2024-09-04 Nr. AB-12643-4-45-3-00315-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2365-520/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00315-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui N. U. K,

jo atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

vertėjams I. N. ir Y. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio N. U. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. U. K.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui N. U. K. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2024 m. gegužės 11 d. 23.15 val. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje A10, (duomenys neskelbtini), atliekant nelegalios migracijos kontrolę, vadovaudamiesi rizikos profilių sąrašu pareigūnai sustabdė patikrinti atvykstantį į Lietuvos Respubliką maršrutinį autobusą, kuriuo vyko Užsienietis, kuris patikrinimo metu su savimi neturėjo paso, parodė paso ir asmens tapatybės kortelės kopijas. Užsienietis paaiškino, kad iš Rygos vyksta į Kauną, autobuso bilieto jam nepardavė, nes neturi paso, todėl į autobusą įlipo slaptai. Autobuso vairuotojas paaiškino, kad nepastebėjo, kaip Užsienietis įlipo į autobusą. Užsienietis buvo pristatytas į Šiaulių pasienio užkardą tolimesniam tyrimui.

2.2. 2024 m. gegužės 12 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinė pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį.

2.3. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. MD-1088 Užsienietis apgyvendintas VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, bet neilgiau kaip iki 2024 m. birželio 12 d. 2024 m. gegužės 13 d. Užsienietis buvo perduotas Centrui.

2.4. Užsienietis 2024 m. gegužės 20 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad Užsienietis 2023 m. gegužės 31 d. buvo sulaikytas ir pasiprašė prieglobsčio Estijos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 24S161418 (toliau – ir 2024 m. liepos 8 d. sprendimas) nusprendė perduoti Užsienietį Estijos Respublikai. Užsienietis su Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimu nesutiko ir jį apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. liepos 18 d. nutartimi skundą priėmė nagrinėti ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio pateikto skundo.

2.5. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. Lietuva nebuvo atvykimo jo tikslo valstybė (jis slėpėsi ir neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų tikslu – vykti į Vokietiją). Estijos Respublika nagrinėja Užsieniečio prieglobsčio prašymą, galbūt priėmus kompetentingoms institucijoms sprendimus, vengdamas jų vykdymo išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis, pateikdamas prieglobsčio prašymą, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir keliauti po ją, prieglobsčio prašymą pateikė po sulaikymo, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei priimti atitinkamus sprendimus Užsieniečio prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju mažai tikėtina, kad Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas –gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.6. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimo vykdymas yra sustabdytas, į Užsieniečio neteisėtą vykimą per Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas, yra reali tikimybė, kad Užsienietis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, t. y. pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

4.1. 2024 m. gegužės 11 d. 23.15 val. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Nr. A10, (duomenys neskelbtini), atliekant nelegalios migracijos kontrolę pareigūnai sustabdė atvykstantį į Lietuvos Respubliką maršrutinį autobusą, kuriuo vyko Užsienietis, kuris su savimi turėjo paso ir asmens tapatybės kortelės kopijas. Užsienietis pareigūnams paaiškino, kad iš Rygos vyksta į Kauną, autobuso bilieto jam nepardavė, nes neturi paso, todėl į autobusą įlipo slaptai.

4.2. 2024 m. gegužės 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, kuriame 2024 m. gegužės 12 d. pranešimas apie įtarimą įteiktas Užsieniečiui. Nors prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 23 d. nutartimi byla grąžinta prokurorui.

4.3. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. MD-1088 Užsienietis apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. birželio 12 d.

4.4. Užsienietis 2024 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

4.5. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. 24S127298, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes 2023 m. gegužės 31 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Estijos Respublikoje.

4.6. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 24S127302, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 79 straipsnio 2 dalimi, Užsienietį apgyvendino VSAT.

4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu nustatė, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, todėl Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi skundo netenkino, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.8. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Estijos Respubliką, taip pat pavesta perdavimą vykdyti VSAT. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis pateikė skundą, administracinę bylą nagrinėjantis teismas nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždraudė užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kol nagrinėjama byla dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte, 5 dalies 2–4, 12 punktuose, nes Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta (neturi asmens tapatybės dokumentų, o turimuose dokumentuose yra pavardės bei gimimo datos nesutapimų), nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis bandė neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu.

6. Teismas pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme ir pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės terminą 3 mėnesiams. Teismas nurodė, kad tai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje. Teismas akcentavo, kad Užsieniečio veiksmai, t. y. Estijos Respublikoje nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, jis, būdamas nepatenkintas apgyvendinimo sąlygomis, išvyko iš Estijos Respublikos, keliavo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, rodo, kad mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti minėtų Įstatymo tikslų.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Užsieniečio sulaikymo pagrįstumas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktais, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų Užsieniečiui negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatyme nustatytais atvejais (113 str. 4 d., 113 str. 5 d. 1, 6–11 p.).

8.2. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (jis pateikė paso ir asmens tapatybės kortelės nuotraukas), todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

8.3. Nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktą, nes Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

8.4. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai jau yra išaiškinti, kadangi Migracijos departamentas 2024 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S161418 perduoti Užsienietį Estijos Respublikai, t. y. motyvai, kuriais Užsienietis grindžia prieglobsčio prašymą, nebenustatinėjami. Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi nuspręsta patenkinti Užsieniečio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 24S161418 perduoti asmenį Estijos Respublikai galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio skundo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, t. y. Užsieniečio perdavimas / išsiuntimas nėra vykdomas.

8.5. Užsienietis apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti.

8.6. Užsieniečiui iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose – jo judėjimas yra nuolat ribojamas ir kontroliuojamas šioje teritorijoje ir jos prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios teritorijos jam negalima, todėl jis yra de facto (faktiškai) sulaikytas.

8.7. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė yra nustatyta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, t. y. nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau Užsieniečio laisvę varžančias priemones.

8.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl šio teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą.

10. Centras akcentuoja, kad Užsienietis jau pateikė savo pasą, tačiau Užsieniečio elgesys leido daryti prielaidą, kad jis nedėjo pastangų padėti nustatyti jo tapatybę, neatskleidė, kur yra jo originalūs dokumentai, bei jų nesiekė pateikti.

11. Centras nurodo, kad Užsieniečio tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, jis neteisėtai vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką tranzitu per Lietuvą, todėl egzistavo didelė rizika, kad Užsienietis, paprašęs prieglobsčio Lietuvoje tik po to, kai buvo sulaikytas, sieks išvykti iš Lietuvos, kad įgyvendintų savo asmeninius tikslus, todėl judėjimo laisvės apribojimas taikytas proporcingai, siekiant eliminuoti tikimybę, kad Užsienietis pakartotinai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, nepasislėptų ir nesutrukdytų nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti ir įvykdyti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje.

12. Centras teigia, kad yra nustatyta Europos Sąjungos valstybė, kuri yra atsakinga už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (Estijos Respublika), Užsienietis pabėgo iš Estijos Respublikos, neteisėtai kirto vidines Europos Sąjungos valstybių sienas, siekė nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, todėl, siekiant užtikrinti Užsieniečio perdavimą Estijos Respublikai, būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvoje, taikant Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą, nes Lietuva prisiėmė atsakomybę perduoti Užsienietį atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei. Užsienietis yra linkęs pažeisti įstatymus, galima teigti, kad jis taip elgsis ir ateityje.

13. Centras pažymi, kad Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik tam, kad išvengtų galimo išsiuntimo.

14. Centras pabrėžia, kad yra nustatyta atsakinga valstybė, kuri nagrinėjo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir iš kurios Užsienietis pabėgo dėl savanaudiškų paskatų, nesudarė prielaidų kompetentingoms institucijoms priimti sprendimus ir juos vykdyti, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad Užsienietis vengs perdavimo vykdymo, jei nebus ribojama jo judėjimo laisvė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui 3 mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) taikymo terminas, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) pagrindai taikyti sulaikymą, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte, 5 dalies 2–4, 12 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme, ir pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, terminą 3 mėnesiams.

17. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog nėra jo sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose (jo tapatybė nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti), taip pat nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 11 punktą, nes, nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, jis nebandė išvykti, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl yra pagrindas jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktų nuostatas.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Centras patvirtino, jog gavo Užsieniečio pasą, todėl nebėra pagrindo teigti, kad Užsieniečio tapatybė yra nenustatyta, t. y. nebeliko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindo. Pasisakydama dėl kito pirmosios instancijos teismo pritaikyto Užsieniečio sulaikymo pagrindo (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimu nuspręsta perduoti Užsienietį Estijos Respublikai, šio sprendimo vykdymas sustabdytas Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi, t. y. galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, nes nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties, t. y. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Migracijos departamento 2024 m. liepos 8 d. sprendimas neatima iš prieglobsčio prašytojo (Užsieniečio) teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias po minėto sprendimo priėmimo, todėl vertintina, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 punkto 2 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, negalėjo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktų nuostatų (taip pat 12 p. nuostatų), nes šios nuostatos netaikytinos prieglobsčio prašytojams.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertindamas, ar yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Užsieniečio veiksmus (Užsienietis išvyko iš Estijos Respublikos, neteisėtai keliavo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares), taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio pateiktuose asmens dokumentuose yra pavardės bei gimimo datos nesutapimų, 2024 m. gegužės 12 d. dėl Užsieniečio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje, požymius.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad Centro teikimas, be kita ko, buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytomis aplinkybėmis, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.). Byloje nustatyta, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2024 m. gegužės 20 d., t. y. jau po jam pareikštų įtarimų pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, taip pat nustatyta, jog Užsienietis pateikė paso kopiją ir asmens tapatybės kortelės kopiją, kurių duomenys skiriasi.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė aplinkybes, kurios pagrindžia Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punkto nuostatų taikymą, taip pat įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino visiškai, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes (Užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir neturėdamas teisės atvykti į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu į Vokietijos Federacinę Respubliką, Užsienietis pasišalino iš Estijos Respublikos, kur buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį), sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti jo perdavimo Estijos Respublikai, gali pasislėpti, todėl, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

25. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui 3 mėnesiams, bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) taikymą. Užsienietis, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, atvyko į Lietuvos Respubliką, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas, jo tikslas buvo Vokietijos Federacinė Respublika, per Lietuvos Respubliką jis vyko tranzitu, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Estijos Respublikoje, neteisėtai iš jos išvyko, teikė savo asmens dokumentų kopijas, kuriose nesutampa duomenys, galutinai nėra nustatyti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors ir apribotoje teritorijoje, kuri apsupta tvora ir saugoma pareigūnų, Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir jam nebuvo leista to padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio argumentai, kad jis laikomas de facto sulaikytas, yra nepagrįsti.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, Užsieniečio apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio N. U. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė