e8bb38b2-948b-459d-ab0d-96758b9fea4e · Kretingos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-682-206/2016Proceso Nr. 2-25-3-00490-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.17.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 16 d.Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Kretingos bÅ«stas“ atstovei M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kretingos bÅ«stas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys F.

U., L. U., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 125,44 Eur turtinei žalai atlyginti, 8,50 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015-02-02 pastebėta, kad pradėjo drėkti L. U. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siena koridoriuje. Ä®vykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu.

Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktÄ , draudimo iÅ¡moka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtÄ draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumÄ bei besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .

Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktÄ pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo iÅ¡moka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) iÅ¡laidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sÄ matomis, rangos sutartimis, sÄ skaitomis už darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintÄ ar sugadintÄ draudiminio įvykio metu turtÄ , pirktas medžiagas, bÅ«tinÄ Ä¯rangÄ objekto atstatymui iki bÅ«klės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Pagal lokalinę sÄ matÄ sugadinto turto remonto (atkÅ«rimo) kaina yra 154,40 Eur. IeÅ¡kovė apskaičiavo nuostolį ir iÅ¡mokėjo 125,44 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas V. S. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad vanduo skverbėsi per trÅ«kusį bendrojo naudojimo kanalizacijos stovÄ . Å alinant koridoriaus sienos drėkimo priežastį buvo nuardytos keramikinės plytelės ir gipskartonio plokÅ¡tė. Pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ ir iki avarijos organizuoti remontÄ , o atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas. IeÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jis informuotas tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. 2016-04-22 teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį neatvykus ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant.Atsakovė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pažymėjo, kad apie įvykį nebuvo informuota, jokių avarijos likvidavimo darbų neatliko, o apie įvykį sužinojo tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, jog daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ administruoja sutarties su bendrija pagrindu. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, F.

U. ir L. U. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo F. U. ir ieÅ¡kovė 2014-05-12 sudarė bÅ«sto draudimo sutartį (bÅ«sto draudimo liudijimas, serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ apdraustas butas, esanti adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovas 2015-02-05 surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , kuriame nurodyta, kad trÅ«ko stovas.

Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, jog norint pakeisti trÅ«kusį vamzdį, iÅ¡ardyta 1,215 m2 plotas plytelių ir 1,215 m2 gipskartonio plokÅ¡tės. IeÅ¡kovė lokalinėje sÄ matoje paskaičiavo, jog žala padaryta už 154,40 Eur. IeÅ¡kovė 2015-02-10 trečiajam asmeniui F. U. iÅ¡mokėjo 125,44 Eur (iÅ¡ 154,40 Eur atėmus 28,96 Eur iÅ¡skaitÄ ) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės regreso tvarka 125,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 125,44 Eur žalÄ , nes neprižiÅ«rėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo) ir iki avarijos neorganizavusi jo remonto, atsakovė elgėsi neteisėtai, ieÅ¡kovės apdraustam turtui padaryta žala, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsakovė su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, ir tai, kad žalÄ lėmė tik atsakovo veiksmai ar neveikimas.IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė neprižiÅ«rėdama trÅ«kusio bendro naudojimo kanalizacijos stovo ir neorganizavusi jo remonto iki avarijos padarė žalÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-02-02 trÅ«kus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui pradėjo drėkti trečiajam asmeniui L. U. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siena koridoriuje.

Siekiant likviduoti įvykio padarinius buvo nuardytos plytelės ir nuimta gipskartonio plokÅ¡tė. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir turi pareigÄ vykdyti bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais priežiÅ«rÄ . Pažymėtina, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 straipsnis), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais gyvenamųjų namų (pastatų) bendrojo naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir Å¡ios priežiÅ«ros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijus, turi pareigÄ organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ , privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymÄ , tačiau akivaizdu, jog dalies Å¡ių funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimas, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus.

Atsakovė pateikė į bylÄ Gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnalÄ ir Gaunamų telefoninių praneÅ¡imų – gedimų Registracijos žurnalÄ , kurie patvirtina, kad nei iki 2015-02-02 avarijos, nei jos metu, nei po jos atsakovė nebuvo gavusi jokių praneÅ¡imų apie netinkamÄ inžinerinę įrangÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kanalizacijos stovo keitimui reikėjo demontuoti dalį sienos, darytina iÅ¡vada, jog vamzdžių apžiÅ«ra įprastiniu vizualiniu bÅ«du buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiÅ«rai bÅ«tinas atitinkamo buto savininko sutikimas, apžiÅ«ra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiÅ«ros bÅ«dų taikymas panaudojant specialiÄ Ä¯rangÄ Å¾enkliai didintų administravimo iÅ¡laidas.

Taigi, atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio namo, adresu Žemaičių g. 6, Kretingoje, užmÅ«rytoje sienoje pažeidimus, todėl jos elgesys Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip didelis nerÅ«pestingumas ar neveikimas, kuris tiesiogiai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai.

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, jog ieÅ¡kovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį su galimai patirta žala. Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, tai yra ieÅ¡kovė nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io) egzistavimo, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Kadangi netenkintinas pagrindinis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės iÅ¡vestinius reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovė nepateikė savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Kretingos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Raimonda Kulberkienė