Legislator Case Law & Legislation
e8c35fb3-83a1-4e4e-9c1d-408396834b68 AI generated

e8c35fb3-83a1-4e4e-9c1d-408396834b68 · Kauno apygardos teismas

Case Number e8c35fb3-83a1-4e4e-9c1d-408396834b68
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. B. (toliau – J. B.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta dėl to, kad ji, 2020 m. gegužės 21 d., apie 13.10 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus konfliktui, tyčia spjovė A. V. (toliau – A. V.) į veidÄ bei nagais draskė jo veidÄ , krÅ«tinę, taip padarydama nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva už deÅ¡inės ausies, kraujosruva kaklo deÅ¡inėje, nubrozdinimu kairiame žande, nubrozdinimais krÅ«tinėje.

Legislator headnote

AI generated

e8c35fb3-83a1-4e4e-9c1d-408396834b68 · Kauno apygardos teismas: Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-245/2021 Proceso Nr. 1-01-1-19566-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.3.1.; 2.1.3.8.; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistajai J.

B. ir jos gynėjui advokatui Tomui VildžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo VildžiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. B. (toliau – J. B.) Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta dėl to, kad ji, 2020 m. gegužės 21 d., apie 13.10 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus konfliktui, tyčia spjovė A. V. (toliau – A. V.) į veidÄ bei nagais draskė jo veidÄ , krÅ«tinę, taip padarydama nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva už deÅ¡inės ausies, kraujosruva kaklo deÅ¡inėje, nubrozdinimu kairiame žande, nubrozdinimais krÅ«tinėje.

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas Tomas Vildžiūnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir J. B. išteisinti. 2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei nepagrįstai konstatavo, kad J.

B. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ . 2.2. Nuteistosios gynėjo teigimu, kaltinamajame akte yra nurodyta, kad J. B. veiksmai, padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kė spjÅ«viu į veidÄ bei draskant nagais jo veidÄ ir krÅ«tinę. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , Å¡ias kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtino. SpjÅ«vis į veidÄ (konstatuotas remiantis subjektyviais nukentėjusiojo parodymais), pasak nuteistosios gynėjo, nėra ir negali bÅ«ti BK140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, t. y. spjÅ«viu į veidÄ negalima padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Draskant nagais krÅ«tinę ir veidÄ negali atsirasti kraujosruva už deÅ¡inės ausies ir kraujosruva kaklo deÅ¡inėje. Skunde teigiama, kad kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės ir pirmos instancijos teismo patvirtintos aukščiau nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja elementarios logikos dėsniams. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas J. B., padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas, nuteistosios gynėjo teigimu, nukentėjusiojo parodymų pagrindu bei visiÅ¡kai neįvertindamas kitų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme J. B. davė nuoseklius ir neprieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus. J. B. nepripažino sužalojusi nukentėjusįjį A. V., nurodė, kad pats A. V. jÄ užpuolė ir konflikto metu galėjo susižaloti, o ji tik gynėsi nuo kaimyno užpuolimo. 2.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. R. patvirtino, jog konfliktÄ matė J. B. vaikai. Nuteistosios gynėjo teigimu, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra ir kodėl kritiÅ¡kai vertino nepilnametės liudytojos L.

B. parodymus bei dėl kokių priežasčių, neapklausdamas nepilnametės liudytojos teisme, padarė iÅ¡vadÄ , jog nepilnametė liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. 2.5. Skunde aptariama specialisto iÅ¡vada Nr. G 1228/2020(02), kurioje A. V. nustatyta kraujosruva už deÅ¡inės ausies, kraujosruva kaklo deÅ¡inėje, nubrozdinimas kairiajame žande, nubrozdinimai krÅ«tinėje. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C. savo specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino. Taip pat teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad teoriÅ¡kai nukentėjusysis galėjo susižaloti pats bei neatmetė galimybės, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik nagais, tačiau ir kitais objektais.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1234/2020(02) nurodyta, kad J. B. nustatyta: kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C. savo specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino. Papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ kaltinamosios pateiktų fotonuotraukų matyti, jog J. B. buvo padaryta kraujosruva kairėje veido pusėje, prie ausies, kuri nebuvo nustatyta 2020 m. gegužės 22 d. apžiÅ«ros metu. Ekspertas taip pat patvirtino, kad kraujosruva kairiame žaste ir kraujosruva kairiame dilbyje padarytos arba suduodant, arba suspaudus.

Gindamasis nukentėjusysis tokių sužalojimų negalėjo padaryti. Taip pat papildomai nurodė, kad papildomai nustatyta kraujosruva kairėje veido pusėje, prie ausies, galėjo atsirasti po smÅ«gio kumščiu. Skunde nurodoma, kad tai, jog J. B. buvo padaryta kraujosruva kairėje veido pusėje, prie ausies, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino liudytoja L. R.. Pasak nuteistosios gynėjo, pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvuodamas vienÄ to paties specialisto iÅ¡vadÄ vertina, kaip pagrindžiančiÄ J.

B. kaltę, o vertindamas kitÄ iÅ¡vadÄ konstatuoja, kad iÅ¡vada nepatvirtina A. V. tyčios smurtauti J. B. atžvilgiu. 2.6. Nuteistosios gynėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia padaryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ bei objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. veiksmai atitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo VildžiÅ«no apeliacinis skundas tenkinamas 4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, nurodydamas, kad nuteistoji J. B. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, todėl ji turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. IÅ¡nagrinėjus baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡analizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, J. B. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimÄ , atlikus įrodymų tyrimÄ , taip pat įvertinus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. B. nukentėjusįjį A. V. apdraskė ne tyčia siekdama jam padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o gindamasi nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

Nors nuteistosios veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai, o aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju J. B. bÅ«tų peržengusi bÅ«tinosios ginties ribas, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutrauktina dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis, BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

7. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d., apie 13.10 val., daugiabučio, esančio Lietuvių g. 23, Kaune, kieme, tarp J. B. ir A. V. kilo konfliktas dėl per žolę iÅ¡tiestų elektros laidų. J. B., bijodama dėl savo vaikų saugumo, pati iÅ¡jungė minėtus laidus iÅ¡ elektros lizdo. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. nurodė, jog 2021 m. gegužės 21 d. jam bepjaunant malkas, pjÅ«klas staiga sustojo ir nuėjus patikrinti prailgintojÄ jis pamatė, kaip J. B. draskė laidus (t. 1, b. l. 7 – 8, 27 – 28).

Tai, kad J. B. pati atjungė laidus, patvirtina ir jos dukros L. B. parodymai (t. 1, b. l. 62 – 63) bei pačios J. B. parodymai (t. 1, b. l. 92 – 93). Tiek L. B., tiek J. B. parodė, kad pirmiausia J. B. paprašė A. V., kad Å¡is iÅ¡jungtų laidus iÅ¡ elektros, tačiau jis to nepadarė, dėl ko J. B. laidus iÅ¡jungė pati. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek nukentėjusysis, tiek J. B. laikėsi savo parodymų ir iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.

Abu asmenys įvykio eigÄ nupasakojo skirtingai. A. V. teigimu, dingus elektrai ir jam nuėjus patikrinti prailgintojo, jis pamatė laidus draskančiÄ J. B., po ko Å¡i puolė nukentėjusįjį, spjovė ant jo, jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei draskė jį nagais. J. B. teigimu, ji pamačiusi per Å¡lapiÄ Å¾olę nutiestus laidus ir iÅ¡sigandusi dėl savo vaikų saugumo, paprašė kaimyno A. V., kad Å¡is laidus iÅ¡jungtų, tačiau po tokio praÅ¡ymo ji savo atžvilgiu iÅ¡girdo necenzÅ«rinius žodžius.

A. V. nenutraukus darbų, J. B. nurodė pati iÅ¡traukusi laidus, o tai pamatęs A. V., keikdamas jÄ pradėjo prie jos artintis. J. B., rankose laikydama laidus pradėjo eiti tolyn nuo kaimyno, tačiau Å¡is jÄ pasivijo, griebė už rankos, iÅ¡plėšė laidus, sugriebęs už atlapų stÅ«mė jÄ ir smogė į skruostÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. B. dukra L. B. nurodė, kad A. V. pradėjo vytis mamÄ ir su kumščiu trenkė jai į veidÄ , pradėjo negražiais žodžiais vadinti (t. 1, b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R. (t. 1, b. l. 67 – 68) parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiaja patrule. Atvykus į įvykio vietÄ ir bendraujant su J. B., liudytoja nurodė, kad ant jos (J. B.) kairio skruosto matėsi paraudimas, tačiau nebuvo labai ryÅ¡kus ar žymus. Liudytoja bandė paraudimÄ nufotografuoti tarnybiniu telefonu, tačiau nepavyko, nes Å¡vietė saulė. Pirmosios instancijos teismas L. B. parodymus, kad ji matė, kaip kaimynas pradėjo vytis mamÄ ir trenkė mamai kumščiu į veidÄ , pradėjo jÄ vadinti negražiais žodžiais, vertino kritiÅ¡kai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad specialisto išvados, kuria J. B. konstatuota kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje ir veido kairėje pusėje, nepakanka A. V. veiksmų tyčiai nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu bylos aplinkybių vertinimu neturi pagrindo sutikti.

9. Sprendžiant ar J. B. veiksmai nežymiai sutrikdant A. V. sveikatÄ , buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, J. B. nuosekliai laikėsi versijos, kad A. V. puolus jÄ tÄ syti, trenkus jÄ Ä¯ medį ir po to kumščiu sudavus jai į veidÄ , ji bandė A. V. nustumti ir tuo metu galėjo jį apdraskyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė (t.1, b. l. 92 – 93), kad jai iÅ¡jungus artimiausiÄ prailgintojÄ , kuris buvo užmestas ant jos prižiÅ«rimo gėlyno, ji pradėjo vynioti laidÄ ir pajudėjo į gretimÄ kiemÄ , kuriame parkuojami automobiliai.

Tada A. V. koliodamasis pradėjo jÄ vytis link antrojo prailgintojo, kurį ji taip pat ketino atjungti. A. V. puolė jÄ tÄ syti, trenkė jÄ Ä¯ medį. J. B. nurodė neturėjusi kur atsitraukti, todėl bandė A. V. atstumti, tačiau kaimynas kumščiu jai trenkė į veidÄ . Bandydama jį atstumti ji gal ir galėjo jį apdraskyti, nes jo veidas buvo visai arti jos veido. Å ias aplinkybes J. B. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Moteris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, kad laidus ji norėjo atjungti dėl to, kad kilo pavojus jos vaikams.

10. Aplinkybę, kad pirmasis smÅ«giavo A. V., patvirtina J. B. dukters L. B. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad minėtos liudytojos parodymais remtis negalima, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad L. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar, kad mama bÅ«tų jÄ primokiusi duoti atitinkamus parodymus. Byloje taip pat pateiktos J. B. veido nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti kraujosruva kairėje jos veido pusėje.

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas G. A. C. nurodė, kad apžiūrint šio sužalojimo nesimatė, tačiau fotoaparatas gali parodyti aiškiau, nei gali matyti plika akimi. Ekspertas nurodė, kad nuotraukose matomas sužalojimas padarytas buku daiktu, tai galėjo būti ir kumštis. Pažymėtina, kad nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas skirtingai vertino byloje pateiktas specialisto išvadas. Specialisto išvada Nr. G 1228/2020 (02) (t. 1, b. l.

34) patvirtina aplinkybę, kad A. V. buvo nustatyta kraujosruva už deÅ¡inės ausies, kraujosruva kaklo deÅ¡inėje, nubrozdinimas kairiame žande, nubrozdinimai krÅ«tinėje. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1234/2020 (02) (t. 1, b. l. 133 – 134) patvirtina, kad J. B. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Taip pat, jau anksčiau Å¡iame punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. B. buvo sužalotas ir veidas. Abi specialisto iÅ¡vadas pateikė ekspertas G. A. C., tačiau vertindamas minėtas specialisto iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad specialisto iÅ¡vada Nr. G 1228/2020 (02) yra iÅ¡sami ir motyvuota, joje atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas iÅ¡analizavus pateiktus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl ja rėmėsi, o vertindamas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1234/2020 (02) teismas konstatavo, kad Å¡ioje iÅ¡vadoje J.

B. nustatytų sužalojimų nepakanka A. V. tyčiai nustatyti. Apygardos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka. Tai, kad J. B. buvo sužalotas ir veidas, patvirtina tiek pačios J. B. parodymai, tiek liudytojų L. B., L. R. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos bei minėta specialisto išvada. Teismo argumentai, kad specialisto išvada Nr. G 1234/2020 (02) nepatvirtina A. V. tyčios smurtauti J. B. atžvilgiu, vertintini kritiškai, kadangi juos paneigia anksčiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės.

11. Ä®vertinus anksčiau aptartus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad J. B. veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , bet jie buvo sÄ lygoti grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jos sveikatai. J. B. bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad ji turėjo pagrindÄ manyti, jog jai gresia realus pavojus ir siekdama iÅ¡vengti grėsmės jos sveikatai, J. B. panaudojo fizinę jėgÄ nukentėjusiojo atžvilgiu – bandydama jį atstumti nuo savęs, apdraskė jam veidÄ bei krÅ«tinę. J. B. A. V. atžvilgiu jokių papildomų veiksmų neatliko, o tai patvirtina aplinkybę, kad ji tik siekė nukentėjusįjį atstumti nuo savęs ir taip apsiginti. Teismo vertinimu, tokia nuteistosios pasirinkta gynyba buvo adekvati ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė.

12. Pažymėtina ir tai, kad ir pačiam A. V. buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2020 m. liepos 20 d. nutarimu (t. 1, b. l. 54 – 55) buvo nutarta ikiteisminį tyrimÄ nutraukti. Minėtame nutarime konstatuota, kad atstumdamas J. B., A. V. nevirÅ¡ijo bÅ«tinosios ginties ribų. Teismas pažymi, kad prokuroro nutarimas, skirtingai nei teismo baigiamasis aktas po įsiteisėjimo, negali turėti res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) teisinės galios, todėl minėtas procesinis sprendimas jokios iÅ¡ankstinės teisinės galios Å¡ioje konkrečioje baudžiamojoje byloje neturėjo.

Baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėdamas bylÄ teismas privalo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymus ir savarankiÅ¡kai nustatyti bei nuosprendyje iÅ¡dėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje iÅ¡dėstytos bei įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).

Tai, kad J. B. veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, nagrinėjamu atveju nustatyta iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, be to minėtu nutarimu buvo vertinami galimai nusikalstami A. V., o ne J. B. veiksmai.

13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ir jos ribų neperžengė. BÅ«tinoji gintis (BK 28 straipsnis) yra viena iÅ¡ BK V skyriuje numatytų baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla J. B. atžvilgiu nutraukiama. Daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su fotonuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡u – paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, taikoma J. B., panaikinama (BPK 139 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 332 straipsniu ir 333 straipsniu, n u t a r i a : Nuteistosios J. B. gynėjo advokato Tomo VildžiÅ«no apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo J. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) CD laikmenas su fotonuotraukomis ir vaizdo įraÅ¡u – palikti saugoti byloje. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis