e8d26594-532c-49bc-965f-e00a07ac9f1d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1309-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04103-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo irn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T.

L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu, kurį 2016-11-23 ir 2016-12-20 papildė (b. l. 1-4, 925-99, 108-109), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL, Ligoninė), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 1–9). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2012-05-04 jam yra lūžusi nosies pertvara ir jis negali kvėpuoti pro nosį bei užuosti kvapus.

Teigė, jog 2014-05-09 buvo atvežtas į LAVL, kad bÅ«tų konvojuotas į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas LOR gydytojo konsultacijai. Kadangi Ligoninė neužtikrino pareiÅ¡kėjo konvojavimo, konsultacija buvo atidėta 2014-06-04. Pakartotinai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pataisos namų 2014-05-30 buvo konvojuotas į LAVL, kad iÅ¡ ten 2014-06-04 bÅ«tų konvojuojamas į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, tačiau į konsultacijÄ vėl nebuvo konvojuotas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tik po kreipimosi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ , pasiekė, kad 2015-11-06 bÅ«tų nuvežtas į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas LOR gydytojo konsultacijai.

Konsultacijos metu pareiÅ¡kėjui 2016-08-31 buvo paskirta nosies pertvaros operacija. Mėnesį iki operacijos pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ dėl pristatymo į numatytÄ operacijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad jo niekas neveÅ¡. Tuomet, praÅ¡ydamas įpareigoti pataisos namus konvojuoti jį į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, pareiÅ¡kėjas 2016-08-04 kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ pateikė ir Vilniaus PN, tačiau į 2016-08-31 paskirtÄ operacijÄ vis vien nebuvo nuvežtas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl nurodytų atsakovo atstovų veiksmų jis vis dar negali kvėpuoti ir užuosti, patiria diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas serga lėtiniu hepatitu C, nuo kurio LAVL jis nebuvo gydomas, o Vilniaus PN neorganizavo pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas 2016-09-15 gastroenterologo konsultacijai.

PareiÅ¡kėjas dėl nurodyto atsisakymo pateikė skundÄ Kalėjimų departamentui, tačiau į 2016-09-15 konsultacijÄ nebuvo nuvežtas. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jo kepenų bÅ«klė yra kritinė ir toliau prastėja, todėl dėl nurodytų atsakovo atstovų neveikimo pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, jaučiasi tyčia kankinamas ir diskriminuojamas kaip kalinys.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL prašė administracinę bylÄ nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 81-82).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016-05-05 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijÄ (toliau – ir Komisija) su pareiÅ¡kimu dėl nesuteikto hepatito C gydymo. Komisijos 2016-10-13 sprendimu Nr. 56-100 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ patenkintas nebuvo. LAVL teigia, kad nesutikdamas su nurodytu sprendimu, pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Tačiau Å¡iuo metu teismui pateikto skundo objektas yra ne laiku suteikta LOR konsultacija ir neatlikta nosies operacija. Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjas į KomisijÄ nesikreipė, todėl nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos. LAVL atkreipė dėmesį, jog Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartimi Nr. T-110/2013 iÅ¡sprendė rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ ir konstatavo, kad bylos dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo Ligoninėje – teismingos bendrosios kompetencijos teismams.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti (b. l. 62-65).

Nurodo, kad ypatingais atvejais, kai sveikatai ar gyvybei yra kilęs pavojus, konvojuojamiesiems konvojuoti į Ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡Ä sias medicinos įstaigas bÅ«tinajai medicininei pagalbai suteikti skiriamas neplaninis konvojus, o prieÅ¡ tai planuoti planiniai konvojai atidedami vėlesniam laikui, atsižvelgiant į įstaigoje turimus techninius ir žmogiÅ¡kuosius resursus.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2016-08-31 konvojuoti pareiÅ¡kėjÄ planinei nosies pertvaros operacijai į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas nebuvo objektyvios galimybės, nes tÄ dienÄ , skubos tvarka bÅ«tinajai medicinos pagalbai suteikti neplaniniu konvojumi buvo konvojuoti du Vilniaus PN nuteistieji (vienas į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ , kitas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę).

Kadangi pareiÅ¡kėjui buvo paskirta planinė operacija, jos perkėlimas vėlesniam laikui nekėlė jokios grėsmės pareiÅ¡kėjo sveikatai ar gyvybei. Vilniaus PN administracija su Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinika suderino pareiÅ¡kėjui priklausančios planinės nosies pertvaros operacijos perkėlimÄ Ä¯ 2016-11-17 ir 2016-09-08 raÅ¡tu Nr. 9-5097(10) pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino tokio perkėlimo priežastis.Dėl žmogiÅ¡kųjų resursų (konvojaus pareigÅ«nų) trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas nebuvo konvojuotas ir į 2016-09-15 Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose paskirtÄ gastroenterologo konsultacijÄ .

Tuo metu keli pareigÅ«nai sirgo ir neatvyko į tarnybÄ , todėl siekiant užtikrinti tinkamÄ apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , įstaigoje buvo nuspręsta planiniu konvojumi tÄ dienÄ nuteistųjų nekonvojuoti.Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog Komisija 2016-10-13 sprendime Nr. 56-100 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtos kaltos veikos padarymo Ligoninėje ir Vilniaus PN, jam skirtas hepatito C gydymas buvo adekvatus ir žalos sveikatai nesukėlė, todėl mano, kad neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra.Atsakovo atstovo nuomone, visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti valstybės sÄ skaita.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti (b. l. 62-65).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ dėl nosies pertvaros operacijos ir konsultacijų bei virusinio hepatito C gydymo kreipėsi 9 kartus. Visi skundai ir juose dėstomi argumentai iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s, t. y., dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, dėl nosies pertvaros operacijos ir konsultacijų su gydytojais bei netinkamo gydymo nuo virusinio hepatito C.PareiÅ¡kėjas 2016-08-04 kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ manydamas, jog nebus nugabentas planuojamai nosies operacijai (2016-08-31).

Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2016-08-11 persiuntė pagal kompetencijÄ nagrinėti Vilniaus PN. Vilniaus PN 2016-09-08 atsakyme Nr. 9-5097(10) informavo, kad neturėjo galimybių nuvežti pareiÅ¡kėjo planinei nosies operacijai, nes tÄ pačiÄ dienÄ buvo konvojuojamas kitas ligonis į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ skubiai operacijai. Nosies pertvaros operacija perkelta į 2016-11-17. Kalėjimų departamento nuomone, pareiÅ¡kėjo nosies pertvaros operacija nebuvo skubi, todėl atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (kito asmens skubiai operacijai), ji buvo perkelta į vėlesnį laikÄ .

Žala pareiÅ¡kėjo sveikatai nebuvo padaryta, dideli dvasiniai iÅ¡gyvenimai nebuvo užfiksuoti, todėl jo teisės dėl planinės nosies operacijos nebuvo pažeistos.Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas 2015-07-20, 2016-08-04, 2016-07-18, 2016-06-08, 2016-09-13 kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl, jo teigimu, netinkamo hepatito C gydymo. IÅ¡nagrinėjus dokumentinę medžiagÄ , buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL gydytas periodiÅ¡kai, jam buvo skiriami vaistai, todėl spręsta, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo tinkamai rÅ«pinamasi.

Tai nurodyta ir Kalėjimų departamento 2016-08-16 atsakyme Nr. 2S-4487 pareiškėjui. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai ilgai, nuo 2012-05-04 nesikreipė dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, teismui pateiktame skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo.

Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės atstovų – Vilniaus PN ir LAVL neveikimo, t. y. 2014-05-09, 2014-06-04 LAVL ir 2016-08-31 bei 2016-09-15 Vilniaus PN neužtikrinus pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, tinkamo gydymo LAVL nesuteikimo.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Taigi, neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pagrindinis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas bei principus reglamentuojantis teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) taip pat įtvirtina humanizmo principÄ , nustatantį, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ (BVK 7 straipsnio 1 dalis); nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisė į sveikatos apsauga. Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus. Ä®statymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarkÄ . BendrÄ sias nuteistųjų teises įtvirtinantis BVK 11 straipsnis taip pat įtvirtina nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbÄ .BVK 174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areÅ¡tÄ atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡osiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ .IÅ¡ nurodyto reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija turi įstatymuose nustatytÄ pareigÄ užtikrinti joje laikomų asmenų teisę gauti bÅ«tinÄ medicininę pagalbÄ , įskaitant ir tokių asmenų konvojavimÄ Ä¯ kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas.Nuo 2014-07-01 iki 2016-08-26 suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas konsultacijoms bei kitų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimui tvarkÄ nustatė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-06-26 įsakymu Nr. V-260 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo, konvojavimo konsultacijoms į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir hospitalizavimo tvarkos apraÅ¡as, o nuo 2016-08-26 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016-08-24 įsakymu Nr. V-297 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir hospitalizavimo jose tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), privalomas visoms Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigoms, siunčiančioms pacientus gydytojų specialistų konsultacijoms į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir konsultacijoms bei hospitalizavimui į LAVL, organizuojančioms pacientų konvojavimÄ bÅ«tinajai medicinos pagalbai (ApraÅ¡o 2 punktas).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų siuntimas į LAVL ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas konsultacijoms bei kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, BVK, Konvojavimo taisyklėmis, Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 ir Aprašu.

Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , pacientas, kuriam reikalinga gydytojo specialisto konsultacija sveikatos bÅ«klei įvertinti, diagnozei nustatyti ar gydyti yra siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jei LAVL pacientui reikalingo gydytojo specialisto konsultacijos LAVL negali suteikti, ji organizuoja tokio gydytojo specialisto konsultacijÄ ar gydytojų specialistų nurodytų tyrimų atlikimÄ antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiose kitose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Planines gydytojų specialistų konsultacijas, konsultacijas, reikalingas paciento darbingumo ar neįgalumo lygiui nustatyti, kurių neteikia LAVL ir kurios užsakomos kitose antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat turi teisę užsakyti tos laisvės atėmimo vietos įstaigos, kurioje pacientas tuo metu yra laikomas, sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkas (vedėjas) teritoriniu principu. Tokiu atveju konvojavimÄ Ä¯ kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ vykdo Å¡i laisvės atėmimo vietų įstaiga (ApraÅ¡o 7, 8 punktai).

Tiek iki 2014-07-01, tiek ir įsigaliojus ApraÅ¡ui, konvojuojamųjų konvojavimo į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡Ä sias įstaigas, organizavimo tarkÄ nustatė teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 95 punktu, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡as ir konvojavimo paraiÅ¡ka.

Konvojavimo dokumentai rengiami ir įforminami Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse ir užantspauduojami Å¡ių įstaigų spaudais (Konvojavimo taisyklių 96 punktas). Vidaus reikalų ministerijos vieÅ¡ojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms raÅ¡ytinę paraiÅ¡kÄ skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 paras iki konvojaus iÅ¡vykimo (Konvojavimo taisyklių 11.3 punktas).

Pagal Konvojavimo taisyklių 216 punktÄ konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡Ä sias įstaigas bÅ«tinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių neplaninis konvojus. Skirti miÅ¡rų konvojų (sudarytÄ iÅ¡ skirtingų įstaigų pareigÅ«nų) draudžiama (Konvojavimo taisyklių 217 punktas).

Dėl LAVL neteisėtų veiksmų. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad LAVL neužtikrino pareiškėjo konvojavimo į 2014-05-09 ir 2014-06-04 Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose paskirtas LOR gydytojo konsultacijas taip pat nesuteikė tinkamo hepatito C gydymo.Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui. Sutiktina su LAVL argumentu, kad reikalavimai dėl žalos, kildinamos iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu.

Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ar neteikimo, bÅ«dami civilinio teisinio pobÅ«džio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, turinti vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , pati savaime nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartis byloje T-77/2006 ir 2009-09-23 nutartis byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartis byloje T-110/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo dalis, susijusi su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų LAVL teikimu, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl Å¡is skundo pagrindas nevertintinas.Kita vertus, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino ne tik iÅ¡ tinkamų gydymo paslaugų nesuteikimo, bet ir iÅ¡ LAVL neveikimo, t. y. 2014-05-09 ir 2014-06-04 neorganizavus pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose paskirtÄ LOR gydytojo konsultacijÄ .LAVL atsiliepime į skundÄ neneigė, kad aukščiau nurodytomis datomis neorganizavo pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas LOR specialisto konsultacijai, nors buvo informuota apie pareiÅ¡kėjui paskirtÄ Â laikÄ .

Vadinasi, Å¡ios aplinkybės laikytinos nustatytomis.Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus, Å¡i konstitucinė teisė asmeniui turi bÅ«ti užtikrinama neatsižvelgiant į jo specifinę jo kaip nuteistojo padėtį, dėl kurios pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neturėjo galimybės savarankiÅ¡kai nuvykti į gydymo įstaigÄ . IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto reglamentavimo matyti, kad LAVL, žinodama apie pareiÅ¡kėjui paskirtas konsultacijas Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose laikus, turėjo imtis jo konvojavimo į nurodytÄ Ä¯staigÄ organizavimo veiksmų bei parengti konvojavimo paraiÅ¡kÄ , tačiau to nepadarė.Konvojavimo į gydymo įstaigÄ organizavimas yra priskirtinas vieÅ¡ajam administravimui, todėl ginčai dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo atitinkamai priskirtini administracinių teismų kompetencijai.Nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad LAVL nevykdė Konvojavimo taisyklių 11.3 punkte nustatytos pareigos ir neiÅ¡davė paraiÅ¡kos skirti konvojų pristatyti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, todėl tai yra pagrindas pripažinti neteisėtus Å¡io atsakovo atstovo veiksmus.

Dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas teigė, kad Vilniaus PN neorganizavo jo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas 2016-08-31 nosies pertvaros operacijai bei 2016-09-15 į gastroenterologo konsultacijÄ .IÅ¡ Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų 2016-08-11 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2016-09-15 buvo paskirta konsultacija bei tyrimų atlikimas (b. l. 6).Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas neneigė, kad nurodytomis datomis neorganizavo pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, tačiau nurodė, kad tai įtakojo žmogiÅ¡kųjų resursų (konvojavimo pareigÅ«nų) trÅ«kumas.

Vilniaus PN teigė, kad 2016-08-31 buvo susiklosčiusi ypatinga situacija, kadangi nurodytÄ dienÄ skubos tvarka buvo bÅ«tina suteikti medicininę pagalbÄ kitiems nuteistiesiems, kurie neplaniniu konvojumi buvo iÅ¡vežti į gydymo įstaigas, ir planinis konvojus, kuriuo turėjo bÅ«ti konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, buvo atidėtas vėlesniam laikui. 2016-09-15 konvojavimas nebuvo organizuojamas taip pat dėl konvojavimo pareigÅ«nų trÅ«kumo – dėl dalies pareigÅ«nų ligos. Kaip minėta, pagal Konvojavimo taisyklių 216 punktÄ bÅ«tinajai medicinos pagalbai suteikti yra skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių neplaninis konvojus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus PN pagrįstai organizavo neplaninį konvojų, siekdama užtikrinti skubiÄ medicininę pagalbÄ Ä¯staigoje laikomiems kitiems asmenims. Pagal Konvojavimo taisyklių 217 punktÄ yra draudžiama skirti miÅ¡rų konvojų, todėl nesant daugiau žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, Vilniaus PN neturėjo galimybės organizuoti pareiÅ¡kėjo planinį konvojų. Kita vertus, atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodytos pareiÅ¡kėjo 2016-08-31 ir 2016-09-15 nekonvojavimo priežastys yra grynai ekonominio pobÅ«džio.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užtikrinamos jo konstitucinės teisės, todėl darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, kad Vilniaus PN negalėjo organizuoti pareiÅ¡kėjo konvojavimo dėl konvojavimo pareigÅ«nų trÅ«kumo ar kitokių finansinių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad nors Vilniaus PN turėjo pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , 2016-08-31 ir 2016-09-15 jos nevykdė ir neorganizavo pareiÅ¡kėjo konvojavimo į Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas, todėl tai yra pagrindas pripažinti Å¡io atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Dėl neturtinės žalos ir jos atlyginimo priteisimo. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų LAVL ir Vilniaus PN veiksmų pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės į sveikatos apsaugÄ ir valstybės garantuojamas medicinines paslaugas. LAVL 2014-05-09 ir 2015-11-06 nekonvojavo pareiÅ¡kėjo į konsultacijas Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose. Dėl Vilniaus PN veiksmų pareiÅ¡kėjas 2016-08-31 nebuvo konvojuotas į nosies pertvaros operacijÄ bei 2016-09-15 gastroenterologo konsultacijÄ . PareiÅ¡kėjas dėl nurodytų valstybės institucijų veiksmų teigia patyręs neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi kankinamas ir diskriminuojamas kaip kalinys, negalėjo kvėpuoti pro nosį ir užuosti kvapus, dėl nesudarymo galimybių nuvykti į konsultacijÄ , pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė nuolat prastėjo dėl hepatito C progresavimo.Teismo vertinimu, su sveikatos bÅ«kle susiję asmens pergyvenimai yra ypatingos reikÅ¡mės, todėl negalėdamas pasinaudoti sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pareiÅ¡kėjas pagrįstai galėjo jausti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jo konvojavimas į paskirtas konsultacijas bÅ«tų užtikrintas laiku.

Teismo vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas atlyginti pinigais.Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į nustatytų pažeidimų trukmę, pobÅ«dį ir padarymo vietÄ , t. y. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į savalaikį medicininių paslaugų suteikimo užtikrinimÄ , kuris pagal savo pobÅ«dį yra ypatingos svarbos, į tai, kad pareiÅ¡kėjo konvojavimas į gydymo įstaigÄ nebuvo organizuojamas kiekvienoje įstaigoje po kelis kartus, kas, teismo vertinimu, galėjo stipriau įtakoti neigiamus pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimus.

Kita vertus dėl neturtinės žalos priteisimo į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipės tik 2016-10-14, kas rodo, kad iÅ¡gyvenimai dėl LAVL neveikimo, pasireiÅ¡kusio 2014-05-09 ir 2014-06-04 laikotarpiais, nebuvo pareiÅ¡kėjui itin reikÅ¡mingi. Ä®vertinus Kalėjimo departamento teismui pateiktų pareiÅ¡kėjo skundų turinį, matyti, kad pareiÅ¡kėjas eilę kartų kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ dėl jo konvojavimo į gydymo įstaigÄ iÅ¡ Vilniaus PN neužtikrinimo (b. l. 23, 26-28, 32-33), tai paneigia Kalėjimų departamento argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjo neigiami iÅ¡gyvenimai niekur nebuvo užfiksuoti, bei rodo, kad Å¡ios institucijos neveikimas pareiÅ¡kėjui sukėlė stipresnius iÅ¡gyvenimus, nei LAVL neveikimas, nors pagal savo pobÅ«dį, ir pasekmes, abiejų institucijų neveikimas buvo analogiÅ¡kas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs byloje konstatuotų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl LAVL ir Vilniaus PN neveikimo teisingai atlygins 200 Eur sumos priteisimas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir 200 EUR neturtinės žalos priteisimas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo T.

L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .Priteisti pareiÅ¡kėjui T. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Margarita Stambrauskaitė