T-244-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-244

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-52-3-02886-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktų pripažinimo negaliojančiais bei statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2005-12-29 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1504;

2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolą Nr. 749;

3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus 2006-07-05 išduotą statybos leidimą Nr. 0611;

4) pripažinti negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-18 pažymą Nr. NSP-00-110508-00386 „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto";

5) įpareigoti M. R. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodo ieškovas, statybų miškų ūkio paskirties žemėje ir miško žemėje teisėtumo klausimas nuosekliai išgvildentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje įtvirtinta, kad pagal Žemės įstatymą ir Miškų įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje ir miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių, taip pat poilsio aikštelių ir žvėrių pašarų aikštelių statyba, o visų kitų statinių, inter alia gyvenamųjų namų, statyba nėra leidžiama (2007-09-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A3-754-07, 2010-09-20 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A5S6-714/2010, 2010-12-09 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1048/2010, 2011-10-21 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. P525-l 15/2011 ir kt.). Iš esmės analogiškai pasisakoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2008, 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2008, 2012-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012 ir kt.). Ieškovas daro išvadą, kad miškų ūkio paskirties žemė ir miško žemė negali būti urbanizuojama, gyvenamojo namo statyba joje negalima, todėl aukščiau nurodyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administraciniai aktai dėl gyvenamojo namo statybos miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. 2005-12-29 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-1504, Nuolatinės statybos komisijos 2006-07-03 posėdžio protokolas Nr. 749, 2006-07-05 statybos leidimas Nr. 0611, buvo parengti, priimti ir išduoti pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas, dėl ko jie turi būti pripažinti negaliojančiais kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Vilniaus rajono apylinkės teismas nurodo, kad ieškovas pirmu, antru ir ketvirtu savo ieškinio reikalavimais skundžia viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, kurie priimti viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai teismingi apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 - 2 punktai). Ieškinio trečiuoju ir penktuoju reikalavimais ieškovas skundžia statybą leidžiantį dokumentą ir prašo įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, Nagrinėjamu atveju ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu statyba jau yra pradėta ir namas iš dalies pastatytas, prašoma įpareigoti jį nugriauti, todėl šie ieškovo reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Kadangi visi ieškovo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl jie turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono apylinkės teismo nuomone, pagrindiniai ieškovo reikalavimai yra pirmas ir antras, būtent šiais reikalavimais ginčijamų administracinių aktų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas (statybą leidžiantis dokumentas). Sprendžiant ginčą, pirmiausia turės būti įvertintos atitinkamos teritorijų planavimo procedūros, jų teisėtumas ir pan. Tuo tarpu ginčijamo statybą leidžiančio dokumento teisėtumas didžia dalimi priklausys nuo to, kaip bus nuspręsta dėl pirmų dviejų ieškovo reikalavimų.

Teismo nuomone, šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl ji turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Specialioji teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl panašaus ginčo teismingumo 2012-06-14 yra priėmusi nutartį (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00357-2011-4), kurioje pasisakė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniam teisme. Tad teismui kilus abejonių, ar ginčas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją, kad ji išspręstų kilusį klausimą dėl teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ieškovas pirmu, antru ir ketvirtu savo ieškinio reikalavimais skundžia viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, kurie priimti viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), tad šie reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio.

Kiti nagrinėjamoje byloje ieškovo reiškiami reikalavimai – pripažinti statybos leidimą negaliojančiu bei įpareigoti statytoją nugriauti gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Kaip teisingai pažymi Vilniaus rajono apylinkės teismas, Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) įtvirtintas aiškus reglamentavimas: įstatymu nustatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta byloje A. D. v. E. Š. ir Kauno miesto savivaldybės administracija).

Nors byloje reiškiami ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai (pirmasis, antrasis ir ketvirtasis), jie negali pakeisti viso ginčo teismingumo, kai kitiems ieškiniu reiškiamiems reikalavimams įstatymams nustato aiškias teismingumo taisykles. Be to, visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, taigi juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, M. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktų pripažinimo negaliojančiais bei statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo grąžinti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys