e8c725ac-83e4-481f-afc2-e2c5b6dc2537 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-350/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18170-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Å . gynėjo advokato Ž. R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. balandžio 18 d. įvykis) laisvės atėmimu 1 metams, BK 140 straipsnio 1 dalį 40 parų areÅ¡tu, BK 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 1 d. įvykis) laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. Å . laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 para). Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, A. Å . nuo paskirtos bausmės atleistas dėl ligos. IÅ¡ A. Å . priteista: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 147,74 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. Å . – 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 4 010 Eur – turtinei žalai atlyginti, valstybei – 528,58 Eur V. Å . atstovavimo iÅ¡laidų bei 22,90 Eur proceso iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. Å . nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d., apie 21 val., nukentėjusiojo V. Å . namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį rankoje laikytu buteliu nukentėjusiajam V. Å . į veido sritį, tuo padarydamas muÅ¡tines žaizdas virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų vidinių pavirÅ¡ių gleivinėse, pilnai iÅ¡muÅ¡damas virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I-mÄ dantį, o taip pat padarydamas Å¡aknų srityje virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I-o, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta V.

Å . sveikata. 1.1. Be to, A. Å . nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kieme, rankoje laikytu pagaliu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. Å . į galvos sritį bei sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir veido sritį, tuo padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta V.

Å . sveikata, o taip pat jis, kai nuo suduotų smÅ«gių V. Å . nugriuvo ir prarado sÄ monę, tyčia, suvokdamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių Å¡unų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko Å¡unys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, padarydami V. Å . kastines žaizdas deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, taip nesunkiai sutrikdė V. Å . sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį, praÅ¡o šį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinius ieÅ¡kinius atmesti, nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2.1. Apeliantas cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių A. Å . kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vieninteliai įrodymai dėl nusikaltimo, padaryto 2018 m. balandžio 18 d., tėra nuolat su A.

Å . konfliktuojančio V. Å . parodymai, kurie nėra nuoseklÅ«s. Be to, į policijos pareigÅ«nus nukentėjusysis kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, o ženkliai vėliau. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nuodytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis, bÅ«damas stipriai girtas, galėjo susižaloti ant prieÅ¡ais namÄ esančių laiptų, kadangi jokių kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nėra surasta. Apelianto vertinimu, jei V. Å . bÅ«tų sužalotas jo nurodomomis aplinkybėmis, įvykio vietoje (namo kambaryje) turėjo bÅ«ti pakankamai daug kraujo dėmių.

Apie smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu nepatvirtino nei jo sutuoktinė M. Å ., nei J. Å ., todėl A. Å . iÅ¡teisintinas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. 2.2. Be to, apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstos, nes darant Å¡ias iÅ¡vadas nebuvo atsižvelgta į faktinę, objektyviÄ nukentėjusiojo situacijÄ dėl gydymosi. Ikiteisminio tyrimo duomenys, liudytojų ir nuteistojo parodymai neginčytinai patvirtina, kad V. Å . nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, neturi pakankamai pajamų.

Nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. sausio 20 d. nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių dantų gydymui (implantavimui) pradėti. Anot apelianto, iÅ¡ to akivaizdu, jog V. Å . siekia gauti pajamų ne dantų gydymui, o kitų asmeninio pobÅ«džio poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. 2.3. Dėl nusikaltimų, vykusių 2018 m. liepos 1 d., nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau apylinkės teismas sÄ moningai tyčia ignoravo A.

Å . teisinančius ir jo nekaltumÄ pagrindžiančius duomenis bei asmens teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Å¡ioje byloje neginčijamai ir akivaizdžiai įrodyta, jog V. Å ., bÅ«damas girtas ir rankose turėdamas Å¡akes, atėjo į A. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kėlė realiÄ grėsmę nuteistajam, todėl A. Å . turėjo teisę aktyviai gintis nuo pavojingo akivaizdaus V. Å . kėsinimosi. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 838/2018 (05), iÅ¡ kurios matyti, jog A.

Å . nustatyta odos nubrozdinimai pakauÅ¡yje, kairio užausio srityje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Nustatyti sužalojimai įrodo, kad A. Å . buvo užpultas ir patvirtina jo nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ , kad bÅ«nant pasilenkus jam buvo netikėtai suduotas smÅ«gis į pakauÅ¡io sritį. Teismas ignoravo nuteistojo parodymus, taip pat tÄ aplinkybę, kad A. Å . kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, akivaizdu, kad įvykyje aktyviai dalyvavo ir V. Å . anÅ«kas M. Å ..

Skunde dėstoma, kad neblaivus ir agresyviai nusiteikęs V. Å . (galimai su M. Å .) atėjo su Å¡akėmis į A. Å . aptvertÄ teritorijÄ , iÅ¡spyrė namo duris, sudavė smÅ«gius nuteistajam į galvos sritį, todėl akivaizdu, kad A. Å . turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Be to, keleto Å¡unų panaudojimas prieÅ¡ užpuolikÄ , kuris rankose turėjo Å¡akes, esant akivaizdžiam, pavojingam ir realiam kėsinimuisi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl nuosprendis naikintinas ir A.

Å . atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 28 straipsniu, o civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestinas. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. A. Å . yra tokios sveikatos bÅ«klės ir bÅ«senos, kad nebegali pats savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi, jis yra visiÅ¡kai priklausomas nuo kitų asmenų, slaugomas, neturi jokių galimybių gauti pajamų, jam nepakanka valstybės skiriamos paramos, nuteistasis yra remiamas savo vaiko, todėl, vadovaujantis aptartomis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, proceso iÅ¡laidų už advokato teisinės pagalbos suteikimÄ V.

Š. priteisimas iš A. Š. būtų neproporcingas.

3. Atsiliepimu prokuroras praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti skundžiamÄ nuosprendį, panaikinant jo dalį dėl 528,58 Eur priteisimo iÅ¡ A. Å . valstybės naudai V. Å . atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino V. Å . parodymus dėl 2018 m. balandžio 18 d. įvykio, lygino juos su M. Å . ir J. Å . parodymais. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtino nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes.

Skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visetas patvirtina, kad A. Å . nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl iÅ¡teisinti nuteistÄ jį nėra pagrindo. 3.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio yra deklaratyvÅ«s, nes nėra jokių duomenų apie nuolatinį V. Å . girtavimÄ ar siekimÄ neteisėtai pasipelnyti. Nukentėjusysis yra neįgalus, jo pajamos nėra didelės, todėl nukentėjusysis neturi didelės pinigų sumos, kad galėtų gydymo įstaigoje tvarkytis dantis.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad iÅ¡ A. Å . buvo pagrįstai priteista 4 010 Eur bÅ«simo gydymo iÅ¡laidų. 3.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, nustatė, kad bÅ«tent nuteistasis užpuolė nukentėjusįjį. Teismas vertino V. Å . parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , kitus duomenis ir pagrįstai nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų kas padarė sužalojimus A. Å .. Apylinkės teismas analizavo ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, kurios yra prieÅ¡taringos, o A.

Å . pateikta specialisto iÅ¡vada savaime negali patvirtinti, kad jo atžvilgiu smurtavo V. Å . ir M. Å ., o ne kiti asmenys. Naikinti nuosprendį ir atleisti A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 28 straipsnį nėra pagrindo. Apylinkės teismas bylos įrodymus įvertino iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nėra jokių prielaidų konstatuoti abejotinų, prieÅ¡taravimus keliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . 3.4. Ä®vertinus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, byloje esančius duomenis apie sunkiÄ nuteistojo sveikatos bÅ«klę, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A.

Š. buvo priteisti civiliniai ieškiniai, manytina, kad yra pagrindas nepriteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

4. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pateikė atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei atmesti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį; nepriteisti iÅ¡ A. Å . proceso iÅ¡laidų už advokato teisinės pagalbos suteikimÄ V. Å ., kadangi Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nebÅ«tų proporcingas nuteistojo sveikatos bÅ«klei ir turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (2018 m. balandžio 18 d. įvykis) 7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl A. Å . kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. Å . sveikatÄ , t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. 7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kartu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir kitų proceso dalyvių nuomonė Å¡iuo klausimu teismui nėra privaloma. Dėl to aplinkybė, kad teismo padarytas įrodymų vertinimas nesutampa su proceso dalyvių nuomone, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas yra motyvuotas, t. y. pagrįstas įvertinus bylos įrodymų visetÄ ir jame nėra prieÅ¡taravimų. 7.2.

Skundžiamu nuosprendžiu A. Å . nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 18 d., apie 21 val., nukentėjusiojo V. Å . namuose sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį rankoje laikytu buteliu nukentėjusiajam V. Å . į veido sritį, tuo padarydamas muÅ¡tines žaizdas virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų vidinių pavirÅ¡ių gleivinėse, pilnai iÅ¡muÅ¡damas virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I-mÄ dantį, o taip pat padarydamas Å¡aknų srityje virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I-o, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta V.

Å . sveikata. 7.3. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl A. Å . kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ grindė nukentėjusiojo V. Å . parodymais ir jo protokolu-pareiÅ¡kimu, liudytojų M. Å ., J. Å . parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, byloje esančius įrodymus, turinčius esminę reikÅ¡mę iÅ¡siaiÅ¡kinant faktines bylos aplinkybes, įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir juos sujungė į vientisÄ loginę grandinę, nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Pirmosios instancijos teismas pateikė bylos faktinių aplinkybių įvertinimÄ ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistÄ jį pripažinti kaltu, taip pat nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė A.

Å . nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ . 7.4. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo V. Å . parodymai dėl esminių įvykio viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s: savo protokole-pareiÅ¡kime jis nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d., apie 21 val., A. Å . iÅ¡mušė jam penkis dantis, apklausų ikiteisminio tyrimo metu V. Å . parodė, kad kambaryje su J. Å . ir A. Å . begeriant alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas su nuteistuoju, kurio metu A. Å . trenkė V.

Å . stikliniu buteliu į dantis, o kitÄ dienÄ nukentėjusysis pastebėjo, kad jam trÅ«ksta penkių dantų. AnalogiÅ¡kas aplinkybes V. Å . nurodė ir akistatos su A. Å . metu bei teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, patvirtinęs, kad V. Å . namuose bevartojant alkoholinius gėrimus A. Å . konflikto metu buteliu trenkė nukentėjusiajam į burnÄ ir iÅ¡mušė keturis dantis. V. Å . paaiÅ¡kino, kad iki aptariamo įvykio neturėjo dalies dantų, todėl ne iÅ¡ karto suvokė, kad A.

Š. jam išmušė ne penkis, o keturis dantis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nuolat vyksta konfliktai, nėra esminė priežastis vertinti nukentėjusiojo V. Š. parodymus kaip nepatikimus. Bylos duomenis šiuo aspektu įvertinęs apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs ir analogiški duotiesiems teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, juos patvirtina kiti bylos duomenys: ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. G 496/2018 (05), kuria nustatyta, jog V.

Å . padaryta muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų vidinių pavirÅ¡ių gleivinėse, pilnai iÅ¡muÅ¡tas virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės I-mas dantis, taip pat padaryti Å¡aknų srityje virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės I-o, apatinio žandikaulio kairės pusės I-II dantų lūžiai (iÅ¡ viso nukentėjusysis neteko keturių dantų); sužalojimai padaryti kietu buku daiktu vienÄ kartÄ smÅ«giuojant kumščiu ar panaÅ¡iu daiktu. Taigi, Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ sužalojimo mechanizmÄ . 7.5.

Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. Š. parodymus ir specialisto išvadoje nurodytus duomenis patvirtina ir liudytojų M. Š. bei J. Š. parodymai, kuriuos išsamiai išanalizavo apylinkės teismas. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad J. Š. patvirtino, jog A. Š. atėjo į nukentėjusiojo namus, kuriuose iki tol jau girtavo J. Š. ir V. Š., ir atsinešė butelį su alkoholiniu gėrimu bei kivirčijosi. Nors šis liudytojas tiesiogiai smūgio V. Š. sudavimo nematė, nes tuo metu miegojo, tačiau J.

Å . parodymai yra reikÅ¡mingi tuo aspektu, jog patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, susijusias su A. Å . buvimu įvykio metu įvykio vietoje ir jo konfliktiÅ¡ku elgesiu iki smurto V. Å . atžvilgiu panaudojimo. Nukentėjusiojo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ patvirtina ir liudytojos M. Å . parodymai. Nors ji konflikto taip pat pati nematė, tačiau analizuojant Å¡ios liudytojos parodymus matyti, kad grįžusi namo ji rado nukentėjusįjį kruvina burna ir iÅ¡muÅ¡tais dantimis, o V. Å . jai papasakojo, kad dantis iÅ¡mušė A.

Å ., trenkęs buteliu į burnÄ . Visų Å¡ių bylos įrodymų visuma neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kaltinime nurodytas aplinkybes ir visiÅ¡kai paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , jog vieninteliai įrodymai dėl A. Å . įvykdymo nusikaltimo tėra V. Å . parodymai. 7.6. Nepaisant to, kad V. Å . pateikia visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ versijÄ dėl įvykio, tačiau nuteistojo smurtiniai veiksmai patikimai nustatyti ir įvertinti teisingai, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog į policijos pareigÅ«nus nukentėjusysis kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, niekaip nepaneigia A. Å . kaltės nesunkiai sutrikdžius V. Å . sveikatÄ . Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, iÅ¡kart po įvykio jis policijos nekvietė tik todėl, kad jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kÄ patvirtina ir M. Å . bei J. Å . parodymai, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, į policijÄ V. Å . kreipėsi jau kitÄ dienÄ po įvykio, kas paneigia apelianto argumentÄ , jog į teisėsaugos institucijÄ nukentusysis po įvykio kreipėsi ženkliai vėliau.

Kita vertus, teisės aktai nenumato pareigos nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos asmeniui į teisėsaugos institucijas kreiptis iÅ¡ karto po įvykio, todėl apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog kreipimasis į policijÄ ne iÅ¡kart po smurto panaudojimo rodo, jog V. Å . parodymai yra nepatikimi, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kuriuo siekiama padėti A. Å . iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 7.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis, bÅ«damas stipriai girtas, galėjo susižaloti ant prieÅ¡ais namÄ esančių laiptų.

Atmetant Å¡iuos argumentus, visų pirma pažymėtina, kad tokiÄ abejonę, t. y. kad nukentėjusysis susižalojo pats, byloje paneigia tiek V. Å ., J. Å . ir M. Å . parodymai, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė bÅ«tent A. Å ., tiek specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, kad tam prieÅ¡tarauja V. Å . nustatyto sužalojimo pobÅ«dis. Nors apeliantas teigia, jog jei V. Å . bÅ«tų sužalotas jo nurodomomis aplinkybėmis, įvykio vietoje (namo kambaryje) turėjo bÅ«ti pakankamai daug kraujo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad prieÅ¡ jį buvo smurtauta kambaryje, be to, liudytoja M. Å . patvirtino, kad tris iÅ¡muÅ¡tus dantis rado namo kambaryje, o ne lauke, kas iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ , o tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo Å¡ių parodymų niekaip nepaneigia. 7.8. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto versija, kad A. Å . 2018 m. balandžio 18 d. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, vertintini kaip pasirinktas gynybos bÅ«das ir atmetami, kadangi ji prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visetui, o nuteistojo kaltė padarius šį nusikaltimÄ neabejotinai įrodyta.

Dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykių 8. Apeliantas teigia, jog nuteistasis savo kaltės dėl įvykių, vykusių 2018 m. liepos 1 d., nepripažino, tačiau apylinkės teismas sÄ moningai tyčia ignoravo A. Å . teisinančius ir jo nekaltumÄ pagrindžiančius duomenis bei asmens teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. Å ., bÅ«damas girtas ir rankose turėdamas Å¡akes, atėjo į A. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kėlė realiÄ grėsmę nuteistajam, todėl A. Å . turėjo teisę aktyviai gintis nuo pavojingo akivaizdaus V.

Å . kėsinimosi. 8.1. Skundžiamu nuosprendžiu A. Å . nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 1 d., savo gyvenamosios valdos kieme, rankoje laikytu pagaliu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. Å . į galvos sritį bei sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir veido sritį, tuo nežymiai sutrikdydamas V. Å . sveikatÄ , po to, V. Å . nugriuvus ir praradus sÄ monę, tyčia, suvokdamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių Å¡unų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko Å¡unys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, tuo nesunkiai sutrikdė V.

Å . sveikatÄ . 8.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Å . kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tyrė ir analizavo visus įrodymus (ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus nuteistojo A. Å ., nukentėjusiojo V. Å ., liudytojų M. Å ., J. Å ., J. B., M. Å . parodymus, akistatos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus, specialisto iÅ¡vadÄ ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje pateikti aiÅ¡kÅ«s įrodymų vertinimo motyvai ir jų pagrindu padarytos pagrįstos iÅ¡vados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A.

Å . kaltę smurtavus prieÅ¡ V. Å ., taip pat Å¡iame nuosprendyje iÅ¡samiai aptartos nuteistojo ir gynybos keltos versijos ir jos motyvuotai atmestos. 8.3. Didžioji dalis apeliacinio skundo yra skirta argumentams, apelianto nuomone, pagrindžiančiais nuteistojo A. Å . teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Anot nuteistojo gynėjo, nagrinėjamoje situacijoje egzistavo akivaizdus ir realus pavojingas V. Å . kėsinimasis, todėl A. Å . turėjo teisę nuo Å¡io kėsinimosi gintis. 8.4. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pagal teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo akivaizdžiai siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: kėsinasi į asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012 ir kt.). 8.5. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad nuteistasis A. Å . veikė jo veiksmuose nesant bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, t. y. nebuvo realaus pavojaus jo sveikatai bei bÅ«sto neliečiamumui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytiems motyvams ir konstatuoja, kad A.

Å . neturėjo jokio realaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl V. Å . atėjimo į jo namų valdÄ jo sveikatai ar gyvybei buvo iÅ¡kilęs realus pavojus. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiajam įėjus į nuteistojo kiemÄ , atsidarė verandos durys ir ten buvę Å¡unys puolė ant nukentėjusiojo, kuris atsineÅ¡tomis Å¡akėmis gynėsi nuo Å¡unų, o nuteistasis tuo metu iÅ¡ nugaros trenkė jam pagaliu per galvÄ , nuo ko prarado sÄ monę ir atsipeikėjo tik tada, kai Å¡unys pradėjo jį draskyti.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad A. Å . sėdėjo ant gulinčio V. Å ., o nuteistojo Å¡unys tuo metu draskė nukentėjusįjį, paskui nukentėjusysis nuvertė nuteistÄ jį nuo savęs ir pabėgo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes visiÅ¡kai patvirtina objektyvus įrodymas – 2018-07-02 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje, be kitų, V. Å . konstatuotas sužalojimas – muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, kas akivaizdžiai rodo, jog Å¡is sužalojimas padarytas iÅ¡ nugaros pusės. Tai leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju A.

Å . nukentėjusiajam sveikatÄ sutrikdė ne besigindamas nuo tariamai neteisėtų V. Å . veiksmų, o tyčia, kryptingai siekdamas sužaloti nukentėjusįjį. 8.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. Å . kėlusiÄ realiÄ grėsmę nuteistajam ir tuo pačiu A. Å . teisę aktyviai gintis patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 838/2018 (05), iÅ¡ kurios matyti, jog A. Å . nustatyta odos nubrozdinimai pakauÅ¡yje, kairio užausio srityje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Apelianto vertinimu, nustatyti sužalojimai įrodo, kad A.

Å . V. Å . buvo užpultas. 8.7. Å iuos argumentus nuteistasis bei gynyba kėlė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytiems motyvams, kad nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 838/2018 (05) nurodyta, kad A. Å . nustatyta odos nubrozdinimai pakauÅ¡yje, kairio užausio srityje ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kad Å¡iuos sužalojimus padarė bÅ«tent V. Å . nagrinėjamo įvykio metu ir kad nuteistasis sužalojimus V.

Å . padarė nuo pastarojo smurto gindamasis. 8.8. Asmuo teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį naudojasi ir gindamas savo bÅ«sto neliečiamumÄ . Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamumÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos Å¡iai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Ginant bÅ«sto neliečiamumÄ , kaip ir kitas savo ar kito asmens teises, bÅ«tinosios ginties kontekste svarbu įvertinti kėsinimosi pavojingumÄ ir realumÄ . 8.9.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo veiksmai jam įžengiant į A. Å . kiemÄ negali bÅ«ti vertinami kaip realus ir pavojingas kėsinimas į nuteistojo bÅ«sto neliečiamumÄ . Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų brovęsis į nuteistojo namo vidų ir ketinęs smurtauti A. Å . atžvilgiu. Vien V. Å . atėjimas į A. Å . kiemÄ negali bÅ«ti laikomas pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimuisi, nes nukentėjusysis į nuteistojo kiemÄ atėjo ne siekdamas kėsintis į bÅ«sto neliečiamumÄ , o tam, kad įspėti A.

Å ., kad jo Å¡unys nebepuldinėtų nukentėjusiojo karvės. Taigi, vien formalus įžengimas į kito asmens teritorijÄ nesudaro pagrindo bÅ«tinajai ginčiai. Tam, kad bÅ«tų nustatytas pagrindas bÅ«tinajai ginčiai, kaip minėta, kėsinimasis į Å¡iÄ teisę turi bÅ«ti ir realus, ir pavojingas. Nors apeliantas skunde akcentuoja tai, kad į nuteistojo kiemÄ nukentėjusysis atėjo su Å¡akėmis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡ias Å¡akes jis ketino panaudoti A. Å . atžvilgiu.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šakes jis pasiėmė tik tam, kad apsigintų nuo palaidų A. Š. šunų. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. buvo pagrindas manyti, jog V. Š. ketina prieš jį smurtauti. Iš būtinosios ginties instituto sampratos išplaukia, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja.

Å ioje byloje buvo nustatyta, kad realus pavojus A. Å . bÅ«sto neliečiamumui nebuvo kilęs, todėl konstatuotina, jog nuteistasis A. Å . fizinę jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojo ir užsiundė ant jo Å¡unis, esant prieÅ¡iÅ¡kiems tarpusavio santykiams pasinaudodamas vien nukentėjusiojo atėjimo į jo kiemÄ pretekstu. Esant aptartų aplinkybių visetui, apelianto argumentai dėl bÅ«tinosios ginties instituto taikymo yra nepagrįsti.

9. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įvykio faktines aplinkybes ir įvertino A. Å . veiksmus kaip nusikalstamus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. Å . 2018 m. liepos 1 d. padarė dvi nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kvalifikuodamas A. Å . smurtinius veiksmus apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 9.1.

Bylos įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad V. Å . tÄ dienÄ buvo sužalotas A. Å . veiksmais – Å¡iam suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį pagaliu į galvos sritį, ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir veido sritį bei ant nukentėjusiojo užsiundant Å¡unis, kurie apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, ir visa tai vyko vienu metu. Nustatyta, kad pirmiausia A. Å . pagaliu trenkė V. Å . per galvÄ , nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę ir nukrito ant žemės, tada A.

Å . Å¡unys ėmė draskyti nukentėjusįjį, o nuteistasis, užsilipęs ant nukentėjusiojo, jį daužė. Visus Å¡iuos veiksmus A. Å . atliko veikdamas vieninga tyčia, kėsindamasis į vienÄ objektÄ â€“ V. Å . sveikatÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms A. Å . veiksmų kvalifikavimas pagal du atskirus BK straipsnius – už paties A. Å . padarytus sužalojimus V. Å . – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o už jo Å¡unų padarytus sužalojimus – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra neteisingas ir nelogiÅ¡kas.

Å iuo atveju A. Å . veika kvalifikuotina pagal visas dėl vienos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes – nesunkų V. Å . sveikatos sutrikdymÄ , t. y. BK 138 straipsnio 1 dalį. 9.2. Esant Å¡ioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodyta, jog A. Å . 2018 m. liepos 1 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kieme, rankoje laikytu pagaliu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. Å . į galvos sritį bei sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių kumščiais nukentėjusiajam į krÅ«tinę ir veido sritį, tuo padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje, o kai nuo suduotų smÅ«gių V.

Å . nugriuvo ir prarado sÄ monę, tyčia, suvokdamas pavojų nukentėjusiojo sveikatai, nesiėmė drausminimo priemonių jam priklausančių keturių Å¡unų atžvilgiu bei juos užsiundė, dėl ko Å¡unys apkandžiojo ir nagais apdraskė nukentėjusiojo abi kojas, padarydami V. Å . kastines žaizdas deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, taip nesunkiai sutrikdė V. Å . sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. 9.3. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydžiu bei Å¡ios bausmės subendrinimo su bausme, paskirta už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (2018 m. balandžio 18 d. veika), BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

Dėl V. Å . civilinio ieÅ¡kinio 10. Nukentėjusysis V. Å . bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 6 000 Eur dydžio neturtinei žalai dėl patirtų sužalojimų atlyginti ir 4 010 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. Å . nukentėjusiojo naudai priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4 010 Eur turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. 10.1.

Apeliacinės instancijos teismui V. Å . pateikė atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio bei patvirtino, kad jam yra žinomos civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės. 10.2. IeÅ¡kovas turi teisę atsisakyti civilinio ieÅ¡kinio bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis), todėl nukentėjusiojo V. Å . atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio, pareikÅ¡tas apeliacinės instancijos teisme, priimtinas, o byla Å¡ioje procesas nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso iÅ¡laidų 11. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. Å . priteista 528,58 Eur valstybės naudai už nukentėjusiajam V. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . 11.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Å . dėl savo sveikatos nebegali pats savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi, yra visiÅ¡kai priklausomas nuo kitų asmenų, slaugomas, neturi jokių galimybių gauti pajamų, jam nepakanka valstybės skiriamos paramos, nuteistasis yra remiamas savo vaiko, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, proceso iÅ¡laidų už advokato teisinės pagalbos suteikimÄ V.

Å . priteisimas iÅ¡ A. Å . bÅ«tų neproporcingas. Su Å¡iais apelianto argumentais sutiktina iÅ¡ dalies. 11.2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 11.3.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis dėl jo sveikatos bÅ«klės (iÅ¡sivysčiusi deÅ¡inės pusės (rankos ir kojos) jutiminė ir motorinė polineuropatija ir hemiparezė, kad jis nevaikÅ¡to, pats neapsitarnauja, jam reikalinga slauga) yra visiÅ¡kai nedarbingas, kad jam yra ir bus reikalingos ženklios materialinės iÅ¡laidos slaugai, medikamentams. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, jog A. Å . turtinė padėtis yra itin sunki. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iÅ¡ A.

Å . 528,58 Eur valstybės naudai už nukentėjusiajam V. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , netinkamai įvertino nuteistojo sveikatos bÅ«klę ir jo turtinę padėtį bei nepagrįstai nepritaikė BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti. Dėl to, kad Å¡is pirmos instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti: A. Å . veikÄ dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykio iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir už Å¡iÄ veikÄ paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. liepos 1 d.

įvykio, subendrintos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. liepos 1 d. įvykius) subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti A. Å . galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A. Å . priteista 528,58 Eur valstybei už nukentėjusiajam V. Å . suteiktÄ teisinę pagalbÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ A.

Å . už nukentėjusiajam V. Å . suteiktÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡laidų valstybei nepriteisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A. Å . priteista 3500 eurų neturtinės žalos ir 4010 eurų turtinės žalos atlyginimo V. Å . ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ procesÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiojo V. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nutraukti, nukentėjusiajam atsisakius civilinio ieÅ¡kinio. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Algirdas Gaputis Sigitas Bagdonavičius Evaldas Vanagas