2023-01-18 Nr. AB-1441-3-62-3-01713-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01713-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno tardymo izoliatorius, atsakovo atstovas, Kauno TI), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Kauno TI laikotarpiais nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. spalio 19 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 23 d. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Kauno TI gyvenamosiose kamerose Nr. 343 ir Nr. 221, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas. Gyvenamąjį plotą papildomai mažino ir kamerose buvusios dviaukštės lovos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis galėjo pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje tik vieną valandą, nors nuteistieji turi teisę praleisti lauke ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neįmanoma pilnai atidaryti gyvenamosios kameros Nr. 343 lango, grynas oras patekdavo į gyvenamąją kamerą tik per siaurą plyšį, todėl joje būdavo drėgna. Šioje gyvenamojoje kameroje taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose nebuvo šilto vandens, o nusiprausti šiltu vandeniu buvo galima tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių. Pareiškėjas, prausdamasis šaltu vandeniu, dažnai sirgdavo, o atsakovo atstovas nesuteikdavo pareiškėjui tinkamo gydymo. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl šių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kuri pasireiškė fiziniu skausmu bei psichologiniais išgyvenimais.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba, neatmetus skundo, pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog, pagal teisinį reguliavimą, nuteistajam kameroje privalo būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamasis plotas. Iš Saugumo valdymo skyriaus pažymos duomenų nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 23 d., kameroje Nr. 221 pareiškėjui 38,5 paros nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma (trūko 0,28 kv. m gyvenamojo ploto). Atsakovo atstovas nurodė, kad toks pažeidimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu, nes kitu ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas didesnis nei minimalus gyvenamasis plotas.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užtikrinama jo teisė pasivaikščioti gryname ore kasdien vieną valandą. Teisės normos, reglamentuojančios kamerų apšvietimo, ventiliacijos, oro judėjimo ir drėgmės reikalavimus, nebuvo pažeistos. Pareiškėjui, be kita ko, buvo užtikrinta teisė nusiprausti šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę po 15 minučių. Teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas privalomai tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias kameras.

7. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo patirti nepatogumai dėl gyvenamojo ploto yra nežymūs, t. y. trūko tik 0,28 kv. m gyvenamojo ploto trumpais laikotarpiais. Atsakovo nuomone, tai negalėjo sukelti tokių neigiamų pasekmių pareiškėjui, dėl kurių jam turėtų būti priteista piniginė kompensacija.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu patenkino pareiškėjo A. M. skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas ginčo laikotarpiais laikė laikotarpius nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai).

10. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriuose buvo apgyvendintas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. Kauno TI kameroje Nr. 221 42 paras teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam tenkanti gyvenamosios patalpos ploto norma, t. y. trūko 0,28 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, jog gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

11. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus dėl teisės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, nurodė, kad suimtieji turi teisę pasivaikščioti gryname ore kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad ši teisė jam buvo suteikta, tačiau pareiškėjas akcentavo, jog jam priklauso ilgesnės trukmės pasivaikščiojimas. Dėl ilgesnės trukmės pasivaikščiojimo teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų trukmės pasivaikščiojimas rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui tam tikromis veiklomis už kameros ribų. Todėl, atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl per trumpos trukmės pasivaikščiojimų kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sunkiai atidaromo lango kameroje Nr. 343 ir šioje kameroje nustatytų kitų higienos normų reikalavimų neatitinkančių pažeidimų, nustatė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamojoje kameroje Nr. 343 laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Iš atsakovo atstovo atsiliepime esančių duomenų teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, langai atsidaro pilnai ir turi orlaides, juose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Gyvenamųjų kamerų langai yra aptraukti apsaugine plėvele, kaip tai įtvirtinta ginčui aktualiuose teisės aktuose. Teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo netikėti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad teisės normos, reglamentuojančios gyvenamosios kameros Nr. 343 įrengimą, apšvietimo, ventiliacijos, oro judėjimo, drėgmės reikalavimus, nebuvo pažeistos. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su netinkamomis kalinimo sąlygomis gyvenamojoje kameroje Nr. 343, kaip nepagrįstus.

13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl šilto vandens nebuvimo, pažymėjo, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktuose nenumatyta, kad privaloma tiekti šiltą vandenį į gyvenamąsias patalpas, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

14. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad buvo apsunkintas pareiškėjo judėjimas gyvenamojoje kameroje, pažeidimo trukmę ir kitas neturtinei žalai priteisti reiškmingas aplinkybes, konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo (gyvenamojo ploto trūkumo) pareiškėjui turėtų būti atlyginama neturtinė žala pinigais, todėl priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, bet nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pareiškėjui nepagrįstai priteisė neturtinę žalą pinigais. Teismas, priteisdamas pareiškėjui 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, neįvertino, jog gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo mažareikšmis (trūko tik 0,28 kv. m ploto), tokio mažo ploto trūkumas nėra ir negali būti juntamas asmeniui, tai negali sudaryti papildomus nepatogumus, sukelti neigiamas pasekmes ar išgyvenimus. Pažeidimas yra mažareikšmis bei nežymus, todėl pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

17. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą kalinimo Kauno TI metu, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu.

18. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino bylos medžiagą, pateiktus įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, pažeidimo mažareikšmiškumą, formaliai įvertino žalos atlyginimo būdus ir nepagrįstai priėmė sprendimą atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina, iš, jo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiais nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d., atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Kauno TI administracija 42 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, priteisė jam iš atsakovo atstovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatyto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra keliamas ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusiu plotu kameroje, vertinimo ir nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. 42 paras nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkantis minimalaus gyvenamojo ploto norma – trūko 0,28 kv. m ploto.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/201 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

27. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (42 paras pareiškėjui trūko 0,28 kv. m gyvenamojo ploto, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, visumą. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nuo nagrinėjamos bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis – pažeidimo trukme ir mastu, todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo ja remtis.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis