Legislator Case Law & Legislation
e8d0bcb0-d169-4e82-aa02-35cc954c9dc7 AI generated

e8d0bcb0-d169-4e82-aa02-35cc954c9dc7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e8d0bcb0-d169-4e82-aa02-35cc954c9dc7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė kreditorius prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko Z. V. 1.075,71 Lt skolÄ ,    979,16 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Lt žyminio mokesčio. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui Z.

Legislator headnote

AI generated

e8d0bcb0-d169-4e82-aa02-35cc954c9dc7 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas nurodė, kad sutartis su skolininku buvo sudaryta 2009-11-17, t.y. tada, kai Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs, todėl negali bÅ«ti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.Apelianto teigimu, CPK 435 str. 3 d. įtvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, ir jeigu skolininkas per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kiÄ prieÅ¡taravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1094-653/2013Proceso Nr. 2-68-3-10993-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1; 122.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (kreditoriaus) UAB „SNORO lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo priėmimo atsisakyta priimti civilinėje byloje Nr. L2-17499-141/2013 pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkei Z.

V. dėl skolos priteisimo,             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė kreditorius prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko Z. V. 1.075,71 Lt skolÄ ,    979,16 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Lt žyminio mokesčio. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui Z.

V. dėl               1.075,71 Lt skolos, 979,16 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. GrÄ Å¾ino kreditoriui UAB „SNORO lizingas“ sumokėtÄ 15,00 Lt žyminį mokestį, IÅ¡aiÅ¡kino kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ neužkerta kelio iÅ¡taisius trÅ«kumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naujÄ pareiÅ¡kimÄ arba pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme pagal bendrÄ sias ginčo taisykles.Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifikÄ (teismo įsakymÄ teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (LR CPK 437 str. 1 d. 4 p.), aiÅ¡kiai nepagrįstu pareiÅ¡kimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikÅ¡tų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimÄ , nepagrįstÄ nesilaikymÄ vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ .Teismas iÅ¡ IÅ¡perkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VEL91117LJPA nustatė, kad sudarydami jÄ Å¡alys susitarė dėl 0,5 procento dydžio delspinigių mokėjimo ir tokio dydžio netesybas skolininkui skaičiavo kreditorius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006, 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005) sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties Å¡aliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra vieÅ¡as interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio, o 0,2 procentų delspinigiai už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , kas sudaro 73 procentus per metus, paprastai yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , taip pat į tai, jog skolininkas yra vartotojas, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, darė iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus praÅ¡omi priteisti 979,16 Lt delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, o kreditoriaus praÅ¡ymas priteisti Å¡iuos delspinigius yra aiÅ¡kiai nepagrįstas  (LR CK 6.258 str. 3 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Kreditorius UAB „SNORO lizingas“ pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l.5-7), kuriuo praÅ¡o panaikinti skunžiamÄ nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01, įstatymo 41 straipsnis nustatyta, kad Å¡ios įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl vartojimo kredito gavėjui periodiÅ¡kai teikiamos Å¡io įstatymo                6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims.

Apeliantas nurodė, kad sutartis su skolininku buvo sudaryta 2009-11-17, t.y. tada, kai Vartojimo kredito įstatymas nebuvo įsigaliojęs, todėl negali bÅ«ti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.Apelianto teigimu, CPK 435 str. 3 d. įtvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, ir jeigu skolininkas per nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kiÄ prieÅ¡taravimus, kreditoriaus reikalavimu, pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

CPK numato, kad teismo įsakymas privalomai turi bÅ«ti įteiktas skolininkui, prieÅ¡ingu atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymÄ ir kreditoriaus reikalavimÄ palieka nenagrinėtÄ . Todėl teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, o skolininkas turi pats gintis pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimÄ . Akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimo skolos priteisimo, nes su skolininku siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tiek delspinigių priteisimo, nes prie pareiÅ¡kimo buvo pridėtos delspinigių skaičiavimo lentelės, tiek ir 5 proc. metinių palÅ«kanų  priteisimo, nes tokiÄ teisę apeliantui suteikia įstatymas.

Teismas apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos aiÅ¡ku, kad kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu jo su klientu sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių teismas gali atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, yra aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog teismas, iÅ¡davęs teismo įsakymÄ , informuoja skolininkÄ , kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko Z.

V. 1.075,71 Lt skolÄ , 979,16 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Lt žyminio mokesčio. PareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodyta, kad delspinigiai 979,16 Lt sumai paskaičiuoti pagal sutartį Nr. VEL91117LJPA, taikant 0,5 % dydžio už dienÄ netesybas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo iÅ¡ dalies yra nepagrįstas, todėl atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

Kreditorius UAB „SNORO lizingas“, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirÄ jį skundÄ grindžia tais argumentais, jog LR Vartojimo kredito įstatymas Å¡iuo atveju netaikytinas, nes vartojimo kredito sutartis sudaryta iki įsigaliojant Å¡iam įstatymui; LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigÄ tikrinti kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ ; iÅ¡ pateiktų įrodymų (sutarties) akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę reikalauti tiek likusių mokėjimų skolos, tiek delspinigių bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.           Dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms.

Ä®statymas numato ir teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priėmimÄ - CPK 435 str. 2 d. Å ios teisės normos vien formalus aiÅ¡kinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiÅ¡kinant bei taikant įstatymus bÅ«tina vadovautis teisingumu, protingumu ir sÄ Å¾iningumu. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ procesinę pareigÄ atliko tinkamai.Apelianto pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo buvo nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas – 2009-11-17 iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. VEL91117LJPA.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties, spręsdamas reikalavimo dėl netesybų priteisimo pagrįstumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl iÅ¡ dalies nepagrįstų reikalavimų netesybų dalyje buvo iÅ¡ esmės teisingos. IÅ¡ pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo nurodytų aplinkybių matyti, jog 2009-11-17 iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje Nr. VEL91117LJPA buvo numatyta 0,5 % dydžio netesybų (delspinigių) norma, kuriÄ taikant, už 6 mėnesių laikotarpį kreditorius priskaičiavo skolininkui 979,16 Lt delspinigių.

Vertinant faktines aplinkybes, jog skolininkas buvo skolingas 1.075,71 Lt lizingo įmokų, o už 6 mėnesių laikotarpį priskaičiuota 979,16 Lt netesybų, kurios siekia beveik visÄ skolos sumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia netesybų norma (0,5 %) yra neproporcingai didelė ir pažeidžia skolininko, kaip vartotojo, teises bei teisėtus interesus. Esant vartojimo teisiniams santykiams, teismas turi bÅ«ti aktyvus ir ginti vartotojÄ , įgyvendinat vartotojų teisių apsaugÄ ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Nustatant netesybų (delspinigių) normÄ Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai didelę netesybų (delspinigių) normÄ . Pažymėtina, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo bÅ«du, dėl ko skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų buvo ribotos.

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant silpnesnei sutarties Å¡aliai (skolininkui), buvo reikiamai aktyvus, pagrįstai sutartyje nustatytÄ netesybų normÄ vertino kaip neprotingai didelę (LR CK 1.5 str. 4 d.), todėl darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditoriaus reikalavimai Å¡ioje dalyje yra iÅ¡ dalies nepagrįsti. Kadangi nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka galimybė neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų apskritai nenumatyta, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas betarpiÅ¡kai įvertinti vartojimo paskolos sutarties sÄ lygų ir su jos vykdymu susijusių aplinkybių, pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamÄ nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisėja                                                     Jelena Å iÅ¡kina   Â