e8c591e4-3019-4382-a28b-dfcdccda83d7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4298-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00336-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 26 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. Ž. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2018-07-21 buvo kalinamas Å iaulių TI. Dažnai bÅ«davo konvojuojamas iÅ¡ Å iaulių TI į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę ir atgal, prieÅ¡ etapavimÄ ir po jo visuomet bÅ«davo talpinamas į laikino sulaikymo kameras, esančias administracinio pastato ir rėžiminio korpuso rÅ«syje.

Šiose patalpose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas jokia pertvara, užuolaidėle, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes naudojantis tualetu pareigūnai, tame tarpe ir moterys darbuotojos, dažnai atidarydavo duris neįspėję, kas labai trikdė ir žemino. Kartu laikomi kiti suimtieji taip pat matydavo besinaudojantį sanitariniu mazgu. Nebuvo jokios ventiliacijos, šiose patalpose tekdavo ir valgyti prie didelės smarvės, kuri sklido iš senų neuždengiamų tualetų, sumontuotų grindyse.

Valgyti tekdavo atsistojus, nes nebuvo įrengti jokie staliukai, buvo tik suolai, todėl patyrė didelių nepatogumų. Laikino sulaikymo kamerose kaskart išvykstant ir parvykstant tekdavo praleisti nuo 2 iki 6 valandų, jose buvo drėgna ir tamsu. Gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo numatyto ir būtino inventoriaus, trūko taburečių ir spintelių rūbams, neturėjo kur tinkamai laikyti asmeninių rūbų. Dėl taburečių nebuvimo taip pat patyrė nepatogumus, išgyvenimus, nes valgant pusryčius, pietus ar vakarienę kiekvienas norėdavo atsisėsti ant taburetės, o ne ant kito suimtojo gulto.

Skundžiamu laikotarpiu jam nebuvo taikyti užimtumai, dėl to didžiÄ jÄ dalį paros buvo priverstas praleisti gyvenamosiose kamerose, kas neigiamai atsiliepė jo psichologinei bÅ«senai. PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (4, 140 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (140 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (133-138, 179-181 b. l.), kuriuose prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2017-09-17 iki 2018-06-25. Rėžiminiame korpuse esančiose PK kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, po to asmenys paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal teisinį reglamentavimÄ Ä¯ dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam Å¡varinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu.

Ä®statymų leidėjas neįpareigoja registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei teisės aktais įtvirtintas minimalus plotas. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP nėra gyvenamosios patalpos. Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ , o tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu.

Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. Kad minėtos patalpos tvarkingos, patvirtina 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktas Nr. PA.6-378. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo yra subjektyvÅ«s, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukeliantys veiksniai. Dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams atsakovas nurodė, kad kamerų aprÅ«pinimÄ baldais reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos ir iÅ¡analizavo, kokie baldai ir įrenginiai pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ turi bÅ«ti tardymo izoliatorių kamerose, taip pat nurodė, kad Å iaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos.

Atsakovas nurodo, kad Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iÅ¡kabinama kamerose.

Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Atsiliepimo į skundÄ papildyme (179-181 b. l.) atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis, ir jam teko nuo 3,63 iki 18,7 kv. m. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ . Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas M. Ž. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sÄ lygų Å iaulių TI trumpalaikio laikymo patalpose, į kurias jis buvo talpinamas laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2018-07-21, taip pat dėl netinkamo užimtumo organizavimo, kamerų neaprÅ«pinimo teisės aktuose numatytais baldais. IÅ¡ byloje esančios 2019-03-28 pažymos Nr. 60/09-11470 (30-35 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

Ž. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-09-17 iki 2018-06-25, viso 258 dienas. Į trumpalaikio laikymo kameras (LSP-5 ir TLK-5) per šį laikotarpį pareiškėjas buvo patalpintas 9 kartus. Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus pažymoje Nr. 69/06-1469 (36 b. l.) nurodytos atvykimo į Šiaulių TI datos, kurios sutampa su pažymoje Nr. 60/09-11470 nurodytomis patalpinimo į trumpalaikio laikymo kameras datomis, taip pat išvykimo iš Šiaulių TI datos ir paskirties punkto pavadinimas, tačiau kad išvykimo dienomis pareiškėjas būtų talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras pažymoje Nr. 60/09-11470 nenurodyta, todėl vadovaujantis šiais duomenimis laikytina, kad į trumpalaikio laikymo kameras pareiškėjas buvo talpinamas tik atvykęs į Šiaulių TI.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikino sulaikymo kamerose tekdavo praleisti nuo 2 iki 6 valandų. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių matytųsi, kiek laiko pareiÅ¡kėjas tose patalpoje buvo laikomas, tik nurodė, kad rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovui nepateikus duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jos laikomos nustatytomis, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas į trumpalaikio laikymo kamerÄ buvo patalpintas pažeidžiant Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus dėl laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas laikino sulaikymo patalpose nebuvo atitvertas jokia pertvara, užuolaidėle, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ jų sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna ir tamsu.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja, o 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ . IÅ¡ Å iaulių TI Å«kio skyriaus pažymų apie 2017 – 2018 metais atliktus remonto darbus (143-156 b. l.) matosi, kad buvo remontuojamos tik paskirstymo kameros Nr. PK-8 ir PK-9, 2018 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 10 d. Å¡iose kamerose nuvalytos nuo pelėsių sienos ir lubos, jos perdažytos, užtaisyti įtrÅ«kimai, sumontuoti nauji baldai, atlikti kiti darbai.

Atsakovas į bylÄ pateikė ir kameros Nr. LSP-5 fotonuotraukÄ , iÅ¡ kurios matosi, kad sanitarinis mazgas Å¡ioje kameroje atitvertas plokÅ¡te, tačiau įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ atviras (178 b. l.). Atsakovas nurodė, kad asmenys jų žodiniu praÅ¡ymu nuvedami į atskirÄ tualeto patalpÄ , tačiau nepateikė jokių šį teiginį įrodančių dokumentų. Nors aukščiau iÅ¡analizuoti teisės aktai nereglamentavo sanitarinių mazgų įrengimo trumpalaikio laikymo kamerose ir nenumatė, kad jie turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių bei prižiÅ«rėtojų (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p. ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, taip pat yra konstatavęs, kad Å iaulių TI turėjo pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo privatumÄ naudojantis tualetu ne tik gyvenamosiose kamerose, bet ir trumpalaikio laikymo bei karantino kamerose, tačiau to nepadarė (2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo patalpose drėgna, tamsu, nėra ventiliacijos, atsakovo nurodomame 2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 pažymėta, kad periodinės kontrolės metu tikrintos kameros LSP1 ir LSP2, tačiau nėra jokių duomenų apie Å¡ių kamerų patikrinimo rezultatus.

Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių TI, buvo talpinamas į trumpalaikio laikymo kameras neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, buvo drėgna, tamsu, nebuvo ventiliacijos, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trÅ«ko taburečių ir spintelių rÅ«bams, laikino sulaikymo patalpose nebuvo stalų, dėl baldų trÅ«kumo jis patyrė didelius nepatogumus valgant, laikant asmeninius daiktus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtino naujas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Atsakovė atsiliepime tik iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprÅ«pinimÄ baldais, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl konkrečiose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (39-42 b. l.) nurodyta, kad kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, tačiau iÅ¡ pažymoje nurodytų duomenų matosi, kad konkrečiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (Nr. 10, 16, 25, 46, 63, 89, 100 ir 103) trÅ«ksta taburečių arba suoliukų, t. y. jų nėra tiek, kad užtektų po 1 sėdimÄ vietÄ vienam asmeniui: pvz., kamerose Nr. 10, 16, 25, 46 ir 103, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomi 4 asmenys, yra tik po 1-2 taburetes, tik kameroje Nr. 46 - viena taburetė ir vienas suoliukas, tačiau kameroje Nr. 16 nėra nei taburečių, nei suoliukų; kamerose Nr. 63, 89 ir 100, kuriose buvo laikomi 5 asmenys, taip pat yra tik po 1-2 taburetes.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprÅ«pintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant taburetėmis ir spintelėmis, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ . IÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas nenumato laikino sulaikymo patalpų aprÅ«pinimo baldais, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl stalų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo taikytas užimtumas, dėl to didžiÄ jÄ dalį paros buvo priverstas praleisti gyvenamosiose kamerose, kas neigiamai atsiliepė jo psichologinei bÅ«senai. Atsakovas į bylÄ pateikė 2019-03-26 Å iaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-832 (53 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei žaidimų kambarį pagal kiekvienÄ savaitę tvirtinamÄ grafikÄ ;

Å iaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į socialinės reabilitacijos specialistÄ ir pareiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti; suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija, taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių Å¡ventiku; M. Ž. buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Ä® bylÄ pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (49-52 b. l.) bei Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (54-131 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iÅ¡ tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ . Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo talpinimas į trumpalaikio laikymo kameras, kuriose tamsu, drėgna, nėra ventiliacijos, neužtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 3500 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl laikymo sÄ lygų ar patiriamų nepatogumų skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1945-525/2018, 2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-857-520/2018, 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-939-394/2018 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50,00 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 50,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. Ž. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė