e8bacf0b-eee1-4bdb-9ddc-1d4160e23507 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9622-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03990-2014-1  Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Julijai Kuncevičienei ir atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Muitinės departamento prie FM skundÄ atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sÄ jungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L.

K. dėl sprendimo panaikinimo nustatė: PareiÅ¡kėjas Muitinės departamentas prie FM (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos (toliau – Profesinė sÄ junga) 2014-08-22 sprendime Nr. 1P-411 iÅ¡reikÅ¡tÄ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..Pagrįsdamas savo reikalavimÄ Departamentas nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimÄ ,                  2014-07-29 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 7B-1783 buvo pasiÅ«lyta trečiajam suinteresuotam asmeniui L.

K. už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Kadangi L. K. yra Profesinės sÄ jungos narys, Departamentas, prieÅ¡ skirdamas jam tarnybinę nuobaudÄ , 2014-08-05 raÅ¡tu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sÄ jungÄ dėl iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudÄ gavimo. Profesinė sÄ junga savo atsisakymÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ motyvavo tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, faktinis ir teisinis pagrindas.

Departamento nuomone, Profesinė sÄ junga virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , nes, atsisakydama duoti sutikimÄ tarnybinei nuobaudai skirti, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Profesinė sÄ junga, spręsdama dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtÄ klausimÄ , t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigÅ«no narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Atsisakyme duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , nenurodyta jokių aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių, kad tarnybinė nuobauda L. K. bus skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sÄ jungoje. Toks atsakovės sprendimas prieÅ¡tarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vieÅ¡ajam interesui ir pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sÄ junga atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 24–25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė pažymėjo, kad, atsisakydama duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui L.

K., veikė vadovaudamasi Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 5 d. ir tarp Vilniaus teritorinės muitinės bei atsakovės 2005-06-30 pasiraÅ¡yta kolektyvine sutartimi, todėl savo kompetencijos ribų neperžengė. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas (35 p.), prieÅ¡ skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudÄ , darbuotojui, iÅ¡rinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas iÅ¡ankstinis Profesinės sÄ jungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Profesinė sÄ junga nustatė, kad L. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rÅ«Å¡is neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas. Ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ statutiniam muitinės pareigÅ«nui – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L.

K., pagrįstumo bei teisėtumo.Bylos duomenys tvirtina, kad Departamentas 2014-08-05 raÅ¡tu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sÄ jungÄ , praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (b. l. 6). Profesinė sÄ junga 2014-08-22 sprendimu Nr. 1P-411 atsisakė duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L.

K., nes, jos manymu, pareigÅ«no veiksmuose, už kuriuos jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant nubausti pareigÅ«nÄ (b. l. 7–8). Nesutikdamas su tokiu Profesinės sÄ jungos sprendimu, Departamentas padavė skundÄ teismui, praÅ¡ydamas jį panaikinti (b. l. 1–3). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato muitinės pareigÅ«nų priėmimo į tarnybÄ Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iÅ¡ jos tvarkÄ , muitinės pareigÅ«nų perkėlimÄ Ä¯ kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimÄ , skatinimÄ , atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

Pagal Statuto 1 str. 2 d. nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigÅ«nams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigÅ«nams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 str. 3 d.). Statuto                  16 str. 3 d. nustatyta, kad muitinės pareigÅ«nai turi teisę dalyvauti profesinių sÄ jungų veikloje.

Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigÅ«nų, kurie yra profesinių sÄ jungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., sprendžiant dėl muitinės pareigÅ«nų, kurie yra profesinių sÄ jungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi bÅ«ti remiamasi ir Profesinių sÄ jungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sÄ jungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sÄ jungoms ginant savo narių interesus.Pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 1 d., darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo                     29 str. 1 d. 2 p. ir savo valia, negavęs tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad Å¡io įstatymo taikymo ypatybės kraÅ¡to apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali bÅ«ti nustatytos Å¡ių organizacijų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sÄ jungų veiklÄ reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sÄ jungų veiklos ypatumus.Statute profesinių sÄ jungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sÄ jungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigÅ«nų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus.

Muitinės pareigÅ«nų profesinės sÄ jungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sÄ lygomis pasiraÅ¡yti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieÅ¡tarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigÅ«nų teisinį statusÄ nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). Kitų profesinių sÄ jungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Å ie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sÄ jungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«roje profesinei sÄ jungai numato stebėtojo teises.

Šį Statuto nuostata Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 str. 2 d. taikymo prasme Profesinei sÄ jungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudÄ nėra susijęs su jo veikla profesinėje sÄ jungoje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 str. įtvirtintÄ visų asmenų lygybės principÄ , profesinių sÄ jungų teisių reglamentavimÄ Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , yra suformavęs (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliÄ praktikÄ , kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sÄ jungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sÄ jungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sÄ junga Å¡iÄ teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sÄ jungoje.

Profesinės sÄ jungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui – profesinės sÄ jungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigÅ«nui dėl jo narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, nevertindamas pareigÅ«nui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigÅ«nui ir pan.) ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sÄ jungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudÄ ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sÄ jungoje, profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trÅ«kumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktikÄ Nr. 5; 2012-06-25 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b.

Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis a. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis a. b. Nr. A520-2288/2012).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sÄ jungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudÄ atitinkamam pareigÅ«nui, turi užtikrinti vieÅ¡osios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansÄ . Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , teismas gali panaikinti pareigÅ«nams atstovaujančio organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ paskirti tarnybinę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl Å¡io pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Å ioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiÅ¡kėjas įrodė, jog nesutikimas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimÄ nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiÅ¡kiai klaidingai (2012-06-25 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, kad atsakovės atsisakymas duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijÄ , pažeidžia visų pareigÅ«nų lygybės principÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobÅ«džio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai.

Statuto 3 str. įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lÅ«kesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principÄ muitinės pareigÅ«nų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairÅ«s su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.

Muitinės pareigÅ«nų, kaip ir kitų statutinių pareigÅ«nų, padidintÄ atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigÅ«no pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str.). Duodamas muitinės pareigÅ«no priesaikÄ asmuo prisiekia iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigÅ«no garbei ir orumui (Statuto 18 str.). Muitinės pareigÅ«nų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigÅ«nų etikos kodekso normose.

Muitinės įstatymo 9 str. muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiÅ«ros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimÄ ; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymÄ ir kt. Jei muitinės pareigÅ«nas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas yra trikdoma Å¡ios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigÅ«nai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

Ä®galiojimai skirti muitinės pareigÅ«nams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 str. 2 d.). Profesinės sÄ jungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti muitinės pareigÅ«nui, kuris yra profesinės sÄ jungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudÄ trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijÄ , pažeidžia teisėtÄ Å¡ios institucijos interesÄ užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyviÄ muitinės veiklÄ , t. y. vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad Profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ L.

K. iÅ¡ esmės pažeidžia Departamento interesus. Kaip matyti iÅ¡ Profesinės sÄ jungos 2014-08-22 raÅ¡to Nr. 1P-411 ir Profesinės sÄ jungos atstovės pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , Profesinė sÄ junga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iÅ¡ esmės vertino nusižengimo faktÄ , tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pareigÅ«no kaltės klausimÄ ir kitas aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės susiję su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsisakydama duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sÄ junga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudÄ numatoma skirti dėl L. K. narystės ar veiklos Profesinėje sÄ jungoje.Teismo vertinimu, Profesinė sÄ junga, nesivadovaudama Statuto ir Profesinių sÄ jungų įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktÄ teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ Profesinės sÄ jungos nariui.

Profesinė sÄ junga virÅ¡ijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino L. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktÄ , tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimÄ . Argumentus, kad teisę vertinti darbuotojo galimo pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumÄ bei objektyvumÄ , Profesinei sÄ jungai suteikia galiojanti kolektyvinė sutartis, paneigia nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas, kuriose taip pat buvo vertinamos nurodytos kolektyvinių sutarčių, pasiraÅ¡ytų tarp Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos ir atitinkamų Muitinės departamento institucijų, nuostatos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad Å¡ios kolektyvinių sutarčių nuostatos prieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų (įstatymų) reikalavimams, nes jomis yra siekiama perimti valstybinės valdžios institucijų funkcijas, kurioms (institucijoms) įstatymais yra suteikta iÅ¡imtinė kompetencija nagrinėti tarnybinius ginčus, dėl ko Å¡iomis kolektyvinių sutarčių nuostatomis atsakovė negali grįsti savo sprendimų (2007-07-02 nutartis a. b.

Nr. A8–673/2007; 2014-03-18 nutartis a. b. Nr.A146–153/14; 2014-04-29 nutartis a. b. A552-975/2014; 2014-10-06 nutartis a. b. Nr. A146-2131/2014). Bylos nagrinėjimo dalykÄ , t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos bÅ«dÄ bei apimtį, nustato pareiÅ¡kėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (skundo dalykÄ ) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (skundo pagrindÄ ) (ABTÄ® 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). PareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ .

Priimdamas sprendimÄ teismas negali pakeisti pareiÅ¡kėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra vertinama paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo klausimas, todėl į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka aplinkybės, ar, prieÅ¡ skirdamas tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L.

K., Departamentas dėl iÅ¡ankstinio sutikimo privalėjo kreiptis ir į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimÄ . PraÅ¡ymas dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ buvo pateiktas Muitinės darbuotojų profesinei sÄ jungai, kuri jį iÅ¡nagrinėjo ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamÄ sprendimÄ .Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos 2014-08-22 sprendimas Nr. 1P-411, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L.

K., naikintinas kaip neteisėtas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjo Muitinės departamento prie FM skundÄ tenkinti.Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sÄ jungos 2014-08-22 sprendime Nr. 1P-411 iÅ¡reikÅ¡tÄ atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Egidija Puzinskaitė