Legislator Case Law & Legislation
e8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622 AI generated

e8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3756-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

e8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3756-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1, 5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – LukiÅ¡kių TI-K), po 30 Eur už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ kameroje Nr. 12, neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad Å¡iais metais buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 12, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros Nr. 12 plotas yra 6,4 kv. m, sanitarinis mazgas su praustuvu užima apie 1 kv. m, be to jis kalėjo su dar vienu nuteistuoju, todėl jam teko tik 2,7 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tokioje kameroje buvo apribotas jo judėjimas, nes joje buvo sunku apsisukti, teko nuolat gulėti. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam kilo fizinis, psichologinis bei moralinis skausmas, buvo pažemintas jo orumas. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–16).

Nurodo, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog jam tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje neatitiko nustatytus reikalavimus tik laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d., o visÄ kitÄ laikÄ atitiko. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus užimamų baldų plotÄ , kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai to nenumato. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, jis neįrodė, kad skunde minimi įstaigos trÅ«kumai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sÄ skaita. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t. y. nėra nustatyta LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų ir realiai kilusios žalos pareiÅ¡kėjui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 8 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr.7334/13) apžvelgė savo anksčiau suformuotÄ praktikÄ , kurioje buvo pasisakyta dėl minimalios asmeninės erdvės pagal Konvencijos 3 straipsnį ir jÄ harmonizuodamas pateikė aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl principų ir standartų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui, kalėjimuose, kuriuose asmenys apgyvendinami kartu (daugiavietėse kamerose). EŽTT Å¡iame sprendime akcentavo, kad vertinant kalinimo sÄ lygas ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiÅ¡kėjo tvirtinimus. EŽTT pažymėjo, kad kai kalinamam asmeniu tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Stiprios prezumpcijos testas turi bÅ«ti taikomas kaip reikÅ¡minga, tačiau ne nepaneigiama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Dėl veiksnių, kurie gali kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ ir tokiu bÅ«du paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ , EŽTT pažymėjo, kad tokiems paprastai priskiriami: trumpi, atsitiktiniai ir nereikÅ¡mingi minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trÅ«kumo epizodai, toks asmeninės erdvės trÅ«kumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; asmuo kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų to asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â Konvencijos 3 straipsnio kontekste pasisakydamas dėl kalinamo daugiavietėje kameroje asmens minimalios asmeninės erdvės, be kita ko, paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , t. y. kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas. Be to, pažymėjo, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 10, 17–19) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose:

Nr. 12, Nr. 122, Nr. 220. PareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 2 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 12 (plotas 6,41 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 12 (2 asmenys kameroje). 2018 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 122 (plotas 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018 m. birželio 3–4 dienomis buvo kameroje Nr. 122 (1 asmuo kameroje). 2018 m. birželio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 220 (plotas 6,9 kv. m; 1 asmuo kameroje), joje taip pat buvo 2018 m. birželio 6–8 dienomis (1 asmuo kameroje).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 13). Minėtame EŽTT sprendime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra itin reikÅ¡mingi asmeninės erdvės vienam asmeniui daugiavietėje kameroje skaičiavimo aspektu. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos minimalios asmeninės erdvės prasme turi bÅ«ti vertinamos į pareiÅ¡kėjo laikymo kamerų plotÄ neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 8 d., t. y. 99 paras. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose buvo vienas, arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo nuo 2,92 kv. m iki 6,82 kv. m (iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ - 0,56 kv. m).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 12, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nes jam teko 2,92 kv. m plotas. Kitose pareiškėjo kamerose ir kitu laikotarpiu buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas, nes 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 3–8 dienomis pareiškėjas kamerose Nr. 12, Nr. 122, Nr. 220 buvo vienas, o 2018 m. birželio 2 d. buvo kameroje Nr. 122 su kitu asmeniu, tačiau jam teko 3,69 kv. m.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui D. A. LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 12 91 parÄ (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) tenkantis plotas neatitiko iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio aiÅ¡kinimo kylančio 3 kv. m minimalaus ploto vienam kalinamam asmeniui reikalavimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jam kilo fizinis, psichologinis bei moralinis skausmas, buvo pažemintas jo orumas. Pabrėžia, kad kameroje Nr. 12 buvo apribotas jo judėjimas, nes joje buvo sunku apsisukti, teko nuolat gulėti. Nuo mažo judėjimo jam skaudėjo sÄ narius. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Teismas pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė suimtiesiems kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, nėra priskirtina prie priemonių, kompensuojančių ploto trÅ«kumÄ kamerose (žr, LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad minėtu laikotarpiu ploto vienam asmeniui trÅ«kumas buvo kompensuotas pareiÅ¡kėjui kokiomis nors papildomomis priemonėmis.

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatyto pažeidimo - neužtikrinus vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3 kv. m ploto reikalavimo 91 parÄ , patyrė esminių nepatogumų ir judėjimo laisvės apribojimų, kurie virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai - kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala - pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos.

Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti po 30 Eur už kiekvienÄ parÄ (Å¡iuo atveju iÅ¡ viso bÅ«tų 2 730 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir laikotarpį, į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 910 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 910 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 910 Eur (devynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė