e8c19a4f-e038-4620-9bd6-100a463560e2 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-209/2017             Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00039-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2017 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant gynėjui advokatui Ernestui Šapalui,nuteistajai J.

V.,nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ pagal nuteistosios J. V. ir jos gynėjo advokato Ernesto Å apalo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu deÅ¡imčiai mėnesių.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, J. V. uždrausta bendrauti su L.

S..  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. V. nuteista už tai, kad 2015 m. spalio 28 d., apie 15.00 val. – 15.15 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. S. tvarkant jos motinai priklausančiame žemės sklype aplinkÄ , tarp L. S. ir J. V. įvykus žodiniam konfliktui, J. V. sudavė L. S. smÅ«gį į galvÄ grėbliu, taip sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvio srityje, bei trumpam susargdino.Apeliaciniu skundu nuteistoji J.

V. ir jos gynėjas advokatas Ernestas Å apalas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nuosprendį panaikinti ir J. V. iÅ¡teisinti, bei priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų, kitÄ Ä¯rodymų dalį iÅ¡tyrė neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡naudojo visų įstatyme numatytų galimybių siekiant nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl priimtas nuosprendis yra nepagrįstas.

Teigia, kad tarp nukentėjusiosios L. S. ir nuteistosios J. V. jau keletÄ metų yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki, konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai. Nukentėjusiosios ir nuteistosios konfliktų priežastimi yra nesutarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (namas, kuriame jos gyvena, nėra atidalintas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės). Kaltinimai J. V., kad ji metaliniu grėbliu sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai L. S., grindžiami vien nukentėjusiosios parodymais. Be nukentėjusiosios parodymų jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad sužalojimas L.

S. galvos srityje buvo padarytas bÅ«tent J. V. veiksmais, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, nei teigia nukentėjusioji, nuteistoji patvirtino, kad fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo, tarp J. V. ir L. S. vyko tik žodinis konfliktas per atidarytÄ langÄ , o J. V. net nebuvo išėjusi į laukÄ . Tokios pozicijos nuteistoji nuosekliai laikėsi tiek iÅ¡ karto po L. S. nurodomo įvykio, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios esant konfliktinei situacijai, yra pagrindas abejoti nukentėjusiosios L.

S. parodymų bei kaltinimų pagrįstumu ir atitikimu tikrovei. Nukentėjusiosios elgesys J. V. atžvilgiu (plytų nuo namo stogo mėtymas į J. V. teritorijÄ , įrengto stogelio virÅ¡ jos įėjimo į namus durų apgadinimas, stogelio tvirtinimo detalių (sraigtų) atsukimas, grasinimai susidoroti, savavaliÅ¡kas jos augalų naikinimas) rodo, kad L. S., bÅ«dama emociÅ¡kai susijaudinusi, gali elgtis neadekvačiai bei neteisėtai. Toks sunkiai prognozuojamas jos bÅ«das daro tikėtinÄ prielaidÄ , jog L.

S. veiksmai yra nukreipti nepagrįstai apkaltinti J. V., tokiu bÅ«du realizuojant savo grasinimus bei galimai siekiant daryti jai spaudimÄ , kad pastaroji duotų leidimÄ savavaliÅ¡kai atliktiems statybos darbams - terasos virÅ¡ J. V. gyvenamųjų patalpų įrengimui. Todėl nukentėjusiajai ir nuteistajai skirtingai aiÅ¡kinant esmines įvykio aplinkybes (nukentėjusiajai teigiant, jog įvykio metu nuteistoji buvo lauke ir sužalojo jÄ grėbliu, o J. V. neigiant buvus lauke ir neigiant padarius sužalojimus L.

S.) ir byloje nesant jokių kitų objektyvių ir patikimų J. V. kaltės įrodymų, negalima daryti iÅ¡vados, kad ji atliko L. S. nurodytus veiksmus ir tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Apeliantai taip pat teigia, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino liudytojų E. M., M. M. bei R. G. parodymus: teismas vertino tik tÄ pareigÅ«nų E. M. ir M. M. parodymų dalį, kuria policijos pareigÅ«nai patvirtino nukentėjusiosios galvos sužalojimo faktÄ ; vertino tik specialistės R.

G. parodymus, kuriais specialistė patvirtino, jog žaizda L. S. galvos srityje padaryta daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, vienu trauminiu poveikiu, kurio konkrečiai įvardinti negali, kad kietas bukas daiktas gali bÅ«ti ir grėblys, grėblio kotas, gali bÅ«ti ir kitas daiktas, tačiau turintis ribotÄ pavirÅ¡ių, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai atsirastų pačiam atsitrenkus. Tuo tarpu teisiamųjų posėdžių metu liudytojais apklausti pareigÅ«nai E. M., M. M. bei specialistė R.

G. nurodė eilę bylai reikÅ¡mingų aplinkybių (dėl galimos įvykio vietos, dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių). Tačiau teismas jų parodymus vertino selektyviai, nuosprendyje dalį jų parodymų pateikdamas ir interpretuodamas kaip J. V. kaltę neva pagrindžiančius teiginius. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagristai atmetė nuteistosios J. V. argumentus, kad per 1,72 m aukščio tvorÄ ji negalėjo suduoti nukentėjusiajai grėbliu. Tuo tarpu tvoros aukÅ¡tis yra reikÅ¡minga aplinkybė atskleidžiant įvykio mechanizmÄ bei jo realumÄ , kadangi atsižvelgiant į nuteistosios amžių bei fizines savybes, kyla pagristų abejonių, ar pagal nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes yra realu, jog J.

V. per už jÄ pačiÄ aukÅ¡tesnę tvorÄ galėtų pasiekti kitoje tvoros pusėje buvusios L. S., kuri tuo metu buvo pasilenkusi ir nusisukusi nuo tvoros, galvÄ , ir suduoti smÅ«gį bei padaryti jai sužalojimus.Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliantai mano, kad teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, jog J. V. atliko L.

S. nurodytus veiksmus ir tokiu bÅ«du padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje nuteistoji J. V. ir jos gynėjas advokatas Ernestas Å apalas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusioji L. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios J. V. ir jos gynėjo advokato Ernesto Å apalo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertino taisykles ir nepagrįstai J. V. nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pripažįstant asmenį kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi bÅ«ti sukeltas vienas iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi, Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ .

Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad J.

V. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra neabejotinai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios L. S. parodymais apie tai, kad įvykio dienÄ ji tėvų teritorijoje tvarkė aplinkÄ . Tuo tarpu kaimynė J. V. atsidariusi langÄ piktinosi ir Å¡aukė, kad pastaroji neliestų jos gėlių. L. S. jai pasakė, kad ji neturi teisės apželdinti tvoros ir dirbo toliau nekreipdama į jÄ dėmesio. Dirbdama buvo pasilenkusi ir nepastebėjo, kaip kaimynė priėjo prie tvoros, tik pajutusi stiprų smÅ«gį į galvÄ atsigręžė ir pamatė J.

V., kuri rankoje laikė grėblį. Kitų žmonių Å¡alia nebuvo. Nukentėjusioji susiėmė už galvos, per veidÄ bėgo kraujas, todėl nuėjo į namus ir paskambino į policijÄ , pasakė, kad jai kaimynė su grėbliu praskėlė galvÄ . Atvykę medikai pasakė, kad jai stipriai prakirsta galva, todėl reikia važiuoti į ligoninę ir susiÅ«ti. L. S. pareiÅ¡kime užfiksuota, kad 2015-10-28, 15.15 val., J. V., (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkė, užpuolė jÄ dėl gėlių.

Ji bÅ«dama pas mamÄ tvarkė gėles ir iÅ¡ savo pusės apkarpė apaugusiÄ tvorÄ . Kaimynė pamačiusi tai iÅ¡bėgo į kiemÄ ir per tvorÄ su metaliniu grėbliu sužalojo jai galvÄ (t. 1, b. l. 6).Taigi, nukentėjusioji L. S. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad bÅ«tent J. V. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , sudavė vienÄ kartÄ su grėbliu per galvÄ , tokių nuteistosios veiksmų pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, trumpas susargdinimas. L.

S. parodymai atitinka specialisto iÅ¡vadÄ ir joje iÅ¡dėstytus faktus apie jai padaryto sužalojimo lokalizacijÄ , mechanizmÄ ir padarymo laikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad L. S. apžiÅ«ros metu nustatyta virÅ¡ugalvyje, ties vidurio linija, 12 cm nuo tarpuakio, iÅ¡ilginės krypties, 3 cm ilgio, siÅ«ta trimis siÅ«lėmis žaizda, pasidengusi apdžiÅ«vusiu krauju. Pastarajai padaryta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio srityje, paveikus kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku 2015-10-28.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 7-8). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. G. patvirtino Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta muÅ¡tinė žaizda, kuri atitiko jos nurodytÄ laikÄ . Žaizda padaryta daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių, vienu trauminiu poveikiu. Konkrečiai daikto negali įvardinti, tačiau tai gali bÅ«ti ir grėblys grėblio kotas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai atsirastų pačiai nukentėjusiajai atsitrenkus.Savo sumuÅ¡imo faktÄ L.

S. patvirtino ir iÅ¡ karto po įvykio skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ bei kreipdamasi su pareiÅ¡kimu į policijÄ (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-At-04749-15), kur nurodė, kad kaimynė kieme grėbliu sužalojo jai galvÄ . Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ (t. 1, b. l. 99-100).Be to, paciento, patyrusio traumÄ apžiÅ«ros lape užfiksuota, kad 2015-10-28, 16.13 val., kreipėsi L. S. dėl traumos, patirtos 2015-10-28, 15.15 val., jai nustatyta diagnozė: galvos žaizda.

Traumos aplinkybės: su grėbliu per galvÄ sudavė kaimynė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros PKS protokole užfiksuotos tos pačios aplinkybės: su grėbliu trenkė per galvÄ . Nustatyta diagnozė: galvos muÅ¡tinė žaizda (t. 1, b. l. 10).Be to, patrulės M. M. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko pilietė L. S., kuri paaiÅ¡kino, jog atvykusi pas mamÄ tvarkė jos kieme prie tvoros gėles ir jas apkarpė, tai nepatiko namo bendrasavininkei J.

V., kuri paėmusi grėblį per tvorÄ trenkė jai per galvÄ . L. S. dėl galvos sužalojimo buvo iÅ¡vežta į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 5). Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai M. M. bei E. M. parodė, jog atvykę į įvykio vietÄ matė, kad L. S. buvo sužalota galva, bėgo kraujas. Nukentėjusioji jiems paaiÅ¡kino, kad su kaimyne J. V. kilo konfliktas dėl gėlių, po to kaimynė sudavė jai grėbliu per galvÄ ir tokiu bÅ«du jÄ sužalojo. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai tvarkant jos motinai priklausančiame žemės sklype aplinkÄ , tarp L.

S. ir J. V. įvykus žodiniam konfliktui, J. V. tyčia sudavė nukentėjusiajai smÅ«gį į galvÄ grėbliu, tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda virÅ¡ugalvio srityje, bei trumpam susargdino.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp J. V. ir L. S. buvo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, kaltinimai J. V. grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais, byloje nėra kitų jos kaltės įrodymų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusioji L. S. galėjo apkalbėti J. V. nepagrįstai apkaltindama jÄ smurto panaudojimu. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys - tai liudytojų E. M. ir M. M. parodymai, specialisto iÅ¡vada, ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas nukentėjusysis, prieÅ¡ duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnio nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus.

Byloje nenustačius, kad nukentėjusioji bÅ«tų sulaužiusi priesaikÄ , vengusi, atsisakiusi duoti arba davusi melagingus parodymus, nėra pagrindo jos parodymų laikyti melagingais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nukentėjusiosios L. S. duotų parodymų galimo prieÅ¡taringumo ir nenuoseklumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog liudytojai E. M. ir M. M. ar ekspertė R. G. yra suinteresuoti padėti nukentėjusiajai nepagrįstai apkaltinti J.

V. ir duodami parodymus pirmosios instancijos teisme siekė jÄ apkalbėti bei dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Todėl manyti, kad nukentėjusiosios L. S., liudytojų bei ekspertės parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iÅ¡kraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistosios J. V. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka ir kitus anksčiau iÅ¡dėstytus raÅ¡ytinius bylos duomenis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti aptartais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertės paaiÅ¡kinimais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistosios teiginiais, kad ji L. S. nesužalojo.Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl tvoros aukščio nuteistoji negalėjo grėbliu sužaloti nukentėjusiosios, tačiau šį argumentÄ nuosprendyje iÅ¡samiai įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iems apylinkės teismo motyvams.

Juolab, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog J. V. palipėjusi ant bortelio galėjo su grėbliu per sklypus skiriančiÄ tvorÄ suduoti nukentėjusiajai per galvÄ (t. 1, b. l. 84-87, 116-117). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir J.

V. pripažino kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantai, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. V. bausmę, BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į jos asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas J. V. paskirdamas deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimÄ , parinko jai ne per griežtÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas Ernestas Å apalas prašė iÅ¡ nukentėjusiosios L.

S. priteisti J. V. 1860,38 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. Tuo tarpu atmetus apeliacinį skundÄ ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK normos nenumato galimybės iÅ¡ nukentėjusiosios (privačios kaltintojos) iÅ¡ieÅ¡koti nuteistosios turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios J. V. ir jos gynėjo advokato Ernesto Å apalo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                Stasys Lemežis                                                                                                                 Ainora Kornelija Macevičienė                                                                                                      Laureta Ulbienė