2018-10-25 Nr. AB-19336-3-63-3-01498-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-732-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01498-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai antstolių, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolių A. S. ir S. S., priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš antstolių neteisėtų veiksmų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Antstolių neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti netaikytina viešoji civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad po antstolių sistemos institucinės reformos antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. liepos 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-575-3/2010).

Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad oficiali konstitucinė doktrina taip pat traktuoja, jog po reformos antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, bet jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Dėl to po antstolių sistemos institucinės reformos už neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą atsako ne valstybė, bet antstolis įstatymų nustatyta tvarka. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Taigi ginčas dėl antstolių neteisėtais veiksmais padarytos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26–28 str.). Taigi pareiškėjas su reikalavimu dėl žalos atlyginimo pritesimo turi teisę kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytas teismingumo taisykles. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo skundą. Pareiškėjas teigia, kad iš jo siekia pasipelnyti antstoliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos, kildamos iš antstolių neteisėtų veiksmų, atlyginimas.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Bendrosios kompetencijos teisme taip pat nagrinėjami skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (CPK 510 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra susiję su antstolių procesiniais veiksmais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčai dėl antstolių galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-520/2017; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1177-146/2015 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė