2024-10-23 Nr. AB-15499-3-63-3-00369-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-393-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00369-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei K. P. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai I. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Švyturio taksi“) dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 6 d. atsakymą Nr. IMBS-S-134675-24 „Dėl prokurorės atsakymo į skundą“ (toliau – ir Atsakymas); 2) įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorę K. P. įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) vyresniąją tyrėją I. R. pašaukti apklausai pareiškėją A. V. ir apklausti kaip nukentėjusį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį nuo neteisėtų UAB „Švyturio taksi“ atstovaujančio A. L. veiksmų pasisavinant svetimą turtą; 3) UAB „Švyturio taksi“ atstovaujantį direktorių A. L. pateikti rašytinius įrodymus teismui apie tai, kokiu būdu buvo pašauktas apklausai tyrėjos I. R.; 4) iš tyrėjos I. R. išreikalauti UAB „Švyturio taksi“ atstovaujančio direktoriaus apklausos protokolo kopiją.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. V. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. sudarė su UAB „Švyturio taksi“ (toliau – ir Bendrovė) paslaugų teikimo sutartį. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius neišmokėjo jam darbo užmokesčio, t. y. direktorius pasisavino svetimą turtą už 2023 m. kovo ir balandžio mėn., apie 526 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir jo atstovas kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pradėjimo Bendrovės direktoriaus atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo. Iš pareiškėjo skundo galima spręsti, kad jo netenkina Klaipėdos AVPK tyrėjos I. R. veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo Bendrovės direktoriaus atžvilgiu pagal pareiškėjo ir jo atstovo A. Z. pateiktus skundus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokio jo minimos prokurorės K. P. rašto.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra keliami klausimai, susiję su viešojo ar su vidaus administravimo teisiniais santykiais. Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo pradėti) priėmimo, teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo ir kita. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė jį priimti.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Švyturio taksi“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų reikalavimų, jo ieškinio priėmimo klausimas dar neišspręstas (civilinė byla Nr. 2-4585-512/2024).

III. Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį: 1) tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Klaipėdos apylinkės teismo prokuratūros ir Klaipėdos AVPK, turtinę žalą – po 200 Eur už atskirojo skundo parengimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros, 3 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Klaipėdos AVPK, 3 000 Eur neturtinę žalą; 5) išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Klaipėdos AVPK pateiktą prokuratūros rekomendaciją dėl apelianto apklausos.

Pareiškėjas teigia, kad Atsakyme buvo nurodyta, jog jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo netenkina prokurorės neveikimas, kuris pasireiškė tuo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra išsiuntė Klaipėdos AVPK rekomendaciją dėl pareiškėjo apklausos, bet jis nebuvo apklaustas. Tokiu būdu buvo pažeistos apelianto procesinės teisės, o prokuratūra negalėjo taikyti kitų procesinių veiksmų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis į Regionų administracinį teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo bei patirtos žalos. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Dėl klaidingos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjas patyrė 400 Eur turtinę žalą už atskirojo skundo surašymą bei 6 000 Eur neturtinę žalą, kuri turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos prokurorės ir tyrėjos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skunde nėra keliami klausimai, susiję su viešojo ar su vidaus administravimo teisiniais santykiais, o administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl administracinių nusižengimų ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atsisakymo pradėti) priėmimo, teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose bylose, neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo ir kita.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir teismas turi pareigą įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei viešojo administravimo subjektų neveikimą.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Iš skundžiamo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 6 d. atsakymo „Dėl prokurorės atsakymo į skundą“ Nr. IMBS-S-134675-24 matyti, kad pareiškėjas ir jo atstovas kreipėsi į policiją, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja I. R. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė K. P. 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu atmetė pareiškėjo ir jo atstovo skundą dėl vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorės sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris paliko galioti prokurorės sprendimą. 2024 m. vasario 5 d. pareiškėjas su skundu vėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet 2024 m. vasario 14 d. prokurorė pateikė atsakymą, jog pateiktas skundas laikomas kartotiniu. 2024 m. vasario 14 d. pateikė skundą dėl minėto prokurorės atsakymo. Šioje byloje skundžiamu Atsakymu buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2024 m. vasario 14 d. skundas. Atsakyme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti prokurorės K. P. atsakymą palikti prašymą nenagrinėtu ir iš naujo nagrinėti pateiktą skundą.

Pareiškėjas teigia, jog jo netenkina prokurorės neveikimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Atsakymo turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. BPK 3 skyriaus 5 skirsnis reglamentuoja skundų padavimo tvarką ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 62 str. 1 d.). Administraciniai teismai klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, nesprendžia.

Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo keliamas ginčas kyla ne iš Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų, susijusių su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės atitinka ir LVAT praktiką (žr., pvz., 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-520/2016, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-350-662/2016, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-90-602/2018).

Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. I-313 redakcija) patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis patyrė 6 000 Eur neturtinę žalą, kuri turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos prokurorės ir tyrėjos. Tačiau šio reikalavimo nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymas priteisti žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018). Taigi pareiškėjas, manydamas, jog dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad atsisakymas priimti skundą neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su nauju skundu, jį pateikiant teismui bendra tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjo skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė