e8ce03db-e7cd-42ae-a1e1-9dd86a76d429 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44328-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;2.4.6.1; 2.10.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės S. R.

Å¡eimos nariui G. R., ir gynėjai advokatei Žanai TimaÅ¡kovai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, S. R. Å¡eimos nario G. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria S. R. pripažinta nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padariusi bÅ«dama nepakaltinama ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

S. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta. I. O. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. S. R. priverčiamoji medicinos priemonė paskirta už tai, kad ji 2019 m. spalio 16 d. apie 16.05 val. prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ UAB „Paulini“ cheminės valyklos patalpose, Ozo g. 25, Vilniuje, vienÄ kartÄ ranka tyčia sudavė I.

O. į kairįjį skruostÄ ir sukėlė nukentėjusiajai I. O. fizinį skausmÄ , ir padarė jai poodines kraujosruvas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu bÅ«du S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ darė iÅ¡vadÄ , kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ä®vertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje turinį ir teismo psichiatro eksperto M. J. parodymus teisme, pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad S. R. tiek darydama baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ 2019 m. spalio 16 d., tiek iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme sirgo ir serga psichikos sveikatos sutrikimu, kurį specialistai įvardina kaip paranoidinę Å¡izofrenijÄ .

Dėl tokio psichikos sutrikimo ir savo sveikatos būklės S. R. įvykio metu negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Šių aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad S. R. dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos yra nepakaltinama, nes atitinka BK 17 straipsnyje apibrėžtus nepakaltinamo asmens požymius. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės S. R. šeimos narė G.

R. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, nesutikdama su priverčiamosios medicinos priemonės taikymu S. R.. Nurodo, jog sulaikant dukrÄ S. R. prieÅ¡ jÄ policija panaudojo smurtÄ (puolė jÄ , laužė rankas, griovė ant žemės, dėjo antrankius, naudojo elektroÅ¡okÄ , vežė į policijos nuovadÄ ), laikė karceryje dvi paras ir neleido atsisveikinti su velioniu tėvu, kuris buvo Å¡arvojamas (duomenys neskelbtini). Teigia, kad S. R. veiksmai valyklos darbuotojos atžvilgiu buvo kaip sÄ moningas atkirtis, o ne dėl to, kad ji nesuprato savo veiksmų.

Tam turėjo įtakos stresas, kuomet dukra nuėjo į „Akropolio“ cheminę valyklÄ pasiimti daiktų ir jai iÅ¡davė daiktus, kurie buvo nepakankamai gerai iÅ¡valyti. Dukra pareiÅ¡kė, kad už blogai atliktÄ darbÄ nemokės. Kelia klausimÄ , kodėl už nekokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ dukra turėjo mokėti, manydama, jog valykla tokiu bÅ«du norėjo pasipelnyti ir už neatliktÄ darbÄ gauti atlygį. Tvirtina, jog neteisinga dukters elgesį nagrinėti iÅ¡ įvykių, įvykusių prieÅ¡ 10 metų, o apeliantei kalbantis su S. R. gydančiu gydytoju, Å¡is tvirtino, kad dukra neserga paranojine Å¡izofrenija ir jai dėl to nebuvo skirti jokie vaistai.

Mano, jog nemačius žmogaus jÄ pripažinti „nepakaltinama“ yra neteisinga, juolab, jog ji buvo įbauginta policijos. Be to, tvirtina, jog dukters gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jai sukėlė sveikatos pablogėjimÄ , t.y. jai smarkiai pablogėjo regėjimas, pasidarė sunku skaityti, raÅ¡yti. Teigia, kad dukra puikiai susitvarko savo gyvenime, ji nėra pavojinga visuomenei, suprato savo veiksmus nusikalstamos veikos metu, o visi „atrodymai“, „manymai“ ir „kitos fantazijos“ nėra jokie įrodymai darant iÅ¡vadas dėl nepakaltinamumo.

Apeliantės manymu, sprendimas dėl nepakaltinamumo yra tas pats, kaip „sunaikinti psichiÅ¡kai sveikÄ Å¾mogų fiziÅ¡kai ir sugriauti jos kaip kÅ«rėjos įvaizdį ir gyvenimÄ â€œ. Mano, jog dėl vieno įvykio cheminėje valykloje asmenį pripažinti „neveiksniu“ yra labai neteisinga, pažymėdama, jog „kažkodėl darbuotoja nėra traktuojama kaip „neveiksni“, bet yra „normali“.“ Kelia klausimÄ â€“ ar antausis gali bÅ«ti vertinamas, kad S. R. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu.

Abejojama specialisto iÅ¡vadomis, pažymint, jog po gydymo psichiatrinėje ligoninėje, dukrai buvo rekomenduojamas ambulatorinis gydymas, tačiau dėl covid-19 viruso sukeltos pandemijos, poliklinikos nedirbo, dėl to dukra negalėjo kreiptis į poliklinikÄ , o namuose „vartojo liaudies medicinos žoleles, skirtas nervams raminti, organizmui stiprinti“. Mano, jog dukrai rekomenduoti vaistai gydytis ambulatoriÅ¡kai yra netinkami, nes jie ėmė žaloti dukters regėjimÄ . Apeliantė mano, jog tiek teismo psichiatras ekspertas, tiek tyrėja nepagrįstai „organizavo dukrai nepakaltinamumÄ â€œ, nes dukra visÄ gyvenimÄ buvo veiksni ir kÅ«rybinga, aplinkiniai žmonės nesiskundė jos elgesiu.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

5. Teismo posėdžio metu S. R., kuriai taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, Å¡eimos narė G. R. ir gynėja advokatė Ž. TimaÅ¡kova prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su priverčiamosios medicinos priemonės taikymu, apeliantei manant, jog S. R. sveikatos bÅ«klė nėra tokia bloga, kad bÅ«tų bÅ«tina taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje. Abejojama eksperto iÅ¡vada, tvirtinant, jog dukra puikiai susitvarko savo gyvenime ir ji nėra pavojinga visuomenei, o nusikalstamos veikos darymo metu suprato savo veiksmus.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nutartyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje S. R. padarė bÅ«dama nepakaltinamumo bÅ«senoje ir pagrįstai nutarė paskirti jai stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

8. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl S. R. smurtinių veiksmų atlikimo visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bylai reikÅ¡mingu laiku S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina nukentėjusiosios I. O. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 28-31), I. O. pareiÅ¡kimas (1 t., b. l.

40) bei pirmosios instancijos teismo pagarsinti (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi) nukentėjusiosios I. O. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnei duoti parodymai (1 t., b. l.

47) iÅ¡ kurių seka, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 16.05 val. į parduotuvę atsiimti prekių atėjo moteris (S. R.), kadangi ji buvo labai nepatenkinta, kad liko neiÅ¡valytos dėmės, nors prieÅ¡ tai buvo apie tai įspėta, Å¡i atsisakė sumokėti už suteiktas paslaugas, griebė prekes ir norėjo pabėgti iÅ¡ parduotuvės, I. O. užstojo jai keliÄ , o tuo metu S. R. deÅ¡ine ranka delnu trenkė jai per kairį skruostÄ , nuo tokių veiksmų I. O. patyrė fizinį skausmÄ ir padarė Å¡iai poodines kraujosruvas, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė I. O. sveikatÄ , kÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l.

55) bei nukentėjusiosios pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti I. O. padarytas veide sužalojimo pobÅ«dis (1 t., b. l. 60), po ko S. R., kuri nesumokėjo už paslaugas 40,25 Eur ir sudavė darbuotojai ranka per veidÄ buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, atvesdinta į apsaugos postÄ ir perduota policijos pareigÅ«nams, specialios priemonės panaudotos nebuvo (1 t., b. l. 39). Å ie teismo iÅ¡tirti ir įvertinti duomenys bei filmuota medžiaga patvirtina S. R. įstatymo draudžiamus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė smurtu nukentėjusiosios I. O. atžvilgiu. Be to, apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. R. savo smurtinius veiksmus pripažino ir nurodė, kad taip pasielgė dėl bandymo jÄ sulaikyti už nesumokėtÄ daiktų valymo paslaugÄ , ko neneigia ir apeliaciniu skundu S. R. Å¡eimos narys – mama G. R., kuri apie dukters veiksmus sužinojo iÅ¡ pastarosios pasakojimų.

9. Kolegija, patikrinusi Å¡ios nutarties 7 punkte nurodytų įrodymų turinį, sugretinus bei palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, spręsdamas ar S. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, klausimÄ , kadangi jie yra iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki ir juose nėra jokių esminių prieÅ¡taravimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagrįstai pripažino, kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

10. Nors apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės taikymu S. R., vis tik BK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverčiamÄ sias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ , turi nustatyti sÄ lygas joms taikyti:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei.

11. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio seka, jog apeliantė nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje skyrimu, manant, jog S. R. nėra pavojinga visuomenei, ji neturi problemų dėl elgesio, yra jautri ir suprato savo veiksmus nusikalstamos veikos metu, vertindama, jog ekspertų iÅ¡vados nėra jokie įrodymai sprendžiant klausimÄ dėl nepakaltinamumo. Su Å¡iais argumentais sutikti nėra pagrindo.

12. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-156/2020 patvirtina, kad S. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl savo psichikos būklės S. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. R. nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija.

Dėl savo psichikos bÅ«klės Å¡iuo metu S. R. negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės byloje nagrinėjamų veikų atžvilgiu ir negali jų valdyti. Dėl S. R. psichikos bÅ«klės jos dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime nerekomenduojamas, ji negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. S. R. tikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį psichikos bÅ«klės stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (2 t., b. l. 54-60).

Apylinkės teisme dalyvavęs ekspertas M. J. patvirtino atlikto teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadÄ ir ekspertų rekomendacijas dėl S. R. gydymo sÄ lygų. Ekspertas pirmosios instancijos teisme papildomai paaiÅ¡kino, kad S. R. nustatytas sutrikimas reikalauja gydymo, o asmeniui yra rekomenduota taikyti priverčiamÄ sias medicinines priemones įvertinus veikos pobÅ«dį ir psichikos bÅ«klę. Akcentavo, jog S. R. nesigydo, kÄ patvirtino teisme liudijusi Å¡eimos narė – mama, Å¡ios aplinkybės (neigiant S. R. sveikatos sutrikimÄ ) nurodomos ir apeliaciniame skunde, tvirtinant, jog S. R. gydosi „liaudies medicinos žolelėmis“, apeliantei manant, jog dukrai rekomenduoti vaistai yra netinkami.

Ekspertas apklaustas teisme darė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal psichikos bÅ«klę yra akivaizdÅ«s simptomai, kuriuos reiktų gydyti stacionaro sÄ lygomis, nes S. R. iÅ¡lieka psichozinė simptomatika, buvo padarytas smurtinis veikos pobÅ«dis, o Å¡iuo atveju yra pasirinktos Å¡velniausios iÅ¡ stacionarinių priemonių, tai yra bendro stebėjimo sÄ lygos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktos ekspertų iÅ¡vados yra motyvuotos, o teismo posėdyje apklaustas ekspertas detaliai paaiÅ¡kino ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas.

Todėl abejoti ekspertų kompetencija, kas akcentuojama apeliaciniame skunde (atsižvelgiant į ekspertų ekspertinio darbo staÅ¾Ä ) nėra pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, kad pateiktos ekspertų iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neatitinkančios realios situacijos, nei apeliaciniame skunde nei bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo pateikta.

13. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. R., kaip padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡ias veikas padariusiai bÅ«nant nepakaltinamai, tinkamai nustatė skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka S. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jos socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundÄ vertina, kad S. R. skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis netikslinga, nes įvertintas ekspertizės aktas patvirtina, kad S. R. Å¡iuo metu nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija, o atlikus psichologinį įvertinimÄ , nustatyta, kad Å¡iuo metu tiriamajai bÅ«dingi reikÅ¡mingi mÄ stymo sunkumai (mÄ stymas stokoja kryptingumo, nuoseklumo ir adekvatumo), emociniai sunkumai (bÅ«dinga stipri vidinė įtampa, nesaugumas, baimingumas, nerimas, emocijų sÄ lygoti impulsyvÅ«s veiksmai), bendravimo sunkumai (įtarumas, gynybiÅ¡kumas, neteisingas socialinių situacijų interpretavimas ir netipiÅ¡ka elgsena), apsunkinta socialinė adaptacija.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, neturi pagrindo manyti, kad priverčiamojo pobÅ«džio medicininės priemonės – priverstinis gydymas specializuotoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis, Å¡iuo atveju taikytos nepagrįstai. Å ios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo bÅ«tinumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog ankščiau S. R. buvo pakaltinama (įvardijant – veiksni), yra kÅ«rybinga, o aplinkiniai žmonės nesiskundė jos elgesiu.

Taip pat Å¡ių iÅ¡vadų nepaneigia ir apeliantės dėstomos aplinkybės susijusios su S. R. sulaikymu policijos pareigÅ«nams atvykus jos pristatyti į ekspertinę įstaigÄ bei vertinamos aplinkybės dėl valymo įmones (ne) kokybiÅ¡kai atlikto darbo, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

14. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Ä®statymas įpareigoja teismÄ ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, todėl, pagerėjus S. R. psichikos sveikatos bÅ«klei, jai gali bÅ«ti pakeistos priverčiamųjų medicinos priemonių sÄ lygos iÅ¡ stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, arba Å¡ios priemonės taikymas panaikinamas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir jų visumÄ , teisingai S. R. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad byloje bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti Å¡eimos nario G. R. apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės S. R.

Å¡eimos narės G. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė