e8ba3198-5db4-407e-bf11-bdd5af52ccc8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. II-291-1011/2019 Proceso Nr. 4-68-3-01321-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 19.20; 21.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas DÅ«dys, sekretoriaujant D. K., vertėjaujant I. P., dalyvaujant skundÄ padavusiai D. K., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovei M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato 2019-02-07 nutarimo Nr. 13-ANR_N-271-2019 panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo tyrimui atlikti, n u s t a t ė :

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) tyrėjas 2019-02-07 priėmė nutarimÄ Nr. 13-ANR_N-271-2019 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. policija pagal kompetencijÄ Ä¯gyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , atskleidimÄ ir atlieka jų tyrimÄ , analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sÄ lygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms paÅ¡alinti, tuo tarpu ginčai, atsirandantys dėl sutartyse numatytų Å¡alių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

Institucija pažymėjo, kad Civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Å io kodekso 6.205 str. nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

D. K. buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 str. 1 d. l p. Policijos komisariatas nutraukė administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . D. K. teismui pateiktame skunde praÅ¡o panaikinti NutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ atnaujinti. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas akivaizdžiai neatlikus jokių papildomų tyrimo veiksmų, kuriuos NutarimÄ priėmusi institucija buvo įpareigota atlikti įsiteisėjusia ir visiems privaloma vykdyti teismo 2018-07-11 nutartimi.

Å ioje nutartyje buvo konstatuota, kad „pareiÅ¡kėja teisi, jog pareiÅ¡kimo patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys tinkamai vertinti ir kvalifikuoti J. P. veiksmus ir vertinti juos kaip administracinį nusižengimÄ (savavaldžiavimÄ ). Nebuvo apklaustos pareiÅ¡kėjos dukros, su kuriomis tarėsi J. P. dėl automobilio remonto sÄ lygų, nesiaiÅ¡kintos Å¡io susitarimo detalės dėl remonto terminų, reikalingų dalių paieÅ¡kos, tiekimo, automobilio valdymo ribų (ar buvo tokios aptartos), kas yra reikÅ¡minga J.

P. veiksmų teisėtumo vertinimui. Nebuvo tikrinamos ir vertinamos pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, jog vairuojant jos automobilį laikotarpiu, kol Å¡is buvo J. P. valdyme, buvo padaryti eismo taisyklių pažeidimai (jų padarymo vieta, laikas), nebuvo papraÅ¡yta paaiÅ¡kinti automobilio ridos pokyčių grÄ Å¾inus automobilį, nei užfiksuotų automobilio apgadinimų atsiradimo aplinkybių (pareiÅ¡kėja nurodo, jog turi garso įraÅ¡Ä , kuriame J. P. pripažįsta naujų apgadinimų atsiradimo faktÄ ).

PareiÅ¡kėjos nurodomi duomenys, prieÅ¡ingai nei teigia prokuroras, pakankamai objektyvÅ«s ir patikrinami – automobilio rida objektyviai buvo užfiksuota automobilio techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje 2018-01-10, t. y. mėnuo iki automobilio perdavimo remontuoti, pareiÅ¡kėjos teigimu, policijos duomenų bazėje yra užfiksuoti J. P. eismo taisyklių pažeidimai eksploatuojant šį automobilį (kurie galimai padaryti ne jo gyvenamojoje vietoje, pareiÅ¡kėja nurodo, kad jos žiniomis, automobiliu buvo vykstama į KaunÄ , į PalangÄ ), iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo su J.

P. turinio matyti, jog pareiÅ¡kėja bendravo su jo broliu, kuris neneigė, kad J. P. automobilį naudoja kiekvienÄ dienÄ . Pasitvirtinus Å¡iems faktams ir negavus logiÅ¡ko jų paaiÅ¡kinimo, bÅ«tų pagrindo konstatuoti, kad automobilis naudojamas savo reikmėms. Atitinkamai bÅ«tų pagrindas vertinti, ar toks elgesys patenka į administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – rėmus. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstyta teismas konstatuoja, jog nutarimas dalyje dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių nebuvimo J.

P. veikoje priimtas neiÅ¡siaiÅ¡kinus tokio sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Atitinkamai nutarimas Å¡ioje dalyje naikintinas, o klausimas dėl administracinės teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo pradėjimo galimybės pagal pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes grÄ Å¾intinas spręsti iÅ¡ naujo. D. K. nurodo, kad iÅ¡ esmės nebuvo atlikti jokie nusižengimo tyrimo veiksmai, todėl policijos pareigÅ«nai vengia atlikti jiems priklausančias funkcijas. Policijos komisariatas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o D.

K. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK nutarimÄ nepakeistÄ . Argumentuodama savo praÅ¡ymÄ institucija nurodė, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrasis PK nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , jÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, ir nepradėdamas administracinio nusižengimo teisenos tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Jų nuomone, D. K. pozicija apie tai, kad ji nežinojo apie J. P. administracinį nusižengimÄ turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, kadangi tai asmens gynybinė pozicija.

Taip pat buvo pažymėta, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nesukelia asmeniui neigiamų teisinių pasekmių, kadangi asmuo nėra traukiamas atsakomybėn, nepripažįstamas kaltu, jokie įrašai nematomi asmens biografijoje. Taip pat institucija mano, kad D. K. skundas turėtų būti atmestinas ir vertinamas etiškai, kadangi priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusiengimo bylos teisenos nesukėlė kitų neigiamų pasekmių, nutarimas buvo priimtas objektyviai ištyrus įvykio aplinkybes.

Teismo posėdžio metu D. K. skundÄ palaikė bei paaiÅ¡kino, kad, kai paprašė J. P. pagalbos 2018-02-09, tai tik prašė, kad jis pervarytų į kitÄ autoservisÄ ir suremontuoti automobilį. 2018-02-06 jos automobilis užsidegė netoli (duomenys neskelbtini), prie serviso. Ji paprašė vieno iÅ¡ darbuotojų, kad pažiÅ«rėtų automobilį ir visÄ elektronikÄ , tačiau tas darbuotojas atsisakė. Ji sužinojo, kad J. P. turi pažįstamÄ servise ir paprašė pagalbos pataisyti automobilį, kad jis pervarytų (automobilį) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į tÄ autoservisÄ , kur dirba jo pažįstamas.

Nors automobilis važiavo, tačiau dėl to, kad jis užsidegė, jie bijojo pakartotinio užsidegimo ir nusprendė, kad tokioje situacijoje reikia vyro Å¡alia, kuris iÅ¡ tikrųjų nusimanytų Å¡iam reikale. Kai jos vyriausioji dukra A. P. paprašė J. P. paslaugos, jis iÅ¡kart sutiko. 2018-02-09 jis iÅ¡ ryto nuvažiavo į servisÄ pažiÅ«rėti maÅ¡inos, o vakare paėmė. Nors buvo susitarimas, kad jis atvažiuos pas juos namo, paims 250 Eur remontui (Å¡iÄ sumÄ pats pasakė) ir dokumentus nuo maÅ¡inos, tačiau jis maÅ¡inÄ pervarė be dokumentų, o sekančiÄ dienÄ atvažiavęs pasiėmė pinigus ir dokumentus.

Pateiktame susiraÅ¡inėjime su dukra yra teigiama, kad jie jau pradėjo automobilį remontuoti, t. y. 2018-02-12. J. P. rašė, kad reikia remontuoti katalizatorių, DPF išėmė (ar kažkÄ panaÅ¡aus). Bet, anot jos, jau 2018-02-12 jie baigė taisyti maÅ¡inÄ . Jis pasakė, kad reikia pakeisti tepalus, filtrus, nors jie to neprašė. Vyriausioji dukra jį daugiau pažinojo, todėl jam pastoviai skambino ir klausė, kada atiduos automobilį. Jis jai atsakė, kad nėra meistrų, todėl iÅ¡varė tÄ maÅ¡inÄ Ä¯ KaunÄ .

Kaune jÄ baigė tvarkyti. J. P. nurodė, kad beliko tik pasiurbti ir nublizginti ir viskas bus gerai. Dukra vėliau rašė jam, kad jis žadėjo grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ kovo 10 d. ir kovo 17 d. dar nebuvo atidavęs jos, o praėjo daugiau nei 3 savaites kai žadėjo grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ . Jis tada jai pasakė, kad nuvarė jÄ dar į PalangÄ , kad patikrintų automobilį, kad nebÅ«tų dÅ«mingumo. Vėliau jis neatsakė į sms žinutes ir nekėlė ragelio, nuo kovo 1 d. D. K. pradėjo pati asmeniÅ¡kai skambinti.

Jis pradėjo kartais atsakinėti, kai ji jam pagrasino policija, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Taip pat jaunesnioji dukra, kuri vairavo tÄ automobilį, irgi rašė, kad grÄ Å¾intų automobilį. J. P. vyresniajai dukrai A. P. visÄ laikÄ liepė apraminti savo sesę, kad ji jam negrasintų policija. Vėliau raÅ¡ant žinutes, jis liepė dar Å¡iek tiek palaukti, nes yra užsiėmęs, dirba užsienyje ir grÄ Å¾ins automobilį antradienį, tačiau vėliau jis grÄ Å¾inimÄ atidėliodavo. 2018-04-21 su policijos pagalba grÄ Å¾ino automobilį.

D. K. važinėjo pas J. P. į namus, tačiau jos neįleido. Įėjus į laiptinę su kaimyno pagalba, sutiko J. P. brolį, kuris pasakė, kad J. P. ne pirmÄ kartÄ taip negrÄ Å¾ina automobilio. Jis davė kito brolio M. telefono numerį, kuris kartu gyvena su J., liepė paskambinti jam ir susitarti su juo, kada J. bus namie, kad jį rastų. 2018-04-21 paskambino M., kuris pasakė, kad jis dabar namie ir jeigu ji greitai atvažiuos, tai suras jį. Važiuojant J. P. žadėjo, kad automobilis bus antradienį (kai aÅ¡ važiavo buvo Å¡eÅ¡tadienis), kad atiduos maÅ¡inÄ su pilna baku degalų ir, kad viskas bus gerai.

Kai jie atvažiavo, J. P. buvo labai užsispyręs ir niekaip nenorėjo atiduoti automobilio. Dėl to ji paskambino policijos pareigÅ«nui iÅ¡ antrojo policijos komisariato – A. S., nes ji su Å¡iuo policijos pareigÅ«nu bendravo dėl savo praÅ¡ymo. Policijos pareigÅ«nas jai sakė, kad jeigu jis neatiduoda maÅ¡inos geruoju, tegul ji kviečia policijos pareigÅ«nus ir jie privers grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams J. P. irgi neatidavė (automobilio), todėl jį iÅ¡vežė į pirmÄ jį policijos komisariatÄ .

Ten praleidęs keletÄ valandų, paskambino draugui ir draugas atvarė maÅ¡inÄ . Automobilis buvo sudaužytas, purvinas, buvo kitų automobilių dokumentai, kortelės, jo daiktai. SkundÄ padavusiam asmeniui buvo akivaizdu, kad J. P. naudojosi maÅ¡ina kaip savo, nes visus daiktus iÅ¡dėliojęs buvo taip kaip jam patogu, o jos daiktai, kurie buvo dėžėje bagažinėje buvo iÅ¡neÅ¡ti ir dar iki Å¡iol J. P. jų negrÄ Å¾ino. Dingo du gesintuvai, avarinis ženklas, įvairios priemonės automobilio priežiÅ«rai, Å¡epečiai – D.

K. nurodė, kad minimali Å¡ių daiktų vertė 50 Eur. Automobilis buvo nupirktas 2018 m. sausio mėnesį, užsiliepsnoji po mėnesio, t. y. su juo buvo važinėta apie mėnesį. Policijos komisariate pažiÅ«rėjo ar nėra kokių nors KET pažeidimų ir jie nustatė, kad yra du pažeidimai: greičio virÅ¡ijimai – vienas Žvėryne, o kitas Daržininkų g. PažiÅ«rėjo spidometrÄ â€“ buvo pravažiuota apie 5000 km. Nurodo, kad nusipirkus automobilį jis buvo naudojamas tik apie 3 savaites – dukra važinėjo kažkiek bet labai nedaug:

į darbÄ , iÅ¡ darbo, į parduotuvę). Automobiliui buvo padaryta virÅ¡ 2000 Eur žala: pirko automobilio detales, dažė. D. K. pabrėžė, kad tikrino stabdžius prieÅ¡ perkant automobilį – viskas buvo tvarkinga. Pakartotinai tiriant įvykį, kaip ir anksčiau komisariate, neiÅ¡klausė paaiÅ¡kinimų, neįvertino kokiame stovyje automobilis buvo grÄ Å¾intas. Nors ji viskÄ nufotografavo, aprašė, tačiau niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad yra padaryta žala. Net buvo kaltinama, kad blogÄ maÅ¡inÄ nusipirko ir tai jos problemos, ir kad nori savo problemas perkelti kitam žmogui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovė M. K. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir nurodė, kad žmogui buvo surašytas pareiškimas, buvo užfiksuotas automobilis ir, kaip yra žinoma, bauda yra išrašoma savininkui. Tuo momentu buvo nustatyta, kad automobilį valdė kitas asmuo. Buvo informuota ir pati savininkė. Iš jos parodymų atstovė suprato, kad ji nieko nežinojo, automobilis buvo perduotas žmogui ir jis naudojosi juo. Nesutinka, kad D.

K. nurodyti veiksmai vertintini, kaip savavaliavimas, nes tarp jų buvo susiklostę civiliniai santykiai, buvo sudaryta žodinė sutartis. Jiems buvo žinoma, kad automobilis buvo perduota žmogui remontuoti, bet kaipo jis juo ir naudojosi. Dėl susirašinėjimo pas juos jokios medžiagos nebuvo ir tokio pobūdžio susirašinėjimas jiems nežinomas. Atstovė patikino, kad dėl šių susirašinėjimų institucijai nekiltų naujas vertinimas. Skundas tenkintinas. Iš D. K. pateikto skundo motyvų bei jame formuluojamų reikalavimų matyti, jog pareiškėja siekia, kad administracine tvarka pagal ANK 518 str. būtų nubaustas asmuo – J.

P. – už tai, kad neturėdamas leidimo nuo 2018-02-09 iki 2018-04-21 naudojosi D. K. priklausančiu automobilį Citroen C3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo, kad iÅ¡ grÄ Å¾into automobilio buvo pasisavinti daiktai. ANK 518 str. numatyta, kad savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudÄ asmenims nuo 16 iki 60 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 140 Eur.

Pagal ANK 621 str., nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 578 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar teismo nutartimi.

Nors D. K. jokiu procesiniu sprendimu nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , atsižvelgus į keliamo ginčo pobÅ«dį, taip pat tai, kad skundžiamu Nutarimu administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, Å¡i aplinkybė negali riboti skundo realizavimo teisės. Teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Nenustačius bent vieno bÅ«tinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas, tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ä®gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.) (kasacinio teismo 2011-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-111/2011). Iš D. K. skunde nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ji sudarė su J.

P. žodinę sutartį dėl jos sugedusio automobilio pervarymo į servisÄ . Å i bylos aplinkybė nėra ginčijama. D. K. teigimu, J. P. vėliau piktnaudžiavo jos pasitikėjimu, nes automobilio negrÄ Å¾ino, o naudojo savo reikmėms. Å iÄ aplinkybę ji grindė tuo, kad automobilis buvo ilgai, daugiau kaip 2 mėnesius, negrÄ Å¾intas nors buvo reikalaujama, o naudojantis jos automobiliu buvo nuvažiuota apie 5 000 km, J. P. žinutėmis nuolatos teisindavosi, kad automobilį dar reikia taisyti (nors, anot D.

K., jų konkrečiai sutartas remontas buvo baigtas 2018-02-12), kad jis negali grÄ Å¾inti automobilio dėl užimtumo, pakartotinai reikalaujant grÄ Å¾inti D. K. priklausantį automobilį iÅ¡vis pradėjo vengti bendrauti su ja ir jos dukromis. Galiausiai automobilis buvo atgautas tik policijos pareigÅ«nų pagalba, o grÄ Å¾intas automobilis buvo apgadintas, pasisavinti automobilyje buvę daiktai. Patikrinus policijos duomenų bazėje esančiÄ informacija, iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad automobiliu buvo padaryti administraciniai nusižengimai Kaune ir Palangoje.

Taigi, D. K. nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , J. P. veiksmai visiÅ¡kai neatitiko jo su D. K. susitarimo turinio, t. y. perduoti automobilį remontui. Akivaizdu, jog pasitvirtinus pareiÅ¡kėjos nurodytoms aplinkybėms, bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad J. P. nagrinėjamu atveju veikė nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu be jokio teisinio pagrindo suvaržė D. K. teisę į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, bei jį sugadino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-11 nutartimi Policijos komisariatas buvo įpareigotas spręsti klausimÄ dėl J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str. ir buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kimo patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys tinkamai vertinti ir kvalifikuoti J. P. veiksmus, pažymint kokie konkretÅ«s procesiniai veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti. Tačiau Policijos komisariatas, turėjęs vykdyti Å¡ioje nutartyje nurodytus veiksmus, neatliko jokių papildomų tyrimo veiksmų, niekaip netikrino gautų duomenų ir galiausiai 2019-02-07 priėmė NutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nepagrįstai argumentuojant savo sprendimÄ tuo, kad ginčas spręstinas civiline tvarka.

IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Policijos komisariatas priimdamas skundžiamÄ NutarimÄ faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiÅ¡kino bei taikė netinkamai, nebuvo tiriamos aplinkybės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų administracinės atsakomybės taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ , o neargumentuotai ir deklaratyviai buvo pripažinta, kad ginčas tarp D. K. ir J. P. yra civilinės teisės objektas. Pažymėtina, kad D.

K. nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės nebuvo tiriamos – neapklaustas J. P., taip pat pareiÅ¡kėjos dukra, kuri dalyvavo tiek automobilio perdavime, tiek vėliau siekiant jį susigrÄ Å¾inti. Taigi, bÅ«tina atlikti papildomÄ pakankamai didelės apimties bylos aplinkybių tyrimÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾intina Policijos komisariatui tyrimui atlikti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog D. K. skunde nurodė, kad iÅ¡ jos automobilio buvo pasisavinti daiktai, kurių vertė apie 50 Eur.

Taigi, J. P. veiksmuose yra ne tik ANK 518 str. tačiau ir 108 str. nurodyto nusižengimo požymių. Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., teismas n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019-02-07 nutarimÄ Nr. 13-ANR_N-271-2019 ir grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatui tyrimui atlikti. Å i nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų iÅ¡siuntimo ar įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Dūdys