e8c827df-94c9-47c8-aaa3-08d9fe287ffa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3841-1063/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02390-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikomi nuo vieno iki keturių kaltinamųjų. Kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo purvini, trÅ«ko ventiliacijos, kaltinamieji rÅ«kė.

Kamerose buvo drėgna, Å¡alta. Kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas. Pasivaikščiojimui buvo skiriamas trumpas laikas. Patalynė buvo bloga ir neÅ¡vari. RÅ«bus reikėjo skalbti rankomis Å¡altu vandeniu, kamerose nebuvo karÅ¡to vandens. Pasinaudoti duÅ¡u buvo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę. Maistas buvo nekokybiÅ¡kas. Ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine ir/ar sutuoktine buvo uždrausti. Sveikatos priežiÅ«ra buvo bloga, ne visi medikamentai buvo iÅ¡duodami nemokamai. Nebuvo iÅ¡duodami rÅ«bai ir avalynė pagal sezonÄ .

Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo tik 1 rulonÄ . Nemokamai nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės. Buvo draudžiami telefoniniai, paÅ¡to kontaktai, taip pat Å¡ilti pledai. Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, nes laiku parengti skundÄ sutrukdė informacijos apie galimybę ginti savo pažeistas teises stoka ir neiÅ¡samÅ«s pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai. Nurodė, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinius, bet ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Pabrėžė, kad dėl patirtų iÅ¡gynimų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kuriÄ prašė atlyginti pinigais.

Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo kreipęsis į teismÄ su iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusiskundimais (b. l. 11–26). Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose.

PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontÄ .

Pažymėjo, kad lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kamerose yra iki 4 gultų. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). PaaiÅ¡kino, kad skaičiuojant minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. Kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, jos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Atkreipė dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. IÅ¡vedimas į duÅ¡Ä bei pasivaikščioti vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi. Avalynė ir drabužiai iÅ¡duodami tik jų neturintiems. Teisės aktai nenumato turėti pledÄ . Suimtiesiems suteikta teisė vienÄ kartÄ per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, ar neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais bei raÅ¡ymo popieriumi. Siuntinių perdavimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Maisto perdavimo teisės aktai nenustato.

Pasimatymų suteikimas taip pat reglamentuojamas teisės aktais. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo nebuvo gauta jokių prašymų dėl ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų suteikimo. Nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas organizuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Maistas yra tikrinamas jusliniu būdu, išduodamas maistas yra kokybiškas, išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Lukiškių TI-K taip pat yra sudarytos galimybės išsiskalbti drabužius. Minkštasis inventorius išduodamas tinkamos kokybės (dezinfekuotas).

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas konstatuoja :

1. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2018 m. liepos 11 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

3. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2010 gegužės mėn. iki 2018 m. liepos 11 d.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2018 m. liepos 17 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ vienam asmeniui, taip pat, kad galimai kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikoma ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2015 m. liepos 16 d., tačiau laikytina, kad reikalavimui dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d., 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, įrodymų dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas tik bendrai nurodė, kad tarptautiniai teisės aktai nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , o konkrečios informacijos nebuvo nei kamerose, nei bibliotekoje, internetas buvo ribojamas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad nesuprato, kaip turėtų ginti savo pažeistas teises, tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, už laikotarpį 2010-2014 m, į teismÄ kreipėsi dar 2015 m., todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl nežinojimo, kaip ginti savo pažeistas teises, vertintini kaip neįtikinantys, todėl negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties sutrumpintÄ terminÄ ginčuose dėl žalos atlyginimo reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai (Civilinis kodeksas), todėl tarptautinių teisės aktų neiÅ¡vertimas į lietuvių kalbÄ nelaikytina kliÅ«timi ginant savo pažeistas teises. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl ne nuo jo priklausančių objektyvių priežasčių.

4. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3354-764/2017, kurioje buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 19 d. Susipažinus su teismo sprendimu nustatyta, kad šioje byloje buvo išnagrinėti pareiškėjo pareikšti nusiskundimai dėl ploto kameroje trūkumo ir privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5021-968/2017, kurioje buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 22 d. Šioje byloje pareiškėjas taip pat pareiškė analogiško pobūdžio nusiskendimus (ploto reikalavimas kameroje, privatumo užtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. gegužės 19 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus ir į LukiÅ¡kių TI-K atvyko tik 2017 m. rugsėjo 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d., o jau minėtose administracinėse bylose iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo reikalavimai dalyje dėl ploto reikalavimo kameroje neužtikrinimo ir privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu už laikotarpį iki 2016 m. gegužės 19 d., taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. gegužės 19 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus ir į LukiÅ¡kių TI-K atvyko tik 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl byla dalyje dėl žalos atlyginimo dėl ploto reikalavimo kameroje neužtikrinimo ir privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d., nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Lukiškių TI-K nekalėjo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Kitų skunde nurodytų prieÅ¡taravimų (iÅ¡skyrus ploto reikalavimo neužtikrinimÄ kameroje ir privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimÄ ), patirtų laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d., pagrįstumas bus iÅ¡nagrinėtas Å¡ioje byloje.

7. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas plotas (Å¡iuo aspektu nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d.). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose kalėjo 13 parų ir kuriose jam tenkantis plotas vienam asmeniui nebuvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m.). Taigi pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jis patyrė žalÄ dėl jo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, t. y. neužtikrinant jo teisės į teisės aktuose nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui.

8. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira mechaninė oro šalinimo sistema (šiuo aspektu nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d.). Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimus. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

IÅ¡ byloje pateiktų LukiÅ¡kių TI-K duomenų, matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 40).

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo patalpintas kamerose Nr. 105, 106, 117, 121, 122, 290, 311, 358, tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad Å¡iose kamerose sanitariniai mazgai bÅ«tų įrengti atskirose kabinose, ar nuo gyvenamosios patalpos bÅ«tų atskirti užuolaida. Nors pareiÅ¡kėjas tik vienÄ parÄ kameroje buvo patalpintas dviese, tačiau kitu metu jis taip pat galėjo bÅ«ti matomas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų, todėl jo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista.

9. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime (b. l.

40) taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

10. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. To neneigė ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, suteikdamas galimybę pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė.

11. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti į laukÄ buvo iÅ¡vedamas 1 valandÄ per dienÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyti. PareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad EŽTT yra pripažinęs, kad vienos valandos pasivaikščiojimas laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 sprendimas Belgian Linguistic (pareiÅ¡kimo Nr. 1474/62). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir Å¡iuo atveju, galimi pareiÅ¡kėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

12. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna, šalta, blogas apšvietimas, kamerų būklė bloga (ginčo laikotarpis nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d.; atkreiptina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Lukiškių TI-K nekalėjo). Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

IÅ¡ atsakovės atstovo prie atsiliepimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 105, 106, 117, 121, 122, 290, 311, 358. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Tačiau įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes (į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina apie kamerų, kurios pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra aktualios, bÅ«klę), jog kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus, atsakovės atstovas nepateikė.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. LukiÅ¡kių TI-K administracijai. LukiÅ¡kių TI-K nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ir į faktÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų apie kitų kamerų bÅ«klę, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ higieniÅ¡kÄ kalėjimo aplinkÄ .

Šie pažeidimai bus vertinami kitų nustatytų pažeidimų apimtyje.

13. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo, kad jam nebÅ«davo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo iÅ¡duota mažiau nei vienas rulonas tualetinio popieriaus.

14. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad maisto davinys buvo per mažas, taip pat maistas buvo gaminamas blogomis sÄ lygomis. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 28 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trÅ«kstant maisto pareiÅ¡kėjas galėjo Å¡ia teise pasinaudoti. Vadovaujantis SVÄ® 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trÅ«ko. Pats dėl maisto netinkamos kokybės ir kiekio nėra kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ . Teisės aktai nenumato LukiÅ¡kių TI-K pareigos įvertinti kiekvieno nuteistojo ar suimtojo individualias fiziologines savybes pateikiant atitinkamai kaloringÄ maistÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad maisto davinys neatitiko nustatyto kiekio reikalavimo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, neturintys teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl galimai neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

Taigi pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad maisto davinys buvo iÅ¡duodamas mažesnis. Nepagrįsti ir neįrodyti laikytini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad maisto gamintojai nesilaikė higienos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas dėl to, kad jo maistas pateiktas antisanitarinėmis sÄ lygos į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojÄ nėra pasikreipęs. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto kokybe ar kiekiu, ar dalinimo tvarkÄ .

15. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kalėjimo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, nes ji bÅ«davo neÅ¡vari ir blogos bÅ«klės. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Ginčo laikotarpiu galiojančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu patvirtintose Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam išduodamas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (1 metams), antklodė (3 metams), čiužinys (4 metams), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (1 mėnesiui). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K būtų kreipęsis dėl nurodytų neišduotų būtiniausių priemonių išdavimo, ar, kad išduota patalynė būtų blogos būklės ir nešvari.

Tokių įrodymų nėra pateikęs ir atsakovės atstovas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjui padarytos žalos fakto remiantis abstrakčiais pareiškėjo argumentais. Teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kokia patalynė yra išduodama nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teisės aktai nenumato galimybės turėti pledus, todėl atsakovės atstovui neleidus pareiškėjui turėti nuosavo pledo, teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

16. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todėl drabužius teko skalbti rankomis Å¡altu vandeniu. HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, karÅ¡to vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė teisės aktų nuostatas. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o neturintiems sÄ skaitoje pinigų, sudaryta galimybė iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Taigi LukiÅ¡kių TIK administracija sudaro galimybę iÅ¡skalbti ir virÅ¡utinius drabužius: suimtieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o suimtiesiems, neturintiems asmens sÄ skaitoje pinigų, nuo 2013 m. liepos 1 d. sudarytos sÄ lygos kartÄ per du mėnesius iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių. Taigi teisės aktai numato galimybę drabužius iÅ¡siskalbti skalbykloje.

17. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis nebuvo aprÅ«pintas rÅ«bais ir avalyne pagal sezonÄ . Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes (toliau – suimtieji (nuteistieji)), aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas.

Å io apraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezonÄ bei higienos reikmenų, jais pagal apraÅ¡o 1 priede nustatytÄ periodiÅ¡kumÄ nemokamai aprÅ«pina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (5 punktas). Suimtajam (nuteistajam) iÅ¡duodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie praÅ¡ymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezonÄ (6 punktas).

Taigi drabužiai ir avalynė pagal sezonÄ gali bÅ«ti iÅ¡duodamai, tačiau tik nuteistųjų praÅ¡ymu. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų pateikęs, o administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ patenkinti. Ä® bylÄ tokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo LukiÅ¡kių TI-K veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

18. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo uždrausti ilgalaikiai pasimatymai su sužadėtine ir/ar sutuoktine. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-889/2013 ir kt.).

Konvencijos 8 straipsnis expressis verbis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir Å¡eimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktÄ su artima Å¡eima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su Å¡eima skaičiaus nustatymas, Å¡ių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobÅ«dis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiÅ¡kia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimÄ , bet patys savaime Å¡ių nuostatų nepažeidžia.

Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi bÅ«ti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje (2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Estrikh prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Kučera prieÅ¡ SlovakijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Klamecki prieÅ¡ LenkijÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).

EŽTT taip pat yra pabrėžęs, jog nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir Å¡eimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalinčio asmens teisės į Å¡eimos gerbimÄ bÅ«tina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingÄ bendravimÄ su artimais Å¡eimos nariais ir vykdyti pozityvius veiksmus iÅ¡ valstybės pusės, garantuojančius tinkamÄ aptariamos asmens teisės įgyvendinimÄ (EŽTT sprendimas Messina prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimas Nr. 25498/94). Å iuo klausimu aktualus ir EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Tomas Varnas prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su Å¡eima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo Å¡velnesni (kardomajame kalinime esančiam asmeniui galėjo bÅ«ti skiriamas 2 val. trukmės pasimatymas, o nuteistajam – 4 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymÄ , skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas).

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencija, sprendžiant bylas, gali bÅ«ti taikoma tiesiogiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 259-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 64-67 p.; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-58/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, Teismų praktika Nr. 27, 47-56 p.). Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo teisių apribojimo Å¡iuo aspektu, svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pasimatymų suteikimo ir jam buvo atsisakyta pasimatymus suteikti.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo teiginių matyti, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai su sutuoktine, sužadėtine, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. PareiÅ¡kėjas nenurodė, ar kreipėsi ir kada kreipėsi dėl pasimatymų su Å¡eimos nariais suteikimo. IÅ¡ aukščiau aptartos teismų praktikos matyti, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas LukiÅ¡kių TI-K veiksmų neteisėtumas, bÅ«tina nustatyti LukiÅ¡kių TI-K atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ faktÄ .

Byloje nėra duomenų apie praÅ¡ymo (-ų) suteikti pasimatymus pateikimÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai ir taip pat nėra duomenų apie tokio praÅ¡ymo netenkinimÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K apribojo pareiÅ¡kėjo teises nesuteikdama galimybės pasimatyti su artimaisiais. Atitinkamai nėra pagrindo LukiÅ¡kių TI-K veiksmus vertinti kaip neteisėtus CK 6.271 straipsnio prasme.

19. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl skundo teiginių apie pašto siuntų bei skambinimo telefonu apribojimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo atsisakyta tenkinti jo prašymus dėl pašto siuntų išsiuntimo ar apribota galimybė paskambinti.

20. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.), pagal kurį vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo ir 200 g. skalbiamojo muilo. Kitų higienos priemonių (pvz. dantų šepetėlis, pasta, skutimosi peiliukai) nuteistiesiems nebuvo numatytas.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, nustatantis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes (toliau – suimtieji (nuteistieji)), aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas. Å io apraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y. nemokiems ir esant jų praÅ¡ymui. Å io apraÅ¡o 1 priede nurodyta, kad vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų bei kartÄ per du mėnesius – dantų pasta. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo atkreiptinas dėmesys į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu.

Å i aplinkybė sudaro pagrįstÄ pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo ir dėl to patirtų didelių kančių. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių skundo teiginių pareiÅ¡kėjas taip pat neįrodė.

21. Pareiškėjas nurodė, kad sveikatos priežiūra buvo bloga, ne visi medikamentai buvo išduodami nemokamai. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis kreipėsi medicininės pagalbos ir suteikta pagalba buvo blogai organizuota. Taip pat konkrečiai nenurodė, kokių vaistų js negalėjo gauti nemokamai. Pažymėtina, kad vien abstraktūs ir nekonkretūs nusiskundimai atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodo. Vadovaujnatis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu pareiškėjui papildomai išaiškintina, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Todėl sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ (bendrosios kompetencijos) dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo.

22. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu ir kilusiais kitais nepatogumais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį kalint higienos sÄ lygų neatitinkančiose kamerose bei privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtųsi. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei neužtikrinus kalėjimo higienos sÄ lygas atitinkančiose kamerose, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (viso 13 parų), taip pat neužtikrinus kalėjimo higienos sÄ lygas atitinkančiose kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. viso 30 parų (pagrindas – teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimas administracinėje byloje Nr. I-3354-764/2017), sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais.

Atsižvelgiant į tinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpį, į pažeidimo mastÄ , jo neilgÄ trukmę, į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas kalėjo tik periodiÅ¡kai po trumpÄ laikotarpį (1, 3, 6 paros), į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1210-492/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tinkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 120 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. BylÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2015 m. liepos 16 d. atmesti.

Byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl ploto reikalavimo kameroje neužtikrinimo ir privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d., nutraukti. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ už kalinimÄ higienos sÄ lygų neatitinkančiose kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir už privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimÄ bei kalinimÄ higienos sÄ lygų neatitinkančiose kamerose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. liepos 11 d.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Tomas Blinstrubis