e8cc355d-3b39-4d38-9643-6d4e0ca1925a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97 Civilinė byla Nr. 2YT-13853-490/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00703-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolanta Damulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Č. K. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja D. A. paveldėjimo teisės tikslu praÅ¡o:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, palikimÄ priėmė jo sutuoktinė S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ sutuoktinio turtÄ ;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. A. priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ motinos turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad 1989 m. kovo 19 d. mirė pareiÅ¡kėjos tėvas P. K., o 2007 m. balandžio 3 d. mirė pareiÅ¡kėjos motina S. K.. PareiÅ¡kėjos tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė, tačiau turto daiktinių teisių neįregistravo savo vardu valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centre.

Po motinos mirties pareiÅ¡kėja pradėjo rÅ«pintis minėtu namu, savo lėšomis suremontavo namÄ , pradėjo naudotis jiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės Å«kio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ . Norėdama įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais savo vardu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , kur paaiÅ¡kėjo, kad ji neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Mano, kad terminÄ palikimui priimti praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl pateisinamų priežasčių, nes buvau įsitikinusi, kad po motinos mirties ji palikimÄ priėmė pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti jos turtÄ .

Tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų priimti visÄ jos tėvams priklausiusį turtÄ , o ne jo dalį, bÅ«tina nusistatyti ir juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina S. K. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio mirties pradėjusi valdyti jo turto dalį. S. K. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi minėtame name, mokėjo mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ , naudojosi santuokos metu su P. K. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės Å«kio padargais.

PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo Č. K. po savo tėvo P. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmėme ir pretenzijų į jo turto dalį nereiÅ¡kė. Suinteresuotas asmuo Č. K. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė byloje atsiliepimÄ , nurodydamas, kad sutinka su pareiÅ¡kimu, praÅ¡o teismo jį tenkinti (b. l. 28). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė byloje atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 30).

Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas tenkintinas. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. A. yra mirusių S. K. ir P. K. dukra, o suinteresuotas asmuo Č. K. yra pareiÅ¡kėjos brolis (b. l. 8, 9, 19, 20).

PareiÅ¡kėjos tėvai S. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). S. K. sutuoktinis P. K. mirė 1989 m. kovo 19 d. (b. l. 6). S. K. mirė 2007 m. balandžio 4 d. (b. l. 5). PareiÅ¡kėjos tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė, tačiau turto daiktinių teisių neįregistravo savo vardu valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centre. PareiÅ¡kėjos teigimu, po motinos mirties ji pradėjo rÅ«pintis minėtu namu, savo lėšomis suremontavo namÄ , pradėjo naudotis motinai priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės Å«kio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ .

PareiÅ¡kėjos motina S. K. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jiems jų statytame name, mokėjo mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ , naudojosi santuokos metu su P. K. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės Å«kio padargais. PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo Č. K. po savo tėvo P. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiÅ¡kė. Taigi, po P. K. mirties, jo paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jo sutuoktinė S. K., o po S. K. mirties, jos paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir valdo iki Å¡iol pareiÅ¡kėja.

Po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ Jonavos rajono 3-ajame notaro biure negauta (b. l. 23), po S. K., mirusios 2007 m. balandžio 3 d., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ Jonavos rajono 3-ajame notaro biure negauta (b. l. 22). Dėl palikimo priėmimo po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. K. po savo sutuoktinio P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, likusi toliau gyventi kartu su sutuoktiniu pastatytame name (duomenys neskelbtini), rÅ«pindamasi ir disponuodama santuokoje įgytu turtu kaip savu, mokėdama komunalinius mokesčius, remontuodama turtÄ , ji atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ ir priėmė sutuoktinio palikimÄ po jo mirties, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais.

Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja po motinos S. K. mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė pradėdama jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

FaktiÅ¡kai valdydama palikimÄ sudarantį turtÄ , pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti S. K. palikimÄ . Nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai:

1) kad po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, palikimÄ priėmė jo sutuoktinė S. K., faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ sutuoktinio turtÄ ;

2) kad pareiÅ¡kėja D. A. priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos S. K., mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ motinos turtÄ . Byloje susidarė 4,37 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiÅ¡kimÄ patenkinus, priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ sutuoktinio turtÄ . Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ motinos turtÄ .

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,37 Eur (keturių eurų 37 centų) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė