2021-11-10 Nr. AB-23617-3-61-3-02483-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2295-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02483-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.4; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-8362 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. gegužės 15 d. rašto Nr. A51-65286/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ (toliau – ir Atsakymas) dalį, kuria atmestas pareiškėjų pasiūlymas ir prašymas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini) sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas, ir įpareigoti Administraciją nurodytą pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti pareiškėjų naudai atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai išplėsta čia augančio miško „sąskaita“. Todėl pareiškėjai siūlė ir prašė mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini) sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas. Aplinkybę, kad teritorijoje aplink (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus auga miškas, patvirtina byloje pateikti duomenys. Ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus miškui keliamus reikalavimus, o pagal tą patį įstatymą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Todėl nagrinėjamu atveju visas aptartas miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

1.2. Ginčijama Atsakymo dalis motyvuojama vienas kitam prieštaraujančiais argumentais. Viena vertus, Administracija teigia negalinti mažinti funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) dėl galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų (toliau – ir 2015 m. Bendrasis planas) sprendinių, o, kitą vertus, tame pačiame Atsakyme iš esmės pripažįsta, kad gali keisti ir keičia funkcines zonas, nepaisant minėto galiojančio 2015 m. Bendrojo plano sprendinių. Todėl pabrėžtina, kad, jei nebus sumažinta funkcinė zona (duomenys neskelbtini), tai reikš, kad ir toliau bus kertamas mieste augantis miškas, kurį privaloma saugoti. Tad Administracija neturėjo jokio pagrindo neatsižvelgti į jų pasiūlymą ir prašymą mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini) sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas. Nėra jokių kliūčių į įsivėlusią klaidą ištaisyti rengiant naują Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), kad būtų išsaugotas minėtas Vilniaus miesto teritorijoje augantis miškas.

1.3. Ginčijamos Atsakymo dalies pagrįstumas abejonių kelia ir dėl formalaus, o ne objektyvaus požiūrio į egzistuojančios valstybinės reikšmės problemos sprendimą. Atsakymu argumentuojama, kad, vadovaujantis kadastro duomenimis, aplink (duomenys neskelbtini), esančius sklypus miško žemė yra atokiau sklypų ir ji nepatenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną. Tai rodo, kad Administracija linkusi žiūrėti formaliai net į tai, kad nors faktiškai egzistuoja miškas, bet toje vietoje miškas nėra įregistruotas formaliai. Kitaip tariant, Administracija galbūt atsižvelgtų į pareiškėjų pasiūlymą tik atveju, jei faktiškai egzistuojantis Miškų įstatymo nustatytus valstybinės reikšmės kriterijus atitinkantis miškas būtų įregistruotas. Taigi Administracija vietoj viešojo intereso gynimo, jį ignoruoja, nes nepripažįsta atitinkamos teritorijos valstybinės reikšmės miškais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, neįžvelgdama problemos, kad bus pažeisti visuomenės interesai nevaržomai naudotis miestų miškais, kurie kiekvienam miesto gyventojui turi ypatingą ekologinę reikšmę.

1.4. Ginčo miškui turi būti taikoma speciali apsauga. Nesumažinus funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), yra reali grėsmė, jog ateityje bus galima vystyti statybas, dėl ko šioje zonoje prieš daugelį metų susiformavęs miškas bus sunaikintas. Todėl turi būti apgintas viešasis interesas, tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikata, gyvenimo kokybe ir gerove. Dėl to Atsakymo dalis, kuria nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų pasiūlymą dėl funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) sumažinimo, naikintina ir Administracija įpareigotina pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo. Bendrojo plano sprendiniai, dėl kurių pareiškėjų pasiūlymas Administracijos Atsakymu buvo atmestas, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl Administracija privalėjo pareiškėjų pasiūlymą priimti. Inspekcija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, taip pat neatliko pagrindinės tokios institucijos funkcijos – tinkamai neįvertino apskųsto Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų pateikdamas atmetimo motyvus tik tuo atveju, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju rengiamo Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja pareiškėjų skunde Inspekcijai nurodytų teisės aktų nuostatoms, todėl pareiškėjų skundas atmestas nepagrįstai ir Inspekcijos Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

3. Atsakovas nurodė, kad Administracija Atsakyme pakankamai išsamiai ir motyvuotai nurodė pareiškėjų dalies pasiūlymų atmetimo motyvus, kuriuos pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su skundžiamuose aktuose nurodomais motyvais ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjų pasiūlymus, nesudaro pagrindo tenkinti jų skundą. Planavimo organizatoriaus Atsakymo pagrįstumas ir taikytini teisės aktai bus vertinami kitoje stadijoje, t. y. tada, kai teritorijų planavimo dokumentas bus pateiktas tikrinti Inspekcijai. Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino, ar planavimo organizatorius pakankamai motyvavo Atsakymą. Akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas nustatydama, kad planavimo organizatorius motyvavo pasiūlymų atmetimą.

6. Pareiškėjai taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta jų pateikta medžiaga, neabejotinai patvirtinanti, kad ginčo teritorijoje auga miškas, ir nėra jokių motyvų, atsakančių, kodėl šio miško teritoriją (20 arų) Administracija priskyrė prie mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), o ne prie neurbanizuojamos funkcinės zonos. Tiek Atsakyme, tiek atsiliepime Administracija nurodo prieštaringus teiginius ir rašo tik apie valstybinį mišką bei visiškai neaptaria faktiškai privačiuose žemės sklypuose augančio miško. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorijoje, 20 arų plote, auga miškas. Rengiamo Bendrojo plano sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) nustatytų uždavinių, t. y. nenumatytos priemonės miško, esančio funkcinėje zonoje (duomenys neskelbtini), išsaugojimui. Skundžiami Administracijos ir Inspekcijos aktai nelaikytini motyvuotais, kadangi juose visiškai nėra aptartas miškas, faktiškai augantis funkcinėje zonoje (duomenys neskelbtini), nėra pateikti motyvai, kodėl šis miško plotas yra priskirtas prie mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos, o ne prie neurbanizuojamos funkcinės zonos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs Administracijos Atsakymo ir Inspekcijos Sprendimo turinį, darė išvadą, kad nepritarimas pasiūlymui sumažinti funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas. Administracijos Atsakymas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 31 d.) reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Inspekcija pagrįstai nurodė, kad tokia patikra, kokios siekia pareiškėjai (visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pagrįstumo vertinimas), atliekama kitoje bendrojo planavimo stadijoje – teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje. Tiek Administracijos, tiek Inspekcijos aktuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus Bendrajam planui, taip pat nurodyti pasiūlymo atmetimo argumentai. Nenustatyta, kad, vertinant pareiškėjų pasiūlymą ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymo atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtais ginčijamus atsakovų sprendimus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinio (pareiškėjų nesutikimo su pasiūlymų atmetimu argumentų), tačiau, kaip minėta, nesutikimo su pasiūlymais ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas netenkinamas.

III. 9. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas visiškai formaliai ir labai paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir galbūt nesuprato ginčo esmės bei Administracijos padaryto pažeidimo, priimant Atsakymą, pobūdžio. Teismo sprendimas motyvuojamas iš esmės pakartojant pačių atsakovų motyvus, tačiau nepasisakant dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, pareiškėjų pateiktų įrodymų ir ginčo esmės.

9.2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama TPĮ 37 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo praktika, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų pateikdamas atmetimo motyvus tik tuo atveju, jei rengiamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja TPĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatoms, o Administracijos Atsakymas yra nemotyvuotas, todėl prieštarauja TPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

9.3. Aplinkybe, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų 20 arų plote auga miškas ir tai, kad Administracijai ši aplinkybė yra žinoma ne tik iš pareiškėjų pateiktų duomenų, bet ir iš valstybės institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) pranešimo, neginčijamai įrodo net 12 šioje byloje pateiktų įrodymų, kurių teismas neanalizavo ir neįvertino. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų normų visetą bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl miško reiškmės darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo nustatytus miškui keliamus reikalavimus, o pagal ta patį įstatymą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Todėl nagrinėjamu atveju visas aptartas miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

9.4. Ginčijama Administracijos Atsakymo dalis yra neteisėta dėl to, kad: i) ji prieštarauja TPĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimams, o rengiamame Bendrajame plane nėra įtvirtintos teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų 20 arų plote (Vilniaus miesto teritorijoje) augančio miško išsaugojimo priemonės, kurias pareiškėjai ir siūlė nustatyti; ii) ji prieštarauja TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kadangi Administracijos Atsakymas yra nemotyvuotas, nes jame akivaizdžiai nėra įvertinta pareiškėjų pateikta medžiaga, neabejotinai patvirtinanti, kad ginčo teritorijoje auga miškas, ir nėra jokių motyvų, kodėl šio miško teritoriją (20 arų) Administracija priskyrė prie mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), o ne prie neurbanizuojamos funkcinės zonos. Be to, teismo posėdžio metu Administracijos atstovė teigė, kad Administracija neginčija fakto, jog funkcinėje zonoje (duomenys neskelbtini) auga pareiškėjų nurodytas miškas. Todėl Administracijos Atsakymas laikytinas nemotyvuotu, nes Administracijai išsamiai neišanalizavus pareiškėjų pasiūlymų ir net nenustačius ir Atsakyme nenurodžius reikšmingų faktinių aplinkybių – ginčo miško ploto ir lokacijos, – yra užkertamas kelias teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje įvertinti pareiškėjų pasiūlymo atmetimo motyvų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams požiūriu. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip Inspekcija galės įvertinti Administracijos Atsakymo dėl pareiškėjų pasiūlymų atmetimo teisėtumą vėlesnėje planavimo stadijoje, kai Administracija nenustatė ir Atsakyme nenurodė reikšmingų aplinkybių dėl miško ploto ir lokacijos; iii) Administracija Atsakyme nurodė prieštaringus teiginius ir rašė tik apie valstybinį mišką bei visiškai neaptarė faktiškai privačiuose žemės sklypuose augančio miško. Be to, Administracija pripažino, kad ji gali keisti ir keičia funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) ribas, nepaisant galiojančio 2015 m. Bendrojo plano sprendinių.

9.5. Nesumažinus funkcinės zonos (duomenys neskelbtini), iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), yra reali grėsmė, jog ateityje augančio miško vietoje bus galima vystyti statybas, dėl to šioje zonoje prieš daugelį metų susiformavęs miškas bus sunaikintas (iškirstas). Todėl turi būti apgintas viešasis interesas, tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikata, gyvenimo kokybe ir gerove. Valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini), aplink namus (duomenys neskelbtini), apsauga turi būti užtikrinta.

10. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Administracijos Atsakymo teisėtumo. Teismas tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais bei susiformavusia teismų praktika ir vertino tik Administracijos Atsakymo motyvų pakankamumą ir išsamumą. Administracija Atsakyme pakankamai išsamiai ir motyvuotai nurodė pareiškėjų dalies pasiūlymų atmetimo motyvus, kuriuos pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, o teismo sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio pagrindo.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, kad Inspekcija nagrinėjamu atveju būtent ir laikėsi nustatytos pareigos – patikrino, ar Administracija pakankamai motyvavo Atsakymą. Pareiškėjų apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skundas negali būti tenkinamas.

14. Atsakovas Inspekcija pateikė prašymą nutraukti bylą.

15. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas (toliau – ir 2021 m. Bendrasis planas). 2021 m. birželio 8 d. 2021 m. Bendrasis planas buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas, t. y. Inspekcijos Sprendimas ir Administracijos Atsakymas, kurie buvo priimti Bendrojo plano baigiamojo etapo viešinimo stadijoje, laikytini tarpiniais dokumentais, kurie nebesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių, nes teritorijų planavimo procedūra yra užbaigta, priimtas galutinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento. Todėl byla Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu nutrauktina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 15 d. rašto Nr. A51-65286/20(2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ (Atsakymo) dalies (kuria atmestas pareiškėjų pasiūlymas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini) sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 2D-8362 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus“, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl minėtos Administracijos Atsakymo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją nurodytą pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijami Administracijos ir Inspekcijos aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsižvelgdama į aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas, iš dalies sutinka su Inspekcijos pozicija, kad ginčijamų administracinių aktų panaikinimas nesukeltų tų materialiųjų teisinių pasekmių, kurių pareiškėjai siekė kreipdamiesi į teismą, t. y. viešinamo Bendrojo plano sprendinio pakeitimo pagal jų pasiūlymus. Bendrasis planas yra ne individualus, bet norminis administracinis aktas, jo sprendiniai gali būti nuginčyti tik specialia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriuje nustatyta prašymų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą tvarka. Kita vertus, 2021 m. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis teismui įvertinti ginčijamų Administracijos Atsakymo dalies ir Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, juo labiau, kad pareiškėjai turėjo teisę skųsti Administracijos Atsakymą ir Inspekcijos Sprendimą, kurią realizavo laiku ir nustatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo tenkinti Inspekcijos prašymą nutraukti šią nagrinėjamą bylą.

19. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjų vertinimu, Administracija ginčijama Atsakymo dalimi rengto Vilniaus miesto bendrojo plano viešinimo (pasiūlymų dėl jo sprendinių teikimo ir jų svarstymo) stadijoje neteisėtai ir nepagrįstai netenkino jų pasiūlymo pakoreguoti Bendrojo plano vieną iš sprendinių taip, kad mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona (duomenys neskelbtini) būtų sumažinta, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esantys žemės sklypai, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, būtų priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei būtų apribotos galimybės šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas. Taip pat ginčas keliamas dėl to, kad, pareiškėjų vertinimu, Inspekcija Sprendimu nepagrįstai netenkino jų skundo, kuriuo ginčyta minėta Administracijos Atsakymo dalis.

20. Ginčui aktuali iki 2021 m. sausio 31 d. d. galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1267 redakcija) 6.4 punkte, reglamentuojančiame pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo stadijoje.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, savo vėliausioje praktikoje išaiškino, kad minėtos nuostatos iš esmės įtvirtina du galimus planavimo organizatoriaus elgesio modelius gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus – jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Pagal aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021).

22. Pareiškėjai pasiūlymą (t. y. sumažinti mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini), kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą) grindė tuo, kad jų nurodyta teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme miškui ir miško žemei nustatytus kriterijus, dėl to jokiu būdu negalima vienbučių ir dvibučių namų statyba, kuri būtų galima pagal Bendrąjį planą, kuriame toje vietoje numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona (duomenys neskelbtini).

23. Minėtam pareiškėjų pasiūlymui ginčijama Administracijos Atsakymo dalimi nepritarta dėl to, kad pagal 2015 m. Benrajį planą teritorija aplink (duomenys neskelbtini), patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, o rengiant Bendrąjį planą yra pagrindas atsižvelgti ir į ankstesnio 2015 m. Bendrojo plano sprendinius, be to, prie neurbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų priskiriamos tik miškų ir miškingų teritorijų zonos, žemės ūkio teritorijų zonos, vandenų zonos ir konservacinių teritorijų zonos, o aplink (duomenys neskelbtini), esančius sklypus miško žemė yra atokiau sklypų ir ji nepatenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną, o, be kita ko, bet kuriuo atveju rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą ir nustatant jame konkrečius reglamentus (užstatymo zonas ir kt.), turės būti vertinami taip pat ir esami vertingi želdiniai, jei jie pateks į konkrečią teritoriją. Apibendrinant darytina išvada, jog Atsakyme iš esmės nurodyta tai, kad jokiuose planavimo dokumentuose nėra nustatyta, kad teritorija aplink (duomenys neskelbtini), yra miškas, dėl to nėra pagrindo tenkinti ir minėtą pareiškėjų pasiūlymą.

24. Atsižvelgiant į minėtus Atsakyme nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Atsakymo dalis atitinka jai keliamus reikalavimus. Ši akto dalis yra individualizuota, t. y. parengta atsižvelgus į pareiškėjų pateiktą pasiūlymą (jame nurodytus argumentus), ir yra pakankamai išsami, kad tiek nagrinėjamo teisinio santykio dalyviams, tiek Inspekcijai, tiek teismui yra aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktam pasiūlymui negali būti pritarta), matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktą pasiūlymą, jį apsvarstė bei įvertino. Taigi darytina išvada, kad ginčijama Administracijos Atsakymo dalis atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies (šią nuostatą detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų) keliamus reikalavimus.

25. Nors pareiškėjai šioje byloje nurodo, kad nagrinėjamu atveju tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismas nevertino jų argumento, kad teritorijoje aplink (duomenys neskelbtini) faktiškai yra miškas, kuris atitinka Miškų įstatyme miškui keliamus reikalavimus, ir nevertino šį argumentą patvirtinančių jų pateiktų įrodymų, tačiau pažymėtina, kad net pripažinus aplinkybę, jog aptariamoje teritorijoje faktiškai yra susiformavęs miškas, tai savaime nereiškia, kad teritorijų planavimo dokumentu (šiuo atveju – bendruoju planu) negali būti nustatomas kitoks teritorijos teisinis režimas (pvz., funkcinės zonos, paskirtis ir pan.). Toks reikalavimas jokiu būdu neišplaukia ir iš pareiškėjų cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą), nes Konstitucinio Teismo jurisprudencija jokiu būdu nepaneigia savivaldybės teisės ir diskrecijos planuoti savo teritorijos jai tinkama kryptimi, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir teisės principus. Teritorijų planavimo dokumentas ir yra tas aktas, kuriuo gali būti keičiamas teritorijos (žemės) teisinis režimas. Be to, byloje nenustatyta, kad kurio nors lygmens teritorijų planavimo dokumente būtų numatyta, kad minėtoje pareiškėjų nurodytoje teritorijoje yra įteisintas miškas arba, kitaip tariant, nustatyta miškų ūkio paskirties žemė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Taigi aptariamu Bendrojo plano sprendiniu net jokie teritorijos planavimo sprendiniai nebuvo keičiami, o pareiškėjų argumentai apie valstybinės reikšmės mišką neturi jokio teisinio pagrindo.

26. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jų siekiamas pakeisti Bendrojo plano sprendinys prieštarautų kokiems nors teisės aktų reikalavimams, o pareiškėjų argumentas, kad aptariamas Bendrojo plano sprendinys prieštarauja TPĮ 14 straipsnio 6 dalies 3 punktui (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.), yra niekuo nepagrįstas. Minėtos normos pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendraisiais planais nenumatytos racionalaus žemės gelmių išteklių, žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės, kurios, vertinant konkrečias faktines aplinybes, privalėjo būti nustatytos. Nagrinėjamu atveju minėtos normos pažeidimui konstatuoti tokių aplinkybių nenustatyta.

27. Nustačius, kad ginčijama Administracijos Atsakymo dalis atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies (šią nuostatą detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų) keliamus reikalavimus, konstatuotina, kad nėra pagrindo ją naikinti ir įpareigoti Administraciją nurodytą pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo. Dėl to taip pat nėra pagrindo panaikinti ir Inspkecijos Sprendimą, kuriuo pagrįstai netenkintas pareiškėjų skundas, kuriuo buvo ginčijama minėta Administracijos Atsakymo dalis. Ginčijami Administracijos ir Inspekcijos aktai (sprendimai) yra teisėti ir pagrįsti.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas teisės normas ir vertindamas aplinkybes, teisingai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjų argumentai apie teismo sprendimo nemotyvavimą (nepakankamą motyvavimą) yra niekuo nepagrįsti, nes, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, vertintina, kad teismas pakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. V. (E. V.) ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė