e8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-3756-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Margarita StambrauskaitÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generatede8d2c5ce-5ad7-4922-87fc-3ef138b69622 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklÄ, nustatanÄiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dÄl teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS-602-84/2013).
Full text
?AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-3756-643/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Margarita StambrauskaitÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas D. A. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kurį vÄliau patikslino (b. l. 1, 5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau ir â LukiÅ¡kių TI-K), po 30 Eur už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ kameroje Nr. 12, neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad Å¡iais metais buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 12, kuri neatitinka teisÄs aktų reikalavimų. PareiÅ¡kÄjo teigimu, kameroje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad kameros Nr. 12 plotas yra 6,4 kv. m, sanitarinis mazgas su praustuvu užima apie 1 kv. m, be to jis kalÄjo su dar vienu nuteistuoju, todÄl jam teko tik 2,7 kv. m kameros ploto. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad tokioje kameroje buvo apribotas jo judÄjimas, nes joje buvo sunku apsisukti, teko nuolat gulÄti. DÄl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas teigia, kad jam kilo fizinis, psichologinis bei moralinis skausmas, buvo pažemintas jo orumas. Mano, kad dÄl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs. AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10â16).
Nurodo, kad 2010 m. gegužÄs 11 d. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo judÄjimÄ matyti, jog jam tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje neatitiko nustatytus reikalavimus tik laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d., o visÄ kitÄ laikÄ atitiko. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaiÄiuojamas atÄmus užimamų baldų plotÄ , kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisÄs aktai to nenumato. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, jis neįrodÄ, kad skunde minimi įstaigos trÅ«kumai sukÄlÄ konkreÄias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kÄjui.
Mano, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ tÄra jo siekis pasipelnyti valstybÄs sÄ skaita. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kÄjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilÄ neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lÄmÄ pareiÅ¡kÄjo patekimÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ . PareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygų, t. y. nÄra nustatyta LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų ir realiai kilusios žalos pareiÅ¡kÄjui, todÄl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas k o n s t a t u o j a : NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 8 d. DÄl valstybÄs pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau â ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246â6.249 straipsniuose:
žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dÄl to patirtų sukrÄtimų, todÄl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. SuÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieÄiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos pilieÄiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. SuÄmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suÄmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklÄ, nustatanÄiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dÄl teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS-602-84/2013).
PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013). DÄl vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus ploto GinÄo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â ir Ä®sakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Atkreiptinas dÄmesys, kad minÄtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatanÄiame akte nÄra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaiÄiavimÄ neturÄtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr.7334/13) apžvelgÄ savo anksÄiau suformuotÄ praktikÄ , kurioje buvo pasisakyta dÄl minimalios asmeninÄs erdvÄs pagal Konvencijos 3 straipsnį ir jÄ harmonizuodamas pateikÄ aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus dÄl principų ir standartų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui, kalÄjimuose, kuriuose asmenys apgyvendinami kartu (daugiavietÄse kamerose). EŽTT Å¡iame sprendime akcentavo, kad vertinant kalinimo sÄ lygas ypaÄ svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkreÄius pareiÅ¡kÄjo tvirtinimus. EŽTT pažymÄjo, kad kai kalinamam asmeniu tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietÄje kameroje, kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Stiprios prezumpcijos testas turi bÅ«ti taikomas kaip reikÅ¡minga, taÄiau ne nepaneigiama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. DÄl veiksnių, kurie gali kompensuoti ribotÄ asmeninÄs erdvÄs skyrimÄ ir tokiu bÅ«du paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ , EŽTT pažymÄjo, kad tokiems paprastai priskiriami: trumpi, atsitiktiniai ir nereikÅ¡mingi minimalios asmeninÄs 3 kv. m. erdvÄs trÅ«kumo epizodai, toks asmeninÄs erdvÄs trÅ«kumas buvo lydimas pakankamos judÄjimo laisvÄs už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; asmuo kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nÄra jokių kitų to asmens kalinimÄ sunkinanÄių aplinkybių (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ Â Konvencijos 3 straipsnio kontekste pasisakydamas dÄl kalinamo daugiavietÄje kameroje asmens minimalios asmeninÄs erdvÄs, be kita ko, paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , t. y. kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas. Be to, pažymÄjo, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje.
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-492-146/2017). IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelÄje (b. l. 10, 17â19) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaiÄių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose:
Nr. 12, Nr. 122, Nr. 220. PareiÅ¡kÄjas 2018 m. kovo 2 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 12 (plotas 6,41 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kÄjas buvo kameroje Nr. 12 (2 asmenys kameroje). 2018 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 122 (plotas 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018 m. birželio 3â4 dienomis buvo kameroje Nr. 122 (1 asmuo kameroje). 2018 m. birželio 5 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 220 (plotas 6,9 kv. m; 1 asmuo kameroje), joje taip pat buvo 2018 m. birželio 6â8 dienomis (1 asmuo kameroje).
IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 13). MinÄtame EŽTT sprendime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste yra itin reikÅ¡mingi asmeninÄs erdvÄs vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje skaiÄiavimo aspektu. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos minimalios asmeninÄs erdvÄs prasme turi bÅ«ti vertinamos į pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerų plotÄ neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.
PareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 8 d., t. y. 99 paras. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo vienas, arba kartu su kitu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiÅ¡kÄjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaiÄių. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, pareiÅ¡kÄjui kamerose tekdavo nuo 2,92 kv. m iki 6,82 kv. m (iÅ¡skaiÄiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ - 0,56 kv. m).
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 12, pažeidžiant vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nes jam teko 2,92 kv. m plotas. Kitose pareiÅ¡kÄjo kamerose ir kitu laikotarpiu buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas, nes 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 3â8 dienomis pareiÅ¡kÄjas kamerose Nr. 12, Nr. 122, Nr. 220 buvo vienas, o 2018 m. birželio 2 d. buvo kameroje Nr. 122 su kitu asmeniu, taÄiau jam teko 3,69 kv. m.
Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjui D. A. LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 12 91 parÄ (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) tenkantis plotas neatitiko iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio aiÅ¡kinimo kylanÄio 3 kv. m minimalaus ploto vienam kalinamam asmeniui reikalavimo. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
NeturtinÄs žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyrÄs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkreÄiu atveju teismas neturtinÄs žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinÄs konkreÄiu atveju esanÄius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsÄjo 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jam kilo fizinis, psichologinis bei moralinis skausmas, buvo pažemintas jo orumas. PabrÄžia, kad kameroje Nr. 12 buvo apribotas jo judÄjimas, nes joje buvo sunku apsisukti, teko nuolat gulÄti. Nuo mažo judÄjimo jam skaudÄjo sÄ narius. AtsakovÄs atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Teismas pažymi, kad SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisÄ suimtiesiems kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, nÄra priskirtina prie priemonių, kompensuojanÄių ploto trÅ«kumÄ kamerose (žr, LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-421-146/2017). PažymÄtina, kad atsakovÄs atstovas nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų, kad minÄtu laikotarpiu ploto vienam asmeniui trÅ«kumas buvo kompensuotas pareiÅ¡kÄjui kokiomis nors papildomomis priemonÄmis.
IÅ¡nagrinÄjus visus byloje esanÄius įrodymus, pareiÅ¡kÄjo patirtų pažeidimų trukmÄ, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl nustatyto pažeidimo - neužtikrinus vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus 3 kv. m ploto reikalavimo 91 parÄ , patyrÄ esminių nepatogumų ir judÄjimo laisvÄs apribojimų, kurie virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti institucijos veiksmai - kalinimas pažeidžiant teisÄs aktuose nustatytus reikalavimus, žala - pareiÅ¡kÄjas dÄl to patyrÄ esminių nepatogumų ir kanÄių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos.
Taigi, reikalavimas dÄl piniginÄs kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmÄs yra pagrįstas. TaÄiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡oma priteisti po 30 Eur už kiekvienÄ parÄ (Å¡iuo atveju iÅ¡ viso bÅ«tų 2 730 Eur) piniginÄ kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelÄ. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir laikotarpį, į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmÄms atlyginti adekvati suma yra 910 Eur, todÄl pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 910 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo D. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. A. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 910 Eur (devynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Margarita StambrauskaitÄ