus padangų (4 vnt.) buvimo faktas, todėl ir žala už jas negali bÅ«ti priteista. Tačiau iÅ¡ po gaisro likusių daiktų požymių matyti, kad ieÅ¡kovė tikrai turėjo sukaupusi Å¡ieno rulonų, grÅ«dų, taip pat iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti apdegę du melžimo varikliai, tačiau, liko neaiÅ¡ku, ar tie daiktai buvo atitinkamos bÅ«klės (ar tinkami naudoti, koks jų nusidėvėjimo procentas), kad grÅ«dų, Å¡ieno kiekis bei jų ir variklių kainos buvo bÅ«tent tokios, kaip nurodė ieÅ¡kovė, kadangi nebuvo pateikti Å¡ių daiktų įsigijimo ar kiti finansinės apskaitos dokumentai, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai bÅ«tų nustatytas žalos dydis, ieÅ¡kinio sumÄ dėl grÅ«dų, Å¡ieno rulonų ir melžimo variklių sumažinus 50 procentų, tai yra 4 375 eurus (CK 1.5 str.).

IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausančio pastato – karvidės vidutinė rinkos vertė – 18 043 eurai, o atkuriamoji vertė – 120 482 eurai (t. 4., b. l. 57). IÅ¡ žalos atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos, atliktos statybos techninės veiklos eksperto, įraÅ¡yto į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , T. M. (t. 2., b. l. 181-200, t. 3., b. l. 3-5) matyti, jog karvidės, esančios (duomenys neskelbtini). Atstatymui reikalinga 47 770,80 eurų suma, o tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymui reikalinga 2 726,13 eurų suma.

Å ios nurodytos sumos pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Byloje įrodyta, jog dėl gaisro, vykusio 2018 m. liepos 21 d., sugadintos trys vaizdo kameros. Z. G. praÅ¡o atlyginti 1 799,16 eurų ir pateikia UAB „Magveda“ pasiÅ«lymÄ penkioms kameroms įrengti. PraÅ¡oma suma proporcingai mažintina 40 procentų ir iÅ¡ kaltinamojo A. priteistina 1079,50 eurų, vertinant, kad tokios sumos pakaktų trims vaizdo kameroms įsigyti ir įrengti. Z. G. praÅ¡o priteisti 1 480,04 eurus už krautuvo, apdegusio 2018 m. naktį iÅ¡ gruodžio 26 d.

į gruodžio 27 d. remontÄ , nes draudimo bendrovė jai iÅ¡mokėjo 3 343,42 eurus, o remonto iÅ¡laidos pagal pateiktÄ defektavimo aktÄ (t. 2., b. l. 167) yra 4 823,46 eurai. PraÅ¡oma priteisti suma pagrįsta, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Remiantis iÅ¡dėstytu iÅ¡ kaltinamojo N. A. priteistina suma dėl turtinės žalos Z. G. naudai sudaro 57 431,47 Eur. IeÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį,Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Z. G. 5 000 eurų dydžio neturtinę žalÄ motyvuoja tuo, kad tyčia sukelti du gaisrai sukėlė daug streso, baimės dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, taip pat dėl gaisrų padarinių Å¡alinimo, nes yra Å«kininkė, apdegę Å«kiniai pastatai, taip pat juose buvę daiktai, paÅ¡arai tiesiogiai susiję su jos veikla ir visos Å¡eimos pragyvenimu. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovei nusikaltimais, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo, tačiau jos praÅ¡oma priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nekyla abejonių, kad Z. G. patyrė dvasinį sukrėtimÄ , baimę, persekiojimo jausmÄ ir panaÅ¡ius nemalonius iÅ¡gyvenimus, nes įvyko du gaisrai beveik pusės metų laikotarpyje, vienas jų – ženkliai arti gyvenamojo namo, taip pat jautė stresÄ Å¡alindama jo padarinius, nes gaisras apniokojo teisiogiai su jos Å«kine veikla susijusį turtÄ . Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltas stresas bÅ«tų lėmęs kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, iÅ¡skyrus patirtus iÅ¡gyvenimus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1 000 eurų dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai. Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 400 eurų patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė kvitÄ advokato iÅ¡laidoms apmokėti (t. 4., b. l. 60).

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 400 eurų patirtų iÅ¡laidų statybos techninės veiklos eksperto paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimÄ kvitÄ , pagrindžiantį turėtas iÅ¡laidas (t. 3., b. l. 6). Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios Z. G. patirtos iÅ¡laidos pagrįstos, atitinka advokatės bei turto vertintojo suteiktų paslaugų apimtį ir įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl daiktų Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – pirotechnikos dėžutė „Tornado 40 vnt.“ su 23 vieneteias pirotrechnikos gaminių, plastikinis butelis, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (t. 3., b. l. 7-9, 10, 11), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – telefonas Samsung S5, SIM kortelė, SIM kortelės laikiklis, mobiliojo ryÅ¡io telefono kroviklis, žiebtuvėlis, maiÅ¡elis su skutimosi reikmėnimis, SIM kortelės kortelė, piniginė, nuolaidų kortelės (11 vnt.), sodros pažymėjimas Nr. DK0249995, geltonos spalvos metalo grandinėlė, geltonos spalvos metalo žiedas (t. 3., b. l. 7, 11), kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini N. A..

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterinės laikmenos (CD (5 vnt.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ (2018 m. liepos 21 d. epizodas), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ (2018 m. gruodžio 27 d. epizodas), numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du N. A. paskirti subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. A. paskirti galutinę bausmę – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. N. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (dvi dienos) ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikÄ nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ (suėmimo) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 30 d. AAS „BTA Baltic I. C.“ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ N. A. draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic I. C.“ naudai 3 343,42 Eur (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus, keturiasdeÅ¡imt du euro centus) jai atlyginti. Z. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ N. A. Z. G. naudai 57 431,47 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , keturiasdeÅ¡imt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Z. G. išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo N. A. 400,00 (keturis šimtus) eurų joms atlyginti. Z. G. išlaidas statybos techninės veiklos eksperto pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo N. A. 400,00 (keturis šimtus) eurų joms atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pirotechnikos dėžutę „Tornado 40 vnt.“ su 23 vienetais pirotrechnikos gaminių, plastikinį butelį, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – telefonÄ Samsung S5, SIM kortelę, SIM kortelės laikiklį, mobiliojo ryÅ¡io telefono kroviklį, žiebtuvėlį, maiÅ¡elį su skutimosi reikmėnimis, SIM kortelės kortelę, piniginę, nuolaidų korteles (11 vnt.), sodros pažymėjimÄ Nr. DK0249995, geltonos spalvos metalo grandinėlę, geltonos spalvos metalo žiedÄ , perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti N. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterines laikmenas (CD (5 vnt.), esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Eglė Venckienė