A-552-1902-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-1902/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00883-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui H. R.,

atsakovo atstovams R. L. ir S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. S-223; 2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. SS-346; 3) įpareigoti NDNT priimti naują sprendimą, kuriuo nuo 2008 m. lapkričio 17 d. datos būtų ištaisyti padaryti neteisėti neobjektyvūs veiksmai vertinant pareiškėjo darbingumą t. y. atstatyti pirminius ligų, pažymėtų Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (toliau – TLK – 10) kodais, I11.0 ir I50 vertinimus pagal NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. aktą Nr. DNL-4889 ir objektyviai įvertinti kitas ligas, kurios žymimos kodais M16.1 ir E66 ir tokiu būdu teisingai įvykdyti nutartį, kuri buvo priimta administracinėje byloje Nr. A146 -1337/2010; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, 300 000 Lt dydžio neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su NDNT 2011 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SS-346 bei Ginčų komisijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-223, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėto NDNT sprendimo. Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisijos ir NDNT sprendimai yra neobjektyvūs, nepagrįsti argumentais ir neteisėti, nes priimant sprendimus nebuvo vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais sprendimų priėmimo tvarką, netinkamai vertinti tie patys tyrimų rezultatai, atsakovai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A146 -1337/2010. Pažymėjo, kad Ginčų komisija nenagrinėjo pareiškėjo prašyme iškeltų klausimų dėl klubo sąnario ligos, žymimos TLK-10 kodu M16.1, tačiau pasisakė dėl kitų klausimų, kurie nebuvo paminėti pareiškėjo skunde, t. y. dėl ligos, žymimos TLK-10 kodu M10 (podagra). Pareiškėjo teigimu, neobjektyvūs NDNT veiksmai jam sukėlė psichologinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, ligų paūmėjimą, todėl kiekvienais metais pareiškėjas yra nedarbingas po tris ar keturis mėnesius. Dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų jaučia pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės su vaikais, giminėmis ir draugais, ribojamos jo laisvalaikio ir atostogų galimybes, nes pagrindinis laikas turi būti skiriamas NDNT darbuotojų neobjektyvaus darbo nagrinėjimui ir skundų rašymui. Dėl šių išgyvenimų jį kamuoja miego sutrikimai, jis nuolat turi vartoti tam skirtus vaistus.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 83-84) su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti.

Atsakovas nurodė, kad NDNT, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir 2011 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. SS-346. Pareiškėjas, nesutikdamas su NDNT priimtu sprendimu bei pasinaudodamas teise šį individualų aktą skųsti išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – Ginčų komisijai, 2011 m. vasario 23 d. pateikė skundą. Ginčų komisija 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-223 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus aukščiau paminėtą sprendimą paliko galioti nepakeistą. Nesutikdamas su tokiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo teisėtumu (pagrįstumu) pareiškėjas pakartotinai prašo revizuoti jau įsigaliojusį ir atsakovo įvykdytą teismo sprendimą. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra įsiteisėjęs ir sudaro pagrindą bylą nutraukti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (III t., b. l. 157-165) pareiškėjo H. R. skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo NDNT 2011 m. sausio 26 d. sprendimą NR. SS-346 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. S-223, įpareigojo atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 17 d. pareiškėjas padavė skundą teismui dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. SS-300 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ ir 2009 m. balandžio 29 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-52 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1970-426/2009, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al46-1337/2010 nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir įpareigoti atsakovą NDNT atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. SS-300 ir Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-52 yra nepagrįsti ir naikintini. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat naikinamas, o atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą.

Teismas, nustatęs reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai teigia, jog nėra aišku kokiu pagrindu ligos I11.0 (hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] su (staliniu) širdies [miokardo] nepakankamumu) vertinimas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 26 d. sprendime NR. SS-346 pakito ir kokiu pagrindu pareiškėjui buvo nustatytas 70 procentų darbingumas, nors NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus ekspertai 2008 m. lapkričio 11 d. akte Nr. DNL-4889 ligai I11.0 pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 40.11.4. punktą buvo nustatę 60 procentų darbingumą, nes atsakovas šios aplinkybės nemotyvuoja. Taip pat pažymėjo, kad šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir Ginčų komisijos 2011 m. kovo 29 d. sprendime Nr. S-223. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad Ginčų komisija ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, iš naujo vertindami pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d., pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, kurios numato, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovo NDNT 2011 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. SS-346 bei Ginčų komisijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. S-223 naikintini, kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų ir atsakovas NDNT įpareigotinas iš naujo įvertinti pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis kildino iš NDNT veiksmų ir jam nepalankių sprendimų nustatant darbingumo lygį, teismas nurodė, kad nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Nurodė, kad viešojo administravimo subjektas individualų administracinį aktą turi pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu konstatuotas skundžiamo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo NR. SS-346 nepagrįstumas ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo darbingumo lygį įvertinti iš naujo bei priimti naują sprendimą, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas šiuo atveju neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus. Pažymėjo, jog pagrindas priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami pareiškėjo išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad susieti pareiškėjo kai kurių ligų galimą paūmėjimą su atsakovo veiksmais ir sprendimais ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta už 2008 m. – 2009 m. laikotarpį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo naudojimąsi įstatymų numatytomis teisėmis kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas asmeniui aktualiu klausimu nėra pagrindo vertinti kaip asmens bendravimo galimybių sumažėjimą, laisvalaikio apribojimą. Todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. Pareiškėjas H. R. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 177-179) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas dėl 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi patvirtino, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, o šias institucijas atstovaujanti valstybė atliko neteisėtus veiksmus pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio l dalį (dėl šių neteisėtų veiksmų neįgalumo išmoka pareiškėjui sumažėjo 50 procentų), todėl valstybei atsiranda atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį.

2. Teismo išvados dėl to, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais pareiškėjui nesukėlė neturtinės žalos laikytinos nepagrįstomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatytų atsakovo sistemingų teisės aktų pažeidimų ir neobjektyvių sprendimų pareiškėjo patirta psichologinė įtampa, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, dvasinis sukrėtimas išgyvenimai ir ligų paūmėjimas (sveikatos pablogėjimas) neviršija įprastinių ribų kartelės aukščio ir todėl pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

3. Mano, kad teisėjų kolegija nagrinėdama šią bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 5 straipsnio 3 ir 4 punktuose ir 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintą pareigą laikytis teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų.

Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 196) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad remiantis Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 6.246 straipsniu, 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės pareiga atlyginti žalą atsiranda, tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tuo tarpu atsakovas nepadarė jokios neteisėtos veikos, nepažeidė jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, todėl nėra pagrindo atsirasti pareigai atlyginti tariamai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, tai, kad atsakovas jokių esminių pažeidimų nepadarė, įrodo ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas NDNT sprendimą panaikino ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio pagrindu, o dėl to, kad atsakovas nepakankamai motyvavo savo priimtą administracinį aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas H. R. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš NDNT neteisėtų veiksmų pakartotinio darbingumo vertinimo etape, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodyta apimtimi pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Minėta, kad pareiškėjas žalą sieja su NDNT funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, netinkamu atlikimu. Skunde jis nurodė, kad nuo 2008 m., kai buvo nukreiptas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, pastoviai susiduria su neobjektyviais, paviršutiniškais ir arogantiškais atsakovo veiksmais, pasireiškiančiais savivaliavimu, nekvalifikuotomis išvadomis ir savo sprendimų nemotyvavimu.

Rašytinė bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys rodo, kad 2008–2009 m. laikotarpis aptariamu aspektu jau buvo vertinamas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kuris 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 konstatavo, kad Tarnyba ir Ginčų komisija nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo per teisės aktuose apibrėžtą terminą, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, pažymėdamas, jog šio pažeidimo pripažinimas yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir iš dalies dėl to paties dalyko, pareiškėjas nebeturi teisės kelti šį klausimą iš naujo ir nurodytu laiko tarpsniu atlikti atsakovų veiksmai nebus nagrinėjami šioje byloje.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al46-1337/2010 nusprendė įpareigoti atsakovą NDNT atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. ir priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad iš naujo nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, be kita ko, turi būti motyvuotai išspręsta dėl bazinio darbingumo lygio nustatymo pagal nagrinėjamam ginčui aktualias diagnozes pagal TLK -10 žymimas TLK kodais M10, M16.1, taip pat dėl funkcinių, profesinių ir kitus kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui bei jų įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui.

Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo, NDNT netinkamai įvykdė minėtą LVAT nutartį ir 2011 m. sausio 26 d. sprendime NR. SS-346 vėl tinkamai nemotyvavo savo išvadų dėl pareiškėjo bazinio darbingumo lygio pasikeitimų, nevertino ir neaptarė kiekvienos iš gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų . Sprendime esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti ir Ginčų komisijos 2011 m. kovo 29 d. sprendime Nr. S-223. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ginčų komisija ir NDNT pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.

Atskirai pažymėtina, kad šie atsakovo sprendimai priimti jau po to, kai Seimo kontrolierius 2009 m. gruodžio 16 d. pažymoje buvo konstatavęs atsakovo veiksmuose biurokratizmą, kai ankstesniais teismų sprendimais buvo panaikinti NDNT sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo už kitus laikotarpius, tačiau atsakovas ir toliau nebuvo pakankamai atidus ir, spręsdamas pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimus, vėl tinkamai nemotyvavo savo išvadų, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų skundžiamuose aktuose. Taigi esant konstatuotiems NDNT neteisėtiems veiksmams, teisėjų kolegijai kyla pareiga pasisakyti dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad dėl atsakovo sprendimų nestabilumo, t. y. dėl to, kad Tarnybos sprendimai naikinami teismine tvarka ir atsakovas įpareigojamas pašalinti savo veiklos trūkumus (klaidas) pakartotinių procedūrų metu, jaučia nerimą ir neužtikrintumą. Neteisingi ligų vertinimai jam sukelia slogią nuotaiką, pažeminimą, emocinės ir fizinės sveikatos pablogėjimą, jis nėra užtikrintas, kad jam bus nustatytas tinkamas darbingumo lygis, kuris suteiks pakankamas socialines garantijas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad H. R., ginčydamas NDNT 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. SS-346, t. y. nuo 2011 m. pradžios iki dabar, yra neapibrėžtoje padėtyje socialinių garantijų jam taikymo prasme ir ryšium su tuo patiria ilgalaikes dvasines kančias, viršijančias įprastų išgyvenimų lygį ir atitinkančias neturtinės žalos sampratą (CK 6.250 str. 1 d.). Tokia išvada daroma ir atsižvelgus į tai, kad teisėtai ir pagrįstai įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį atsakovai nesugeba nuo 2008 metų, jų priimti aktai jau du kartus buvo naikinami teismų. Dėl šios priežasties tikrinama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos piniginės išmokos dydžio teisėjų kolegija vadovaujasi minėtais kriterijais, atkreipia ypatingą dėmesį į nustatyto pažeidimo trukmę bei pobūdį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį. Kartu teismas įvertina ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, protingas ir adekvatus atlygis pareiškėjo išgyventam dvasiniam skausmui numalšinti ir sumenkintam orumui atkurti yra 500 Lt suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria atmestas H. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo H. R. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius