2025-05-21 Nr. AB-8683-3-64-3-00794-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-614-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00794-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pranešimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Costo“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Kontrolės skyriaus 2025 m. kovo 19 d. pranešimą Nr. 25SD5618 dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus (toliau – ir Pranešimas); priteisti iš Migracijos departamento pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, t. y. 3 410,30 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nedelsiant sustabdyti Pranešimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdė Pranešimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 18 d. iš viso 205 vairuotojai iš trečiųjų šalių, kurie dirba Bendrovėje, turi kreiptis dėl turimų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo, jiems Bendrovė turi užpildyti tarpininkavimo raštus per MIGRIS sistemą. Teismas pažymėjo, kad dėl Bendrovei taikomo draudimo teikti tarpininkavimo raštus trečiųjų šalių piliečiai negalės pratęsti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, todėl jie neteks teisės dirbti, o pareiškėjas neteks darbuotojų, negalės vykdyti klientų užsakymų.

Teismas įvertino pareiškėjo pateiktą negautų pajamų žalos įvertinimą ir sutiko su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad tokia padėtis, kuomet pareiškėjas neteiks tarpininkavimo raštų, neabejotinai lems ne tik žalos atsiradimą Bendrovei, bet ir pareiškėjo verslo paralyžiavimą, dėl ko bus padaryta sunkiai atitaisoma žala Bendrovei.

III. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde iš esmės pripažįsta, jog yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, ir nuo baudos sumokėjimo nėra praėję 1 metai. Atsakovas pažymi, jog tokiu atveju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos imperatyviai nurodo, kad darbdavys, kuris buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai, neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų darbdaviui, teikiančiam įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimų pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jis potencialiai neįdarbins 400 vairuotojų iš trečiųjų šalių, nurodo, kad pareiškėjas negali kviesti dirbti užsieniečių (teikti tarpininkavimo raštų) pagal Įstatymo 44 straipsnį, tačiau jam nėra taikomi jokie ribojimai darbinti užsieniečius, kurie turi leidimą gyventi kitais Įstatymo pagrindais (pvz., kai užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga). Atsakovas akcentuoja, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas pateiktų tarpininkavimo raštą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi vis tiek nebūtų išduodamas (t. y. pareiškėjas vis tiek negalėtų įdarbinti šių užsieniečių). Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas savo skundo pagrįstumą grindžia tuo, kad Pranešimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra priimtas neįvertinus visų aktualių aplinkybių.

Pareiškėjas pažymi, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma žala, kurią pareiškėjas apskaičiavo ir pagrindė prie skundo pridėtais dokumentais. Pareiškėjas nesutinka, kad jis nagrinėjamu atveju galės įdarbinti ukrainiečius su laikinąja apsauga, ir pažymi, kad Bendrovė Lietuvoje nesuras 400 nedirbančių Ukrainos piliečių, kurie bus kvalifikuoti tolimųjų reisų vairuotojai ir turės leidimus laikinai gyventi Lietuvoje būtent laikinosios apsaugos pagrindu. Pareiškėjas akcentuoja, kad žala jam bus padaryta ne tik dėl naujų 400 darbuotojų neįdarbinimo, bet ir dėl to, kad dabar dirbantys vairuotojai iš trečiųjų šalių neteks jau turimų leidimų gyventi, kurie yra išduoti būtent darbo Bendrovėje pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, apsaugos viešąjį interesą, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė nutartyje pasisakyti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo apimties, nurodant, kad iki bus išnagrinėta byla Nr. eI2-11673-983/2025 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, pareiškėjui nestabdomas tiek tarpininkavimo raštų pateikimas, tiek užsieniečių įdarbinimas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė: 1) pareiškėjo skundą priimti; 2) išsiųsti atsakovui skundo ir jo priedų nuorašus ir įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio reikalavimus, ir visą su ginču susijusią medžiagą; 3) tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdyti Pranešimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Atskirojo skundo objektu yra tik šios nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 7 d. ir 152 str. 1 d.).

Ginčijamu Pranešimu dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus pareiškėjas informuotas, jog nustačius, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nubaudė UAB „COSTO“ pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą (nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo) data – 2025 m. sausio 17 d.), pareiškėjui 2025 m. kovo 19 d. buvo nustatytas draudimas teikti tarpininkavimo raštus, kuris galios iki 2025 m. rugsėjo 18 d. Pranešime taip pat nurodytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ir 19 punktų bei 44 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos, numatančios reikalavimus darbdaviui, ketinančiam įdarbinti užsienietį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Pranešimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo, kad Pranešimo galiojimo sustabdymas nesukels pareiškėjui jo siekiamų pasekmių, nes net ir pateikus tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo, leidimai laikinai gyventi užsieniečiams darbo UAB „COSTO“ pagrindu negalės būti išduodami.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje, didelę žalą, kuri gali kilti nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Pranešimo galiojimo, siejo su aplinkybe, kad pareiškėjas, negalėdamas teikti tarpininkavimo raštų dėl užsieniečių įdarbinimo, negalės tarpininkauti dėl esamų Bendrovės darbuotojų leidimų laikinai gyventi pratęsimo bei dėl naujų užsieniečių įdarbinimo, todėl nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 18 d. iš viso pareiškėjas potencialiai neįdarbins 400 vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti 1-5 punktuose numatytas sąlygas, iš jų – ir kad nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų (Įstatymo 44 str. 8 d. 3 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma 1-21 punktuose aptartais atvejais, iš jų – jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai (35 str. 1 d. 16 p. a pp.); duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (35 str. 1 d. 19 p.). Pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nėra numatyta, kad Migracijos departamentas pagal Įstatymo 44 straipsnio 9 dalį gali priimti sprendimą, kuris yra pagrindas atsisakyti priimti visus darbdavio įsipareigojimus įdarbinti užsieniečius tam tikrą laikotarpį.

Teisėjų kolegija manymu, vertinimas, ar darbdavys atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, iš jų – ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų (Įstatymo 44 str. 8 d. 3 p.), atliekamas kiekvienu atveju, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Taigi, kiekvienu tokiu atveju tokiu yra priimamas administracinis sprendimas, kuris ir gali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytas argumentas, kad jis negali skųsti sprendimų, kurie formaliai priimti užsieniečių, suinteresuotų kuo greičiau gauti darbą Lietuvoje ir dėl to besikreipiančių dėl naujų leidimų gyventi darbui pas kitus darbdavius, atžvilgiu, viena vertus, yra hipotetinis (pareiškėjas neteigia, kad jo skundą dėl tokio sprendimo buvo atsisakyta priimti), o kita vertus – ir nėra reikšmingas, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turi (turėjo) galimybę iniciuoti ginčą dėl administracinio sprendimo, dėl kurio jam taikomi Įstatymo 44 straipsnio 9 dalies ribojimai, teisėtumo ir tokiame ginče prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad net ir tuo atveju, jei būtų sustabdytas Pranešimo galiojimas, ši aplinkybė nesukeltų pareiškėjui jo siekiamų pasekmių, t. y. atitikimo tokiai sąlygai vertinimo, kiekvienu konkrečius atveju sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo užsieniečiui, ketinančiam dirbti Bendrovėje.

Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, kuri atsirastų nesustabdžius Pranešimo galiojimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pranešimo galiojimą, yra naikintina.

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra sprendžiamas, kadangi toks sprendimas priimamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria, tenkinus pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, sustabdytas 2025 m. kovo 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus pranešimas Nr. 25SD5618 dėl draudimo teikti tarpininkavimo raštus pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Costo“ galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Costo“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan